ce8a2f41-816d-4b7b-b98e-8e9761c080bf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1792-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04800-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.9.; 2.5.10.2.; 2.5.27.; 2.9.1.2.; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Atomeksim“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-277-652/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atomeksim“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minvilda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Promexport“, ribotos atsakomybės bendrovei GÄ® „Želdorsnab“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB ,,Atomeksim“ patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Minvilda“ 55 640 Lt (16 114,46 Eur) nuostolių už prarastÄ krovinį, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2013-02-22 sudarė sutartį-užsakymÄ Nr. ATE-13.006, kuriuo atsakovė atlygintinai įsipareigojo parvežti krovinį iÅ¡ Rusijos Federacijos į LietuvÄ .

Sutartyje-užsakyme buvo nurodytas tik krovinio svoris 3 500 kg. Nurodė, kad vežėjas parvežė mažesnio svorio krovinį, dėl ko nebuvo atvežtos 42 poros guolių, todėl ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, kuriuos įvertino 16 114,46 Eur. Taip pat nurodė, kad pervežimo santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, kurios 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimÄ . Mano, kad vežėjas turėjo patikrinti krovinį, jį pakraunant, o neturėdamas galimybės to padaryti, turėjo informuoti savo virÅ¡ininkÄ ir apie tai pažymėti krovinio važtaraÅ¡tyje.

Nurodė, kad vežėjo atsakomybė buvo numatyta ir 2013-02-22 sutartyje-užsakyme. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Atomeksim“ atsakovei UAB ,,Minvilda“ 41,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2013-02-22 buvo sudaryta sutartis-užsakymas Nr. ATE-13.006, kuriuo atsakovė atlygintinai įsipareigojo parvežti krovinį iÅ¡ Rusijos Federacijos į LietuvÄ .

Sutartyje buvo nurodyta, kad pervežama siunta – guoliai, kurių bendras svoris 3 500 kg, taip pat nurodyta, jog atlikėjas (vežėjas) kontroliuoja įpakavimÄ , pakrovimÄ , svorį. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, krovinio lydraščio teismas nustatė, kad krovinys buvo pakrautas 2013-02-25 Tambovo srityje esančios RAB GÄ® ,,Želdorsnab“ sandėliuose. Krovinys buvo pakrautas trečiojo asmens RAB GÄ® ,,Želdorsnab“ darbuotojų. IÅ¡ krovinio lydraščio matyti, kad jame yra nurodytas pakraunamų guolių skaičius, tuo tarpu faktiÅ¡kai buvo kraunamos medinės dėžės – 22 vienetai, svoris lydraÅ¡tyje nebuvo nurodytas.

Iš liudytojo A. J. parodymų, atsakovės atstovų patikslintų paaiškinimų teismas nustatė, kad muitinėje nebuvo atlikta krovinio patikra, krovinys nebuvo pasvertas, tik išduota krovinio deklaracija ir tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, pastarajame buvo nurodytas ne tik guolių skaičius, bet ir svoris, kuris neatitiko svorio, nurodyto šalių susitarime-užsakyme. Svorio skirtumas buvo 760 kg (3 500 – 2 740). Iš ieškovės pateiktų detalių specifikacijos ir svorio apskaičiavimo teismas sprendė, kad pilnos komplektacijos (guolių skaičius, nurodytas CMR) guolių svoris buvo apie 3 500 kg.

Grįžus vežėjui iÅ¡ reiso ir pristačius krovinį į sutartÄ vietÄ , iÅ¡aiÅ¡kėjo krovinio trÅ«kumas. 2013-02-28 buvo suraÅ¡ytas aktas apie prekių trÅ«kumÄ ir nustatyta, kad liko nepakrautos 42 poros guolių, kurių vertė su PVM 66 522,96 Lt (19 266,38 Eur). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ji tiekėjui UAB ,,Promexport“ yra sumokėjusi sutartÄ pagal tiekimo sutartį sumÄ . IÅ¡ 2013-01-15 tiekimo sutarties nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Atomeksim“ sudarė tiekimo sutartį su Rusijos Federacijos įmone UAB ,,Promexport“ dėl prekių, kurios nurodytos prekių specifikacijoje ir sÄ skaitoje, pateikimo.

Sutarties kaina nurodyta 1 009 000 Rusijos rublių. Sutartyje taip pat nurodyta, kad į Å¡iÄ kainÄ Ä¯eina prekių įpakavimas, tara, pakrovimo-iÅ¡krovimo darbai, kitos tiekėjo iÅ¡laidos bei muito iÅ¡laidos. IÅ¡ Å¡ios sutarties nuostatų matyti, kad tiekėjas buvo atsakingas už prekių pakrovimÄ , muitinės procedÅ«ras. Teismas sprendė, kad Å¡ie įsipareigojimai atitinka Å¡alių bei liudytojo duotus parodymus, jog visus muitinės formalumus sutvarkė tiekėjo atstovas. Taip pat akivaizdu, kad nors pagal sutartį tiekėjas buvo atsakingas už pakrovimo darbus, tačiau krovinio pakrovime nedalyvavo.

IÅ¡ trečiojo asmens RAB GÄ® ,,Želdorsnab“ 2013-07-17 raÅ¡to nustatė, kad 2013-01-09 tarp RAB GÄ® ,,Želdorsnab“ ir UAB ,,Promexport“ buvo sudaryta sutartis, jog Å¡ios sutarties pagrindu 2013-02-25 buvo iÅ¡siųstos prekės: 18 porų guolių, 8 vienetai pagrindinių polių, 8 vienetai papildomų polių. Nurodyta, kad pagal Priedo Nr. 1 prie 2013-01-09 sutarties specifikacijÄ turėjo bÅ«ti atsiųsta 60 porų guolių, o faktiÅ¡kai buvo atsiųsta 18 porų, taip pat nurodė, kad trÅ«kstamÄ kiekį įsipareigoja atlyginti pinigais pirkėjui, dėl to jau anksčiau yra pasiektas susitarimas.

IÅ¡ byloje aptartų raÅ¡ytinių įrodymų teismas sprendė, kad tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis buvo užpildytas 2013-02-26, jame nurodytas pakrautų guolių ir polių skaičius, kurie neatitiko faktinės situacijos, taip pat nurodytas krovinio svoris, kuris, tikėtina, atitiko faktinę situacijÄ , tačiau nesutapo su svoriu, nurodytu Å¡alių sudarytoje sutartyje-užsakyme. Konvencijos 6 straipsnyje nurodyti duomenys, kurie turi bÅ«ti įraÅ¡yti važtaraÅ¡tyje. Vienas iÅ¡ duomenų, kuris, tikėtina, galėjo atkreipti vežėjo dėmesį dėl netinkamo krovinio – tai krovinio vietų skaičius ir jų iÅ¡dėstymas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad buvo pakrautos 22 medinės dėžės, tačiau jų skaičius neatsispindėjo jokiame pervežimo dokumente. Todėl teismas sprendė, kad važtaraštis buvo užpildytas klaidingai. Pagal Konvencijos 7 straipsnį siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų važtaraštyje, konkrečiai dėl krovinio vietų skaičiaus ir jų išdėstymo, įpakavimo būdo, svorio, instrukcijos muitinės formalumams atlikti.

BÅ«tent, Å¡ios nurodytos aplinkybės ir buvo arba klaidingai pažymėtos, arba iÅ¡ viso nepažymėtos važtaraÅ¡tyje. Atsižvelgdamas į atsakovės liudytojo A. J. parodymus dėl muitinės procedÅ«rų, už kurias buvo atsakingas tiekėjas UAB ,,Promexport”, teismas sprendė, kad vežėjui buvo suteikta netinkama informacija dėl muitinės procedÅ«rų. Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Taip pat vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iÅ¡krovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Å iuo atveju krovinį pakrovė trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo UAB ,,Promexport“ vardu, kuris pripažino, kad pakrovė netinkamÄ prekių kiekį. Todėl teismas sprendė, kad vežėjas neturėjo galimybių įvykdyti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies ,,a“ papunktyje numatyto reikalavimo, t. y. patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje.

Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis, iš kurių viena yra dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo. Kaip jau buvo nustatyta, nei sutartyje-užsakyme, nei važtaraštyje nebuvo nurodytas krovinio vietų skaičius ir jų išdėstymas, įpakavimo būdas, važtaraštyje nurodytas klaidingas svoris bei kiekis.

Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų Å¡io straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraÅ¡tyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės bÅ«klę. Tačiau Å¡iuo atveju teismas sprendė, kad vežėjo pastabų nenurodymas važtaraÅ¡tyje, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nepadidino atsiradusių nuostolių, kurie įvyko pakrovimo metu, o nuostoliai atsirado dėl trečiojo asmens UAB ,,Promexport“ atsakomybės už klaidingus duomenis ir kai kurių duomenų nenurodymÄ važtaraÅ¡tyje, netinkamÄ muitinės procedÅ«rų atlikimÄ , trečiojo asmens RAB BÄ® ,,Želdorsnab“, kuris buvo UAB ,,Promexport“ atstovas, kraunant krovinį, netinkamÄ krovinio pakrovimÄ , trečiojo asmens RAB BÄ® ,,Želdorsnab“ pripažinimÄ dėl krovinio trÅ«kumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Atomeksim“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevertino kaip įrodymo sutarties-užsakymo Nr. ATE-13006, kurioje nurodomas pervežamos siuntos bendras svoris 3 500 kg. Taip pat nevertinti ir atsakovės UAB „Minvilda“ direktoriaus M.

P. parodymai, kuris paaiÅ¡kino, kad tik krovinio svorio sutartyje nurodymas yra įprasta praktika, jei svoris nenurodomas, tada nurodomas krovinio vietų skaičius ar kitais vienetais iÅ¡reikÅ¡tas krovinio kiekis. Taip pat nevertintas ieÅ¡kovės pateiktas gabento variklinio aÅ¡inio guolio techninis brėžinys. Brėžinyje nurodomas guolio poros svoris 49 kg. Imant šį svorį kaip pagrindÄ , bendras krovinio svoris turėjo bÅ«ti 3 520 kg, kas atitinka deklaruotus sutartyje 3 500 kg. Ta aplinkybė, kad važtaraÅ¡tyje buvo nurodytas klaidingas svoris, t. y. akivaizdžiai neatitinkantis sutartyje nurodytÄ svorį, įpareigoja vežėjo vairuotojÄ imtis visų galimų priemonių, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti neatitikimo priežastis, tačiau vairuotojas, žinodamas, kad krovinio svoris neatitinka sutartyje nurodyto svorio, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, atidus ir pareigingas vežėjas ir nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡vengti galimos žalos.

Tai prilygintina tyčiniams veiksmams, todėl atsakovė yra atsakinga už žalÄ , remiantis CK 6.246 str. 6.248 str. 3 d. CMR Konvencijos 29 str. 1d.Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi vežėjas atsako už krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nustatyta, kad toks atleidimas nuo atsakomybės galimas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iÅ¡krovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.

Atleidžiant vežėjÄ nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent ypatingos rizikos veiksnys, atleidžiantis vežėjÄ nuo atsakomybės, galėjo bÅ«ti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Å i aplinkybė nustatoma įvertinus aplinkybių, su kuriomis siejamas ypatingos rizikos faktorius, pobÅ«dį, žalos pobÅ«dį, žalos susidarymo mechanizmÄ ir visas kitas faktines bylos aplinkybes. Paprastai krovinių pakrovimo, perkrovimo, sudėjimo ar iÅ¡krovimo darbus atlieka arba siuntėjas, arba gavėjas, arba trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ir paprastai Å¡ios aplinkybės yra akivaizdžios, Å¡alių pripažįstamos ir nereikalaujančios papildomo įrodinėjimo, kaip ir yra Å¡ios bylos atveju – Å¡alys pripažįsta, kad krovinį pakrovė trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu.

Dėl to vien tik formalios ir neginčijamos aplinkybės, kad krovinį pakrovė trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu, konstatavimas negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės už žalÄ , padarytÄ dėl krovinio praradimo, kartu turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad CMR konvencijos 8 straipsnio 1, 2 punktuose, 9 straipsnio 2 punkte nustatyti įpareigojimai ir vežėjui priimant krovinį. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės, turėtų įvertinti tai, kad pati atsakovė nevykdė savo pareigos, nustatytos CMR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose, įpareigojančiuose vežėjÄ patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje, bei krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę, o to negalint padaryti, motyvuotai nurodyti važtaraÅ¡tyje.

Å ių veiksmų neatlikus laikoma, kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitinka važtaraščio įraÅ¡us. Akivaizdu, kad vežėjo vairuotojas pakraunant krovinį netikrino nei vieno iÅ¡ iÅ¡vardintų parametrų, o pastabas apie tai, kodėl jis to negalėjo atlikti, neįrašė į važtaraÅ¡tį, tačiau važtaraÅ¡tį pasirašė, taip pripažindamas, kad priėmė vežti tokį krovinio kiekį, koks nurodytas važtaraÅ¡tyje. Tai akivaizdi nuoroda į tai, kad vežėjo vairuotojas elgėsi neapdairiai, o vežėjas žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo darbuotojas neturės realios galimybės suskaičiuoti krovinį, nesiėmė priemonių situacijai pakeisti ir taip prisiėmė rizikÄ .

Nėra aiÅ¡ku, kokiu UAB „Promexport“ raÅ¡tu teismas vadovavosi, darydamas prielaidÄ , kad tarp Rusijos Federacijos įmonių pasiektas susitarimas, taip pat neaiÅ¡ku, apie kokį susitarimÄ daroma prielaida ir kaip jis gali įtakoti ieÅ¡kovės ir atsakovės teises ir pareigas nagrinėjamoje byloje. Rusijos įmonė UAB „Promexport“ nepatyrė jokios žalos, nes UAB „Atomeksim“ visiÅ¡kai atsiskaitė su Å¡ia įmone už užsakytas, bet nepristatytas prekes, apie kÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai byloje, kurių teismas taip pat nevertino.Kaip vienu pagrindinių įrodymų byloje teismas rėmėsi liudytojo A.

J. parodymais, tačiau liudytojo parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Duodamas parodymus liudytojas teigė, kad Lietuvos muitinėje buvo uždėtas Rusijos įmonės UAB „Promexport“ spaudas. Jo teigimu, galimai ieÅ¡kovės atstovas neteisėtai turėjo Rusijos įmonės spaudÄ . Tačiau atsakydamas į klausimÄ , ar ieÅ¡kovės atstovai dalyvavo iÅ¡muitinimo procedÅ«roje ir jei dalyvavo, tai kas atstovavo ieÅ¡kovę, liudytojas pakeitė parodymus ir pareiÅ¡kė, kad spaudÄ uždėjo Lietuvos muitininkai, kurie, galimai, taip pat susiję su ieÅ¡kove, o Rusijos muitinėje liko CMR važtaraščio kopija, kurioje nėra UAB „Promexport“ spaudo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Å¡iomis aplinkybėmis grindžia ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , teismas privalėjo patikrinti jas, apklausdamas muitinės darbuotojus, atlikusius krovinio iÅ¡muitinimÄ bei iÅ¡reikalaudamas iÅ¡ Rusijos muitinės CMR važtaraščio kopijÄ .Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad „pakrovus į atsakovo transportÄ RAB GÄ® „Želdorsnab“ įmonės sandėlyje krovinį, RAB GÄ® „Želdorsnab“ atstovai atsakovui neiÅ¡davė jokio dokumento apie atkrautas prekes, pareiÅ¡kę, kad viskas, kas priklauso pagal dokumentus trečiajam asmeniui UAB „Promexport“ yra pilnai sukrauta ir liepė vykti į Kalugos muitinę krovinio iÅ¡muitinimui <...>.

Jokių įrašų atsakovo CMR važtaraÅ¡tyje RAB GÄ® „Želdorsnab“ atstovai nepadarė. Nuvykus į Kalugos muitinę buvo pasvertas krovinys ir patikrinta jo pakuotės. Atsakovės vairuotojas pateikė pildymui CMR, kurį užpildė Kalugos muitinės tarpininkas, o deklaracijos duomenų tikrumÄ savo paraÅ¡u ir antspaudu patvirtino muitininkas. Atsakovės vairuotojui paklausus, ar netrÅ«ksta svorio, muitinės atstovai pareiÅ¡kė, kad krovinys pilnai atitinka dokumentus.“ Tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja liudytojo parodymams.

A. J. teisme parodė, kad pakrovus automobilį RAB GÄ® „Želdorsnab“ atstovai jam perdavė prekės lydraÅ¡tį, kuriame buvo nurodyta pakrautos prekės kiekis, tačiau į Kalugos muitinės teritorijÄ A. J. su kroviniu net nebuvo įvažiavęs, krovinio niekas neapžiÅ«rėjo ir nesvėrė, o visas muitinės procedÅ«ras atliko UAB „Promexport“ atstovas. Tokie prieÅ¡taravimai teismo turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. KritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami ir liudytojo parodymai apie tai, kad 2013 metų liepos mėnesį, jam nuvykus į RAB GÄ® „Želdorsnab“, Å¡ios įmonės darbuotojai piktinosi, kad ieÅ¡kovės atstovai bylinėjasi su UAB „Minvilda“ dėl žalos atlyginimo bei reikalauja iÅ¡ RAB GÄ® „Želdorsnab“ tos pačios žalos atlyginimo, nes UAB „Atomeksim“ atstovai buvo atvykę į RAB GÄ® „Želdorsnab“ ir reikalavo atlyginti jiems žalÄ .

Å ie duoti parodymai akivaizdžiai melagingi, turintys tikslÄ sudaryti ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo įvaizdį. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo paduotas tik 2013 metų gruodžio antroje pusėje, o atsakovė apie jai pateiktus reikalavimus sužinojo tik 2014 metų kovo pabaigoje, grįžus M. P. iÅ¡ komandiruotės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Minvilda“ praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, jog Å¡iame ginče atsakovė kaip vežėja krovinio ar jo dalies neprarado ir pristatė pilnumoje visÄ jam perduotÄ pristatyti ieÅ¡kovei krovinį. NerÅ«pestinga ir neatidi Å¡ioje byloje yra tik ieÅ¡kovė, kÄ ji pati dalinai pripažįsta apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovė nesuderino su prekių siuntėju turimo parvežti krovinio kiekio, t. y. kiek tiksliai turėjo bÅ«ti pakrauta dėžių ir koks kiekvienos dėžės svoris. IeÅ¡kovė apsiribojo tik apytiksliu krovinio svoriu, kas rodo jos nerÅ«pestingumÄ .

Kita aplinkybė, kad ieÅ¡kovė net nesirÅ«pino ir nežinojo, kas yra tikrasis krovinio siuntėjas. Pagal sudarytÄ prekių tiekimo sutartį prekių siuntėjas turėjo bÅ«ti Rusijos įmonė UAB „Promexport“, tačiau realiai krovinį perdavė pristatyti ieÅ¡kovei prekių gamintojas – Rusijos įmonė RAB GÄ® „Želdorsnab“. Kad buvo perduotas vežimui ne visas krovinys, nežinojo nei krovinio gamintojas, nei prekių siuntėjas, nei tuo labiau vežėjas. Krovinio svoris pagal užsakymÄ atitiko apytikslį svorį.

IeÅ¡kovė užsakė parvežti guolius, kurių bendras svoris sudaro 3 500 kg. Atsakovei buvo pakrauta ir ji parvežė guolius, kurių bendras svoris sudarė 2 740 kg. Tai reiÅ¡kia, kad trÅ«ksta ne 70 %, o tik 22 % krovinio, nes atsakovė krovinį vežė pagal svorį, o ne pagal kažkokius kitus mato vienetus. Kadangi ieÅ¡kovė pateikė užsakymÄ parvežti 3 500 kg svorio krovinį, atsakovė sutiko pargabenti tokio svorio krovinį. Å ios aplinkybės parodo, kad ieÅ¡kovė nieko nežinojo ir nesirÅ«pino nustatant krovinio dydį, svorį, apimtį ir specifikacijÄ , o iÅ¡ kažkur nusprendė, kad bendras krovinio svoris sudaro tik 3 500 kg.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl vežėjo (atsakovės) atsakomybės už jam perduoto vežti krovinio trÅ«kumÄ . Nustatyta, jog tarp ieÅ¡kovės (užsakovės) ir atsakovės (vežėjo) 2013-02-22 buvo sudaryta sutartis-užsakymas Nr. ATE-13.006, kuriuo atsakovė atlygintinai įsipareigojo parvežti krovinį iÅ¡ Rusijos Federacijos į LietuvÄ . Sutartyje buvo nurodyta, kad pervežama siunta – guoliai, kurių bendras svoris 3 500 kg, taip pat nurodyta, jog atlikėjas (vežėjas) kontroliuoja įpakavimÄ , pakrovimÄ , svorį.

Nustatyta, kad krovinys buvo pakrautas 2013-02-25 Tambovo srityje esančios RAB GĮ ,,Želdorsnab“ sandėliuose. Krovinio lydraštyje buvo nurodytas pakraunamų guolių ir polių skaičius, tuo tarpu faktiškai buvo kraunamos medinės dėžės – 22 vienetai, svoris lydraštyje nebuvo nurodytas. Krovinių transportavimo važtaraštyje buvo nurodytas ne tik guolių ir polių skaičius, bet ir svoris, kuris neatitiko svorio, nurodyto šalių susitarime-užsakyme, svorio skirtumas buvo 760 kg (3 500 – 2 740).

Pristačius krovinį 2013-02-28 suraÅ¡ytas aktas apie prekių trÅ«kumÄ ir nustatyta, kad trÅ«ksta 42 porų guolių, kurių vertė su PVM 66 522,96 Lt (19 266,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nustatė, kad vežėjas atvežė tokį krovinį koks jam buvo pakrautas, o trečiasis asmuo RAB GÄ® „Želdorsnab“, pakrovęs krovinį, pripažino, kad dalies krovinio nepakrovė, todėl vežėjas nėra atsakingas už ieÅ¡kovės nustatytÄ krovinio trÅ«kumÄ .

Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, vežėjo pastabų nenurodymas važtaraÅ¡tyje nepadidino nuostolių, kurie atsirado pakrovimo metu. Teismas konstatavo, kad nuostoliai Å¡iuo atveju atsirado dėl UAB „Promexport“ nurodytų klaidingų duomenų ir kai kurių duomenų nenurodymo važtaraÅ¡tyje, netinkamo muitinės procedÅ«rų atlikimo, trečiojo asmens RAB GÄ® „Želdorsnab“,, kuris buvo UAB „Promexport“ atstovas kraunant krovinį, netinkamo krovinio pakrovimo, trečiajam asmeniui pripažinus krovinio trÅ«kumÄ .

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, teigdama, kad vežėjas privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti svorio neatitikimo priežastis, o vien ta aplinkybė, kad krovinį pakrovė trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu, neeliminuoja vežėjo atsakomybės už žalÄ , kadangi jis turi nustatytus įpareigojimus priimant krovinį.  Dėl vežėjo atsakomybės už krovinio trÅ«kumÄ Vežėjo atsakomybę reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau Konvencija), kurios 17 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ .

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, kaip vežėjas, priėmė krovinį vežti. Tačiau kartu numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti (Konvencijos 17 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju pagal Konvencijos 18 straipsnio 1 punktÄ vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trÅ«ksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

Be to, Konvencijos 17 straipsnio 4 punkte numatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis:

a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;

b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai;

c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu;

d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.;

e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo;

f) vežant gyvūnus. Konvencijos 18 straipsnio 2 punkte numatyta, kad jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Tokiu būdu nurodytos teisės normos nustato tam tikrus atvejus, t. y. tam tikras išimtines aplinkybes, kurias įrodęs vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl nustatyto krovinio trūkumo ar jo sugadinimo.Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylios aplinkybes, susijusias su krovinio pakrovimu, t. y. kad krovinį pakrovė trečiasis asmuo RAB GĮ „Želdorsnab“, veikdamas krovinio siuntėjo UAB „Promexport“ vardu, kad jam pakraunant prekės lydraštyje buvo nurodytas guolių ir polių skaičius, o svoris nenurodytas, o pagal liudytojo A.

J. parodymus faktiÅ¡kai buvo kraunamos dėžės – 22 vienetai, kad atlikus krovinio muitinę patikrÄ krovinio deklaracijoje ir krovinio važtaraÅ¡tyje buvo nurodytas ne tik guolių ir polių skaičius, bet ir jų svoris (2 740 kg), kuris neatitiko krovinio pervežimo užsakyme nurodyto svorio (3 500 kg). Å ių nustatytų aplinkybių apeliantė iÅ¡ esmės neginčija, o jas įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad važtaraÅ¡tis buvo užpildytas klaidingai ir neatitiko faktinės padėties, t. y. vežėjui nesuteikė duomenų, bÅ«tinų priimant krovinį, nes apie pakuotes, jų vietų skaičių nebuvo nurodyta, o užsakyto pervežti krovinio svorio duomenys skyrėsi nuo pakrovimo metu fiksuotų duomenų.

Todėl teismas turėjo pagrindÄ remtis Konvencijos 7 straipsnio 1 punkto nuostata, nustatančia, kad tokiu atveju siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas iÅ¡laidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai važtaraÅ¡tyje nurodytų duomenų, o bÅ«tent krovinio įpakavimo bÅ«do, krovinio vietų skaičiaus, jų iÅ¡dėstymo ypatumų ir numerių, krovinio bruto masės ar kitais matavimo vienetais iÅ¡reikÅ¡tas krovinio kiekio, kitos muitinės formalumams atlikti ir reikiamos instrukcijos (Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto „f“, „g“, „h“, „j“ papunkčiai).

Be to, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju muitinimo procedÅ«ras atliko siuntėjas UAB „Promexport“, o ieÅ¡kovė, užsakiusi pervežti krovinį, nurodė tik krovinio svorį, tačiau priimdama pervežta krovinį jį priėmė pagal vienetų skaičių, nepatikrinusi jo svorio, nes tokių duomenų nenurodė 2013-02-28 akte apie prekių trÅ«kumÄ . Jei atsakovė atvežė tokio pat svorio krovinį, koks buvo nurodytas važtaraÅ¡tyje, t. y. 2 740 kg, tai reikÅ¡tų, kad vežėjas tinkamai įvykdė pervežimo paslaugÄ .

Todėl teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, esant tokiems skirtingiems krovinio apimtį identifikuojantiems duomenims, vežėjui faktiÅ¡kai buvo neįmanoma nustatyti perduoto vežti krovinio atitikimÄ jį lydinčiuose dokumentuose nurodytiems duomenims. Nagrinėjamu atveju vežėjo atsakomybę paneigia ir teismo pagrįstai nustatyta aplinkybė, kad krovinį pakrovė trečiasis asmuo RAB GÄ® „Želdorsnab“, veikdamas krovinio siuntėjo UAB „Promexport“ vardu, kuris beje 2013 m. liepos 17 raÅ¡tu Nr. 95 pripažino, kad pakrovė bÅ«tent tÄ kiekį, koks ir buvo pervežtas, t. y. variklio aÅ¡inio guolių – 18 porų, nors pagal sutartį turėjo bÅ«ti 60 porų, pagrindinių polių – 8 vnt., papildomų polių – 8 vnt., o tai pripažintina vežėjo atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio pagrindu.

Nors apeliantė neigia tokias teismo išvadas, tačiau jos yra pagrįstos tinkamai nustatytomis aplinkybėmis ir yra pagrindas pripažinti, kad krovinio siuntėjo ir trečiojo asmens, veikusio siuntėjo vardu, o ne vežėjo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nuostolių atsiradimu ieškovei. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pats vežėjas nevykdė Konvencijos 8 straipsnio 1 punkte a papunktyje ir 2 punkte nurodytų pareigų patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, o jam neturint galimybių patikrinti šių įrašų, apie tai motyvuotai nurodyti važtaraštyje, atmestini.

Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vežėjas Å¡ių pareigų nevykdė, kadangi važtaraÅ¡tyje nenurodė, kad krovinio svoris mažesnis, nei nurodytas užsakyme pervežti krovinį, tačiau vežėjui netaikė atsakomybės, kadangi, nustatęs jau paminėtas aplinkybes, laikė, kad Å¡ie vežėjo veiksmai (pastabų važtaraÅ¡tyje nenurodymas) nesÄ lygojo ginčo nuostolių atsiradimo ir jų nepadidino. Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju nuostolius sÄ lygojo tai, kad iÅ¡ esmės buvo pakrautas ne visas krovinys, kÄ pripažino krovinio siuntėjo UAB ‚Promexport“ atstovas RAB GÄ® „Želdorsnab“, ir bÅ«tent krovinio siuntėjo veiksmai įtakojo nuostolių atsiradimÄ .

Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Be to, pagal Konvencijos nuostatas ir siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, iÅ¡reikÅ¡tÄ kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. (Konvencijos 8 straipsnio 3 punktas).              Dėl Konvencijos 29 straipsnio 1 punkto nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju ir kitų apeliacinio skundo argumentų              Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje vežėjo veiksmai turėjo bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu ir tai prilygintina tyčiniams veiksmams, todėl atsakovė už žalÄ yra atsakinga, remiantis CK 6.246 str. 6.248 str. 3 d.

CMR Konvencijos 29 str. 1d. Pastarojoje normoje numatyta, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta dėl vežėjo sÄ moningų, pasireiÅ¡kusių dideliu neatsargumu veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti tyčiniais.

Atvirkščiai, kolegija pripažino, kad byloje buvo pagrįstai nustatyta, jog žala atsirado bÅ«tent dėl kitų asmenų veiksmų pakraunant krovinį.              Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).             Apibendrindama kolegija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kadangi apeliantės nurodyti tam tikri prieÅ¡taravimai liudytojo A.

J. parodymuose ir atsakovės atstovo paaiškinimuose ginčo esmės požiūriu neturi tiesioginės reikšmės, todėl kolegija pripažįsta, kad faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos tinkamai, o jas nustačius tinkamai taikytos ir Konvencijos nuostatos dėl vežėjo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis), todėl ir ieškovės prašymas priteiti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                             Virginija Lozoraitytė