2024-02-28 Nr. AB-3440-3-61-3-09933-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-115-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09933-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A51-180158/23(3.3.2.4E-PAS) ir įpareigoti atsakovą parengti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį, atsakymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjui E. K. nustatė terminą iki 2024 m. sausio 2 d. nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundžiamą aktą, pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 3 d. nutartimi nutarė pareiškėjo E. K. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad paduotas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi E. K. nustatė terminą iki 2024 m. sausio 2 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A51-180158/23(3.3.2.4E-PAS), mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 22,5 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, bei išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išaiškino, jog nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas E. K. skundo trūkumų nepašalino, teismas nutarė jo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Teismas E. K. išaiškino, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas E. K. pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pasinaikinti nutartį, kurioje buvo nutarta nepriimti jo skundo, ir jį priimti nagrinėti, o to nepadarius – pareiškėjo atskirąjį skundą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad suprasdamas, jog turi pareigą nuolat sekti bylos eigą, sistemoje e.teismas.lt yra užsidėjęs pranešimų apie įvykius procese prenumeratą, tačiau dėl nežinomų priežasčių į elektroninį paštą pranešimo apie reikalavimą pašalinti trūkumus jis negavo, nors ankstesnius pranešimus gaudavo. E. K. pažymi, kad 2023 m. gruodžio 18 d. gavęs pranešimą ir prisijungęs prie e.teismas.lt bei pasitikrinęs sistemoje, naujų dokumentų prie bylos nerado. Pareiškėjas nurodo, kad žiūrėdamas į šios bylos medžiagą, jis mato, jog nutartis su reikalavimu pašalinti skundo trūkumus buvo registruota 2023 m. gruodžio 19 d., tačiau nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki pat 2024 m. sausio 3 d. gautos nutarties atsisakyti priimti skundą, nepateikus prašomų dokumentų, jokių elektroniniu paštu siųstų pranešimų E. K. negavo.

Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad dokumentų jis nepateikė ne piktybiškai, be to, dokumentai, kurių buvo reikalaujama, buvo pateikti kartu su skundu: prašomas panaikinti atsakovo raštas buvo pateiktas kaip bylos priedas, kuris buvo pavadintas „2023-11-15 Atsakymas.adoc“, o žyminis mokestis buvo sumokėtas ir pažyma apie tai yra elektroninės bylos medžiagoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nesumokėjus žyminio mokesčio, per e.teismas.lt sistemą skundo net neįmanoma pateikti. E. K. pažymi, kad vienintelis skundo trūkumas, kuris realiai egzistavo, buvo nepasirinktas bylos nagrinėjimo būdas, ir nurodo, kad nori žodinio bylos nagrinėjimo bei kad jis vyktų naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti ir jo skundą priimti nagrinėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. K. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo), be kita ko, pridedamas skundžiamas aktas. Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį bei pateiktus priedus, yra akivaizdus, jog teikdamas skundą teismui, E. K. 2023 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį ir prie skundo pridėjo ginčijamą aktą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 15 d. raštas prie skundo buvo pridėtas kaip savarankiškas dokumentas; jo pavadinimas – „2023-11-15 Atsakymas.adoc“), tačiau skunde nebuvo nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog E. K. skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, o nustatytas trūkumas dėl pareiškėjo pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 9 p.) negali būti laikomas esminiu ir sudariusi kliūtis E. K. skundą priimti nagrinėti. Be to, šį trūkumą pareiškėjas ištaisė, atskirajame skunde, kuriame pirmiausia teismo prašė atnaujinti terminą trūkumams pašalinti bei pasinaikinti savo priimtą 2024 m. sausio 3 d. nutartį, nurodydamas, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo ir kad jis vyktų naudojant saugias informacines bei elektroninių ryšių technologijas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo, sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Taigi, minėtame Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tos pačios instancijos teismo teisė peržiūrėti savo priimtą procesinį sprendimą – nutartis (išskyrus dėl bylos nutraukimo), ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, padaręs klaidą (nepastebėjęs pareiškėjo pateikto ginčijamo akto bei sumokėto žyminio mokesčio), teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo galimybę panaikinti savo priimtą nutartį, tačiau to nepadarė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti ginčijamą aktą bei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, bei neteisėtai ir nepagrįstai 2024 m. sausio 3 d. nutartimi jo skundą laikė nepaduotu. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartis panaikinama, o E. K. skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, teikdamas atskirąjį skundą teismui, pareiškėjas E. K. sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis, o apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str., 151 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu, be kita ko, neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą, sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo neišsprendė, pareiškėjui grąžinamas už atskirojo skundo padavimą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjui E. K. grąžinti sumokėtą 11,25 (vienuolikos eurų ir dvidešimt penkių euro centų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė