2017-11-21 Nr. AB-21845-3-61-3-03234-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-977-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03234-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Žuvininkystės tarnyba, Tarnyba) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-620 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą.

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad vykdant ginčijamą Įsakymą Žuvininkystės tarnybai buvo pavesta surasti patalpas Klaipėdos mieste, kurios galbūt tiktų Žuvininkystės tarnybai, o nesant laisvų – skelbti konkursą patalpoms nuomotis. Žuvininkystės tarnyba pagal panaudos sutartį Vilniuje šiuo metu nemokamai naudoja patalpas, todėl turės jų atsisakyti ir organizuoti administracinių patalpų nuomos konkursą Klaipėdoje. Suorganizavus patalpų nuomos konkursą, bus patirta neatitaisoma žala. Pabrėžė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. naikinami vieni padaliniai, steigiami nauji ir naikinama didžioji dauguma Tarnybos darbuotojų pareigybės, keičiamos darbo sąlygos, vietovė. Darbuotojai turės priimti sprendimus dėl tolimesnio darbo Tarnyboje naujomis darbo sąlygomis ir tam ruoštis (persikelti į kitą vietovę, ieškotis gyvenamojo būsto, vietos auklėjimo ir mokymo įstaigose ir pan.). Darbuotojai dabar išeina iš darbo Tarnyboje ir jų susigrąžinti Tarnyba nebegalės, o naujų specialistų rasti bus sudėtinga. Tokiu būdu bus sutrikdytas normalus Tarnybos darbas, kas sukels itin didelę žalą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas tik prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų realią grėsmę. Pabrėžė, kad Tarnybos patalpų, esančių Vilniuje, išlaikymas šuo metu yra finansuojamas iš biudžeto lėšų. 2017 m. spalio 1 d. duomenimis, Tarnyboje yra neužimta 17 pareigybių, taigi Tarnybos pertvarka palies tik 16 darbuotojų. Tarnybos savininkė yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina ministerija. Priėmus nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų stabdomos procedūros, reikalingoms planuojamoms struktūrinėms pertvarkoms institucijose ir įstaigose, o tai sukeltų realias pasekmes valstybės mastu. Taigi toks pareiškėjo prašymas yra neproporcingas ir neadekvatus siekiamam tikslui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, ir nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas tuo, jog įgyvendinant skundžiamą Įsakymą bus padaryta neatitaisoma žala dėl naujų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo, nes turės atsisakyti nemokamų patalpų Vilniuje ir organizuoti administracinių patalpų nuomos konkursą Klaipėdoje; be to, daugumai Tarnybos darbuotojų bus keičiamos darbo sąlygos ir gyvenamoji vietovė, atleistiems – išmokamos kompensacijos. Įvertinęs paminėtas pareiškėjo aplinkybes, teismas nesutiko su pareiškėju, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai pataisoma didelė žala. Teismo vertinimu, visos išvardintos pareiškėjo aplinkybės negali būti traktuojamos kaip neatitaisoma žala, nes tuo atveju, jei Tarnyba ar valstybės tarnautojai bei darbuotojai patirtų žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, galėtų ją išsiieškoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pabrėžė, kad būsimos žalos ar kitų nepatogumų atsiradimas savaime nelemia būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumo ar jo esminio apsunkinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas neįrodė, kad kilusios žalos būtų neįmanoma kompensuoti. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnybai bus sunku susigrąžinti ar rasti naujų specialistų ir tokiu būdu bus sutrikdytas normalus Tarnybos darbas. Šis teiginys vertintinas kaip siekis, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti Tarnybos ir jos valstybės tarnautojų bei darbuotojų teises. Toks prašymo motyvavimas – galimu ateityje kilsiančių pareiškėjo interesų pažeidimu, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Būtent teisingumo principas reikalauja, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus. Nagrinėjamu atveju sustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimą, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, t. y. būtų sukeltos realios pasekmes valstybės mastu, tuo metu, kai pertvarka Tarnyboje palies tik 16 darbuotojų.

Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino Žuvininkystės tarnybos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nauju sprendimu reikalavimo užtikrinimo priemones pritaikyti – sustabdyti Žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-548 „Dėl Žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-620 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žuvininkystės tarnyba nesutinka su teismo nutarties teiginiu, kad Žuvininkystės tarnybos prašymas grindžiamas tik prielaidomis. Atsakovas savo atsiliepime į prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo nurodė tik lakonišką teiginį, kad tokių priemonių taikymas „sukeltų realias pasekmes valstybės mastu“, nors pasekmių neįvardino ir nedetalizavo, nepateikė jokių skaičiavimų, rašytinių įrodymų. Skundžiamos nutarties teiginys, kad nagrinėjamu atveju sustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimą, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, t. y. sukeltos realios pasekmes valstybės mastu, tuo metu pertvarka Tarnyboje palies tik 16 darbuotojų, yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Nutartyje nėra įvardyta, kokios tos yra realios pasekmės valstybės mastu ir kodėl neatsižvelgiama į tuos darbuotojus, kurių pareigybės perkeliamos į kitą miestą (pvz. iš Vilniaus į Klaipėdą ar atvirkščiai).

2. Skundžiamojoje nutartyje pripažįstama, kad pertvarka palies bent 16 Žuvininkystės tarnybos darbuotojų, tačiau nurodoma, jog šių bent 16 žmonių interesų pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tokios nutarties išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes jau vieno asmens interesų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti užtikrinimo priemones, o šiuo atveju bus pažeidžiami mažiausiai 16 asmenų interesai. Nutartyje nėra nurodoma, koks mechanizmas leis šiuos darbuotojus, jeigu jie bus atleisti, tenkinus skundą, priimti atgal ir kompensuoti praradimus, todėl šiuo atveju mažiausiai 16 žmonių bus padaryta neatitaisoma žala, o skundžiamojoje nutartyje ši žala neteisėtai yra vertinama kaip nepakankama užtikrinimo priemonių taikymui. Atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo dalies darbuotojų darbo vietos adreso pakeitimo pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio ir 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra neracionalus ir nepagrįstas, be to, nuostolingas valstybei. Pareiškėjos dalies pareigybių nemotyvuotas perkėlimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatą, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą, dirbančioms motinoms įstatymas numato palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dėl Įsakymo pareiškėjo darbuotojams atsisakius persikelti dirbti į Klaipėdą ar Vilnių pareiškėjas neteks didelę patirtį turinčių darbuotojų, o naujų atitinkamus gebėjimus ir patirtį turinčių darbuotojų paieška ar naujų darbuotojų apmokymas nebus trumpalaikis ir pareikalaus materialinių išlaidų, todėl pareiškėjas negalės užtikrinti tinkamo valstybės jam priskirtų funkcijų įgyvendinimo tęstinumo ir dėl to patirs žalą. Be to, nuostolius patirs ne tik darbuotojai, bet ir ūkio subjektai, t. y. žvejybos įmonės, kurių veiklos kontrolę vykdo pareiškėjas.

3. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kokie jo ar valstybės interesai bus pažeisti patenkinus pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjas negali sutikti su teismo teiginiu, kad sustabdžius Įsakymo galiojimą būtą neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, t. y. būtų sukeltos realios pasekmes valstybės mastu. Be to, atsakovas ir teismas net neįvardino, ar tos pasekmės valstybei bus neigiamos.

4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), valdo patikėjimo teise ir yra suteikusi pagal valstybės panaudos 2010 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 8P-0299/F11-43 Žuvininkystės tarnybai 946,47 kv. m patalpų ploto. Žuvininkystės tarnyba priklausomai nuo minėto ploto kartą per mėnesį pagal panaudos davėjo paskaičiuotą ir išrašytą sąskaitą faktūrą moka panaudos davėjui už suteiktas paslaugas, bet atsižvelgiant į tai, kad patalpos naudojamos pagal panaudą, už jas nemokami nuomos mokesčiai. Žemės ūkio ministerija už minėtas patikėjimo teise valdomas patalpas moka tik už suteiktas paslaugas ir jokie nuomos mokesčiai iš biudžeto lėšų nemokami. Atsisakius šių patalpų, Žuvininkystės tarnyba bus priversta mokėti nuomos mokestį už patalpas Klaipėdoje.

5. Vykdant Žuvininkystės tarnybos pertvarką, žymiai padidėjo rengiamų dokumentų, kurie privalomi teisės aktų nustatyta tvarka, skaičius, darbuotojai dėl pertvarkos ieškosi darbo, dalis darbuotojų išeina iš darbo ir todėl darbo našta dar padidėja likusiems darbuotojams. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Žuvininkystės tarnybos valdomos informacinės sistemos negalės tinkamai funkcionuoti. Taip pat perkėlus Žuvininkystės tarnybos informacines sistemas į Klaipėdą, nebus užtikrinta saugi informacinių technologijų sistemų infrastruktūra. Tokia situacija reikštų, kad bus sustabdyta žuvininkystės kontrolės veikla kontroliuojant žvejybinius laivus, kadangi žvejyba vyksta nenutrūkstamai ištisus metus, tai sukels didelių finansinių nuostolių veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Skundžiamojoje nutartyje teismas visiškai neįvertino rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebus užtikrintas saugus internetinių duomenų perdavimas ir Žuvininkystės tarnybos valdomos informacinės sistemos (Žuvininkystės duomenų informacinė sistema) negalės tinkamai funkcionuoti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad siekiant optimizuoti Tarnybos funkcijas ir struktūrą bei pareigybių skaičių buvo priimtas Įsakymas. Tarnyba nepagrindė, kad jai palankus sprendimas yra įmanomas. Priešingai, Tarnybos pateikti argumentai visiškai prieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui. Tarnyba taip pat nepateikė duomenų, kurie pagrįstų realią grėsmę, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tarnyba skunde teigia, kad dėl struktūros pertvarkymų bus pažeidžiami mažiausiai 16 žmonių interesai, jog tai palies ir kitus darbuotojus, kurie nenorės dirbti Klaipėdoje, kad, darbuotojams atsisakius persikelti, Tarnyba neteks didelę patirtį turinčių žmonių, jog naujų darbuotojų paieška ir apmokymas pareikalaus materialinių išteklių, kad dėl to Tarnyba negalės užtikrinti tinkamo funkcijų vykdymo, nuostolius patirs ir ūkio subjektai.

Tarnybos skundas grindžiamas vien tik prielaidomis. Šios nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Tarnybos struktūrinė pertvarka vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotus darbus, siekiant viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo, siekiant optimizuoti Tarnybos veiklą ir priskirtų funkcijų įgyvendinimą, o Tarnybos struktūrinių padalinių steigimas ar naikinimas susijęs su Tarnybos vykdomų funkcijų perskirstymu, atsisakymu.

Nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiant stiprinti kontrolės funkcijas ir priartinti paslaugas prie galutinio vartotojo, Žuvininkystė tarnybos būstinė perkeliama į Klaipėdą, pagal naują struktūrą Vilniuje liks Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato, kad įstaigos buveinė negali būti keičiama negavus darbuotojų rašytinių sutikimų. Įsakymas yra priimtas 2017 m. rugpjūčio 23 d., o jo 2 punkte nurodyta, kad jis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d., todėl Įsakyme yra suteikta pakankamai laiko pranešti darbuotojams apie esminių darbo sąlygų pasikeitimą.

Atkreipia dėmesį, kad valstybei priklausančių patalpų išlaikymas taip pat kainuoja, yra atliekamas jų remontas, priežiūra. Pažymi, kad valstybei priklausančios ir šiuo metu Tarnybos naudojamos patalpos Vilniuje taip pat gali būti nuomojamas ar kitaip naudojamos ir iš to gali būti gaunamos pajamos. Be to, skunde klaidingai teigiama, kad Tarnybos veiklą perkėlus į Klaipėdą nebus užtikrintas saugus duomenų perdavimas. Vien prielaidos ir spėjimai, kurių nepagrindžia jokie į bylą pateikti įrodymai, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-793-756/2016).

Atsakovo nuomone, Tarnyba nepagrindė nei vienos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinamo priemones, t. y. nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atkreipia dėmesį, kad, priėmus sprendimą taikyti užtikrinimo priemones, būtų stabdomos būtinos struktūrinės pertvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-620 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ ir prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti ginčijamo Įsakymo vykdymą), akcentavo kad įgyvendinant skundžiamą Įsakymą bus padaryta neatitaisoma žala dėl naujų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, nes turės atsisakyti nemokamų patalpų Vilniuje ir organizuoti administracinių patalpų nuomos konkursą Klaipėdoje, be to, dėl Tarnybos struktūros pertvarkymų bus pažeidžiami mažiausiai 16 žmonių interesai, tai palies ir kitus darbuotojus, kurie nenorės dirbti Klaipėdoje, Tarnyba neteks didelę patirtį turinčių žmonių, o naujų darbuotojų paieška ir apmokymas pareikalaus materialinių išteklių, dėl to Tarnyba negalės užtikrinti tinkamo funkcijų vykdymo, nuostolius patirs ir kiti ūkio subjektai, nebus užtikrinta saugi informacinių technologijų sistemų infrastruktūra. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutinka su sprendimu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Įsakymo galiojimo patiriamas materialinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Įsakymas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstai susidariusią situaciją įvertino ir proporcingumo principo aspektu, konstatavęs, kad, sustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimą, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, t. y. būtų sukeltos realios pasekmes valstybės mastu, tuo metu, kai pertvarka Tarnyboje palies tik 16 darbuotojų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai, paremti prielaidomis, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė