ce8da5fc-569b-4f76-a905-b66f5bb5205a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrVILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 12 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9059-827/2009 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui 420-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl nuomos mokesčio priteisimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:             IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-08-06 pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti 15453,80 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ su delspinigiais už naudojimÄ si valstybine žeme 2003 m. – 2004 m. laikotarpiu ir 5 procentus palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymÄ , prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ 15453,80 Lt sumai. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nemokėjo žemės nuomos mokesčio, pagrįstai galima manyti, kad jis turi finansinių sunkumų ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å iuo atveju yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepraneÅ¡us atsakovui (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-25 nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovas, sužinojęs apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymÄ negalimu.

Teismas pažymėjo, jog pats faktas, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nemokėjo žemės nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie atsakovo finansinę padėtį. Teismas pabrėžė, jog, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbi dabartinė atsakovo finansinė padėtis, o ne tada, kai jis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, t. y. 2003-2004 metais.

Teismas konstatavo, jog reikalaujama priteisti 15453,80 Lt suma taip pat nėra didelė, kad savaime leistų preziumuoti, jog atsakovas, sužinojęs apie ieÅ¡kinį, elgsis nesÄ Å¾iningai, ir taip atsunkins galimo sprendimo įvykdymÄ . Teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas. Teismas, konstatavęs, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jo netenkino (CPK 144 str. 1 d., 178 str.).             IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-25 nutartį ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kinio sumÄ (15453,80 Lt) atitinkančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis.

Teismo nutartis nepagrįsta. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog atsakovui pareiga mokėti žemės nuomos mokestį iÅ¡liko per visÄ laikotarpį nuo Å¡ios pareigos atsiradimo, t.y. nuo 2003 m. Atsakovas iki Å¡iol susidariusios skolos nėra sumokėjęs. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , ragindamas sumokėti susidariusiÄ skolÄ ir delspinigius, tačiau atsakovas į šį raginimÄ nereagavo. Toks atsakovo elgesys tik įrodo, jog jis vengia padengti susidariusį įsiskolinimÄ , t.y. vengia vykdyti prievolę, nepateikdamas jokių dokumentų, kurie galėtų pateisinti prievolės nevykdymÄ ir atsisako bendradarbiauti.

Tai sudaro pagrindÄ manyti, jog atsakovas savo elgesiu gali apsunkinti ir teismo sprendimo vykdymÄ , jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi finansinės veiklos sunkumų ar dėl kitų priežasčių akivaizdžiai vengia vykdyti prievolę. Tai leidžia teigti, kad atsakovas ir ateityje gali vengti vykdyti teismo sprendimÄ , todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su turtinio reikalavimo dydžiu, todėl vien tik mažos ieÅ¡kinio vertės konstatavimas nepagrindžia teismo atsisakymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje civilinėje byloje. Skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovo interesus labiau nei reikia galimai nepalankaus jo atžvilgiu sprendimo įgyvendinimui, todėl Å¡i aplinkybė taip pat nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinkanti Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos.              Atsakovas 420-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija nepateikė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ .              Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nereiÅ¡kia besÄ lygiÅ¡ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, praÅ¡antis taikyti tokio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų bÅ«tinumÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių realiÄ grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo.              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovo nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones.             Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamoje nutartyje yra objektyviai ir tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ .

Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, taip pat ir ieškovo interesų pažeidimo, nes ieškovas neįrodė, kad yra reali grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, kadangi jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieÅ¡kovas turi pareigÄ atlyginti 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (b.l.

36) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegijan u t a r ė:             Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 5,60 Lt (penkis litus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.             Kolegijos pirmininkė                                                                                                                          Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                                       Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                                                          Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                                                                                                         Â