ce9364da-1987-4582-a4ae-bc15323f2cb3 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1947/2011             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01016-2011-7             Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ortas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5256-603/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ortas“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

B. A. dėl skolos priteisimo.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 32 105,27 Lt skolos ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. PareikÅ¡tam reikalavimui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ ieÅ¡kinio sumai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais, be to, reikalaujama priteisti suma, ieÅ¡kovui nepateikus tai patvirtinančių duomenų, nelaikytina didele. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir patenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, įvertinant dabartinę ekonominę situacijÄ , yra pakankamai didelė ir gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Å iÄ aplinkybę galėtų paneigti pats atsakovas, nes ieÅ¡kovui atsakovo finansinės galimybės objektyviai nėra žinomos.             Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.             Pažymėtina, kad CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡as, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi bÅ«ti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo.

Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikÅ¡minga ieÅ¡kinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat įsipareigojimais, yra didelė.             Apeliantas, savo teiginį, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, grindžia aplinkybe, jog ieÅ¡kovui objektyviai nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis.

Nors atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų siekęs nustatyti atsakovo turtinę padėtį, pavyzdžiui, bÅ«tų kreipęsis į vieÅ¡uosius registrus, kuriuose registruojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, dėl duomenų apie atsakovo turtÄ gavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia atsakovo neapmokėtomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurios iÅ¡raÅ¡ytos dar 2001 m., t. y. reikalavimas atsakovui dėl skolos priteisimo teisme pareikÅ¡tas praėjus beveik 10 metų nuo atsakovo prievolės atsiradimo.

Teismui nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas ankščiau bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl skolos sumokėjimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas piktybiÅ¡kai vengia prievolės įvykdymo ir dėl to egzistuoja reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis