ce95e491-1d88-4f08-a87f-e49723951669 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-42-308/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01683-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.                                                                                                                                                              (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 19 d.              Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant pareiškėjams E. V., J.

V., K. P., L. S., R. V., Z. V., pareiÅ¡kėjų atstovei adv. Virginijai Žukauskienei, suinteresuotiems asmenims- A. S., J. S., suinteresuoto asmens- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovui Tomui Baranauskui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams J. V., A. Z., suinteresuotiems asmenims T. Č., H. Č., J. S., D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. V., A. Z., E. V., J. V., K. P., L. S., R.

V., Z. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims – T. Č., H. Č., J. S., D. S., A. S., J. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto –žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P. 1939-04-07 padovanojo dukrai J.

S., gim. (duomenys neskelbtini), Likonių palivarkÄ (duomenys neskelbtini) - 55 hektarus žemės ir malÅ«nÄ , atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu numatytÄ termimÄ pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl 55 ha žemės priklausomybės J. S., gim. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kimu nurodė,kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr.eI-3378-423/2016 pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl administracinių aktų, paveldėjimo liudijimo, dovanojimo sutarties panaikinimo.

PareiÅ¡kėjas - Kauno apygardos prokuratÅ«ra pareiÅ¡kime nurodo, kad pretendentams atkurti nuosavybės teisę į P. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę Alytaus AVA ir Vilniaus AVA sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į 204,98 ha žemės, t. y. 54,98 ha daugiau nei nustatyta AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio I dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, o tai reiÅ¡kia jog nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos pažeidžiant aukÅ¡tesnės galios teisės akte AtkÅ«rimo įstatymo 4 str. 1 d., 6 str.

I d. įtvirtintÄ nuostatų draudžiančiÄ atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miÅ¡ko ir vandens telkinius) plotÄ .J. S. įpėdiniams, pateikiantiems pareiÅ¡kimÄ teismui, ikiteisminės procedÅ«ros dėl administracinių aktų panaikinimo taikytos nebuvo - nebuvo pasiÅ«lyta vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi panaikinti ar patikslinti vėliausiai kiekvieno pretendento atžvilgiu priimtus sprendimus ar pateikti papildomus įrodymus dėl žemės priklausomybės jos nacionalizavimo laikotarpiu.

J. S. valstybinės institucijos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nei iki 2003-12-31, nei dabartiniu metu nenurodė, kad pagal 1991-05-20 Varėnos rajono savivaldybės Žemės privatizacijos skyriui J. S. pateiktį praÅ¡ymÄ , kad ji yra 100 hektarų ariamos ir 200 hektarų miÅ¡ko sklypų bei malÅ«no (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teisės nebus atkuriamos, neįpareigojo ir nenurodė, kad ji turėtų pateikti papildomus archyvinius dokumentus, patvirtinančius nurodytÄ faktÄ arba kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Pretendentai, pateikę praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kaip ir žemėtvarkos institucijos, žinojo, kad žemė iki 1940 m nuosavybės teise priklausė dviems savininkams - P. P. ir J. S. V., kuriai žemė (duomenys neskelbtini) kartu su malÅ«nu nuosavybėn buvo perleista 1939 metais, kaip kraitis, sudarant santuokÄ su J. V..PareiÅ¡kėjų senelė P. J. buvo iÅ¡tekėjusi du kartus - 1906-08-10 sudaryta santuoka su J. L. S. - iÅ¡ Å¡ios santuokos gimė sÅ«nÅ«s – J. ((duomenys neskelbtini)), A. ((duomenys neskelbtini)), duktė J., pareiÅ¡kėjų mama - (duomenys neskelbtini).

Mirus J. L. S., P. J. S. 1924-03-01 iÅ¡tekėjo už A. P.. Motina J. S. gyveno su motina P. P. bei savo broliais J. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) dvare (duomenys neskelbtini). Å ios žemės tuo metu buvo Lenkijos teritorijoje (vadinamas Vilniaus kraÅ¡tas). IÅ¡ Å¡eimos istorijos, kuriÄ pareiÅ¡kėjai žinojo iÅ¡ mamos, tėvo V. J., kaimynų, kurie dar dabar gali Å¡iuos faktus patvirtinti, kad 1939 metais per Velykas jų mama J. S. ir J. V. susižadėjo. Vestuvės buvo numatytos per 1939 metų Kalėdas.

J., S. ir V. Å¡eimos tarpusavyje nuo seno buvo susijusios: buvo stambÅ«s Å«kininkai, užsiėmė ne tik žemdirbyste, bet ir pieno perdirbimu, augino arklius, lenktyninius žirgus. Santuoka buvo tarp dvarininkų vaikų, laikantis nusistovėjusios tvarkos ir tradicijų, Sužadėtuvęs buvo susijusios ir su tėvų numatytais Å«kio planais ir susitarimai sutvirtinti atitinkamais susitarimais: J. S. kaip kraičio dalis dovanojant buvo perduota dalis Å«kio - (duomenys neskelbtini) palivarkas: 54,9880 hektarai žemės ir malÅ«nas (duomenys neskelbtini). (PalivarkÄ paprastai sudarydavo bendras pastatas, ledainė, sandėlis, svirnas, tvartas, malÅ«nas, kalvė, gamybinės dirbtuvės).

J. V. gyveno P. P. dvare (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėjo ir J. Å«kį (duomenys neskelbtini) kaime, J. S. padovanotÄ Å«kį bei malÅ«nÄ , kartu su broliu savo dvarÄ (duomenys neskelbtini) kaime. J. V. dvaras (Å¡eima turėjo apie 150 hektarų žemės) buvo netoli nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, apie 20 kilometrų atstumu, teritorijoje, priklausiusioje Lenkijai. Po bažnyčioje paskelbtų užsakų vėliau įvyko istoriniai įvykiai, kurie visiÅ¡kai sujaukė dviejų giminių - motinos ir tėvo - istorijÄ : pagal tarpvalstybinius susitarimus 1939 metais dalis Å¡eimos žemių buvo prijungtos prie Lietuvos, J.

V. Å«kis ir žemės 1939 metais buvo prijungtos prie Baltarusijos, močiutės P. P. žemės ir motinos J. S. V. žemės nuo 1940 metų Lietuvai tapus Sovietų SÄ jungos dalimi, buvo nacionalizuotos. Dėl minėtų istorinių įvykių ir valstybinio valdymo 1939-09-01 prasidėjus pirmajam pasauliniam karui V. dvarui patekus į Baltarusijos teritorijÄ , 1939 metų Å¡eimų susitarimai dėl Å«kio padalijimo, Å«kių pagrindu numatytos bendrai vykdyti Å«kinės veiklos, liko neįforminti valstybės registruose, nes prasidėjus trėmimams Lenkijai iki 1939 m. priklausiusioje Baltarusijos dalyje, pirmiausia1939 m.

žiemÄ , buvo iÅ¡tremtas tėvo - J. V. - brolis P. V., o Lietuvai tapus Sovietų sÄ jungos dalimi P. P., siekdama apsaugoti vaikus nuo tremties, nurodė, kad Å«kis priklauso tik jai. P. P. buvo iÅ¡tremta į Krasnojarsko kraÅ¡tÄ , Kansko rajonÄ Nikolajevnos kaimÄ , kur mirė 1953 metais, o reabilituota buvo po mirties 1989 metais. Tėvai J. V. ir J. S.- V. slapstėsi, dalyvavo pasiprieÅ¡inimo judėjime, iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos. Jų santuoka buvo registruota 1941-09-12 AuÅ¡ros vartų bažnyčioje. 1942-1953 m. laikotarpiu jie gyveno tėvo gimtinėje (duomenys neskelbtini), o po 1953 m grįžo į LietuvÄ .Nacionalizuoti buvo tiek močiutės P. P., tiek motinos J.

S. V. turtas: žemė, pastatai, malÅ«nas. Paliktas buvo tik namas ir žemė aplink jį. Pasibaigus trėmimams ir J. S. V. grižus iÅ¡ Baltarusijos, Å¡iame name gyveno pareiÅ¡kėjų ir mamos brolio (J. S.) Å¡eima.Priėmus įstatymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo buvusiems savininkams, 1991-05-20 J. S. pateikė praÅ¡ymÄ Varėnos rajono savivaldybės žemės privatizacijos skyriui, vėliau pateikti praÅ¡ymai Varėnos rajono Matuizų agrarinės reformos tarnybai(toliau-ART) - 1991-09-06 praÅ¡ymas dėl žemės grÄ Å¾inimo, kuriuo įrodoma, kad buvo praÅ¡oma grÄ Å¾inti jos, S., žemę, kuriÄ gavo iÅ¡ P. P.;

Å alčininkų rajono Kalesninkų ART - 1991-09-27 praÅ¡ymas dėl žemės grÄ Å¾inimo, kuriuo nurodoma visa istorinė turto priklausomybė: J. S. ( žmočiutė iÅ¡ tėvo pusės), P. P. (motina). Motina buvo neraÅ¡tinga, praÅ¡ymus už jÄ rašė institucijose ir agrarinėje tarnyboje dirbę darbuotojai pagal jos pasakojimÄ .Vykstant žemės grÄ Å¾inimo procesui, motina buvo įsitikinusi, kad grÄ Å¾inimas įvyko pagal istorinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų mama J. S. turėjo 55 ha žemės, kuriÄ pareiÅ¡kėjai ir paveldėjo, o likusieji 150 ha žemės buvo grÄ Å¾inti kaip P. P. nuosavybė.

Dabar paaiÅ¡kėjo, kad niekur dokumentuose neliko įraÅ¡o, kad J. S. buvo 55 ha žemės (duomenys neskelbtini) savininkė ir nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesas vyko į buvusios savininkės P. P. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1991-10-15 pažymėjimÄ Nr. l597-S 1940-09-12 sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti S. J. įpėdiniai (jų pavardės nenurodytos), (duomenys neskelbtini) turėję 90 ha žemės. Tai ir buvo P. P. Å«kis. 1942-05-27 gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis A.

P. (g. (duomenys neskelbtini)) Å¡eimÄ sudarė: žmona P. P.; sÅ«nus S. J. (g.1(duomenys neskelbtini)); SÅ«nus S. A. (g. (duomenys neskelbtini)), jo žmona V. (g. (duomenys neskelbtini)), nenurodant J. S. Å¡eimos.Lietuvos Centrinis archyvas 2016-02-17 pažyma Nr.R4-201 nurodė, kad dokumentų apie J. S. turėtÄ ar įgytÄ turtÄ (duomenys neskelbtini) nėra.Alytaus apygardos archyvo 1994-07-12 pažymėjime Nr.S-1735 nurodoma: 1948-1951 metais P. P. Å«kį sudarė 24,65 ha žemės (t.t. 8 ha pievų, 3 ha ganyklų).1998-03-02 Å alčininkų rajono apylinkės teismas c/b Nr.2(l)-157/1998 nustatė juridinį faktÄ , kad P. P. (S.) iki 1940 m (duomenys neskelbtini) valdė 160 ha žemės (70 ha miÅ¡ko - iÅ¡ jų 13,20 ha (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016-04-13 duomenis (duomenys neskelbtini) palivarkas sudarė 55 ha žemės.Pagal LR piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ nuo 1991-07-31 iki 1997-07-08 reglamentavo LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų".Å io Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose iÅ¡vardinti piliečiai, turintys teisę atstatyti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. buvęs turto savininkas, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Mirus buvusiam savininkui - jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.Teismų praktikoje nustatyta, kad kilus ginčui dėl teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , turi bÅ«ti nustatyta kas buvo turto savininkas nacionalizacijos metu. Å iuo atveju, žemėtvarkos institucijoms nekilo abejonių ir turimų dokumentų užteko sprendimui priimti, tuo pagrindu buvo grÄ Å¾inta žemė.

Jei žemėtvarkos institucijoms 1991-1992 metais neužteko dokumentų, patvirtinančių teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , jos privalėjo nurodyti, kad tokie papildomi dokumentai bÅ«tų pateikti arba nukreipti pretendentus į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo.LR CPK 445 str. nustato, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų. Poreikis įrodyti kam nuosavybės teise priklausė žemė nacionalizacijos metu iÅ¡kilo tik dabar.

Žemėtvarkos institucijos niekuomet nenurodė, kad toks faktas turėtų bÅ«ti įrodinėjamas.PareiÅ¡kėjai neturi galimybės kitokia tvarka gauti faktÄ patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese įvykusius susitarimus, kuriuos pasirašė pretendentai tarpusavyje, o pareiÅ¡kėjai yra įpėdiniai ir nesiekia peržiÅ«rėti susitarimų ar siekti likusios negrÄ Å¾intos žemės dalies grÄ Å¾inimo.AtkÅ«rimo įstatymo 4 str. numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius.

Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, vietÄ .Atsižvelgiant į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , trims buvusios žemės savininkės vaikams nuosavybės teisės kiekvienam galėjo bÅ«ti atkurtos į 50 hektarų žemės. Šį žemės plotÄ tarpusavyje galėjo susitarimu pasiskirstyti mirusio turto savininko vaikai.

J. S. (g. (duomenys neskelbtini)) įpėdiniai nurodo, kad pretendentė turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 50 hektarų žemės plotÄ , valdytÄ asmeninės nuosavybės teise ir 50 hektarų žemės plotÄ , iÅ¡ P. P. valdytos žemės. J. S. pagal pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų: 1998-11-13 Nr. 1806 - 26,70 ha žemės ir 19,40 ha miÅ¡ko (bendra suma 46,1 ha) ir 1999-06-04 Nr.9278 - 3,90 ha žemės - bendras žemės plotas, nurodytas pažymose yra 50 hektarų.

Pagal Å¡ias pažymas nuosavybės teisės atkurtos sprendimais: Alytaus AVA 1998-08-04 Nr. 38-6343 – į 3,73 ha ir Vilniaus AVA 1999-04-23 Nr.85-2547 ( 26,70 ha ir 19,40 ha). Bendra žemės plotų suma sudaro 50 hektarų. J. S. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į žemę 18,33 hektaro žemės sÅ«nui Z. V.: 2000-03-08 Alytaus AVA iÅ¡vada Nr.38-3258 patvirtina Z. V. teisę į 18,33 ha ir persiųsta į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkÅ«rimui. J. S. (g. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės atkurtos į jai tenkančiÄ P. P. nuosavybės teise iki 1940 m valdytÄ Å¾emės plotÄ ir į jai pačiai asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m valdytÄ Å¾emės plotÄ , todėl laikytina, kad nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesas nebuvo pažeistas.2003-06-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)) po J.

S. (gim. 1915-12-24) mirties iÅ¡duotas įpėdiniams idealiosiomis dalimis: mirusiosios vaikams L. S., K. P., E. V., R. V. ir mirusio sÅ«naus J. V. vaikams - A. Z. ir J. V. ir J. V..Nuosavybės teisių atkÅ«rimas ir žemės reforma yra vieÅ¡asis interesas ir tai procesas tiek įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų prasme atstatantis istorinį teisingumÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 1 str. nurodyta Å¡io įstatymo paskirtis, pagal kuriÄ â€žÅ is įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato vieÅ¡ojo administravimo principus <...>”.

E. S. pagrindinių teisių chartijos 41 str. apibrėžia gero administravimo sÄ lygas. Å io straipsnio 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad SÄ jungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ . Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; (2004-12-13, 2006-01-16 nutarimai).Konstitucinio teismo aktuose ne kartÄ buvo konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

Å ie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2002-11-25, 2003- 01-24,2003-03-04 nutarimai). Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų- teisinio saugumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lÅ«kesčius (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-03-04 ir 2003-03-17 nutarimai).

Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigÄ laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Ginčo tarp pretendentų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų ir teisės į nuosavybės teisių alkÅ«rimÄ apimties, nėra.Juridinis faktas nustatomas siekiant atkurti nuosavybės teises, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pavedimÄ inicijuoti priimtų dokumentų atkuriant nuosavybės teisę į P. P. turėtÄ Å¾emę patikslinimÄ administracine tvarka arba panaikinimÄ teismine tvarka, Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamÄ administracinę bylÄ Nr.eI-3378-423/2016.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas patvirtinti, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos teisingai ir pagrįstai.Teismo posėdyje dalyvavę pareiÅ¡kėjai ir jų atstovė palaikė pareiÅ¡kimÄ bei prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti bei atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ Â nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų dėl 55 ha priklausomybės J. S. pateikimo.Suinteresuotas asmuo- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su pareiÅ¡kimo reikalavimais nesutinka.

Atsiliepimu nurodė,kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas padarė iÅ¡vadÄ , kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Taigi tam, kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turi egzistuoti visos trys aukščiau paminėtos aplinkybės.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį.

Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba Å¡io įstatymo nustatytais terminais nepateikia praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių praÅ¡ymu gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į visÄ savininko iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau - AtkÅ«rimo tvarka), 13 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai iÅ¡duotÄ dokumentÄ .P. P. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekis nustatytas pagal Lietuvos valstybinio archyvo Alytaus apskrities Varėnos 2 valsčiaus Pabaronės seniÅ«nijos 1941 m. mokestiniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡u, kurio 119 eilutėje įraÅ¡yta P. P., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 55 ha žemės.Skirtingai nei teigia pareiÅ¡kėjai, J.

S. neteikė praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teisių į jos iki nacionalizacijos galimai valdytÄ Å¾emę, o 1991-09-06 praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises yra aiÅ¡kiai nurodyta buvusi žemės savininkė - P. P..Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pareiÅ¡kėjai turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.Visi be iÅ¡imties raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 55 ha žemės (duomenys neskelbtini) savininkė nacionalizacijos metu buvo P. P.. Jokių dokumentų, kurie pagrįstų praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjai nepateikia.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai neįrodo praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, todėl juridinis faktas nenustatytinas.AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatyhto tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.PraÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į J. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) galimai valdytÄ Å¾emę nebuvo pateikusi nei J. S., nei jos turto paveldėtojai. Atnaujinti praleisto termino praÅ¡ymui pateikti pareiÅ¡kėjai nepraÅ¡o, todėl mano, kad net ir nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nuosavybės teisės negalėtų bÅ«ti atkuriamos.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡omas nustatyti faktas neturėtų juridinės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjams.PareiÅ¡kėjai nepraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad J. S. valdė 55 ha žemės (duomenys neskelbtini) nacionalizacijos metu ir tik praÅ¡o nustatyti, kad P. P. 1939-04-07 padovanojo dukrai J. S. 55 ha žemės ir malÅ«nÄ (duomenys neskelbtini). P. P. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės kiekis, į kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės, buvo nustatytas pagal vėlesnį nei 1939-04-07 dokumentÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjai siekia įrodyti, kad J. S. buvo padovanotas bÅ«tent tas 55 ha žemės plotas, į kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės, ir kurį pagal archyvinius dokumentus valdė P. P., mano, kad kiltų rimtų abejonių ar nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ J. S. galėtų bÅ«ti laikoma 55 ha žemės (duomenys neskelbtini) savininke nacionalizacijos metu. Dėl Å¡ios priežasties mano, kad pareiÅ¡kimo reikalavimas galėtų bÅ«ti tikslinamas papildomai praÅ¡ant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad padovanotus 55 ha žemės J.

S. valdė iki nacionalizacijos.Dėl praleisto termino atnaujinimoAtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ temimÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, ir Å¡ios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skritingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I. M ir kt. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ Ä¯statymo numatytÄ terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymui pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31d. giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.Vienintelė pareiÅ¡kėjų terminų praleidimo priežastimi nurodoma tai, kad valstybės institucijos neinformavo J.

S. bei pareiÅ¡kėjų apie bÅ«tinybę pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjai teigia, kad valstybės institucijos nenurodė, kad pagal J. S. 1991-05-20 praÅ¡ymÄ nuosavybės teisės nebus atkuriamos bei nepareikalavo pateikti papildomų dokumentų.J. S. 1991-05-20 pareiÅ¡kime nurodė, kad žemė (duomenys neskelbtini) buvo P. P. vardu ir atkurti nuosavybės teises į P. P. žemę nebuvo atsisakyta. Gavus pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma buvusi savininkė P. P., nesant abejonių, kad bÅ«tent P. P. buvo žemės savininke nacionalizacijos metu, tokį pareiÅ¡kimÄ nagrinėjančiai institucijai neatsirado ir negalėjo atsirasti teisės ar pareigos reikalauti iÅ¡ pretendentų pateikti įrodymus, kad praÅ¡omÄ grÄ Å¾inti žemę nacionalizacijos metu valdė kitas, nei pareiÅ¡kime nurodytas asmuo.Ä®vertinus tai, kad praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į J.

S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) galimai valdytÄ Å¾emę nebuvo pateiktas, bei tai, kad visuose surinktuose archyviniuose dokumentuose žemės savininke nacionalizacijos metu įvardijama P. P., dėl ko valstybės institucijoms nekilo jokių abejonių dėl galimo žemės savininko, mano, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančios valstybės institucijos neturėjo pareigos ir galimybės informuoti J. S. ar jos turto paveldėtojus apie bÅ«tinybę pateikti papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.PareiÅ¡kėjų nurodomos terminų praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus neturėtų bÅ«ti atnaujinamas.Suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu pilnai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus,bei prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo-H. Č. pateiktu atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų teiginiai absoliučiai neatitinka tikrovės ir yra iÅ¡galvoti: pareiÅ¡kime tendencingai pateikiama visa informacija pradedant nuo to, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. el-3378- 423/2016 visi yra proceso Å¡alys, kaip ir T. Č., J. S. ((duomenys neskelbtini)), J. S., A. S., todėl pareiÅ¡kėjai turėjo visus iÅ¡vardintus asmenis nurodyti kaip suinteresuotas Å¡alis.

Nurodo, kad jiems visiems nuosavybės teisė atkurta bÅ«tent tuose sklypuose (duomenys neskelbtini), dėl kurių pareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ .Tai akivaizdžiai pažeistų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus; pareiÅ¡kėjai praÅ¡o patvirtinti juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kurio niekada nebuvo. J. S. g. (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė 100 ha ariamos ir 200 ha miÅ¡ko, nebuvo jai perleista kaip kraitis, todėl kad visi minimi hektarai priklausė jų močiutės P. – J.

– P. tėvui P. J. (jų prosenelis), kuris turėjo 4 (keturis) sÅ«nÅ«s ir 2 (dvi) dukras, savo valdomÄ Å¾emę buvo padalinęs visiems savo vaikams sekančiai: sÅ«nums - S. J. – apie 70 ha, jo įpėdiniai (D. S. ir D. J.) yra privatizavę Å¡iÄ dalį; B. J. – apie 70 ha, (jo duktė pardavė savo dalį); J. J. – apie 70 ha, (iÅ¡vykusi Å¡eima į LenkijÄ ); mažesnė dalis dar buvo skirta vienam sÅ«nui, kuris turėjo negaliÄ ir jį globoti buvo pavesta vyriausiajam sÅ«nui S.; dukroms - M.

J. (iÅ¡tekėjusi už P.) - apie 55 ha, P. J.- S.- P. - apie 55 ha. Nacionalinė žemės tarnybos prie LR ŽŪM Varėnos skyriaus pateiktoje byloje yra tai patvirtinantys žemės sklypų planai.Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nuo 1991 m. J. S. (g. duomenys neskelbtini) dalyvavo pati lydima vaikų, dažniausiai Z. V., niekada nepareiÅ¡kė nieko panaÅ¡aus į tai, kÄ dėsto pareiÅ¡kėjai. Z. V. yra baigęs Kauno žemės Å«kio akademijÄ , todėl turėjo ir galėjo iÅ¡manyti atitinkamus įstatymus, susijusius su nuosavybės atkÅ«rimo procesu, nuolat dalyvavo ir padėjo motinai raÅ¡yti, pildyti dokumentus.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vadÄ , kad jeigu bÅ«tų buvęs nors menkiausias pagrindas atkurti nuosavybę į didesnį plotÄ , jie butų tuo pasinaudoję. Su pagalba Å¡iame procese ir yra susijęs faktas, kad motina (J. S.) ir perleido Z. V. 18.33 ha iÅ¡ karto įforminus nuosavybę atskirai nuo jos dalies. Kiti pareiÅ¡kėjai tam tikrÄ dalį paveldėjo tik po jos mirties. VisiÅ¡kai sutinka su Nacionalinė žemės tarnybos prie LR ŽŪM Varėnos skyriaus 2016-11-14 atsiliepime pateiktais faktais, teisiniais argumentais dėl senaties termino praleidimo, nuosavybės atkÅ«rimo dokumentais - buvusios savininkės P. P. archyvinės bylos Nr. M-05-1 (39 lapai), kurie įrodo, kad 55 ha žemės (duomenys neskelbtini) priklausė P. P..PareiÅ¡kėjai sukÅ«rė legendÄ apie V.

J. Å«kininkavimÄ ir J. Å«kio priežiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), bet informacija apie Å«kininkavimÄ ir Å«kį (pareiÅ¡kime palivarkas) visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, kaip ir tai. kad pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1939-09-01. H. Č. taip pat nurodo, jog apie tai, kad pareiÅ¡kėjai pateikė tokį praÅ¡ymÄ teismui sužinojusi tik gavus teismo 2017-01- 20 praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2017-01-17 vyko teismo posėdis, apie tai sužinojo tik iÅ¡ teismo posėdžio protokolo. Susipažinus su protokolu ir iÅ¡klausus posėdžio garo įraÅ¡Ä akivaizdžiai matyti, kad pareiÅ¡kėjai sÄ moningai klaidina teismÄ ir pareiÅ¡kėjų advokatės teiginys, iÅ¡sakytas posėdžio metu 10:39:18 val., jog “Turim informacijÄ , kad visi asmenys apie bylÄ Å¾ino ir priimtas byloje sprendimas nepakenks jų interesams, nėra bÅ«tini" yra tikrovės neatitinkantis ir prieÅ¡ingas teisei.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai sÄ moningai kėsinasi pažeisti suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta praÅ¡o pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo atmesti kaip nepagrįsta ir pareiÅ¡kėjų reikalavimų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo netenkinti. Suinteresuotas asmuo H. Č. nurodo, kad to paties teismo praÅ¡o ir sesers J.

S. (g. duomenys neskelbtini) vardu, veikdama pagal J. S. 2012-04-12 įgaliojimÄ .Suinteresuotas asmuo-J. S. pateiktu atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė,kad pareiÅ¡kėjų nurodomo fakto nėra buvę, pareiÅ¡kime pateikti faktai yra pagražinti ir neatitinka tikrovės.VisiÅ¡kai pritariantis Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Varėnos skyriaus 2016-11-14 atsiliepime pateiktiems faktams ir iÅ¡vadai, kuri pagrįsta Lietuvos Respublikos įstatymais.

Nurodo, jog pareikšėjų nurodytas teiginys, kad J. S. (gim. duomenys neskelbtini) buvo 100 ha žemės ir 200 ha miško bei malūno (duomenys neskelbtini) kaime savininke, yra melagingas. Pareiškime išvardytos žemės savininkais buvo: P. P. tėvas P. J., kuris turėjo savo nuosavybėje apie 350 ha. Jam mirus žemė buvo padalinta jo vaikams: S. J. – apie 70 ha; B. J. – apie 70 ha; J. J. – apie 70 ha; sūnui su negalia – mažesnė dalis ir pavesta jį globoti broliui B.; M. J., kuri ištekėjusi už P. – apie 55 ha;

P. J.- S.- P. - apie 55 ha. Šį faktÄ patvirtinantį žemėlapį pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius. Visų iÅ¡vardytų J. Å¡eimos narių žemes po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo privatizavo įpėdiniai, iÅ¡skyrus J. J., kurio Å¡eima iÅ¡važiavo į LenkijÄ .Å iuos faktus taip pat gali patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad J. S. (g. duomenys neskelbtini) priklausė malÅ«nas (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau Å¡is malÅ«nas tikrovėje priklausė S. J., t.y. suinteresuotų asmenų močiutės P. P. broliui.

Kad pareiškime išdėtyti faktai neatitinka tikrovės patvirtina ir istoriniai faktai, kad močiutė P. J. – P. buvo išnuomavusi 3 ha žemės kaimynui, kurio pavardė S., kuris buvo baigęs mokslus Prancūzijoje, todėl jis įrengė tenkinius, kurie įrašyti žemės sklypo žemėlapyje. Tvenkinių įrengimas buvo labai brangus, todėl žemės nebuvo įmanoma padovanoti be dokumentų parengimo ir įforminimo nustatyta tvarka. Jų močiutės žemėje (55 ha) buvo pastatytas nedidelis namas ir daržinė, kuriuos statė antrasis jos vyras A.

P..PraÅ¡o pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ suinteresuotas asmuo palaikė pilnai ir prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.Suinteresuotas asmuo-A. S. pateiktu atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti.Nurodė, kad pareiÅ¡kime tendencingai pateikiama visa informacija. Žinoma tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. el-3378-423/2016 esantis proceso Å¡alimi, kaip ir T.

Č., J. S. (g. duomenys neskelbtini), J. S., todėl pareiÅ¡kėjai turėjo visus iÅ¡vardintus asmenis nurodyti kaip suinteresuotas Å¡alis. Jiems visiems nuosavybės teisė atkurta (duomenys neskelbtini) bei bÅ«tent tuose sklypuose (duomenys neskelbtini), dėl kurių pareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ . Tai akivaizdžiai pažeistų jo teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o patvirtinti juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kurio niekada nebuvo. J. S. (g. duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė 100 ha ariamos ir 200 ha miÅ¡ko, nebuvo jai perleista kaip kraitis, todėl kad visi minimi hektarai priklausė jų močiutės P. J.- P. tėvui P. J. (jų prosenelis), kuris turėjo 4 (keturis) sÅ«nus ir 2 (dvi) dukras, savo valdomÄ Å¾emę buvo padalinęs visiems savo vaikams sekančiai: sÅ«nums - S. J. - apie 70 ha, jo įpėdiniai (D.

S. ir D. J.) yra privatizavę Å¡iÄ dalį; B. J. - apie 70 ha, (jo duktė pardavė savo dalį); J. J. - apie 70 ha, (iÅ¡vykusi Å¡eima į LenkijÄ ); mažesnė dalis buvo skirta dar vienam sÅ«nui, kuris turėjo negaliÄ ir jį globoti buvo pavesta vyriausiajam sÅ«nui S.; Dukroms - M. J. (iÅ¡tekėjusi už P.) - apie 55 ha, P. J.-S.-P.-apie 55 ha.Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Varėnos skyriaus pateiktoje byloje yra tai patvirtinantys žemės sklypų planai.Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nuo 1991 m.

J. S. (duomenys neskelbtini) dalyvavo pati lydima vaikų, dažniausiai Z. V., niekada nepareiÅ¡kė nieko panaÅ¡aus į tai, kÄ dėsto pareiÅ¡kėjai. Z. V. yra baigęs Kauno žemės Å«kio akademijÄ , todėl turėjo ir galėjo iÅ¡manyti atitinkamus įstatymus, susijusius su nuosavybės atkÅ«rimo procesu, nuolat dalyvavo ir padėjo motinai raÅ¡yti, pildyti dokumentus. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad jeigu bÅ«tų buvęs nors menkiausias pagrindas atkurti nuosavybę Ä® didesnį plotÄ , jie bÅ«tų tuo pasinaudoję.

Su pagalba Å¡iame procese ir yra susijęs faktas, kad motina (J. S.) ir perleido Z. V. 18,33 ha iÅ¡karto įforminus nuosavybę atskirai nuo jos dalies. Kiti pareiÅ¡kėjai tam tikrÄ dalį paveldėjo tik po jos mirties.Pilnai sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus 2016-11-14 atsiliepime pateiktais faktais,teisiniais argumentais dėl senaties termino praleidimo ,o nuosavybės atkÅ«rimo dokumentais(buvusios savininkės P. P. archyvinės bylos Nr.M-05-1),kurie įrodo,kad 55 ha žemės (duomenys neskelbtini)priklausė P. P..PareiÅ¡kėjai sukÅ«rė legendÄ apie J.

V. Å«kininkavimÄ ir J. Å«kio priežiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini),o pateikiama informacija apie Å«kininkavimÄ ir Å«kį(Palivarke-taip pareiÅ¡kime)visikÅ¡kai neatitinka tikrovės,kaip ir tai,kad pirmasis pasaluinis karas prasidėjo 1939-09-01.Teismo posėdyje atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ suinteresuotas asmuo palaikė pilnai ir prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.Suinteresuotas asmuo-T. Č. pateiktu atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad P. P. 1939-04-07 padovanojo dukrai J.

S. (g. duomenys neskelbtini) 55 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - NŽT), atsiliepime Nr. 3PD-56-(14.3.9), teigia, kad „...P. P. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės kiekis, į kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės, buvo nustatytas pagal vėlesnį nei 1939-04-07 dokumentÄ â€œ ir „...pagal Lietuvos valstybinio archyvo Alytaus apskrities Varėnos 2 valsčiaus Pabaronės seniÅ«nijos 1941 m. mokestiniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡u, kurio 119 eilutėje įraÅ¡yta P. P., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 55 ha žemės“.

Jeigu NŽT pateikti dokumentai patvirtina Å¡iuos teiginius, tai 1939-04-07 dovanojimo faktas negali bÅ«ti nustatytas remiantis dokumentais ar archyviniais įraÅ¡ais. Jam nėra žinoma jokių faktų ir dokumentų ar archyvinių įrašų, kad pareiÅ¡kime minima 55 ha žemės nuosavybė (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos bÅ«tų priklausiusi J. S. (g. duomenys neskelbtini), o ne P. P.. Taip pat nėra žinoma ir apie 1939-04-07 nurodomÄ dovanojimo faktÄ .NŽT pateikti faktai rodo, kad J. S. (g. duomenys neskelbtini) pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nurodė, jog nuosavybė (duomenys neskelbtini) buvo P. P..

Taip pat nėra jam žinomų įrodymų ar faktų, kad bÅ«tų pakankamai svarbios priežastys, dėl kurių J. S. galėjo praleisti terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.PareiÅ¡kėjų nurodyti liudininkai nėra tiesioginiai 1939-1941 m. įvykių liudininkai, nes tuo metu jie buvo mažamečiai arba visai dar nebuvo gimę, todėl jų žodiniai liudijimai nėra patikimi. Taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų ir Lietuvos Respublikos įstatymų normas dėl teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir vieÅ¡ojo administravimo principų, taip pat remiantis teisingumo bei proporcingumo kriterijais ir nenustačius paveldėtojų tyčios dėl P. P. nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimo neatitikimo AtkÅ«rimo įstatymo nuostatams, turi bÅ«ti palikta Å¡iuo metu esanti turto atkÅ«rimo ir pasidalijimo apimtis. 1991 - 1992 m. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ vykdė valstybės institucijos, kurios turėjo teises ir prievoles teisėtai bei teisingai vykdyti Šį procesÄ .

Todėl valstybės institucijos yra atsakingos už galimus neatitikimus įstatymo normoms. Atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo kriterijus, ir į tai, kad nuo nuosavybės atkÅ«rimo 1991 m. praėjo 25 metai, savininkai investavo į savo nuosavybę, sudarė įvairias nuomos, padavimo, dovanojimo sutartis, dalies nuosavybės savininkai yra pasikeitę,bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala savininkams, pažeisti jų ir kitų asmenų teisėti lÅ«kesčiai, nukentėtų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisingumu jei keistųsi P. P. nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtis.PareiÅ¡kimas atmestinas.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali bÅ«ti atnaujinami.Teismų praktikoje yra nurodoma,kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, ir Å¡ios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje f. M. ir kt. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).Nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti pripažintas svarbia terminų pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl nuosavybes teisių atkÅ«rimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog praÅ¡ymÄ del terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A1 A<)-246/2013).Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ Ä¯statymo numatytÄ terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymui pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Per įstatymo nustatytus terminus J. S. nei praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjų nurodomÄ jos valdytÄ nuosavybės teise 55 ha žemę (duomenys neskelbtini) (palivarke), nei nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų nustatyta tvarka nepateikė.PareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų ir objektyvių įrodymų,kuriais bÅ«tų patvirtintos aplinkybės,jog J. S. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančias institucijas ir archyvus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į visÄ pareiÅ¡kėjų nurodomÄ jos iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę AtkÅ«rimo įstatymo nustatytais terminais ,t.y. negalėjo pateikti praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į žemę, bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų dėl svarbių priežasčių.

Terminų praleidimo priežastys gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, jeigu jos buvo objektyvios ir nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjo valios.PareiÅ¡kėjai tokių priežasčių nenurodė. Ä®statymo buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas įgyvendinti subjektines teises dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo ir J. S. galėjo faktiÅ¡kai per 10 metų terminÄ per AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ terminÄ realizuoti savo subjektinę teisę į nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ ( pirminis Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo įstatymas pradėjo galioti nuo 1991-08-01 ).

PareiÅ¡kėjų nurodoma turto,į kurį yra siekiama atkurti nuosavybės teises ,savininkė J. S.- tokia galimybe iki 2002-12-05 nepasinaudojo, ir vertinant PareiÅ¡kėjų teikiamus dokumentus, iki įstatymų nustatytų terminų pabaigos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų savo teises į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminÄ PareiÅ¡kėjams pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jų nurodomÄ J.

S. iki nacionalizacijos valdytÄ 55 ha žemę, giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodantiems ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, kadangi Å¡ie terminai yra praleisti ne dėl svarbių priežasčiųPareiÅ¡kėjai kartu prašė nustatyti ir juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ,kad 1939-04-07 P. P. padovanojo dukrai J. S., ,gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) palivarkÄ (duomenys neskelbtini)- 55 hektarus žemės ir malÅ«nÄ .2016-02-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (t.1 b.l.31)nurodoma,kad J.

S.,O.-L. d.gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus (Vilniaus-Trakų )apskrities Varėnos II valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ ,dokumentų apie nekilnojamojo turto įgijimÄ archyve saugomuose fonduose nerasta.Archyve saugomuose fonduose yra dokumentų apie P. P.(P.) Alytaus (Vilniaus-Trakų )apskrities Varėnos II valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę.1991-10-15 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimu (t.1 b.l.29)matyti,kad buvo rasti duomenys apie J. S. įpėdinių EiÅ¡iÅ¡kių valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėtÄ 90 ha žemės ir pagal 1942-015-27 Lietuvos gyventojų suraÅ¡ymÄ duomenys apie P. P. Å¡eimÄ .2016-04-13 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (t. b.l.34-41)nurodoma,kad Vilniaus žemės Å«kio rÅ«mų archyviniame fonde 1928-1939 m byloje žemės ir miÅ¡ko savininkų,turinčių virÅ¡ 50 ha žemės sÄ raÅ¡e,(be datos)įraÅ¡yta P. P. (P.) Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos II valsčiaus (duomenys neskelbtini) vietovėj turėjusi 56 ha žemės. 1940-1941 m žemės nusavinimo dokumentuose nurodyta,kad P. P. buvo 55 ha žemės Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) savininke,bei iÅ¡ jos buvo nusavinta 55 ha žemės.1998-03-02 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.21-157-1998 buvo nustatytas juridinis faktas,kad P. P.,ikisantuokinė pavardė S., iki 1940 m valdė asmeninėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini) 160 ha žemės sklypÄ ,iÅ¡ jų 73,20 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡ymÄ grindė savo paaiÅ¡kinimais bei pakviestų liudytojų parodymais. 2017-02-21 teismo posėdyje liudytojai S. R. gim. (duomenys neskelbtini), R.

M. gim. (duomenys neskelbtini),S. P. gim. (duomenys neskelbtini) teigė iÅ¡ savo tėvų ar senelių žinoję,kad J. S. su Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten turėjo savo žemės ,kuriÄ buvo gavusi kaip kraitį iÅ¡ motinos P. P.,jiems giminaičiai net buvo nurodę apytikriai žemės ribas.Liudytojai M. S. gim. (duomenys neskelbtini) nurodė,kad kai J. S. iÅ¡tekėjo už V.,tai jos motina P. P. perrašė jai 50 ha žemės.Liudytojas T. S. gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad J. S. iÅ¡ motinos gavo „pasogÄ â€œ,t.y.kraitį- 55 ha žemės (duomenys neskelbtini),bei apie tai jam pasakojo pati J.

S..Liudytoja I. V. gim. (duomenys neskelbtini) parodė,kad J. S. buvo jos motinos M. gim. (duomenys neskelbtini) sesuo,kur tekėdama už M. jos motina gavo 40 ha žemės,o J. S. motina P. po sužadėtuvių ar iÅ¡tekant davė kraičio 55 ha žemės (duomenys neskelbtini).IÅ¡ 1991-05-30 J. S. raÅ¡yto pareiÅ¡kimo Varėnos rajono savivaldybės privatizavimo skyriui(t.1 b.l.28) matyti,kad ji nurodė,jog yra savininko įpėdinė,žemė 100 ha ariamos ir 200 ha miÅ¡kų sklypo buvo P. (J.)P. ,P. vardu (duomenys neskelbtini),bei prašė Å¡ios žemės niekam nepaskirti.IÅ¡ S. J.,O. 1991-09-06 raÅ¡yto pareiÅ¡kimo Varėnos rajono Matuizų apylinkės agrarinės reformos tarnybai matyti,kad ji prašė nustatyti S./P. P.,P. vardu turėtus 360 ha žemės ir miÅ¡ko, buvusių iki 1940-07-22 Valkininkų valsčiaus (duomenys neskelbtini) ( t.1 b.l.95-96).IÅ¡ S. J.,O. 1991-09-27 raÅ¡yto pareiÅ¡kimo Å alčininkų rajono Kalesninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybai matyti,kad ji prašė nustatyti S. J./P. P.),P. vardu turėtÄ 90 ha žemės, buvusiÄ iki 1940-07-22 EiÅ¡iÅ¡kių valsčiaus (duomenys neskelbtini) ( t.1 b.l.144-145).IÅ¡ pateiktų įrodymų byloje nėra įrodomas faktas,kad J.

S. iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos nuosavybės teise bÅ«tų valdžiusi 55 ha žemės ir malÅ«nÄ (duomenys neskelbtini) (palivarke). BÅ«tent archyviniai dokumentai nurodo,kad iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) žemę valdė P. P..PareiÅ¡kėjai ir dalis liudytojų nurodė,kad 1939 m P. P. po sužadėtuvių bažnyčioje liudytojų akivaizdoje padovanojusi žemę J. S..Tačiau žemės dovanojimas tokiu vieÅ¡u pareiÅ¡kimu negalėjo bÅ«ti atliktas,o tokį vieÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ P. P. galėjo padaryti ,kad dukrai J. iÅ¡tekėjus, ji kaip kraitį perleis jai 55 ha žemės,nes kraitis paprastai bÅ«davo perduodamas betarpiÅ¡kai vestuvių metu.Pagal pareiÅ¡kėjų nurodymÄ pareiÅ¡kime ,kad J.

S. susituokė su J. V. tik (duomenys neskelbtini),tai ir paaiškina,kad dokumentuose iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos 55 ha žemės (duomenys neskelbtini) buvo dar P. P. nuosavybėje.Kadangi 1941 m birželio mėn.Lietuva buvo okupuota nacistinės Vokietijos,bei vėl buvo atkurta privati nuosavybė į žemę,tai P. P. po dukros J. santuokos sudarymo galėjo dukrai leisti naudotis savo žeme ir liudytojai dėl savo amžiaus tuo metu arba kiti liudytojai(gimę apie 1960 m) netiksliai sužinoję iš kitų asmenų ir nežinodami tikrosios padėties liudijo apie neva J.

S. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.Todėl teismas negali remtis tokiais liudytojų parodymais,kadangi Å¡iuo atveju teismas prioritetÄ teikia pateiktiems raÅ¡ytinaims įrodymams.Pagal AtkÅ«rimo įstatymo reikalavimus nuosavybės teisės yra atkuriamos pagal buvusiÄ padėtį žemės nacionalizavimo dienai,kur nėra jokių įrodymų,kad J. S. Å¡iai datai bÅ«tų valdžiusi nuosavybės teise 55 ha žemės (duomenys neskelbtini).Kad ji 1940-07-22 d.stoviui nebuvo Å¡ios žemės savininkė netiesiogiai patvirtina ir jos pačios raÅ¡yti aukščiau nurodyti pareiÅ¡kimai dėl žemės sugrÄ Å¾inimo,kur ji nebuvo savęs nurodžiusi,kaip buvusios savininkės.Todėl iÅ¡ surinktų įrodymų nebÅ«tų pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir dėl jurdinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-388/2010 nurodė,kad:  „Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Asmens kreipimasis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti tam tikrÄ faktÄ lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė Å¡iam faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. „ Šiuo atveju nesant pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl terminų pateikti praÅ¡ymÄ Â atkurti nuosavybės teises į žemę, bei pateikti giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų atnaujinimo lemia ir tai,kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t.y.neatsirastų jokių asmeninių ar turtinių teisių(LR CPK 444 str.1d.).

Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas         n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ atmesti.  Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme. Teisėjas                                                                               Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas