ce95de0c-92db-4c22-a3d8-48225e2d49ca · Vilniaus apygardos teismas

                                 Civilinės bylos Nr. e2-652-881/2018           Teisminio proceso numeris 2-55-3-00798-2017-9                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3; 2.7.4.4; 2.7.4.5; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovės Identa Dental Material GmbH atstovams advokato padėjėjai Indrei Barauskienei, advokato padėjėjai Rugilei Gediminskaitei,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos linija“ atstovams vadovui G.

D., advokatui Gediminui Pranevičiui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-652-881/2018 pagal ieÅ¡kovės Identa Dental Material GmbH ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos linija“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl žymens / verslo identifikatoriaus ankstesnio naudojimo teisių pripažinimo, ir n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė Identa Dental Material GmbH ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2016 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimÄ Nr. 2Ap-1787 ir pripažinti atsakovės UAB ,,Medicinos linija“ prekių ženklų registracijas Nr. 68068 ir Nr. 68069 negaliojančiomis bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodo, jog 2016 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius priėmė sprendimÄ Nr. 2Ap-1787, kuriuo atmetė ieÅ¡kovės protestus Nr. PNZ-270 ir PNZ-280 dėl atsakovei priklausančių grafinių prekių ženklų „i-dental“ (Reg.

Nr. 68068) ir „i-dental Innovative Dental Products“ (Reg. Nr. 68069) registracijų pripažinimo negaliojančiomis. Skundžiamas sprendimas nėra pagristas ir motyvuotas. Skundžiamame sprendime skyrius teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovės prekių ženklas yra ankstesnis protestuojamų prekių ženklų atžvilgiu ir dėl Å¡ios aplinkybės tarp Å¡alių ginčo nėra. IeÅ¡kovė protestus grindė prekių ženklo „IDENTA“ tarptautine registracija, kuri yra iÅ¡plėsta tik į Europos SÄ jungÄ , bet ne atskirai į LietuvÄ , todėl VPB Apeliacinis skyrius savo iniciatyva negalėjo iÅ¡plėsti ankstesnių prekių ženklų skaičiaus, kuriais remiami protestai.

Skundžiamame sprendime nėra pateikta iÅ¡vada, kuria bÅ«tų nustatytas vizualinis lyginamų prekių ženklų panaÅ¡umas (ar nepanaÅ¡umas), kas pažeidžia tiek Lietuvos, tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, tiek paties VPB Apeliacinio skyriaus formuojamÄ praktikÄ , kai lyginant prekių ženklus jie turi bÅ«ti palyginami vizualiai, fonetiÅ¡kai ir semantiÅ¡kai.VPB Apeliacinis skyrius netinkamai vizualiai palygino ginčo ženklus. Nors lyginami ženklai yra panaÅ¡aus ilgio (protestuojamus prekių ženklus „i-dental“ sudaro 7 raidės, o ieÅ¡kovės prekių ženklÄ â€žIDENTA“ – 6 raidės), o net 6 lyginamųjų prekių ženklų raidės sutampa, t. y. ieÅ¡kovės prekių ženklas „IDENTA“ yra pilnai atkartotas dominuojančiame protestuojamų prekių ženklų elemente „i-dental“, todėl lyginamieji prekių ženklai „i-dental“ ir „IDENTA“ sutampa ne bet kokiose, tačiau dominuojančiose dalyse „identa“, be to, žodiniai elementai skiriasi tik viena raide žodžio gale, o nepaisant Å¡io skirtumo, ženklai iÅ¡lieka vizualiai panaÅ¡Å«s, tačiau skundžiamame sprendime nei vienas iÅ¡ akivaizdžių panaÅ¡umų nebuvo analizuojamas.

Taip pat nebuvo tirtas ir Å¡ių panaÅ¡umų santykis su konstatuotais ženklų skirtumais, o bÅ«tent, mažu brÅ«kÅ¡neliu ir viena pridėtine raide „l“ žodžio gale. Metodinių nurodymų 2.5 (a) punktas numato, kad nežymÅ«s ženklų elementų skirtumai neturėtų vaidinti lemiančio vaidmens, kadangi vartotojas dažniausiai negali palyginti dviejų ženklų, o vadovaujasi bendru įspÅ«džiu apie anksčiau matytÄ Å¾enklÄ . Å iÄ nuostatÄ detalizuoja Metodinių nurodymų 3.23 antrasis paragrafas, pagal kurį, jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neiÅ¡siskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panaÅ¡umo, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl Apeliacinis skyrius protestuojamuose prekių ženkluose ypatingÄ dėmesį skyrė vienam itin vizualiai menkam simboliui – brÅ«kÅ¡neliui, kuris atskiria raidę „i“ nuo „dental“, ir ignoravo labai panašų ženklų ilgį bei visų raidžių sutapimÄ .

Apeliacinis skyrius nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis jis konstatavo, jog protestuojami prekių ženklai yra iÅ¡pildyti ne standartiniu grafiniu dizainu, todėl grafinį protestuojamų prekių ženklų dizainÄ Ä¯traukė į svarbias aplinkybes, kuriomis neva sukuriamas skirtingas ženklų vizualinis vaizdas. Bandydamas pagrįsti tokiÄ pozicijÄ , Apeliacinis skyrius tik davė nuorodas į teismų praktikÄ , remiantis kuria kombinuoti prekių ženklai turi bÅ«ti lyginami ne pagal vienÄ tokio kombinuoto ženklo elementÄ .

Apeliacinis skyrius ignoravo Å¡iai bylai aktualiÄ ESTT praktikÄ , kurioje buvo lyginami labiau Å¡iai bylai „giminingi“ prekių ženklų konfliktai. ESTT laikosi pozicijos, kad kai yra lyginami kombinuotas prekių ženklas su žodiniu prekių ženklu, Å¡ie ženklai laikomi labai panaÅ¡iais, nebent kombinuotas ženklas pasižymi iÅ¡skirtiniu grafiniu dizainu. Formuojama teismų praktika, kad tuo atveju, jei ginčijami prekių ženklai užraÅ¡yti tam tikru Å¡riftu, turi spalvinių elementų ar net papildomų grafinių elementų, nepanaikina iÅ¡vados, kad ženklai vis tiek yra vizualiai panaÅ¡Å«s. Protestuojami prekių ženklai nepasižymėjo jokiu esminiu stilistiniu iÅ¡pildymu.

Pasirinkta žalia spalva nekuria jokios pridėtinės vertės, kadangi ji yra naudojama tik nuspalvinti raides. Be to, protestuojamų prekių ženklų šriftas taip pat nėra grafiškai išskirtinis. Jis yra labai panašus į standartinius šriftus, kuriuos galima rasti įprastuose teksto redaktoriuose, kaip pavyzdžiui MS Word.Kritikuotinas sprendimo argumentas, kad ieškovės prekių ženklo elementas „DENTA“ yra silpnas elementas. Tai, ar elementas yra stiprus, silpnas ar aprašomasis, nėra vertinama, kai yra atliekamas vizualinis prekių ženklų vertinimas.

Kaip yra nurodęs ESTT, silpnas prekių ženklo skiriamasis požymis nepanaikina suklaidinimo galimybes, ypač kai ženklai panaÅ¡Å«s, o prekės – identiÅ¡kos. Be to, lygiai tÄ patį „silpnÄ â€œ elementÄ turi ir protestuojami prekių ženklai. Todėl bÅ«tina įvertinti, kokie papildomi elementai sudaro ženklus, ir kuo jie skiriasi. Kaip matyti, ieÅ¡kovės papildomas elementas raidė „i“ žodžio pradžioje yra atkartotas ir protestuojamuose prekių ženkluose.IeÅ¡kovė nesutinka ir su atlikta fonetine lyginamų prekių ženklų analize, kuri pagrįsta iÅ¡ esmės vienu argumentu – protestuojamų prekių ženklų dėmuo „i- dental“ yra angliÅ¡kas žodis, todėl bus tariamas „ai-dentl“, kai tuo tarpu ieÅ¡kovės prekių ženklas turi bÅ«ti tariamas taip, kaip paraÅ¡yta – „identa“.

Tokia fonetinio panaÅ¡umo analizė neatitinka teisės aktų reikalavimų ir prieÅ¡tarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. IÅ¡ skundžiamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl toks didelis dėmesys yra skirtas anglų kalbos tarimui, kai remiantis Europos Komisijos užsakytu tyrimu, Lietuvoje anglų kalbÄ moka tik 38 proc. gyventojų, kas reiÅ¡kia, jog 62 proc. gyventojų niekada neasocijuos žodžio „i-dental“ su anglų kalba ir tars šį žodį taip, kaip jis paraÅ¡ytas, o bÅ«tent „I-DEN-TAL“.

Taip pat nėra įtikinama išvada, kad lyginant ženklus fonetiškai lietuviškame tarime, panašumas yra tik „tam tikras“. Kadangi lyginamų prekių ženklų žodžių ilgis yra panašus, ieškovės prekių ženklas yra pilnai atkartotas atsakovės prekių ženkluose, o skiriasi tik paskutinė raidė, skiemenys lyginamuose ženkluose yra išsidėstę identiškai, ženkluose kirčiuojamas tas pats galinis skiemuo, todėl lyginami prekių ženklai, priešingai nei sprendė Apeliacinis skyrius, yra fonetiškai panašūs. Remiantis ESTT praktika, toks panašumas gali būti prilyginamas identiškumui.

Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ta visuomenės dalis, kuri supranta anglų kalbÄ , lyginamų prekių ženklų dėmenį bÅ«tinai iÅ¡tars kaip „AI-DEN-TL“, kadangi toks žodis anglų kalboje neegzistuoja, todėl iÅ¡vada yra i nepagrįsta. Anglų kalboje nėra žodžių, kurie bÅ«tų raÅ¡omi per brÅ«kÅ¡nelį, atskiriant pirmÄ jÄ Å¾odžio raidę. Todėl nėra pagrindo taikyti anglų kalbos taisykles žodžiams, kurie yra sugalvoti ne anglakalbių ir užraÅ¡yti Å¡iai kalbai nebÅ«dingu bÅ«du.

Net ir lyginant abejotinÄ â€ži-dental“ tarimÄ su ieÅ¡kovės prekių ženklo tarimu, vis tiek konstatuotinas ženklų fonetinis panaÅ¡umas. Apeliacinis skyrius ignoravo susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl fonetinio lyginimo prekių ženklų, kurie yra registruoti 5 Nicos klasifikacijos klasei. Å ios prekės, kurios apima vaistus, medikamentus, medicinines priemones ir pan., yra parduodamos ne savitarnos parduotuvėse, o vaistinėse ar kitose specializuotose parduotuvėse. Taigi vartotojas, norėdamas įsigyti prekę, esančiÄ 5 klasėje, kiekvienu atveju turi iÅ¡tarti visÄ prekių ženklÄ sudarantį žodį.

Todėl šiuo atveju vertinant, ar lyginamieji prekių ženklai yra klaidinamai panašūs, prioritetas turėtų būti suteikiamas fonetiniam kriterijui.Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl atsakovės atžvilgiu dėmuo „DENTAL“, kuris yra tiek ieškovės tiek atsakovės prekių ženkluose, asociacijas kelia, o ieškovės atveju – ne. Šiuo klausimu VPB AS nepateikia jokių argumentų ir motyvacijos. Nurodydamas, jog angliško žodžio „dental“ reikšmė yra „dantis, danties, dantų“, Apeliacinis skyrius suklydo.

Tiek pagal B. Piesarskio Anglų kalbos žodynÄ , kurį cituoja pats Apeliacinis skyrius, tiek pagal elektroninį žodynÄ â€žezodynas.lt“, kurį protesto metu pateikė atsakovė, Å¡io žodžio reikÅ¡mė yra „dantinis“, ne „dantis“. Å is anglų kalbos žodis yra bÅ«dvardis, ne daiktavardis, kas yra labai neįprasta. Be to, Å¡is žodis yra medicininis terminas, kuris nėra naudojamas įprastoje Å¡nekamojoje kalboje, kur žodis „dantis“ anglų kalboje yra „tooth“.

Sprendime cituojamas ESTT precedentas Å¡ioje byloje taip pat negali bÅ«ti pritaikytas. ESTT PICARO ?. PICASSO bylos sprendime reikalauja, kad lyginamo ženklo prasmė turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir apibrėžta. Minimo precedento fabula iÅ¡skirtinė, kadangi teismas papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje susidÅ«rusi su žodiniu žymeniu PICASSO, atitinkama visuomenė jį bÅ«tinai susies su dailininku, atsižvelgiant į pastarojo populiarumÄ . Kadangi lyginamų prekių ženklų dėmens „i-dental“ prasmė nėra aiÅ¡ki, o tik kelia konkrečias prasmines asociacijas, todėl vien jau Å¡iuo požiÅ«riu sprendimas negali bÅ«ti taikomas. Minėtame sprendime ESTT suteikęs didesnę svarbÄ semantiniam lyginimui, nesukÅ«rė taisyklės, kad apskritai semantinis skirtumas gali atsverti vizualius ir fonetinius panaÅ¡umus.

Lyginant ženklus, kurie yra skirti registruoti 5 Nicos klasifikacijos klasei, keliamas žymiai aukštesnis atidumo reikalavimas. Lyginant prekių ženklus, kurie yra skirti 5 Nicos klasifikacijos klasei, didesnis svoris turi būti suteikiamas ženklų panašumams, o skirtumai turi būti vertinami ypatingai kritiškai, kadangi skirtumo gali nepakakti vartotojui atskiriant prekes, o pasekmės gali būti tragiškos. Tačiau Apeliacinis skyrius nesivadovavo šiuo principu.Kadangi ginčijamame sprendime konstatuotas ženklus fonetinis panašumas, turėjo būti atliktas ir prekių bei paslaugų panašumo vertinimas.

Vertinant prekių ir paslaugų panaÅ¡umÄ 5 Nicos klasifikacijos klasėje, visos prekės, kurioms yra registruotas ieÅ¡kovės prekių ženklas, yra taip pat registruotos ir atsakovės, o bÅ«tent: Odontologijai skirti farmacijos produktai ir medžiagos, bÅ«tent tiesioginiai ir netiesioginiai rekonstrukcijai skirti miÅ¡iniai, stomatologiniai anestetikai dantų ir dantenų nejautrai (desensibilizavimui), stomatologinės dervos įtrÅ«kimų užsandarinimui, plastikinė medžiaga visiÅ¡kų ar dalinių dantų protezų įdėklų gamybai; dantų taisymui skirti kompozitai (plombos), dantų atspaudų gamybai skirtos medžiagos ir dantų lakai.

Todėl akivaizdu, kad jos yra identiÅ¡kos ir Å¡io fakto įrodinėti nereikia. Kitos atsakovės 5 klasėje numatytos prekės turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į minėtus teismų praktikos suformuotus kriterijus. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad prekės yra panaÅ¡ios, kadangi: visos prekės turi tÄ pačiÄ rūšį (tai yra medicinoje ar farmacijoje naudojamos medžiagos; jų paskirtis sutampa, kadangi visos prekės skirtos naudoti medicinoje ar farmacijoje gydymo ar kitais sveikatos puoselėjimo tikslais; visos prekės realizuojamos ne įprastiniuose prekybos centruose, o specialiose parduotuvėse, vaistinėse ar medicinos centruose; neatmetama galimybė, kad vienas ir tas pats gamintojas gali gaminti platų spektrÄ Ä¯vairių medicinos ar farmacijos prekių; minėtos sÄ lygos apima minėtų prekių vartojimo bÅ«dÄ , taip pat sutampa vartotojų rinkos, kuriems Å¡ios prekės yra skirtos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ESINT, kuri savo bendrojoje praktikoje nurodė, kad specifiniai farmaciniai preparatai yra panaÅ¡Å«s į kitus specifinius farmacinius preparatus. Taigi Apeliacinis skyrius pažeidė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes neatliko prekių palyginimo. Å ioje konkrečioje byloje protestuojamų prekių ženklų prekės yra dalyje identiÅ¡kos, o dalyje labai panaÅ¡ios. Dėl Å¡ių priežasčių galimybė supainioti ženklus dar labiau padidėja.Atlikus prekių ženklų palyginimÄ vizualiai, fonetiÅ¡kai ir semantiÅ¡kai, bei palyginus prekes ir paslaugas, kurioms buvo registruoti atsakovės prekių ženklai, turi bÅ«ti pereinama prie bendro ženklų palyginimo, kai yra įvertinama vartotojo suklaidinimo galimybė.

Nors pats Apeliacinis skyrius pripažino, kad atlikta apklausa turėjo metodologinių trūkumų, tačiau kartu sutiko, kad ji rodo, jog net 74 proc. respondentų nebus suklaidinti. Tokia pozicija yra prieštaringa, o išvada nemotyvuota. Remiantis teismų praktika, ieškovė, norėdama pagrįsti suklaidinimo galimybę, neprivalo pateikti konkrečių suklaidinimo įrodymų. Lietuvos teismai rezervuotai vadovaujasi apklausomis ir kad jokiais būdais apklausos nėra laikomos „esminiais įrodymais“.

Teismai neretai nesivadovauja tokiais įrodymais ir pakankamai dažnai priima prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . Kadangi lyginami ženklai yra klaidinamai panaÅ¡Å«s, prekės sutampa, o nepriklausomai nuo to, kad atsakovė apklausoje ieÅ¡kovės prekių ženklÄ stengėsi vaizduoti tendencingai, net 21 proc. respondentų vis tiek įžvelgė klaidinimÄ . IÅ¡ apklausos nėra aiÅ¡ku, su kokiomis prekėmis buvo sieti lyginami prekių ženklai. Prekių ženklas negali bÅ«ti vertinamas atsietai nuo prekių, kurioms jis skirtas žymėti.

Akivaizdu, kad reaktyvinių variklių atveju vartotojas bus specialistas, kuris įsigilins ir iÅ¡kart pamatys skirtumus, o medicinos ir farmacijos produktų atveju, tai vidutinis pirkėjas, kuris nėra pastabus kasdienio vartojimo prekių ženklų skirtumų subtilybėms. Ataskaitoje nekorektiÅ¡kai suformuluotas klausimas ,,ar jie atskirtų“ tendencingai respondentus veda link atsakovei palankaus atsakymo. Klausimas yra tiesiogiai nukreiptas į respondento intelektinius sugebėjimus, todėl normali vidutinio žmogaus psichologinė reakcija yra pateikti atsakymÄ , kuris nediskredituotų paties asmens.

KorektiÅ¡kiau suformuotas klausimas, kuris objektyviai yra siejamas su ženklų panaÅ¡umu, rodytų kitokį rezultatÄ . Akivaizdu, kad klausimas „ar ženklai panaÅ¡Å«s“ jau turi kitokį emocinį atspalvį, kuris nėra parankus apklausos užsakovui, nors jis remiasi PŽĮ formuluotėmis. Niekur PŽĮ tekste nėra minimas žodis „atskirti“, o prieÅ¡ingai naudojamas terminas „panaÅ¡Å«s ženklai“, „panaÅ¡ios prekės ir paslaugos“ ir t. t. Apklausoje lyginami prekių ženklai yra pateikti tokia forma, kuria paneigiama žodinio ieÅ¡kovės prekių ženklo apsauga.

Todėl parengus apklausÄ atsakovės pateiktu bÅ«du, respondentas yra tendencingai vedamas link atsakovei parankaus atsakymo. Atitinkamai, vien jau Å¡iuo požiÅ«ri apklausa neįrodo neklaidinimo aplinkybės. Teikiant protestuojamų prekių ženklų atvaizdus, Ataskaitoje jie ne tik vaizduojami grafiÅ¡kai, nors tai prieÅ¡tarauja žodinio prekių ženklo apsaugai, tačiau jie pateikiami žymiai didesni nei ieÅ¡kovės prekių ženklas, taip tendencingai kreipiant vartotojų nuomonę. Apklausoje apklausos dalyvių buvo praÅ¡oma lyginamus prekių ženklus palyginti tik pagal vienÄ iÅ¡ kriterijų, tai yra vizualų, nes klausime aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog apklausos dalyviams buvo parodyti prekių ženklai kortelėje, nors, kaip jau buvo minėta, fonetiniai lyginamųjų prekių ženklų skirtumai gali nusverti vizualinius panaÅ¡umus.

Atsakovė UAB ,,Medicinos linija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo ginčija ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir praÅ¡o jį atmesti.Atsakovė nurodo, kad yra Lietuvos įmonė, veikianti nuo 2003 metų, užsiimanti odontologinės produkcijos gamyba. Ji prekių ženklÄ â€ži-dental“ savo veikloje kaip žymenį naudoja nuo 2003 metų. Dar 2004 m. birželio 1 d. atsakovė užregistravo subdomenÄ â€ži-dental.lt“. 2013 m. balandžio 2 d. atsakovė pateikė paraiÅ¡kÄ dėl prekių ženklo „i-dental“ [fig.] ir prekių ženklo „i-dental Innovative Dental Products“ [fig.] registracijos. 2014 m. sausio 6 d. prekių ženklai buvo užregistruoti.

Atsakovė nuo 2003 intensyviai naudodama žymenį ,,i-dental“ per visÄ naudojimo laikotarpį nesulaukė jokių ieÅ¡kovės pretenzijų dėl žymens naudojimo. Tik 2014 m. balandžio 28 d., po to, kai atsakovė kreipėsi dėl prekių ženklų registracijos Lietuvos Respublikoje, ieÅ¡kovė Valstybiniam patentų biurui padavė protestus Nr. PNZ-279 ir Nr. PNZ-280 dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiomis, kurie buvo atmesti.IeÅ¡kovė yra Vokietijos įmonė, kuri Lietuvoje nevykdo jokios komercinės veiklos.

Ieškovės prekių ženklas „IDENTA“ nebuvo ir nėra naudojamas Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu atsakovės prekių ženklai yra Lietuvos Respublikoje galiojantys prekių ženklai, kurie naudojami Lietuvoje net nuo 2003 metų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prekių ženklas ir atsakovės prekių ženklai nėra naudojami toje pačioje rinkoje ir nėra jokios galimybės dėl jų naudojimo vartotojams būti suklaidintiems. Vadinasi, ieškovės teisės negali būti pažeistos atsakovei registruojant ir naudojant jo prekių ženklus.

Taigi pagal CPK 5 straipsnį ieÅ¡kovė neturi teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, nes jo teisės nepažeidžiamos.Ginčijamas Apeliacinio skyriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pagrindų atsakovės prekių ženklų registracijas pripažinti negaliojančiomis.Atsakovė neginčija iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės prekių ženklo registracija yra ankstesnė. Tačiau laikosi pozicijos, kad vertinant atsakovės prekių ženklų ir ieÅ¡kovės prekių ženklo koegzistavimo galimybes, ypatingai svarbu, kad atsakovė žymenį ,,i-dental“ savo veikloje naudoja nuo 2003 m., nuo 2004 m. birželio 1 d. užregistravo subdomenÄ i-dental.lt, kurį iki Å¡iol naudoja.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė gerokai anksčiau nei ieÅ¡kovė įgijo vadinamÄ jÄ subjektinę teisę plačiÄ ja prasme į žymenį ,,i-dental“, nes šį žymenį de facto naudojo savo veikloje nuo 2003 metų. Todėl ji yra žymens ,,i-dental“ tikrasis Å¡altinis, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tÄ Å¾ymenį įregistravęs savo vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, kurioje teismas nurodė, kad verslo identifikatorių (logotipų, interneto svetainių, įvairaus tipo ir pobÅ«džio reklamų ir kt. panaÅ¡aus pobÅ«džio priemonių) naudotoju teisės turi bÅ«ti ginamos, jei nustatoma, kad tokios jų teisės yra ankstesnės. Todėl nors formaliai ieÅ¡kovės prekių ženklo registracija yra ankstesnė nei atsakovės prekių ženklų, ypatingai svarbu tai, kad atsakovė žymenį ,,i-dental“ kaip verslo identifikatorių naudoja nuo 2003 m., o tai reiÅ¡kia, kad subjektinę teisę i žymenį ,,i-dental“ įgijo žymiai anksčiau nei ieÅ¡kovė, šį žymenį naudoja daugiau kaip 13 metų ir per visÄ Å¡i naudojimo laikotarpi neiÅ¡aiÅ¡kėjo jokie vartotojų suklaidinimo faktai.Apeliacinis skyrius, skundžiamame sprendime, iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pasisakė dėl lyginamų žymenų vizualaus nepanaÅ¡umo.

Apeliacinis skyrius vertino tokius ženklus, kokie jie yra įregistruoti. Be to, iÅ¡skyrė dominuojančius prekių ženklų elementus identa ir i-dental, o ne identa, kaip nurodo ieÅ¡kovė. Tuo pačiu Apeliacinis skyrius nurodė, kad atsakovės ženkluose esantis anglų kalbos žodis „dental“ laikytinas neturinčiu skiriamojo požymio. BÅ«tent todėl vertinant lyginamųjų prekių ženklų klaidinamÄ panaÅ¡umÄ ar nepanaÅ¡umÄ lemia ne paties elemento „dental“ buvimas ženkluose, bet visuma ženklÄ sudarančių elementų (spalvinis, grafinis iÅ¡pildymas, pan.).

Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad elemento stiprumas neturi bÅ«ti vertinamas, kai yra atliekamas vizualinis ženklų palyginimas. Kaip žinoma, žymenų panaÅ¡umo vertinimas atliekamas atliekant bendrÄ jų vizualaus, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo įvertinimÄ . Palyginimas turi bÅ«ti paremtas bendru žymenų sukuriamu įspÅ«džiu, turint omenyje ir skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95). Prekių ženklų teisėje laikomasi pozicijos, kad žymens skiriamojo požymio laipsnis įvairiuose kombinuoto prekių ženklo elementuose yra svarbus kriterijus, į kurį turi bÅ«ti atsižvelgta atliekant prekių ženklų palyginimÄ .

Nustatant prekių ženklų panaÅ¡umÄ vertinimas, ar sutampantys elementai neturi skiriamojo požymio (arba turi silpnÄ skiriamÄ jį požymį), turi bÅ«ti atliktas siekiant nustatyti, kokia apimtimi Å¡ie sutampantys elementai gali nurodyti prekių komercinę kilmę. Tai reiÅ¡kia, kad vartotojas bus linkęs manyti, kad prekių ženklo silpnas ar neturintis skiriamojo požymio elementas nėra naudojamas konkrečiam Å«kio subjektui identifikuoti ir atskirti vieno Å«kio subjekto prekes ir paslaugas nuo kitų subjektų prekių ir paslaugų.

Todėl nors prekių ženklų savininkai naudoja skiriamojo požymio neturinčius arba silpnus elementus siekdami informuoti vartotojus apie atitinkamų prekių ar paslaugų savybes, gali bÅ«ti sudėtinga konstatuoti, kad visuomenė gali bÅ«ti suklaidinta dėl prekių ar paslaugų kilmės tik dėl to, kad sutampa neturintys skiriamojo požymio arba silpni elementai (žr. Vidaus rinkos derinimo tarnybos Vadovas, C dalis, Protestai). Todėl vertinant panaÅ¡umÄ , įskaitant žymenų vizualų panaÅ¡umÄ , turi bÅ«ti įvertinama ir tai, kokiÄ reikÅ¡mę lyginamuose ženkluose turi skiriamojo požymio neturintys arba silpni ženklo sutampantys elementai.

IeÅ¡kovės prekių ženklÄ sudaro vienintelis žodis „IDENTA“, užraÅ¡ytas standartiniu Å¡riftu. Daugiau jokių papildomų skiriamųjų elementų ženklas neturi. Tuo tarpu protestuojami prekių ženklai yra kombinuoti prekių ženklai, kuriuos sudaro stilizuotas užraÅ¡as „i-dental“ ir „i-dental Innovative Dental Products“. Ženkluose dominuoja vienintelė žalia spalva. Raidė „i“ juose yra brÅ«kÅ¡neliu atskirta nuo žodžio „dental“ ir turi skirtingÄ grafinį vizualizavimÄ , nei žodis „dental“.

Raidė i yra naudojama visoje eilėje atsakovės prekių pavadinimų. Raidė „i“ yra balta, apvedžiota žalios spalvos kontÅ«rine linija (negatyvas), tuo tarpu žodis „dental“ užraÅ¡ytas pilnavidurėmis žalios spalvos raidėmis (pozityvas). Raidė „i“, bÅ«dama negatyvas, sukuria skirtingÄ vizualų įspÅ«dį, nei žodis „dental“, t. y. visas užraÅ¡as „i-dental“ vizualiai nėra suvokiamas kaip iÅ¡tisinis vienalytis žodis „idental“.

Pirmoji raidė „i“, kuriÄ vartotojas, skaitydamas užraÅ¡Ä , pastebi pirmiausiai, savo grafiniu atvaizdavimu aiÅ¡kiai kontrastuoja su likusia ženklo dalimi „dental“, tuo labiau, kad ji yra atskirta brÅ«kÅ¡neliu nuo pirmosios raidės „i“. Žymuo „i-dental“ yra vizualiai aiÅ¡kiai suvokiamas kaip dviejų atskirų skirtingai vizualizuotų elementų – raidės „i“ ir žodžio „dental“ – darinys. Tokių skiriamųjų vizualių ypatybių suinteresuoto asmens ženklas „IDENTA“ neturi.

Å ie skirtumai negali bÅ«ti laikomi nežymiais ženklų elementų vizualiniais skirtumais. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės prekių ženklo silpnÄ skiriamÄ jį požymį, vertinant žymenų panaÅ¡umÄ reikÅ¡mingi yra visi elementai, formuojantys bendrÄ suvokimo įspÅ«dį, o Å¡iuo atveju tai yra grafinis atsakovės prekių ženklų pavaizdavimas, įskaitant raidės „i“ vizualų atskyrimÄ brÅ«kÅ¡neliu ir užraÅ¡o spalvinę ir grafinę stilistikÄ . Lyginamų prekių ženklų nepanaÅ¡umÄ lemia tai, kad dominuojanti prekių ženklų dalis yra nevienoda (identa ir i-dental), o jos sutampantis elementas „denta“ neturi skiriamojo požymio prekėms, kurioms yra registruoti lyginami prekių ženklai, todėl negali bÅ«ti laikomas vaizdiniu elementu, nulemiančiu prekių ženklų panaÅ¡umÄ .

VizualÅ«s atsakovės prekių ženklų skirtumai yra akivaizdÅ«s, o sutampantis ženklų elementas „denta“, atsižvelgiant i tai, kad jis neturi skiriamojo požymio (arba turi silpnÄ skiriamÄ jį) požymi, negali nulemti lyginamų ženklų vizualaus panaÅ¡umo. Taigi lyginami prekių ženklai nėra vizualiai panaÅ¡Å«s.IeÅ¡kovės ženklas yra simbolinis žodis, neturintis, prasmės, todėl jis bus tariamas taip, kaip užraÅ¡ytas: „IDENTA“, kirčiuojant paskutinį žodžio skiemenį.

Atsakovės ženkluose žodis „dental“ yra taisyklingas anglų kalbos žodis, reiÅ¡kiantis „dantinis“, „danties“, „dantų“. Kaip žinoma, Europos Komisijos 2012 metais užsakyto tyrimo „Europeans and their languages“ duomenis, net 38% Lietuvos gyventojų deklaravo anglų kalbÄ mokantys taip, kad galėtų susikalbėti, todėl atsakovės prekių ženklas bus tariamas kaip sudėtinis anglų kalbos žodis. Kadangi ženkle dominuoja anglų kalbos žodis „dental“, pirmoji ženklo raidė „i“ greičiausiai vartotojų bus tariama kaip „ai“ pagal analogijÄ su tokiais žinomais ir paplitusiais visuomenėje ženklais kaip „iPhone“ (tariama ai-foun), „iPad“ (ai-ped), „iPod“ (ai-pod), „iDeal“ (ai-dyl) ar iDream (ai-drym).

Todėl visÄ Å¾odį „i-dental“ vartotojai fonetiÅ¡kai greičiausiai iÅ¡tars kaip „ai-dentl“. Net jei tam tikros visuomenės dalies pirmoji raidė bÅ«tų tariama kaip „i“, ženklas fonetiÅ¡kai skambėtų kaip „i-dentl“, kirčiuojant skiemens „dentl“ pradžiÄ , ir ženklas fonetiÅ¡kai vis tiek skirtųsi nuo ieÅ¡kovės ženklo, turinčio fonetiÅ¡kai skirtingÄ galÅ«nę ir kur kirtis krenta ant paskutinio žodžio „IDENTA“ skiemens. Tuo atveju, jei anglų kalbos nesuprantanti visuomenės dalis perskaitytų atsakovės prekių ženklÄ taip kaip jis užraÅ¡ytas („idental“), ženklo skambesys vis tiek skirtųsi nuo ieÅ¡kovės prekių ženklo skambesio.IeÅ¡kovės prekių ženklas yra žodis IDENTA, kuris yra dirbtinis, neturintis semantinės reikÅ¡mės žodis.

Tokios pozicijos dėl jos prekių ženklo semantinės reikÅ¡mės laikėsi ir pati ieÅ¡kovė. Atsakovės prekių ženklai turi ryšį su anglų kalbos žodžiu „dental“, reiÅ¡kiančiu „dantinis“, „danties“, „dantų“, ir tai aiÅ¡kiai sufleruoja odontologinę ženklo prasmę, kuriÄ dar labiau sustiprina papildomas užraÅ¡as viename iÅ¡ atsakovės ženklų „Innovative Dental Products“. Tai, kad Lietuvos gyventojams žodinis elementas dental kelia prasmines asociacijas su odontologija rodo ir Valstybinio patentų biuro pateiktų paraiÅ¡kų ir galiojančių prekių ženklų su žodiniu elementu dental skaičius.

Be to, žodis „dental“ yra kitų Lietuvoje vartojamų tarptautinių žodžių sudedamoji dalis, pavyzdžiui, žodis „dentalinis“, reiškiantis „dantinis“. Atsakovės prekių ženklais žymimų prekių vartotojas yra specifinis, nes prekės yra skirtos profesionalams, kurie paprastai gerai informuoti apie naudojamos specifinius, šiuo atveju medicininius terminus. Tai reiškia, kad semantiniu požiūriu lyginant ieškovės žymenį, kuris neturi semantinės reikšmės, su atsakovės žymeniu, kuris sukuria aiškias įvardintas semantines asociacijas, akivaizdu, kad semantiniu požiūriu šie prekių ženklai vartotojams atrodys skirtingi.

Taigi lyginami prekių ženklai semantiniu požiÅ«riu nėra panaÅ¡Å«s.Kadangi atsakovės prekių ženklai nei vizualiai, nei fonetiÅ¡kai, nei semantiÅ¡kai, nei bendru paliekamu įspÅ«džiu nėra panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovės prekių ženklÄ , todėl atsakovės prekių ženklai turi pakankamai skiriamųjų požymių, kad galėtų atlikti savo funkcijÄ , identifikuodami jais žymimas prekes, nesukeliant klaidinamų asociacijų su ieÅ¡kovės prekių ženklu. Atsakovė negamina ir neprekiauja jokiais vaistiniais preparatais, kurie bÅ«tų skirti prekiauti vaistinėse ir dėl to galėtų kilti faktinis vartotojų suklaidinimas.

Kita vertus, net ir tuo atveju, jei galutinis vartotojas susidurtų su tokį skirtingÄ bendrÄ Ä¯spÅ«dį paliekančiais prekių ženklais, jis prekes atskirtų ir jų nesupainiotų.Kadangi nebuvo konstatuotas lyginamųjų ženklų panaÅ¡umas, todėl prekių, kurioms ženklai registruoti, tapatumo ar panaÅ¡umo nustatymas neturi teisinės reikÅ¡mės. Be to, atsakovės prekių ženklų registracijos klasė ir realizavimo sÄ lygos neleidžia daryti iÅ¡vados, kad prekės, kurioms registruoti atsakovės prekių ženklai, yra tapačios suinteresuoto asmens žymimoms prekėms.

IeÅ¡kovės ženklas registruotas iÅ¡imtinai odontologijos prekėms žymėti. Tuo tarpu daugybė prekių, kurios žymimos atsakovės prekių ženklais, apskritai neturi jokių sÄ sajų su odontologija. IeÅ¡kovės 5 klasės prekių sÄ raÅ¡e iÅ¡vardintos prekės „odontologijai skirti farmacijos produktai ir medžiagos, bÅ«tent tiesioginiai ir netiesioginiai rekonstrukcijai skirti miÅ¡iniai, stomatologiniai anestetikai dantų ir dantenų nejautrai (desensibilizavimui), stomatologinės dervos įtrÅ«kimų užsandarinimui, plastikinė medžiaga visiÅ¡kų ar dalinių dantų protezų įdėklų gamybai; dantų taisymui skirti kompozitai (plombos), dantų atspaudų gamybai skirtos medžiagos ir dantų lakai“ aiÅ¡kiai nurodo, kad tai yra prekės, kurias pasirenka ne vartotojai – pacientai, o profesionalÅ«s odontologai, kurie pritaiko tas prekes galutiniams jų vartotojams.

Tai nėra plataus naudojimo prekės, kurias vartotojai pirktų ir taikytų patys sau. Kitaip tariant, klaidinimo tarp prekių ženklų „IDENTA“ ir „i-dental“ tikimybė turi bÅ«ti vertinama ne paprastų vidutinių vartotojų, o medicinos žinių turinčių odontologų požiÅ«riu. Ieįkovės 10 klasės prekės yra susijusios su medicinos prietaisais ir apskritai nėra panaÅ¡ios į farmacijos preparatus, įeinančius į 5 klasę. 10 klasės prekės „odontologijos aparatÅ«ra ir instrumentai, bÅ«tent dantų grÄ Å¾tai, gręžtuvai, dirbtiniai dantys; laikini dantų tiltai, karÅ«nėlės ir laminatai“ nekonkuruoja su 5 klasės prekėmis ir nėra pakeičiančios 5 klasės prekes.

Nors, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovės10 klasės prekės yra susijusios su odontologija, tačiau skirtinga tų prekių prigimtis ir paskirtis, skirtingi jų platinimo kanalai, skirtingi jų naudojimo bÅ«dai, skirtingi tų prekių galutiniai gavėjai eliminuoja klaidinimÄ . Todėl ieÅ¡kovės 10 klasės prekės yra skirtingos nuo protestuojamų ženklų 5 klasės prekių. Taigi atsakovės prekių ženklai registruoti prekėms, kurios nėra panaÅ¡ios ieÅ¡kovės prekių ženklo registracijos prekėms.Atsižvelgiant į akivaizdžius nagrinėjamų prekių ženklų skirtumus ir prekių, kurioms registruoti prekių ženklai, skirtumus, net ir vertinant tik suklaidinimo tikimybės, o ne faktinio klaidinimo egzistavimÄ , nėra jokios galimybės konstatuoti, kad dėl lyginamų prekių ženklų gali kilti vartotojų suklaidinimo tikimybė.

IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ toleravo protestuojamų prekių ženklų naudojimÄ ir iki protesto pateikimo nesusidÅ«rė su jokiais realiais vartotojų klaidinimo faktais. Atsakovė aplinkybę, kad vartotojų suklaidinimo tikimybė neegzistuoja įrodė ir pateiktais į protesto nagrinėjimo procedÅ«rÄ Ä¯rodymais – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Konkurencijos tarybos raÅ¡tais, kuriuose nurodyta, kad vartotojų ar rinkos dalyvių nusiskundimų dėl rinkoje kylančių klaidinimo faktų negauta.Atsakovė, kaip įrodymÄ , kad visuomenės klaidinimas neegzistuoja, pateikė įrodymÄ â€“ „RAIT“ atliktÄ visuomenės nuomonės tyrimÄ , kurio metu buvo užduotas klausimas:

„Jei Å¡iais dviejų skirtingų gamintojų prekių ženklais „IDENTA“ ir „i-dental“ bÅ«tų pažymėti vienodi produktai, ar atskirtumėte vieno gamintojo produktÄ nuo kito“. Ä® pateiktÄ klausimÄ 74 proc. respondentų atsakė, kad atskirtų vieno gamintojo produktÄ nuo kito. Atsakovės formuluodamas klausimÄ nenurodė prekių, kurioms žymėti registruoti prekių ženklai, vietoj to formuluodamas sÄ lygÄ , kad lyginamais prekių ženklais pažymėti produktai yra vienodi, t. y. prekės yra tapačios.

Tai reiÅ¡kia, kad 74 proc. respondentų atsakė, kad net žymint tapačias prekes lyginamais ženklais, jie produktus atskirtų. Nagrinėjamu atveju lyginami ženklai naudojami netapačioms prekėms žymėti. Vadinasi, jei tokiais ženklais bÅ«tų pažymėtos netapačios prekės, vartotojų, kurie atskirtų prekes kaip skirtingų gamintojų, bÅ«tų dar daugiau. Tai reiÅ¡kia, kad į bylÄ pateiktas įrodymas, jog 74 proc. apklaustų vartotojų vertinimu suklaidinimo tikimybė neegzistuoja.

Kadangi vertinant vartotojų suklaidinimo tikimybę, turi būti vertinamas ir vartotojų atidumo laipsnis, o ieškovės ir atsakovės prekių vartotojas nėra eilinis vartotojas, mažmeninėje prekyboje įsigyjantis kasdienio vartojimo prekes, šiuo atveju vartotojas yra medicinos žinių turintis profesionalus vartotojas, įsigyjantis prekes profesiniams poreikiams, todėl vartotojo atidumo laipsnis yra didelis. Atitinkamai profesionalus vartotojas, susidūręs su lyginamais prekių ženklais, neturi jokios galimybės būti suklaidintas.

Vertinant suklaidinimo tikimybę svarbi ir aplinkybė susijusi su lyginamų ženklų stiprumu. IeÅ¡kovės prekių ženklas yra silpno skiriamojo požymio, nes dėmenų „denta“ ir „dental“ vartojimas prekių ženkluose yra labai paplitęs, todėl atsakovės prekių ženklams bÅ«dingi elementai, palieka skirtingÄ bendrÄ Ä¯spÅ«dį, taigi suklaidinimo tikimybės nėra ir lyginamieji prekių ženklai gali koegzistuoti bei bÅ«ti lygiavertės konkuravimo priemonės prekių, kurioms žymėti jie yra registruoti, rinkoje, kartu su daugeliu kitų prekių ženklų, kuriuose pasikartoja žodinis elementas „denta“.

IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame palaiko ieÅ¡kinio argumentus, papildomai nurodydama, jog atsakovė protestuojamų prekių ženklų ankstesnio naudojimo aplinkybės Å¡ioje byloje ne tik neįrodė, bet ji apskritai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, todėl neturėtų bÅ«ti vertinama. Minėtai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė įrodymus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartį dėl iÅ¡imtinės distribucijos Azerbaidžano teritorijoje, stendo ekspozicijos parodoje susitarimÄ bei su tuo susijusiÄ dokumentacijÄ , domeno informacinę pažymÄ .

IÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, jog anksčiau atsakovė naudojo skirtingos grafinės iÅ¡raiÅ¡kos žymenį. IÅ¡ pateiktų įrodymų taip pat neįmanoma nustatyti ankstesnio žymens naudojimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokio mÄ sto / lankomumo parodose atsakovės ankstesnis žymuo buvo eksponuojamas, ar pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras / kontraktus prekės faktiÅ¡kai buvo platinamos, ar domenas faktiÅ¡kai naudotas ir pan. Be to, pagal Prekių ženklų įstatymÄ neregistruotas žymuo nėra saugomas, iÅ¡skyrus plačiai žinomÄ prekių ženklÄ , kuris tokiu turi bÅ«ti pripažintas teismo tvarka (Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnis).

Taigi protestuojamų prekių ženklų ankstesnio naudojimo aplinkybė bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir suteiktų protestuojamiems prekių ženklams bent kažkokiÄ apsaugÄ , tik tuo atveju, jei prekių ženklai bÅ«tų pripažinti plačiai žinomais. Atsakovė klaidingai nurodo, jog ieÅ¡kovė jai dėl protestuojamų prekių ženklų naudojimo nėra reiÅ¡kusi jokių pretenzijų. Dar 2013 m. kovo 14 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei oficialų raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog yra įregistravusi tarptautinį prekių ženklÄ â€žIDENTA“.

Nepaisant to, atsakovė į ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ niekada taip ir neatsakė. Negana to, 2013 m. balandžio mėnesį, atsakovė, žinodama apie ieÅ¡kovės ankstesnį prekių ženklÄ , turėdama nesÄ Å¾iningus ketinimus, dar ir pateikė paraiÅ¡kas įregistruoti protestuojamus prekių ženklus.IeÅ¡kovės prekių ženklo naudojimo ar nenaudojimo Lietuvos Respublikoje aplinkybė Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinama ir nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes ieÅ¡kovei reikalavimo teisę suteikia Prekių ženklų įstatymas ir galiojanti prekių ženklo registracija.PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, elemento stiprumas neturi bÅ«ti vertinamas atliekant vizualinį ženklų palyginimÄ .

Tokia pozicija atitinka Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos praktikÄ , kurioje tiesiogiai pažymėta, jog žymens skiriamojo požymio laipsnis turi bÅ«ti tiriamas, atliekant bendrÄ (bet ne vien vizualų ar fonetinį, ar semantinį) prekių ženklų palyginimÄ . Atitinkamai, protestuojamų prekių ženklų elementų stiprumo vertinimas bÅ«tent vizualaus palyginimo metu kritikuotinas kaip metodologiÅ¡kai ydingas. Silpno skiriamojo požymio menamas nustatymas buvo pagrindas pripažinti lyginamus prekių ženklus nepanaÅ¡iais.

Vadinasi, padarytas pažeidimas yra esminis, nes lėmė neteisingÄ iÅ¡vadÄ .Atsakovė atsiliepime nepateikė nė vieno argumento, kuris pagrįstų, jog protestuojamų prekių ženklų grafinis iÅ¡pildymas yra kažkuo iÅ¡skirtinis ar individualizuojantis protestuojamus prekių ženklus.Atsakovė neįrodė, jog protestuojamų prekių ženklų elementas „dental“ yra suprantamas tarp Lietuvos vartotojų, todėl turėtų bÅ«ti tariamas, vadovaujantis anglų kalbos taisyklėmis.

Atsakovė ignoruoja bet kokius ieÅ¡kovės argumentus dėl anglų kalbos žinomumo Lietuvoje ir toliau tvirtina, jog net 38 % Lietuvos gyventojų supranta anglų kalbÄ , todėl protestuojami prekių ženklai turėtų bÅ«ti tariami kaip sudėtiniai anglų kalbos žodžiai [den-tl]. Atsakovė nepaaiÅ¡kino, kodėl mažesnis Lietuvos gyventojų procentas, mokantis anglų kalbÄ , turėtų nulemti bendrÄ jÄ protestuojamų prekių ženklų tarimo taisyklę, kuomet daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų anglų kalbos nesupranta.

Be to, protestuojamų prekių ženklų pirmoji raidė „i“ nebus tariamai kaip [ai], nes neįrodžius, jog dauguma Lietuvos gyventojų supranta anglų kalbÄ , nėra jokio loginio pagrindo teigti, jog tie patys gyventojai, tardami raidę „i“, taikys anglų kalbos tarimo taisykles. Atsakovės nurodoma menama analogija su kitais prekių ženklais (,,iPhone“, ,,iPad“, iPod“) negali bÅ«ti taikoma. Jei atsakovės prekių ženklų tarimui bÅ«tų taikomos anglų kalbos taisyklės, dėl analogiÅ¡kos ieÅ¡kovės prekių ženklo struktÅ«ros, jos privalėtų bÅ«ti taikomos ir jam.

Vienu ar kitu atveju (taikant anglų kalbos taisykles ar ne), dėl analogiÅ¡kos lyginamų prekių ženklų struktÅ«ros, jų tarimui privalo bÅ«ti taikomos analogiÅ¡kos taisyklės, kas pagrindžia aukÅ¡tÄ prekių ženklų fonetinį panaÅ¡umÄ .IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog visi prekių ženklai yra dirbtiniai žodžiai, todėl semantiÅ¡kai apskritai negali bÅ«ti lyginami. Kita vertus, jei ir bÅ«tų sprendžiama galimybė protestuojamiems prekių ženklams priskirti angliÅ¡ko žodžio „dental“ reikÅ¡mę, tam reiktų konstatuoti Lietuvos gyventojų anglų kalbos supratimo aplinkybę, ko atsakovė neįrodė.Atsakovė neatsikirto į argumentÄ , kad Apeliacinis skyrius pažeidė prekių ženklų ir prekių panaÅ¡umo tarpusavio priklausomybės principÄ , kadangi, nors nustatė fonetinį prekių ženklų panaÅ¡umÄ , bet prekių ir paslaugų apskritai nevertino.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, atitinkama visuomenė, kurios požiÅ«riu yra vertinama suklaidinimo galimybė, yra plačioji visuomenė. IÅ¡ protestuojamų prekių ženklų Valstybinio patentų biuro iÅ¡rašų matyti, jog atsakovės prekių ženklais žymimos prekės skirtos tiek plačiajai visuomenei, tiek odontologijos specialistams. Atitinkamai, vadovaujantis Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos praktika, jeigu su abiem ženklais susijusios prekės ir paslaugos skirtos ir plačiajai visuomenei, ir specialistams, suklaidinimo galimybė bus vertinama remiantis visuomenės dalies, kurios pastabumo laipsnis yra mažesnis, supratimu, taigi plačiosios visuomenės supratimu.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , vertinant prekių ir paslaugų panaÅ¡umÄ bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybes, kurios apima prekių rūšį, paskirtį ir vartojimo bÅ«dÄ , bei tai, ar tos prekės yra konkuruojančios, ar papildančios viena kitÄ . Prie tokių reikÅ¡mingų aplinkybių taip pat priskiriama įprastinė prekių kilmė, jų gamintojai, vartotojai, platinimo kanalai ar įprasta pardavimo vieta. Vertinant prekių panaÅ¡umÄ Å¡iai bylai aktualioje 5 Nicos klasifikacijos klasėje, pastebėtina, jog dalis ieÅ¡kovės ir atsakovės ženklais žymimų prekių Å¡ioje klasėje sutampa (pavyzdžiui, dantų lakai), todėl akivaizdu, kad jos yra identiÅ¡kos, ir Å¡io fakto įrodinėti nereikia.

Kitos protestuojamų prekių ženklų 5 klasėje numatytos prekės turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į minėtus teismų praktikos suformuotus kriterijus. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad prekės yra panaÅ¡ios, kadangi (i) visos prekės turi tÄ pačiÄ rūšį (tai yra medicinoje ar farmacijoje naudojamos medžiagos); (ii) jų paskirtis sutampa, kadangi visos prekės skirtos naudoti medicinoje ar farmacijoje gydymo ar kitais sveikatos puoselėjimo tikslais; (iii) visos prekės realizuojamos ne įprastiniuose prekybos centruose, o specialiose parduotuvėse ar vaistinėse; (iv) neatmetama galimybė dėl to, kad vienas ir tas pats gamintojas gali gaminti platų spektrÄ Ä¯vairių medicinos ar farmacijos prekių.

Minėtos sÄ lygos apima minėtų prekių vartojimo bÅ«dÄ , taip pat sutampa vartotojų rinkos, kuriems Å¡ios prekės yra skirtos. Taigi protestuojamų prekių ženklų prekės yra klaidinamai panaÅ¡ios į ieÅ¡kovės prekių ženklu žymimas prekes.Lyginami prekių ženklai sutampa savo dominuojančiuose elementuose, jie pasižymi aukÅ¡tu vizualiu ir fonetiniu panaÅ¡umu, o semantinis palyginimas yra negalimas (arba koncepcinis sutapimas yra identiÅ¡kas). Negana to, prekių ženklais žymimos prekės yra identiÅ¡kos arba panaÅ¡ios.

Atitinkamai, vien pastarųjų aplinkybių konstatavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti visuomenės suklaidinimo tikimybę. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė UAB ,,Medicinos linija“ turi teisę į žymens / verslo identifikatoriaus ,,i-dental“ naudojimÄ odontologijos produkcijos ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2003 m. rugsėjo 3 d. ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekiama apginti atsakovės teisę į žymens / verslo identifikatoriaus „i-dental“ naudojimÄ odontologinės produkcijos ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2003 m. rugsėjo 3 d.

Patenkinus tokį atsakovės reikalavimÄ , nebus galima tenkinti visų ieÅ¡kovės reikalavimų, tai yra panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus sprendimÄ ir pripažinti atsakovės prekių ženklų registracijas negaliojančiomis, nes ieÅ¡kovės teisės į ginčo žymens „i-dental“ naudojimÄ Lietuvoje bus nustatytos nuo 2003 m. rugsėjo 3 d., o tai yra ankstesnė data, nei ieÅ¡kovei priklausančio tarptautinio žodinio prekių ženklo „IDENTA“, kurios paraiÅ¡kos padavimo data 2009 m. lapkričio 20 d., prekių ženklo galiojimas iÅ¡plėstas į Europos BendrijÄ ir tokiu bÅ«du saugomas Lietuvos Respublikoje nuo 2011 m. spalio 19 d.

Atsakovė žymenį / verslo identifikatorių „i-dental“ savo veikloje, o bÅ«tent odontologinės produkcijos ženklinimui, naudoja nuo 2003 m. rugsėjo 3 d. Atsakovė nuo 2004 m. birželio 1 d. užregistravo subdomenÄ i-dental.lt, kurį iki Å¡iol naudoja, kas reiÅ¡kia, kad atsakovė gerokai anksčiau nei ieÅ¡kovė įgijo vadinamÄ jÄ subjektinę teisę plačiÄ ja prasme į žymenį / verslo identifikatorių „i-dental“ odontologinės produkcijos ženklinimui Lietuvos Respublikoje, bÅ«tent dėl to, kad šį žymenį de facto naudojo savo veikloje nuo 2003 m. rugsėjo 3 d.

Todėl jis laikytinas žymens / verslo identifikatoriaus „i-dental“ tikruoju Å¡altiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tÄ Å¾ymenį įregistravęs savo vardu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006).Galimybė pasinaudoti subjektine naudojimo teise į žymenį / verslo identifikatorių yra įtvirtina 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento Ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, 5 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad prekių ženklas nebus registruojamas arba, jeigu įregistruotas, jis bus pripažintas negaliojančiu, jeigu ir tokia apimtimi, kiek:

a) teisės į vykdant komercinę veiklÄ naudojamÄ neregistruotÄ prekių ženklÄ arba į kitÄ Å¾ymenį buvo įgytos iki paraiÅ¡kos įregistruoti vėlesnį prekių ženklÄ padavimo datos arba iki datos, kai buvo kreiptasi dėl prioriteto suteikimo paraiÅ¡kai įregistruoti vėlesnį prekių ženklÄ , ir tas neįregistruotas prekių ženklas ar kitas žymuo suteikia jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata yra numatyta 2017 m. birželio 14 d.

Europos SÄ jungos reglamente Nr. 2017/1001 dėl Europos SÄ jungos prekių ženklo, kurio 8 straipsnio 4 dalis numato, kad neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikÅ¡mę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikÅ¡tas registruoti prekių ženklas neregistruojamas. Šiame kontekste aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, kurioje teismas nurodė, kad verslo identifikatorių (logotipų, interneto svetainių, įvairaus tipo ir pobÅ«džio reklamų ir kt. panaÅ¡aus pobÅ«džio priemonių) naudotojų teisės turi bÅ«ti ginamos, jei nustatoma, kad tokios jų teisės yra ankstesnės. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo ginčija jo pagrįstumÄ ir praÅ¡o atmesti.IeÅ¡kovė nurodo, kad Civilinio kodekso 1.111 straipsnis nurodo, kad iÅ¡radimų patentai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.

Atitinkamai, intelektinės nuosavybės objektas gali būti ginamas tik tuomet, kai jis tokiu pripažįstamas įstatymu, apsauga jam garantuojama norminiais aktais. Atsakovės neregistruoti prekių ženklai nuo 2003 m. negali būti saugomi, kadangi tokios apsaugos jiems nenumatė ir nenumato nei Prekių ženklų įstatymas, nei teismų praktika, nei kitas norminis aktas. Kadangi atsakovės neregistruoti prekių ženklai nebuvo ir nėra saugomi intelektinės nuosavybės objektai, todėl reikalavimai turi būti atmesti.

Tam, kad protestuojamų prekių ženklų ankstesnio naudojimo nuo 2003 metų aplinkybė bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir suteiktų protestuojamiems prekių ženklams bent kažkokiÄ apsaugÄ , protestuojami prekių ženklai turėtų bÅ«ti pripažinti plačiai žinomais bÅ«tent nuo 2003 metų, nuo kada jie turėtų bÅ«ti iÅ¡laikę žinomumÄ iki pat dabar. Visgi daugiau nei akivaizdu, kad protestuojami prekių ženklai plačiai žinomiems prekių ženklams keliamų reikalavimų netenkina.

Atsakovės priešieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje byloje yra neaktuali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006 apsauga buvo suteikta ne bet kokiai subjektinei teisei, bet juridinio asmens pavadinimui, kuris, priešingai nei neįregistruotas prekių ženklas, įstatyminių nuostatų yra plačiai saugomas kaip komercinis žymuo. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas negali būti taikomas jokiu įstatyminiu pagrindu nesaugomam neregistruotam prekių ženklui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, ginčas buvo kilęs ne dėl prekių ženklo, bet domeno registracijos panaikinimo. Taigi visi teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai teikti visiÅ¡kai kitos nei prekių ženklas intelektinės nuosavybės atžvilgiu. Netgi pačios atsakovės cituojamas vienintelis sakinys yra pateikiamas ne visas ir originaliai skamba taip: „<...> verslo identifikatorių (logotipų, interneto svetainių, įvairaus tipo ir pobÅ«džio reklamų ir kt. panaÅ¡aus pobÅ«džio priemonių) naudotojų teisės turi bÅ«ti ginamos, jei nustatoma, kad tokios jų teisės yra ankstesnės, t. y. jeigu verslo identifikatoriai buvo pradėti naudoti anksčiau nei ginčijamos teisės į domenÄ â€œ.

Vadinasi, teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas buvo teiktas iÅ¡imtinai konfliktui tarp neregistruoto žymens bei domeno iÅ¡spręsti, o plečiamai iÅ¡aiÅ¡kinimu remtis dar ir prieÅ¡ registruotÄ prekių ženklÄ nėra jokių teisinių pagrindų. Juolab, kad toks iÅ¡plėstinis rėmimasis iÅ¡ esmės paneigtų Prekių ženklų įstatymo normatyvinį reguliavimÄ . PrieÅ¡ingai nei leidžia suprasti atsakovė, net ir cituojamoje byloje vien tik ankstesnis verslo identifikatoriaus naudojimas jokios apsaugos tokiam žymeniui prieÅ¡ domenÄ nesuteikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net kelis kartus akcentavo, kad sprendžiant dėl apsaugos neregistruotam verslo identifikatoriui suteikimo, yra bÅ«tina vertinti atsakovo sÄ Å¾iningumÄ , domenÄ registruojant ir naudojant. IeÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta Direktyva ir Reglamentas Å¡ioje byloje netaikytini, nes Direktyva neįtvirtina privalomų valstybės narėms įgyvendinti nuostatų dėl neregistruotų (ir plačiai žinomais nepripažintų) prekių ženklų apsaugos. VisiÅ¡kai prieÅ¡ingai – neregistruotų žymenų apsauga ir jos ribos apskritai nėra Direktyvos reguliavimo dalykas.

Direktyva tik palieka teisę pačioms valstybėms narėms apsispręsti saugoti ar nesaugoti neįregistruotus prekių ženklus vien jų naudojimo pagrindu. Ir tik tuomet, kai valstybė narė nacionaliniuose savo aktuose neregistruotiems žymenims tokiÄ apsaugÄ garantuoja, tampa aktualios atsakovės cituojamos Direktyvos nuostatos. AnalogiÅ¡kas principas yra įtvirtintas ir Reglamente, t. y. neregistruoto žymens apsauga patenka į Reglamento reguliavimo sritį iÅ¡imtinai tik tada, kai neregistruotas prekių ženklas yra saugomas pagal valstybės narės nacionalinę teisę.

Pagal Reglamento 8 straipsnio 4 dalį. neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikÅ¡mę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikÅ¡tas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, kai ir jeigu pagal to žymens naudojimÄ reglamentuojančius SÄ jungos ir valstybės narės teisės aktus:

a) teisės į tÄ Å¾ymenį buvo įgytos iki paraiÅ¡kos įregistruoti ES prekių ženklÄ padavimo dienos arba iki praÅ¡ymo suteikti prioritetÄ paraiÅ¡kai įregistruoti ES prekių ženklÄ pateikimo dienos;

b) tas žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklÄ . Be to, atsakovės pateikti įrodymai net nepagrindžia protestuojamų prekių ženklų ankstesnio naudojimo aplinkybės. Pagal Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos praktikÄ , tam kad bÅ«tų įrodytas prekių ženklo naudojimas iÅ¡ tikrųjų (angl. genuine use), yra bÅ«tini įrodymai, pagrindžiantys prekių ženklo naudojimo vietÄ , laikÄ , apimtį ir pobÅ«dį. Ä®rodymai nepagrindžia protestuojamų prekių ženklų (tokių, kokie jie saugomi įregistruoti) ankstesnio naudojimo nuo 2003 m.

Lietuvos teritorijoje aplinkybės, nes anksčiau naudotas žymuo buvo visiÅ¡kai skirtingas savo skiriamaisiais požymiais, charakteristikomis bei grafiniu apipavidalinimu, tuo tarpu, pagal Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ bei pagal teismų praktikÄ , prekių ženklas iÅ¡ esmės turi bÅ«ti naudojamas tokia forma, kuria jis yra saugomas įregistruotas (leidžiami tik minimalÅ«s nukrypimai, nekeičiantys skiriamųjų ženklo požymių). IÅ¡ pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti ankstesnio žymens naudojimo pobÅ«džio – nėra aiÅ¡ku, kokio mÄ sto / lankomumo parodose atsakovės ankstesnis žymuo buvo eksponuojamas, ar pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras / kontraktus prekės faktiÅ¡kai buvo platinamos, ar domenas faktiÅ¡kai naudotas ir pan.

IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriame papildomai nurodo, kad CK 1.111 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatÅ«ros ir meno kÅ«riniai, iÅ¡radimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, iÅ¡reikÅ¡ti kokias nors objektyvia forma. Akivaizdu, kad verslo identifikatorius yra objektyvia forma iÅ¡reikÅ¡tas intelektinės veiklos rezultatas, o tai, kad jo naudotojo teisių gynimo nereglamentuota speciali įstatymo norma, nereiÅ¡kia, kad tokios teisės negali bÅ«ti ginamos.

Å iÄ pozicijÄ kaip tik ir patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-68-469/2017. Kurioje nurodoma, kad verslo identifikatorių (logotipų, interneto svetainių, įvairaus tipo ir pobÅ«džio reklamų ir kt. panaÅ¡aus pobÅ«džio priemonių) naudotojų teisės turi bÅ«ti ginamos, jei nustatoma, kad tokios jų teisės yra ankstesnės, t. y. jeigu verslo identifikatoriai buvo pradėti naudoti anksčiau nei ginčijamos teisės į domenÄ .

Nors Å¡i nutartis ir buvo priimta byloje dėl domeno vardo registracijos teisėtumo, tai savaime nereiÅ¡kia, kad kasacinės instancijos teismo aiÅ¡kinimas dėl galimybės ginti jokiais bÅ«dais ir priemonėmis neregistruojamų verslo identifikatorių savininkų / naudotojų teises nėra aktualus ir nagrinėjamai bylai. Å iÄ galimybę patvirtina (nors tiesiogiai bylos santykiams ir nėra taikomos) Direktyvos bei Reglamento nuostatos. Kadangi laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. balandžio 2 d.

žymuo „i-dental“ nebuvo pareikÅ¡tas registruoti kaip prekių ženklas, akivaizdu, kad žymens savininko teisės negali bÅ«ti ginamos Å¡iuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo pagrindu. Atsakovė niekada prieÅ¡ingai neteigė ir nesiekė pasinaudoti teisėmis, kurias Prekių ženklų įstatymas numato registruotų prekių ženklų savininkams. Prekių ženklų įstatymas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 38 straipsnis, neįtvirtina pirmalaikio naudojimo teisės, numatančios galimybę sÄ Å¾iningam asmeniui ir toliau naudoti atitinkamÄ intelektinės nuosavybės objektÄ , jeigu jį naudojo iki patento / dizaino paraiÅ¡kos padavimo dienos.

Tačiau atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ grindžia CK 1.138 straipsnio 1 punktu, pagal kurį vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų yra civilinių teisių pripažinimas. Kadangi ieÅ¡kovė nepripažįsta atsakovės teisės į verslo indentifikatoriaus „i-dental“ naudojimÄ odontologinės produkcijos ženklinimui Lietuvos Respublikoje nuo 2003 m. rugsėjo 3 d., todėl tokios teisės pripažinimo atsakovė praÅ¡o teismo tvarka. Atsakovės verslo identifikatoriuje naudotas žymuo „i-dental“ nėra tapatus protestuojamiems prekių ženklams, tačiau iÅ¡laiko tuos pačius esminius skiriamuosius bruožus – raidę ,,i“ bei žodinį elementÄ â€ždental“, atskirtus brÅ«kÅ¡neliu, užraÅ¡ytus lotyniÅ¡kos abėcėlės raidėmis.

Žymens „i-dental“ naudojimo įrodymai taip pat demonstruoja, kad žymuo buvo naudojamas visose komercinės veiklos srityse – vykdant tiek pirkimus, tiek pardavimus, tiek ir marketingo veiklÄ (veikiant parodose). Atsakovės kontrahentai žymenį „i-dental“ vienareikÅ¡miÅ¡kai suprato kaip atsakovės verslo identifikatorių ir jį nurodydavo netgi vietoj atsakovės juridinio asmens pavadinimo arba greta jo. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pamÄ stymai, kad pagal byloje iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras prekės galėjo bÅ«ti neplatinamos, neparemti nei įrodymais, nei elementaria verslo logika.

Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad absoliuti dauguma įrodymų yra orientuota į atsakovės žymens naudojimÄ ne Lietuvos teritorijoje. Atsakovė yra Lietuvos Respublikoje registruota ir Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė. Aplinkybė, kad dalis Å¡ios įmonės produkcijos yra parduodama į užsienio Å¡alis niekaip negali paneigti fakto, kad žymuo „i-dental“ yra Lietuvos įmonės identifikatorius. IeÅ¡kovė pateikė triplikÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriame papildomai pažymi, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ tiesų siekia platesnės protestuojamų prekių ženklų apsaugos, kuriai pasirenka neegzistuojančius ir netinkamus teisinius instrumentus.

Atsakovė tiesiogiai deklaruoja, jog turi teisę į „verslo identifikatorių“ „i-dental“, bet taip ir nepaaiÅ¡kina, nei kas tai per intelektinės nuosavybės objektas, nei kuo jis skiriasi nuo prekių ženklo, nei kur ir kokios apimties jo apsauga yra įtvirtinta. Vienintelis teisinis institutas, kuris teoriÅ¡kai leistų taikyti retrospektyvinę protestuojamų prekių ženklų apsaugÄ â€“ tai jų pripažinimas plačiai žinomais, tačiau atsakovė nereiÅ¡kia tokio reikalavimo.

Taigi neegzistuoja ir pagrindas kažkokiu bÅ«du iÅ¡plėsti protestuojamų prekių ženklų apsaugos. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovės nurodomas CK 1.138 straipsnio 1 punktas, kaip teisinis prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindas, byloje negali bÅ«ti taikomas. CK 1.138 straipsnio 1 punktas nurodo, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, be kita ko, pripažindamas teises. Atsakovė neturi teisės į neregistruoto žymens apsaugÄ prieÅ¡ registruotÄ ieÅ¡kovės prekių ženklÄ .

Atitinkamai, neegzistuojant teisei, ji jokiu bÅ«du negali bÅ«ti ir pripažįstama. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovė įrodinėja, jog tinkamai aiÅ¡kina CK 1.111 straipsnį. Tam, kad kai kurie iÅ¡ intelektinės veiklos rezultatų bÅ«tų laikomi civilinių teisių objektais, bÅ«tina ne tik objektyvi Å¡io rezultato iÅ¡raiÅ¡ka, bet ir įstatymų nurodytų veiksmų atlikimas, su kuriais įstatymas sieja momentÄ , nuo kurio tam tikras intelektinės veiklos rezultatas, pavyzdžiui, registravimas, laikomas civilinių teisių objektais.

Tai būdinga svarbiausiems pramoninės nuosavybės objektams. Pavyzdžiui, dizainas, išradimas, prekės ženklas turi būti įregistruoti Valstybiniame patentų biure. Registracija suteiktos intelektinės veiklos rezultato apsaugos ribos, terminai ir apimtys nustatoma konkrečiame įstatyme. Kadangi atsakovė siekia papildomos protestuojamų prekių ženklų atžvilgiu, vadinasi ieškovė tinkamai aiškina CK 1.111 straipsnio turinį. Tuo tarpu atsakovės pateikiama nuostatos interpretacija yra ydinga, nes paprasčiausiai neįvertinta sistemiškai visos normos bei doktrinos kontekste.

Atsakovės argumentai, kad anksčiau naudotas neregistruotas žymuo turėjo esminius skiriamuosius protestuojamų prekių ženklų bruožus, yra tik deklaratyvūs. Tiek neregistruotas žymuo, tiek protestuojami prekių ženklai yra grafiniai ženklai. Protestuojami prekių ženklai yra saugomi ne bet kokia, bet tik ta forma, kurie jie yra įregistruoti. Tuo tarpu, kaip grafiniai ženklai, lyginami žymenys turi akivaizdžių koncepcinių skirtumų: skiriasi žymenų šriftas, stilistika, spalvos, formos.

Taigi iš esmės skiriasi visi grafiniai ženklų elementai. Vadinasi, atsakovės pateikti įrodymai dėl neregistruoto žymens naudojimo nėra tinkami pagrįsti iš esmės skirtingų protestuojamų prekių ženklų (tokių, kokie jie įregistruoti ir saugomi) ankstesnio naudojimo aplinkybės. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju privalo būti įrodoma ne žymens naudotojo nacionalinė, bet žymens naudojimo teritorija. Žymens naudojimo teritorija yra esminė aplinkybė, kadangi apsaugos siekiama tik tam tikroje teritorijoje ir būtent žymens naudojimo pagrindu.

KÄ yra nurodžiusi ir Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnyba savo praktikoje, prekių ženklai turi bÅ«ti naudojami bÅ«tent toje teritorijoje, kurioje yra saugomi. Atitinkamai, kadangi atsakovė siekia apsaugos Lietuvos Respublikoje, žymuo, kurio apsaugos praÅ¡oma, turi bÅ«ti naudotas Lietuvos Respublikoje ir žinomas Lietuvos Respublikos vartotoju. Su dubliku pateikti nauji įrodymai taip pat neįrodo neregistruoto žymens naudojimo Lietuvos Respublikoje aplinkybės. Be to, įrodymai nenurodo vieno esminio prekių ženklo elemento, t. y. prekių ar paslaugų, kurių atžvilgiu buvo naudotas identifikatorius.

Prekių ženklai nėra saugomi nuo visko visoms prekėms ir paslaugoms, jų apsauga yra ribojama konkrečiomis klasėmis. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovė yra tarptautinio prekių ženklo „IDENTA“ (registracijos numeris 1030764) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. Å¡ioms 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ Å¾ymėti: „Odontologijai skirti farmacijos produktai ir medžiagos, bÅ«tent tiesioginiai ir netiesioginiai rekonstrukcijai skirti miÅ¡iniai, stomatologiniai anestetikai dantų ir dantenų nejautrai (desensibilizavimui), stomatologinės dervos įtrÅ«kimų užsandarinimui, plastikinė medžiaga visiÅ¡kų ar dalinių dantų protezų įdėklų gamybai; dantų taisymui skirti kompozitai (plombos), dantų atspaudų gamybai skirtos medžiagos ir dantų lakai“, o taip pat 10 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ Å¾ymėti: ,,Odontologijos aparatÅ«ra ir instrumentai, bÅ«tent dantų grÄ Å¾tai, gręžtuvai, dirbtiniai dantys; laikini dantų tiltai, karÅ«nėlės ir laminatės“.

Prekės ženklo registracija 2011 m. spalio 19 d. iÅ¡plėsta į Europos SÄ jungÄ ir Lietuvos RespublikÄ . Vadinasi, nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovės prekių ženklas yra saugomas Lietuvos Respublikos teritorijos lygmeniu (Prekių ženklų įstatymo 30 straipsnis).IeÅ¡kovės prekių ženklas atrodo taip: IDENTA Atsakovė yra nacionalinio prekių ženklo ,,i-dental“ [fig.] (registracijos numeris 68068) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2014 m. sausio 6 d. visoms 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ Å¾ymėti: ,,farmacijos ir veterinarijos preparatai; higienos preparatai medicinos reikmėms; dantų plombavimo ir dantų iÅ¡lajų gamybos medžiagos; burnos skalavimo tirpalai (medicinos reikmėms); cheminiai farmaciniai preparatai; cheminiai preparatai (farmacijos reikmėms); cheminiai preparatai (medicinos reikmėms); dantų amalgamos; dantų amalgamų auksas; dantų cementavimo medžiagos; dantų įspaudų medžiagos; dantų kalimosi preparatai; dantų lakai; dantų mastikos; dantų protezų klijai; dantų protezų lipalai; dantų Å¡vitrai; farmaciniai preparatai; fermentai (medicinos reikmėms); fermentai (veterinarijos reikmėms); fermentiniai preparatai (medicinos reikmėms); formavimo vaÅ¡kas (odontologijai); kramtomoji guma (medicinos reikmėms); porcelianas (dantų protezams); tauriųjų metalų lydiniai (odontologijos reikmėms); tepalai (farmacijos reikmėms); tepalai (medicinos reikmėms); vaistai (odontologijos reikmėms) ir kt.“.

ParaiÅ¡kos padavimo data 2013 m. balandžio 2 d. Atsakovės prekių ženklas atrodo taip: Atsakovė taip pat yra nacionalinio prekių ženklo ,,i-dental Innovative Dental Products“ [fig.] (registracijos numeris 68069) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2014 m. sausio 6 d. visoms 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ Å¾ymėti: ,,farmacijos ir veterinarijos preparatai; higienos preparatai medicinos reikmėms; dantų plombavimo ir dantų iÅ¡lajų gamybos medžiagos; burnos skalavimo tirpalai (medicinos reikmėms); cheminiai farmaciniai preparatai; cheminiai preparatai (farmacijos reikmėms); cheminiai preparatai (medicinos reikmėms); dantų amalgamos; dantų amalgamų auksas; dantų cementavimo medžiagos; dantų įspaudų medžiagos; dantų kalimosi preparatai; dantų lakai; dantų mastikos; dantų protezų klijai; dantų protezų lipalai; dantų Å¡vitrai; farmaciniai preparatai; fermentai (medicinos reikmėms); fermentai (veterinarijos reikmėms); fermentiniai preparatai (medicinos reikmėms); formavimo vaÅ¡kas (odontologijai); kramtomoji guma (medicinos reikmėms); porcelianas (dantų protezams); tauriųjų metalų lydiniai (odontologijos reikmėms); tepalai (farmacijos reikmėms); tepalai (medicinos reikmėms); vaistai (odontologijos reikmėms) ir kt.“ .

Paraiškos padavimo data 2013 m. balandžio 2 dAtsakovės prekių ženklas atrodo taip: 2014 m. balandžio 25 d. Identa Dental Material GmbH Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė protestus Nr. PNZ-279 ir Nr. PNZ-280 dėl UAB „Medicinos linija“ priklausančių prekių ženklo „i-dental“ registracijos Nr. 68068 ir prekių ženklo „i-dental Innovative Dental Products“ registracijos Nr. 68069 pripažinimo negaliojančiomis. Protestuose buvo nurodyta, jog užprotestuotų prekių ženklų registracijos neatitinka Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2016 m. spalio 24 d.

Nr. 2Ap-1787 sprendimu protestus Nr. PNZ-279 ir Nr. PNZ-280 atmetė ir prekių ženklo „i-dental“ registracijÄ Nr. 68068 bei prekių ženklo „i-dental Innovative Deniai Products“ registracijÄ Nr. 68069 paliko galioti.IeÅ¡kovė ginčija Apeliacinio skyriaus sprendimÄ , nurodydama kad jis yra nepagristas ir nemotyvuotas, nes sprendime nėra pateikta iÅ¡vada, kuria bÅ«tų nustatytas vizualinis lyginamų prekių ženklų panaÅ¡umas (ar nepanaÅ¡umas), be to, Apeliacinis skyrius netinkamai vizualiai palygino ginčo ženklus, nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis jis konstatavo, jog protestuojami prekių ženklai yra iÅ¡pildyti ne standartiniu grafiniu dizainu, todėl grafinį protestuojamų prekių ženklų dizainÄ Ä¯traukė į svarbias aplinkybes, kuriomis neva sukuriamas skirtingas ženklų vizualinis vaizdas.

Pasak ieÅ¡kovės, Apeliacinis skyrius ignoravo Å¡iai bylai aktualiÄ ESTT praktikÄ , kurioje buvo lyginami labiau Å¡iai bylai „giminingi“ prekių ženklų konfliktai. Kritikuoja sprendimo argumentÄ , kad ieÅ¡kovės prekių ženklo elementas „DENTA“ yra silpnas elementas, nesutinka ir su atlikta fonetine lyginamų prekių ženklų analize. IeÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovės atžvilgiu dėmuo „DENTAL“, kuris yra tiek ieÅ¡kovės tiek atsakovės prekių ženkluose, asociacijas kelia, o ieÅ¡kovės atveju – ne.

Nurodydamas, jog angliÅ¡ko žodžio „dental“ reikÅ¡mė yra „dantis, danties, dantų“, Apeliacinis skyrius suklydo. Teismas, atlikęs ieÅ¡kovės registruoto tarptautinio prekių ženklo „IDENTA“ (registracijos numeris 1030764) ir atsakovės nacionalinių prekių ženklų ,,i-dental“ [fig.] (registracijos numeris 68068) bei ,,i-dental Innovative Dental Products“ [fig.] (registracijos numeris 68069) vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visumos (CPK 178 straipsnis), t. y., kad atsakovės prekės ženklai yra tapatÅ«s ieÅ¡kovės įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyrius, atsisakydamas tenkinti Identa Dental Material GmbH protestus ir palikdamas galioti minėtas prekių ženklų registracijas, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , Prekių ženklų įstatymo straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) ieÅ¡kovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetÄ ) laiko atžvilgiu prieÅ¡ atsakovo prekių ženklus;

2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs;

3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panaÅ¡ios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). IeÅ¡kovės tarptautinis prekių ženklas, dėl kurio gynybos į teismÄ ji kreipėsi, registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. Prekės ženklo registracija 2011 m. spalio 19 d. iÅ¡plėsta į Europos SÄ jungÄ ir Lietuvos RespublikÄ , taigi yra ankstesnis nei atsakovės vardu registruoti nacionaliniai prekių ženklai, kurie registruoti 2014 m. sausio 6 d.

Taigi prioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti ginamas anksčiau įregistruotas prekės ženklas, t. y. ieÅ¡kovės prekės ženklas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į Prekių ženklų įstatymo 7, 37, 38 straipsnių nuostatų sisteminį aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad prioritetinė gynyba yra taikoma anksčiau įregistruotam prekės ženklui. Kadangi ieÅ¡kovės prekės ženklas yra galiojantis (nenuginčytas), teismas laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais atsakovės argumentus, jog faktiÅ¡kai ginčo žymenį ,,i-dental“ jis naudoja dar nuo 2003 metų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, kuris, žinia, jokiu bÅ«du nėra absoliutus, tačiau kuris visgi yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje. Ženklo įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka suteikia Å¡io ženklo savininkui atitinkamas įstatyme numatytas ženklo savininko teises (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ ginčo žymenys turi bÅ«ti lyginami, laikantis Å¡ių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrÄ Å¾ymenų sukuriamÄ Ä¯spÅ«dį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panaÅ¡umÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir iÅ¡vadÄ dėl žymenų panaÅ¡umo ar skirtingumo daro pagal bendrÄ atmintyje iÅ¡likusį įspÅ«dį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).

Žymenų palyginimas apima bendrÄ jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimÄ . Jeigu nustatomas bent vieno iÅ¡ trijų aspektų panaÅ¡umas, žymenys laikomi panaÅ¡iais. Tokiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panaÅ¡Å«s, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panaÅ¡umo nustatymas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panaÅ¡ios ar tapačios. Taigi žymenų panaÅ¡umo (ir ypač žymenų panaÅ¡umo pagal vienÄ iÅ¡ nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registracijÄ negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).

Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panaÅ¡umas turi bÅ«ti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiÅ«riu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspÅ«džiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95). Vertinant prekių ženklų panaÅ¡umÄ ir tapatumÄ , vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktÄ , ženklų panaÅ¡umÄ lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panaÅ¡umo kriterijus yra bendras suvokimo įspÅ«dis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai Å«kinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijose) gali bÅ«ti panaÅ¡Å«s grafinis atlikimas (vizualus panaÅ¡umas), tarimas (fonetinis panaÅ¡umas), prasmė (semantinis panaÅ¡umas); dažniausiai ženklų panaÅ¡umas atsiranda, kai veikia visi Å¡ie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai bÅ«tų panaÅ¡Å«s. Jeigu ženklai paraÅ¡yti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu Å¡riftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panaÅ¡umas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikÅ¡mės grafinis užraÅ¡ymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p.

b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra bÅ«dingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panaÅ¡umo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panaÅ¡iais elementais. Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktÄ , tikrinant kombinuotų ženklų (kuris yra įvairių skirtingų elementų – žodinių, vaizdinių, erdvinių derinys) panaÅ¡umÄ , vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais; jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neiÅ¡siskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panaÅ¡umo.ESBT nurodė, kad sprendžiant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panaÅ¡umo vertinimas nereiÅ¡kia, kad reikia atsižvelgti tik į vienÄ sudėtinio prekių ženklo elementÄ ir jį palyginti su kitu prekių ženklu.

Atvirkščiai, šį palyginimÄ bÅ«tina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iÅ¡ jų visumÄ , todėl vertinant lyginamų prekių ženklų panaÅ¡umÄ bÅ«tina atsižvelgti į jų bendrÄ sukuriamÄ vizualinį, fonetinį ar semantinį įspÅ«dį (ESBT 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Nr. T-623/11). IeÅ¡kovės prekių ženklas „IDENTA“ (tarptautinės registracijos numeris 1030764) yra žodinis, sudarytas vien tik iÅ¡ žodžio „IDENTA“, užraÅ¡yto didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu Å¡riftu.

Jokių kitų skiriamųjų elementų Å¡is prekių ženklas neturi. Atsakovės prekių ženklas „i-dental“ [fig.] (registracijos numeris 68068) yra žodinis – vaizdinis ženklas, sudarytas iÅ¡ raidės „i“ bei žodinio elemento „dental“, atskirtų brÅ«kÅ¡neliu, darinio. Minėti elementai iÅ¡pildyti mažosiomis lotyniÅ¡kos abėcėlės raidėmis, žalia bei balta spalvomis, panaudojant kontrasto principÄ . Kitame atsakovės prekių ženkle ,,i-dental Innovative Dental Products“ [fig.] (registracijos numeris 68069) be iÅ¡vardintų elementų, dar yra žodinis užraÅ¡as „Innovative Dental Products“, kuris iÅ¡pildytas smulkesniu ir ne itin ryÅ¡kiu Å¡riftu, todėl vartotojas skirs mažesnį dėmesį minėtam prekių ženklo elementui.

Dėl Å¡ios priežasties, kaip teisingai nustatė Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, vartotojo bendrÄ suvokimo įspÅ«dį formuos didesnis, pagrindinis prekių ženklo žodinis elementas „i-dental“, į kurį pirmiausia ir krypsta vertintojo dėmesys. Be to, kaip teisingai pažymėta Apeliacinio skyriaus sprendime, smulkesniu Å¡riftu užraÅ¡yti žodžiai „Innovative Dental Products“ teikia tam tikrÄ apraÅ¡omojo pobÅ«džio informacijÄ dalies registruojamų prekių atžvilgiu, todėl ypatingo iÅ¡skirtinumo ženklui nesuteikia.

Tačiau, teismo vertinimu, papildomų elementų egzistavimas atsakovės antrajame prekių ženkle, taip pat įtakoja bendrÄ sukuriamÄ vizualinį įspÅ«dį, kas tik sustiprina prekių ženklų nepanaÅ¡umÄ . Nagrinėjant ginčo ženklus ir sprendžiant dėl klaidinamo panaÅ¡umo privalo bÅ«ti iÅ¡nagrinėti visi lyginamų ženklų elementai, jų svarba visoje kompozicijoje, sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, nustatyti prekių ženklų dominuojantys elementai bei įvertinta, kiek ir kaip sutampa lyginamų prekių ženklų dominuojančių ir skiriamuosius požymius turinčių elementų santykis.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo klausimÄ turi bÅ«ti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklo kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis atitinkama ESTT praktika, nurodyta, kad kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panaÅ¡umo, bÅ«tent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti iÅ¡imtinių teisių į prekių ženklÄ ribas.

Tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose pripažįstamas kaip vienas iÅ¡ įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vertinant du prekių ženklus, iÅ¡ kurių vienas yra žodinis, o kitas kombinuotas, turi bÅ«ti lyginami sutampantys elementai, o žodinis ženklas paprastai yra stiprusis elementas, nulemiantis bendrÄ suvokimo įspÅ«dį žodiniame vaizdiniame ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, jog tuo atveju, kai vienas lyginamųjų prekių ženklų yra žodinis, o kitas prekių ženklas yra kombinuotas, apimantis keletÄ skirtingų elementų, atsižvelgiant į fonetinį ženklų panaÅ¡umÄ nevalia pernelyg sureikÅ¡minti žodinio elemento. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju, vertinant ženklų bendrÄ suvokimo įspÅ«dį akivaizdu, kad jį formuoja pagrindiniai ir dominuojantys žodiniai elementai „IDENTA“ ir „i-dental“.

Vertinant žodinius elementus „IDENTA“ ir „i-dental“ darytina išvada, jog lyginami elementai pasižymi vizualiai skirtinga struktūra: ankstesnio ženklo pagrindinis elementas yra vientisas žodinis darinys „IDENTA“, o ginčijamuose ženkluose pagrindinis elementas susideda iš raidės „i“ bei žodinio elemento „dental“, atskirtų tarpusavyje brūkšneliu. Be to, šie elementai išpildyti visiškai skirtingu šriftu ir skirtinga spalva, skirtingas ir raidžių dydis, ryškumas, ieškovės ženkle naudojamos didžiosios lotyniškos raidės, atsakovės ženkluose mažosios lotyniškos raidės, skirtingas ir prekių ženklų ilgis.

Taigi, prieÅ¡ingai nei įrodinėja ieÅ¡kovė, nors didžioji dalis ieÅ¡kovės ir atsakovės pirmojo ženklo raidžių sutampa, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės prekių ženklas „IDENTA“ yra visiÅ¡kai atkartojamas ginčijamuosiuose prekių ženkluose. Kadangi atsakovės prekių ženklai, kaip jau buvo minėta, taip pat pasižymi tam tikru grafiniu bei spalviniu iÅ¡pildymu, kuris nėra nei elementarus ar standartinis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovės ir atsakovės prekių ženklai yra tapatÅ«s, nors ir naudojami panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, grafinis prekių ženklų iÅ¡pildymas yra reikÅ¡mingas formuojant Å¡ių ženklų bendrÄ Ä¯spÅ«dį, taigi teismas konstatuoja, kad ginčijami atsakovės prekių ženklai yra pakankamai originalÅ«s ir pakankamai skirtingi nuo ieÅ¡kovės ankstesnio ženklo, iÅ¡pildyto standartiniu Å¡riftu. Tokia iÅ¡vadÄ patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kiekvienas prekės ženklas turi bÅ«ti saugomas toks, koks yra, t. y. apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks jis yra įregistruotas.

Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotÄ prekių ženklÄ sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspÅ«dis, kaip bendriausias prekių ženklo panaÅ¡umo kriterijus, kas ir nulemia iÅ¡vadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog ginčo prekių ženklų regimasis (vaizdinis) įspÅ«dis yra skirtingas.

Minėta, jog dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), turint galvoje visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas. priimtas byloje Nr. C-425/98).    Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97).

Kaip teisingai nustatė Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime, ginčijamuose ženkluose yra anglų kalbos žodis „dental“, kurio reikÅ¡mė „dantinis, danties, dantų“ (B. Piesarskas. Anglų kalbos žodynas, Alma littera, Vilnius 2010, psl. 242), tokiu bÅ«du, dalies ieÅ¡kovės ir atsakovės registruotų 5 klasės prekių ir paslaugų atžvilgiu, Å¡is elementas teikia apraÅ¡omojo pobÅ«džio informacijÄ , taigi pripažįstamas neturinčiu skiriamojo požymio. Pagal ESINT praktikÄ , tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin skiriamasis, arba kai sutampanti dalis yra apraÅ¡omoji ar formantas, netgi nežymÅ«s skirtumai tarp tokio prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo yra pakankami eliminuoti suklaidinimo tikimybę, netgi tuo atveju, kai sutampanti yra ženklų pradžia (Apeliacijų skyriaus sprendimas R 484/2010-2 ­â€“ CALSURA ir CALSORIN – kadangi sutampanti dalis CAL- nurodo prekių rūšį (turi kalcio), Å¡i dalis neturi reikÅ¡mės vertinant ženklų panaÅ¡umÄ ;

Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 701 823 – Melatonan ir MELATONITE – sutampantis elementas pripažintas apraÅ¡omuoju; Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 2 575 937 – NERROX ir Neurexan – sutampanti dalis ,,NEUR“ pripažinta apraÅ¡omÄ ja ir kt.). Taigi teismo vertinimu, vien tik silpno / neturinčio skiriamojo požymio elemento sutapimas negalėtų bÅ«ti pagrindu pripažinti lyginamus ženklus panaÅ¡iais tiek, kad jie negalėtų koegzistuoti. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė tiekia į rinkÄ tos pačios paskirties prekes (paslaugas), savaime nelemia prekių ženklų panaÅ¡umo, ar visuomenės suklaidinimo tikimybės. Kita vertus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nesant pagrindo konstatuoti klaidinamo prekių ženklų panaÅ¡umo, nėra aktualu vertinti visuomenės suklaidinimo rizikos ar klaidinamo prekių, žymimų ieÅ¡kovės ir atsakovės prekių ženklais, panaÅ¡umo, kadangi pagal teismų praktikÄ , Å¡ios sÄ lygos yra aktualios tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panaÅ¡umas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008), todėl teismas ieÅ¡kovės argumentų plačiau neanalizuoja.Teismas taip pat sutinka su Apeliacinio skyriaus iÅ¡vada, jog lyginami prekių ženklai nėra panaÅ¡Å«s ir fonetiÅ¡kai.

IeÅ¡kovės ankstesnis ženklas tariamas taip, kaip ir yra užraÅ¡ytas – „IDENTA“, kirčiuojant paskutinį skiemenį. Ginčijamų prekių ženklų sudėtyje yra anglų kalbos žodis „dental“, taigi taikant Å¡ios kalbos tarimo taisykles, jis tariamas „dentl“ (B. Piesarskas. Anglų kalbos žodynas, Alma littera, Vilnius 2010, psl. 242). Neatmestina, kad ginčijamus ženklus vidutiniam vartotojui suvokiant kaip sudarytus iÅ¡ anglų kalbos žodžio „dental“, ir pirmoji raidė „i“ gali bÅ«ti tariama taikant Å¡ios kalbos taisykles (ten pat, psl. 447), taigi ginčijami ženklai bus tariami „aidentl“, kirčiuojant antrÄ jį skiemenį „dentl“.

Dalis vartotojų, nežinančių anglų kalbos, gali tarti ginčijamus ženklus taip kaip jie yra pateikti – „idental“, tokiu atveju tarp lyginamųjų ženklų yra tam tikras fonetinis panašumas, tačiau šio panašumo nepakanka tam, kad konstatuoti, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai gali klaidinti visuomenę. Be to, teismas sprendžia, jog prekių ženklai „IDENTA“, „i-dental“ ir ,,i-dental Innovative Dental Products“, gali kai kuriems vartotojams kelti tam tikrų asociacijų su produktais, skirtais odontologijai.

Tačiau ginčijamuose ženkluose yra anglų kalbos žodis „dental“, kurio reikÅ¡mė „dantinis, danties, dantų“, ir tai aiÅ¡kiai sufleruoja odontologinę ženklo prasmę, kuriÄ dar labiau sustiprina papildomas užraÅ¡as viename iÅ¡ atsakovės ženklų „Innovative Dental Products“. Tai, kad Lietuvos gyventojams žodinis elementas ,,dental“ kelia prasmines asociacijas su odontologija rodo ir Valstybinio patentų biurui pateiktų paraiÅ¡kų ir galiojančių prekių ženklų su žodiniu elementu ,,dental“ skaičius.

Be to, žodis „dental“ yra kitų Lietuvoje vartojamų tarptautinių žodžių sudedamoji dalis, pavyzdžiui, žodis „dentalinis“, reiÅ¡kiantis „dantinis“. Tuo tarpu ieÅ¡kovės prekių ženklas IDENTA yra dirbtinis, neturintis semantinės reikÅ¡mės žodis, nors ir gali kelti tam tikras prasmines asociacijas su atsakovės prekių ženkluose esančia priesaga dent. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2006 m. sausio 12 d. sprendime byloje Nr. C- 361/04P nurodė, kad kai bent vieno iÅ¡ dviejų nagrinėjamų žymenų reikÅ¡mė yra aiÅ¡ki ir apibrėžta, kad atitinkama visuomenė jÄ gali nedelsdama suvokti, Å¡ių žymenų konceptualÅ«s skirtumai gali nuslopinti tarp jų esančius vizualinius ir fonetinius panaÅ¡umus.

Nagrinėjamu atveju ankstesnis ženklas neteikia jokios konkrečios prasmės, tuo tarpu ginčijami ženklai, turintys savyje prasminių žodžių, suponuoja semantinį skirtingumÄ . Taigi, kaip teisingai sprendė Valstybinis patentų biuras, pagal minėtÄ teismų praktikÄ , konceptualus skirtingumas gali atsverti tarp ženklų esančius vizualius ar fonetinius panaÅ¡umus.Svarbu ir tai, kad atsakovės prekių ženklais žymimų prekių vartotojas yra specifinis, nes prekės yra skirtos profesionalams, kurie paprastai gerai informuoti apie naudojamos specifinius, Å¡iuo atveju medicininius terminus.

Tai reiÅ¡kia, kad semantiniu požiÅ«riu lyginant ieÅ¡kovės prekių ženklÄ , kuris neturi semantinės reikÅ¡mės, su atsakovės prekių ženklais, kurie sukuria aiÅ¡kias įvardintas semantines asociacijas su odontologijos prekėmis ir paslaugomis, akivaizdu, kad semantiniu požiÅ«riu Å¡ie prekių ženklai vartotojams atrodys skirtingi. Kad vien tik asociacija tarp lyginamųjų prekių ženklų dėl jų analogiÅ¡ko semantinio (prasminio) turinio savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog yra suklaidinimo galimybė, yra nurodęs ir ESTT (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-251/95)Kadangi atsakovės prekių ženklai nei vizualiai, nei fonetiÅ¡kai, nei semantiÅ¡kai, nei bendru paliekamu įspÅ«džiu nėra panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovės prekių ženklÄ , todėl atsakovės prekių ženklai turi pakankamai skiriamųjų požymių, kad galėtų atlikti savo funkcijÄ , identifikuodami jais žymimas prekes, nesukeliant klaidinamų asociacijų su ieÅ¡kovės prekių ženklu, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas.Minėta, jog Å¡ioje byloje atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡iekinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė UAB ,,Medicinos linija“ turi teisę į žymens / verslo identifikatoriaus ,,i-dental“ naudojimÄ odontologijos produkcijos ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2003 m. rugsėjo 3 d.

Teismas sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais ir priešieškinį atmeta.Visų pirma, akivaizdu, jog priešieškiniu atsakovė iš esmės siekia platesnės (retrospektyvios) apsaugos ginčijamiems prekių ženklams. Kad priešinis ieškinys yra reiškiamas tik kaip gynybos nuo ieškinio priemonė, neneigia ir pati atsakovė. Antra, jau minėta, kad prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, kuris, žinia, jokiu būdu nėra absoliutus, tačiau kuris visgi yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje.

Ženklo įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka suteikia Å¡io ženklo savininkui atitinkamas įstatyme numatytas ženklo savininko teises (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Taigi nenuginčijus ieÅ¡kovės registruoto prekių ženklo, nėra galimybės iÅ¡plėsti atsakovės prekių ženklų apsaugÄ . Trečia, reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė nenurodo jokio teisinio pagrindo, tik atkreipia dėmesį, jog galimybė pasinaudoti subjektine naudojimo teise į žymenį / verslo identifikatorių yra įtvirtina 2015 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento Ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, 5 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad prekių ženklas nebus registruojamas arba, jeigu įregistruotas, jis bus pripažintas negaliojančiu, jeigu ir tokia apimtimi, kiek:

a) teisės į vykdant komercinę veiklÄ naudojamÄ neregistruotÄ prekių ženklÄ arba į kitÄ Å¾ymenį buvo įgytos iki paraiÅ¡kos įregistruoti vėlesnį prekių ženklÄ padavimo datos arba iki datos, kai buvo kreiptasi dėl prioriteto suteikimo paraiÅ¡kai įregistruoti vėlesnį prekių ženklÄ , ir tas neįregistruotas prekių ženklas ar kitas žymuo suteikia jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklÄ . Atsakovė taip pat nurodo analogiÅ¡kÄ 2017 m. birželio 14 d.

Europos SÄ jungos reglamento Nr. 2017/1001 dėl Europos SÄ jungos prekių ženklo, kurio 8 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikÅ¡mę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikÅ¡tas registruoti prekių ženklas neregistruojamas. Tačiau nei Reglamentas, nei Direktyva, kuria remiasi atsakovas, neįtvirtina privalomų valstybės narėms įgyvendinti nuostatų dėl neregistruotų (ir plačiai žinomais nepripažintų) prekių ženklų apsaugos.

Be to, neregistruotų žymenų apsauga ir jos ribos apskritai nėra Direktyvos reguliavimo dalykas. Direktyva tik palieka teisę pačioms valstybėms narėms apsispręsti saugoti ar nesaugoti neįregistruotus prekių ženklus vien jų naudojimo pagrindu. Ir tik tuomet, kai valstybė narė nacionaliniuose savo aktuose neregistruotiems žymenims tokiÄ apsaugÄ garantuoja, tampa aktualios atsakovės cituojamos Direktyvos nuostatos. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, Prekių ženklų įstatymas nenumato apsaugos neregistruotiems ir plačiai žinomais nepripažintiems prekių ženklams.

Pagal Lietuvos teisę tam, kad asmuo į pramoninės nuosavybės objektus įgytų iÅ¡imtines teises, asmeniui paprastai bÅ«tina atlikti aktyvius veiksmus. Daugelio pramoninės nuosavybės teisių atveju teisės atsiranda tik įregistravus atitinkamÄ pramoninės nuosavybės objektÄ valstybės kompetetingoje institucijoje (pavyzdžiui, domenai, patentai, dizainai). Pagal Prekių ženklų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendroji taisyklė yra ta, kad apsauga yra suteikiama tik įstatymų numatyta tvarka įregistruotiems prekių ženklams – registracija yra privalomoji apsaugos taikymo bei, atitinkamai, prekių ženklo savininko gynybos įgyvendinimo sÄ lyga.

Prekių ženklų įstatymas iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios taisyklės įtvirtina tik plačiai žinomo prekių ženklo atveju, o bÅ«tent apsaugÄ neįregistruotam prekių ženklui numato iÅ¡imtinai tik tada, kai prekių ženklas teismo tvarka yra pripažintas plačiai žinomu (Prekių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis bei 9 straipsnis).Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nurodo, jog ženklas Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje.

Formalesnių kriterijų ar iÅ¡skirtųjų kriterijų aiÅ¡kinimo apibrėžimų nei Prekių ženklų įstatymas, nei kitas poįstatyminis Å¡iuo metu galiojantis nacionalinis teisės aktas nepateikia. Todėl Lietuvos teismų praktikoje yra plačiai remiamasi 1999 m. rugsėjo 20-29 d. Paryžiaus sÄ jungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos bei Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinės asamblėjos priimtoje bendrojoje Rekomendacijoje dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos numatytais kriterijais.

Rekomendacijoje įtvirtinti tokie kriterijai kaip ženklo geografinis paplitimas, jo populiarumas ir su ženklu asocijuojama vertė tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, ženklo naudojimo trukmė, laipsnis, kita ženklo paplitimÄ , žinomumÄ ir pripažinimÄ liudijanti informacija. Taigi, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, prekių ženklų ankstesnio naudojimo nuo 2003 metų aplinkybė bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir suteiktų atsakovės prekių ženklams papildomÄ apsaugÄ , tik tuo atveju, jei žymenys bÅ«tų pripažinti plačiai žinomais.

Tuo tarpu atsakovas reikalavimo pripažinti žymenį ,,i-dental“ plačiai žinomu, nereiÅ¡kia, todėl nesant teisinio pagrindo, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbÄ ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsižvelgdamas į iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos baigtį, t. y. tai, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetami, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagrįsta, teisinga ir protinga, jog Å¡alys prisiima visas savo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas individualiai, todėl Å¡alių praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetami. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ė : ieÅ¡kovės Identa Dental Material GmbH ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos linija“ atmesti.Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos linija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Identa Dental Material GmbH atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                         Vilija Mikuckienė