Legislator Case Law & Legislation
ce8ed0f4-3edb-493d-87c8-8dde3701fbe7 AI generated

ce8ed0f4-3edb-493d-87c8-8dde3701fbe7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ce8ed0f4-3edb-493d-87c8-8dde3701fbe7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-5627-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00277-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.11.12.; 3.21 (S)              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Oskarui Silevičiui,atsakovės atstovei Vilmai JÅ«rienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

ce8ed0f4-3edb-493d-87c8-8dde3701fbe7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: nekėlė klausimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nuo 1992 m. kovo 5 d. raÅ¡to, kuriuo buvo informuojama, kad nuosavybės teisės į pastatÄ negali bÅ«ti atkurtos iki 2015 m. rugpjūčio 4 d., pareiÅ¡kėjas (manydamas ar žinodamas, kad I. K. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į pastatÄ , ir tai, kad nuosavybės teisės jai nebuvo atkurtos) nesikreipė dėl pažeistų teisių gynimo daugybę metų (apie 23 metus).

Keywords

AI generated
right of residence standing against building permit delayed asylum application rights of landlord permanent residence permit standing of neighbours
AI generated
a4a96bca-212f-48ab-b049-5ae5c5147247
V., trečiajam asmeniui Neries regioninio parko direkcijai dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė teismo: įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Å ilėnų k., ZujÅ«nų sen., Vilniaus r., bei sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius pats, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės (b.l. 1 - 4).
1330f261-24c1-4aeb-a118-1e19752a4c0b
Administracinė byla Nr. I-4895-331/2014                                                    Proceso Nr. 3-61-3-07788-2011-0             Procesinio sprendimo kategorija 13.6, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui V.
efa9e99c-7e88-4276-a5d6-6c078fde0c71
Lithuanian court dismisses appeal due to plaintiff's non-attendance despite prior notice, citing administrative procedure law discretion.
3e0c6f9c-f70e-4e48-8d27-e3b4a3251c39
C.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V.
fcc884b1-65da-49fe-8880-250b98cf3ea3
Lithuanian court dismisses appeal against fine for mowing public grass without permit.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-5627-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00277-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.11.12.; 3.21 (S)              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Oskarui Silevičiui,atsakovės atstovei Vilmai JÅ«rienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. (V. J.) skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o: Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ Nr. 9-9/16 (1.1.43-PD6) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-12-10 raÅ¡to Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD6)“.Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos atkurti nuosavybės teises I.

K. vardu į pastatÄ , kurio adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu, kuriame nurodė, kad I. K. (mirusi) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į pastatÄ , kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. PareiÅ¡kėjas yra I. K. turto paveldėtojas. PraÅ¡ymai Vilniaus m. valdybai atkurti nuosavybės teises buvo pateikti 1991 m. rugpjūčio 14 d. ir 1991 m. spalio 2 d. Kartu buvo pateikti visi nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodantys dokumentai.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad I. K. niekada neteigė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sudegęs. Pastatas nuo jo statybos prieÅ¡ nacionalizacijÄ iki pat Å¡ių dienų niekada nebuvo paveiktas gaisro. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 18 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimu turi bÅ«ti priimtas sprendimas, o 1992 m. kovo 5 d. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos raÅ¡to Nr. 35-30, adresuoto I.

K., negalima laikyti sprendimu atsisakyti atkurti nuosavybės teises.Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD6) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodė, kad visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros jau yra baigtos, t. y. visi prašymai, kurie buvo pateikti laiku, tinkamai ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos bei reikalavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jau yra išnagrinėti ir dėl visų atvejų yra priimti atitinkami sprendimai.

PareiÅ¡kėjas, gavęs jam nepalankų atsakymÄ , kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisijÄ (toliau – ir Komisija), kuri nutraukė bylÄ , nes padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.PareiÅ¡kėjas mano, kad Komisija nepagrįstai nutraukė bylÄ , nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (neatkÅ«rimo) į pastatÄ iki Å¡iol nėra priimtas, o AtkÅ«rimo įstatyme nustatyta, kad jį turi priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo minimas 1991 m. spalio 2 d. praÅ¡ymas neturi jokių jo pateikimÄ Vilniaus miesto valdybai ir jo gavimÄ patvirtinančių žymų, todėl Å¡is dokumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas Å¡ioje byloje.

Pažymėjo, kad į pirmÄ jį, t. y. 1991 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymÄ , I. K. buvo atsakyta pagal jos praÅ¡yme pateiktÄ informacijÄ 1992 m. kovo 5 d. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos raÅ¡tu Nr. 35-03. RaÅ¡te nurodoma, kad I. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas, kadangi pastatai nėra iÅ¡likę.Apie tai, kad I. K. 1991 metais kreipėsi į Vilniaus miesto valdybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tapo žinoma tik 2015 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 24 metams po pirmojo praÅ¡ymo.

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo jokių dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į pastatÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visi dokumentai buvo saugomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriuje, kadangi pareiÅ¡kėjas sprendė nuosavybės teisių į žemę, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atkÅ«rimo klausimÄ . Pažymi, kad minėtas 1992 m. kovo 5 d. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos raÅ¡tas buvo dokumentų byloje, kuri buvo gauta iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl tiek I.

K., tiek V. J. apie atsisakymÄ atkurti nuosavybės teises į pastatÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo žinoma.Nesutinka su pareiÅ¡kėju, kad 1992 m. kovo 5 d. raÅ¡tas Nr. 35-30 negali bÅ«ti laikomas sprendimu atsisakyti atstatyti nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovė nurodo, kad minėtÄ raÅ¡tÄ pasirašė Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos virÅ¡ininkas. Skunde minimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 20 straipsnis nustatė, kad Å¡io įstatymo 18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų.

Taigi Å¡iuo atveju I. K., manydama, kad Å¡is sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ yra neteisėtas ar sprendimas yra priimtas netinkamo subjekto, galėjo 1992 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ Nr. 35-30 skųsti teismui per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 20 straipsnyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ , tačiau to nepadarė, t. y. neveikė tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų ginčo iÅ¡sprendimÄ , ir tokiais veiksmais pati sau sukÅ«rė neigiamas pasekmes.Atsakovė taip pat nurodo, kad pildydama 1991 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ ar pastatus I.

K. nepateikė bÅ«tinos informacijos apie turtÄ , nepridėjo įstatymais nustatytų kitų dokumentų, todėl toks praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į pastatÄ nelaikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 11 straipsnio 1 dalis nustatė, kad praÅ¡yme dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, iÅ¡likusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtÄ pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir bÅ«das.

Kadangi Å¡i informacija praÅ¡yme nebuvo nurodyta, nėra galimybės nustatyti, ar pateiktuose VÄ® Registrų centro dokumentuose nurodytas namas yra tas pats pastatas, į kurį dabar siekiama susigrÄ Å¾inti nuosavybės teises. Su skundu pateikti VÄ® Registrų centro dokumentai taip pat neįrodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekada nebuvo paveiktas gaisro, nes pateiktuose VÄ® Registrų centro dokumentuose gali bÅ«ti duomenys apie atstatytÄ naujÄ pastatÄ . Jei pastatas, į kurį buvo siekiama atkurti nuosavybės teises, nebuvo sudegęs ar dėl kitų priežasčių neiÅ¡likęs, tokiu atveju I.

K. privalėjo pateikti papildomÄ informacijÄ , paaiÅ¡kinimus ir dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei ar kreiptis į teismÄ , tačiau to nepadarė.Atsakovė taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje I. K. iki mirties 1999 m. gegužės 27 d. nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus tvarkė pati. Po jos mirties visais nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais ėmė rÅ«pintis paveldėtojas V. J.. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi nuosavybės teisių į žemę, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atkÅ«rimu, todėl akivaizdu, kad asmuo iÅ¡manė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat naudojosi advokato pagalba, todėl kyla klausimas, kodėl pareiÅ¡kėjas arba dar iki savo mirties I.

K. nekėlė klausimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nuo 1992 m. kovo 5 d. raÅ¡to, kuriuo buvo informuojama, kad nuosavybės teisės į pastatÄ negali bÅ«ti atkurtos iki 2015 m. rugpjūčio 4 d., pareiÅ¡kėjas (manydamas ar žinodamas, kad I. K. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į pastatÄ , ir tai, kad nuosavybės teisės jai nebuvo atkurtos) nesikreipė dėl pažeistų teisių gynimo daugybę metų (apie 23 metus).

Teismas turėtų vertinti, ar taip gerokai praleistas terminas gali bÅ«ti pateisintas ir ar gali bÅ«ti pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Turi bÅ«ti vertinama, ar iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjas to negalėjo padaryti anksčiau. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas naudojasi kvalifikuota teisine pagalba – jam atstovauja advokatas, taigi akivaizdu, kad tokiu pat bÅ«du, t. y. per atstovÄ , jis jau gerokai anksčiau dėl savo pažeistų teisių gynimo galėjo kreiptis į teismÄ dėl praleistų terminų atnaujinimo.Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-117713/15(2.13.1.3-TD6) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“.

Atsakovės nuomone, raÅ¡tas yra tarpinis informacinio pobÅ«džio atsakymas ir skundas dėl tokio raÅ¡to panaikinimo iÅ¡ viso negali bÅ«ti nagrinėtinas administraciniame teisme.Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti vadovaudamasi atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡to Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD6) ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 9-9/16 (1.1.43-PD6) teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad I.

K. su 1991 m. rugpjūčio 14 d. ir                   1991 m. spalio 2 d. praÅ¡ymais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. 1991 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡yme (remiantis kontroline registracijos kortele Nr. 119140) pretendentė kreipėsi dėl kompensacijos už sudegusį butÄ , o 1991 m. spalio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ du namus ir 0,5 ha žemės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Byloje taip pat pateiktas 1991 m. gegužės 23 d. suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į namÄ ir 0,5 ha žemės.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 1999 m. gegužės 27 d. I. K. mirė. Vilniaus miesto penkioliktojo notarų biuro notarės M. L. 1998 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintu testamentu I. K. visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko pareiÅ¡kėjui V. J.. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. vasario     20 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V.

J. priėmė I. K. palikimÄ ir pradėjo jį faktiÅ¡kai valdyti.Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1992 m. kovo 5 d. raÅ¡te Nr. 35-03 nurodė, kad I. K. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į du gyvenamuosius namus negali bÅ«ti nustatyta tvarka nagrinėjamas, nes praÅ¡yme nurodyta, kad jie nėra iÅ¡likę (sudegė).PareiÅ¡kėjas 2015 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydamas informuoti, kada I. K. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į pastatÄ , kurio dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvę adresai: (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), Vilnius).

Nurodė, kad I. K. (mirusi) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į pastatÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡te Nr. A51-117713/15 nurodė, kad I. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡yme, registruotame Nr. K-2796, nurodoma, kad pastatai sudegė. Taigi, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nebuvo teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į pastatus, kadangi jie nebuvo iÅ¡likę ir Å¡iuo atveju nebuvo galima taikyti nuostatos dėl iÅ¡imčių, t. y. kai pastatai neiÅ¡likę dėl valstybės ar savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

I. K. manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, galėjo kreiptis į atsakymÄ jai pateikusiÄ institucijÄ arba į teismÄ dėl jos pažeistų teisių gynimo, tačiau ji niekuomet nesikreipė nei į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ (seniau Vilniaus miesto savivaldybės valdybÄ ), nei į teismÄ .Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 9-9/16(1.1.43-PD3) administracinę bylÄ nutraukė kaip nepriskirtinÄ jos kompetencijai.

Nurodė, kad atsakymas pareiÅ¡kėjui laikytinas administraciniu sprendimu, kuriam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta apskundimo bendrosios kompetencijos teismui tvarka.1992 m. kovo 5 d. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos sprendimo Nr. 35-03 priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (1992 m. vasario 11 d. redakcija), kurio 8 straipsnyje nustatyta, kad miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimÄ atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ (jo dalį, butÄ ) vienu iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų bÅ«dų pagal piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė, raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ (jo dalį, butÄ ) natÅ«ra, o pagal Å¡io straipsnio antrÄ jÄ dalį Å¡is gyvenamasis namas (jo dalis, butas) negali bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, meras (valdyba) ar valstybės institucija apie tai raÅ¡tu informuoja pilietį ir pasiÅ«lo pasirinkti Å¡io straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytÄ iÅ¡pirkimo bÅ«dÄ . Jeigu pilietis per tris mėnesius nuo pasiÅ«lymo gavimo dienos nepasirenka gyvenamojo namo (jo dalies, buto) iÅ¡pirkimo bÅ«do, meras (valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimÄ iÅ¡pirkti gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį (butÄ ) už pinigus ir vertybinius popierius.

Å io įstatymo 18 straipsnyje buvo nustatyta, kad piliečių praÅ¡ymus dėl gyvenamųjų namų, Å«kinės-komercinės paskirties pastatų, taip pat juose iÅ¡likusių įrengimų grÄ Å¾inimo nagrinėja miesto (rajono) valdyba, kurios reguliavimo sferai jie priskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Å io įstatymo 19 straipsnyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 18 straipsnyje nurodytos institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos.

Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės atstatymo bÅ«do. Pagal piliečių pareiÅ¡kimus Å¡iuos ginčus nagrinėja teismas. Å io įstatymo 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad 18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo ar kompensacijos iÅ¡mokėjimo per 20 dienų gali bÅ«ti apskųsti teismui.Sprendimo priėmimo metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ įgyvendinimo“ (1991 m. lapkričio 15 d. redakcija).

Å ios tvarkos 6 punkte nustatyta, kad piliečių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančiÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, Å«kinius-komercinius pastatus, taip pat juose iÅ¡likusius įrengimus nagrinėja ir sprendimus priima miesto, rajono valdyba arba institucija, kurios reguliavimo sferai Å¡ie objektai yra priskirti. Gavusi piliečių praÅ¡ymus, kuriuos turi nagrinėti kitos institucijos, miesto, rajono valdyba surenka reikiamus dokumentus, raÅ¡o savo iÅ¡vadas, nedelsdama perduoda Å¡iÄ medžiagÄ kartu su praÅ¡ymais toms institucijoms, kurių kompetencijai nagrinėti jie priskirti, ir apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a suinteresuotiems piliečiams.

Institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos (7 punktas). Rengdamosi nagrinėti piliečio praÅ¡ymÄ , institucijos iÅ¡tiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti tÄ praÅ¡ymÄ , patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę, taip pat giminystę patvirtinantys dokumentai, nustato kviestinus asmenis, piliečio praÅ¡ymo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (8 punktas).Nagrinėjamu atveju Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba raÅ¡te 1992 m. kovo 5 d.

Nr. 35-03 nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimo nesprendė iÅ¡ esmės, o praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtÄ . Tokia sprendimo rūšis nebuvo nustatyta nei tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 470. Taigi sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba nepriėmė sprendimo atkurti arba neatkurti nuosavybės teises į gyvenamÄ sias patalpas, kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (1992 m. vasario 11 d. redakcija) 8 straipsnyje.Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo galėjo tik miesto (rajono) valdyba, o tai nagrinėjamu atveju bÅ«tų Vilniaus miesto valdyba.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 1992 m. kovo 5 d. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos sprendimas Nr. 35-03 bÅ«tų patvirtintas Vilniaus miesto valdybos potvarkiu. Atsižvelgiant į tai, nors ir nėra formalaus pagrindo teigti, kad konkrečiai Vilniaus miesto savivaldybė vilkino priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, tačiau pirmenybė sprendžiant administracinį ginÄÄ teiktina ne formaliai taikyti įstatymus, o teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Teismo nuomone, atsižvelgus į pagrįstÄ , nuodugnų ir objektyvių bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimÄ , dėl ultra vires (lot. virÅ¡ijant kompetencijÄ ) priimto 1992 m. kovo 5 d.

Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos raÅ¡to Nr. 35-03 nuosavybės atkÅ«rimo klausimas į gyvenamÄ sias patalpas neiÅ¡spręstas ir trunka 25 metus. I. K. praÅ¡ymus pateikė nustatytu terminu. Kartu su praÅ¡ymais ji pateikė kitus įrodymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kurie turėjo bÅ«ti nuodugniai įvertinti. Nei praÅ¡ymas, nei pateikti įrodymai įvertinti ir patikrinti nebuvo. Atsakovė teigia, kad I. K. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos raÅ¡to neskundė, tačiau nepateikia įrodymų, kad raÅ¡tas jai buvo įteiktas.

Tai, kad I. K. raÅ¡to neskundė dar nereiÅ¡kia, kad ji prarado teisę į savo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. Taigi nuosavybės teisių atkÅ«rimo į gyvenamÄ sias patalpas klausimas liko neiÅ¡spręstas.Å iuolaikinė teisės samprata remiasi aiÅ¡kiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama tik su įstatymu, tai teisės praktikos požiÅ«riu pirmenybė bÅ«tų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui.

Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtÄ sprendimÄ , kuris ne visada gali bÅ«ti teisingas. Turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali bÅ«ti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007).Nuosavybės teisių atkÅ«rimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grÄ Å¾inamas iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas, o jei Å¡ios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Nagrinėjamu atveju teismas, sistemiÅ¡kai, lingvistiÅ¡kai ir teleologiÅ¡kai vertindamas AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, įpareigoja valstybės institucijÄ , vykdančiÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesus, veikti itin operatyviai ir imtis visų priemonių, jog asmeniui okupacinės valdžios nusavintas ar kitais bÅ«dais atimtas turtas bÅ«tų nedelsiant grÄ Å¾intas.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas negali bÅ«ti begalinis ar formalus, valstybei įsipareigojus grÄ Å¾inti asmeniui okupacinės valdžios nusavintÄ ar kitais bÅ«dais atimtÄ turtÄ , Å¡is įsipareigojimas turi bÅ«ti realiai vykdomas. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, taip pat teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD6 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 9-9/16 (1.1.43-PD6) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-12-10 raÅ¡to Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD6)“ turi bÅ«ti panaikinti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos atkurti nuosavybės teises I. K. vardu į pastatÄ , kurio adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau kadangi nuosavybės atkÅ«rimo klausimas nagrinėjamu atveju net nebuvo spręstas iÅ¡ esmės, teismas Å¡io reikalavimo neturi pagrindo patenkinti. VeiksmingÄ pareiÅ¡kėjo teisių gynybÄ užtikrins įpareigojimas I. K. praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį įpareigotina iÅ¡nagrinėti I.

K. praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo              Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. J. (V. J.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. A51-117713/15 (2.13.13-TD6 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos     2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ Nr. 9-9/16 (1.1.43-PD6).Ä®pareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį iÅ¡nagrinėti I.

K. praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus.LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisėjaiArÅ«nas Kaminskas Irena Paulauskienė Milda Vainienė