ce891496-afbb-410c-afc1-8910fc4e4e5a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-656-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03468-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajam J.

B., nuteistojo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, nukentėjusiajam S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J.

B. per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 135 (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkias) valandas sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, iÅ¡dirbant ne mažiau kaip 15 (penkiolika) valandų per mėnesį. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. B. naudai priteisiant 580 (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. B. naudai priteista 550 (penki Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) eurų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. B. (toliau – J. B.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie uždarosios akcinės bendrovės „P. M. ir Ko“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – pribėgdamas iÅ¡ nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. ir ant galvos užmaudamas kibirÄ su iÅ¡matomis, taip sugadindamas S. B. dėvimus drabužius, o bÅ«tent: striukę „Mobil“ – 160 eurų vertės, marÅ¡kinius – 40 eurų vertės, Å¡varkÄ â€“ 150 eurų vertės, kelnes – 80 eurų vertės, batus – 150 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. B. 580 eurų turtinę žalÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių. 2.1. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad vieta, kurioje įvyko analizuojamas vykis – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), laikoma vieÅ¡a vieta. Tačiau, apelianto įsitikinimu, vien tik Å¡io fakto baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti nepakanka.

BÅ«tina nustatyti ir kaltininko atliktų veiksmų padarinius, t. y. realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams, kas vertinamu atveju vis tik nenustatyta. Nors nuosprendyje teigiama, kad nuteistojo veiksmai – fekalijų kibiro uždėjimas nukentėjusiajam ant galvos – buvo įžūlus elgesys, tačiau įžūlÅ«s veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu.

Tuo tarpu analizuojamu atveju nuteistojo atlikti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, nebuvo agresyvūs ir intensyvūs, truko neilgai (kelias sekundes), šiais veiksmais nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka. 2.2. Nors apelianto kaltė skundžiamu nuosprendžiu grindžiama liudytojų M. M. ir P. M. parodymais, tačiau, nei vienas jų komentuojamo įvykio nematė. Nuosprendyje jų parodymai interpretuojami selektyviai, kaltinimui palankia linkme, formaliai ir lakoniškai atsirenkant tam tikras liudytojų pasakytas frazes, nevertinant jų parodymų visumos.

PrieÅ¡ingai nei cituojama skundžiamame nuosprendyje, liudytojas M. M. aiÅ¡kiai nurodė, kad įvykio metu buvo Å¡alia savo automobilio, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ Ä—jo, o ne bėgo, link nukentėjusiojo automobilio ir tuomet pamatė jį apipiltÄ . Jis taip pat patvirtino, kad nei įvykio, nei J. B. įvykio vietoje jis nematė. Liudytojas P. M., įvykio metu sėdėjęs automobilyje kartu su verslo partneriu J. M., įvykio taip pat nematė. P. M. iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo, po įvykio nukentėjusiojo nematė ir nežinojo, kokiu skysčiu jis apipiltas.

Apipylimo neaiÅ¡kios kilmės skysčiu faktas jam tapo žinomas tik po įvykio, iÅ¡ sÅ«naus M. M. pasakojimo. Be to, pasak apelianto, iÅ¡ liudytojo M. M. parodymų seka, kad įvykis, kurio jis net nematė, jam nesukėlė neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų ir Å¡oko, jo emociÅ¡kai nesukrėtė ir neiÅ¡gÄ sdino. Tuo tarpu liudytojas P. M. buvo labiau nustebęs, kad jo vadovaujamos įmonės direktorius – nukentėjusysis, įsivėlė į tokiÄ nemaloniÄ situacijÄ , nei buvo Å¡okiruotas J.

B. veiksmų. 2.3. Nesutinkant su Å¡ių liudytojų parodymų vertinimu, pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusįjį ir liudytojus M. M. bei P. M. veikos padarymo metu siejo darbiniai santykiai. Be to, liudytojai M. M. ir P. M. nuteistajam galėjo jausti prieÅ¡iÅ¡kumÄ dėl to, kad nuteistojo sutuoktinė ėmėsi teisinių priemonių dėl darbo metu galimai patirto seksualinio priekabiavimo, apie kurio buvimÄ tiek P. M., tiek M. M. buvo žinoma, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo į tuometinio UAB „M. ir Ko“ direktoriaus S. B. nederamÄ elgesį.

Dėl šių priežasčių liudytojų M. M. ir P. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. 2.4. Be to, apeliantas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas UAB „M. ir Ko“ partneris – J. M.. Liudytojas P. M. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad J. M. būtų supratęs, ar vėliau jam būtų buvę paaiškinta, kas įvyko su S. B.. Iš aptarto seka, kad skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neapklausto asmens J.

M. žinojimÄ , kuris yra susijęs iÅ¡imtinai vien tik su Å¡io asmens turėtu/neturėtu vidiniu suvokimu ir įvykių vertinimu. Subjektyviai pasisakydamas dėl neapklausto J. M. ir jo galimo žinojimo/nežinojimo apie įvykį, pirmosios instancijos teismas, apelianto įsitikinimu, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nesamais ir teisiamajame posėdyje neiÅ¡tirtais duomenimis. 2.5.

Nors J. B. kaltė skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama ir vaizdo įraÅ¡u, kuriame fiksuotas 2020 m. sausio 21 d. įvykis, tačiau policijos pareigÅ«nams Å¡is įraÅ¡as buvo pateiktas jau sumontuotas. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , jo fone girdimas liudytojo P. M. balsas. BÅ«tent jis į laikmenÄ Ä¯rašė sumontuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuris gautas iÅ¡ UAB „M. ir Ko“ priklausančios ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorijÄ stebinčios vaizdo kameros. Svarbu tai, kad vaizdo įraÅ¡as nutrÅ«ksta tuo momentu, kai nuteistasis pribėga prie nukentėjusiojo ir užmauna jam ant galvos kibirÄ .

Pasibaigus pirmosios instancijos teismo procesui UAB „M. ir Ko“ esamas darbuotojas informavo J. B., kad P. M. 2020 m. sausio 22 d. montavo vaizdo įraÅ¡Ä ir tyčia, tendencingai jį nukirpo tuo momentu, kai nukentėjusiajam ant galvos buvo užmautas kibiras, siekiant nuslėpti reikÅ¡mingas aplinkybes, patvirtinančias J. B. argumentus, kad jokie paÅ¡aliniai asmenys į komentuojamÄ Ä¯vykį nesureagavo. 2.6. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir analizuojamo įvykio konteksto.

Pasak J. B., veika padaryta dėl asmeninio pobÅ«džio paskatų, paneigiančių veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Nors nuteistasis iki įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, tačiau J. B. jautė asmeninį prieÅ¡iÅ¡kumÄ S. B. atžvilgiu, sÄ lygotÄ jo sutuoktinės A. B. nepagrįsto atleidimo iÅ¡ darbo bei fakto, kad nukentėjusysis galimai seksualiai priekabiavo prie jo sutuoktinės. Akivaizdu, kad sužinojęs Å¡ias itin jautrias aplinkybes J. B. buvo Å¡okiruotas, jautė, kad yra pažeminta ne tik jo sutuoktinė, bet ir visa jo Å¡eima.

BÅ«damas rÅ«pestingas sutuoktinis ir tėvas, J. B. negalėjo nereaguoti, tačiau emocijų proveržio vedinas tam pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ . IÅ¡ aptarto seka, kad nuteistojo veiksmai analizuojamu atveju buvo nukreipti į patį S. B., bet ne į aplinkÄ . Tokiu bÅ«du, J. B. neveikė tiesiogine tyčia, byloje objektyviai nenustatyta, kad jo veiksmai bÅ«tų sukėlę kokius nors kitus padarinius. 2.7. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pabrėžiama, kad nuteistasis savo neteisėtų veiksmų atlikimui pasirinko tamsų paros laikÄ , žinodamas, kad S. B. rÅ«ko ir dėl Å¡ios priežasties iÅ¡eina iÅ¡ darbo paskutinis, kai kiti paÅ¡aliniai asmenys jau bÅ«na iÅ¡važiavę.

Vertinamo įvykio metu lauke buvo tamsu, lijo, veiksmo niekas nematė. J. B. veiksmai atlikti jau pasibaigus UAB „P. M. ir Ko“ bei kitų tame pačiame pastate įsikÅ«rusių įmonių darbo valandoms, visi UAB „P. M. ir Ko“ darbuotojai jau buvo iÅ¡vykę namo. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. M.. 2.8. Pasak apelianto, jo aukščiau aptarti veiksmai nelaikytini pakankamai įžūliais ir agresyviais, kad jis galėtų bÅ«ti traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn. Nuteistajam inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiÅ¡kė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, kÄ pripažįsta ir pats J.

B., tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai ir nekilo reikalaujami padariniai – nebuvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Nuteistojo neteisėtas elgesys pagal savo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį nesiekia ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. PrieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, net ir darant prielaidÄ , kad J. B. veiksmai pažeidė teisėto elgesio vieÅ¡oje vietoje reikalavimus, svarstytina, kad galėjo bÅ«ti padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, o ne BK 284 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika. 2.9.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su S. B. priteistos turtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu S. B. nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių 580 eurų dydžio turtinės žalos pagrįstumÄ . Be to, byloje nėra jokių duomenų apie įvykio metu nukentėjusiojo dėvėtų drabužių ir avalynės kainas, dėl ko, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo S. B. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo kriterijus.

Juo labiau, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu S. B. dėvėta avalynė ir drabužiai po įvykio buvo iÅ¡mesti. 2.10. Be to, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, jis nesikreipė į medikus, sekančiÄ dienÄ po įvykio S. B. ėjo į darbÄ , jokių įrodymų apie tariamai patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, byloje nėra. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiajam priteistas 300 eurų neturtinės žalos dydis, nuteistojo įsitikinimu, yra nepagrįstai didelis tiek nagrinėjamo įvykio, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos kontekste.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Å ios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistojo J. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie uždarosios akcinės bendrovės „P. M. ir Ko“ pastato, esančio Islandijos pl. 217, Kaune, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – pribėgdamas iÅ¡ nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. ir ant galvos užmaudamas kibirÄ su iÅ¡matomis, taip sugadindamas S. B. dėvėtus drabužius, padarė BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

10. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-84-458/2020).

11. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014, 2K-84-458/2020).

12. Ginčo dėl to, kad nuteistasis užmovė kibirÄ su iÅ¡matomis ant nukentėjusiojo galvos ir Å¡iuos veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Å ias aplinkybes betarpiÅ¡kai patvirtina iÅ¡samÅ«s pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kurių teisėjų kolegija nekartoja. Be to, nei vieÅ¡os vietos požymio nei paties kibiro su iÅ¡matomis uždėjimo S. B. ant galvos fakto nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija, todėl dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako.

13. Abejonių tuo, kad nuteistojo veiksmai pasireiÅ¡kė įžūliu elgesiu teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad įžūlÅ«s veiksmai asmeniui paprastai inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu, tačiau su Å¡iais motyvais nesutiktina. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia ne tik agresyvų, bet ir moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti ne tik fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį, bet ir neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvÅ«no kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems žmonėms dirbti ar leisti laisvalaikį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Neabejotina, kad kibiro su iÅ¡matomis uždėjimas nukentėjusiajam ant galvos, be kita ko, kitų asmenų akivaizdoje ir vieÅ¡oje vietoje, atitinka įžūlaus elgesio sÄ vokÄ teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose kontekste.

Toks elgesys nėra priimtinas visuomenėje, jis pažeidžia elementarias elgesio normas ir demonstruoja nepagarbÄ ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir aplinkai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tokie veiksmai prieÅ¡tarauja nusistovėjusiai visuomenėje tvarkai, pagal kuriÄ asmenys vieÅ¡oje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, gali laisvai vaikščioti, bÅ«ti ir tikėtis, jog nebus iÅ¡purvinti, apdergti ar aplaistyti ir nebus sugadintas jų turtas dėl neadekvačių kito visuomenės nario veiksmų.

Šių veiksmų įžūlumo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nemenkina ir nuteistojo argumentai, kad jo neteisėti veiksmai truko neilgai, lauke tuo metu buvo tamsu, lijo, o įmonės darbo laikas buvo pasibaigęs, kadangi, bylos duomenimis, automobilių stovėjimo aikštelėje komentuojamo įvykio metu vis dar buvo pašalinių asmenų, kurie, nors tiesiogiai ir nenukentėjo, tačiau buvo šokiruoti tokio J. B. elgesio.

14. Nors apeliaciniame skunde su tokia iÅ¡vada nesutinkama, teigiant, kad jokie paÅ¡aliniai asmenys dėl įvykio nenukentėjo, jų įprasta veikla nebuvo sutrikdyta, dėl ko, J. B. veiksmuose yra ne BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, bet ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau, su Å¡iais nuteistojo motyvais nesutiktina. Juos paneigia nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti įrodymai, kurių patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja. Apeliaciniame skunde nuteistasis tuos pačius įrodymus vertina fragmentiÅ¡kai, suteikdamas jiems kitokiÄ prasmę, nesusiedamas jų į vientisÄ loginę grandinę, kas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių ir negali bÅ«ti pripažįstama pakankamu pagrindu paneigiant pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl J. B. kaltės.

15. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad 2020 m. sausio 21 d., apie 17.00 val., jis atvažiavo prie nukentėjusiojo S. B. darbo vietos, iÅ¡ automobilio išėmė iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ kibirÄ su iÅ¡matomis ir laukė iÅ¡ įmonės pastato iÅ¡einančio S. B.. Pro biuro langus matė keturis darbuotojus, kurie visi kartu iÅ¡ pastato išėjo apie 18.30 val. S. B. su kitais asmenimis – bylos duomenimis, tai buvo P. M., M. M. ir J. M., išėjus iÅ¡ biuro pastato, J. B. pribėgo prie jo, užmovė jam kibirÄ su iÅ¡matomis ant galvos ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nors apklausiamas teisme nuteistasis aiÅ¡kino, kad tuo metu, kai S. B. ant galvos jis užmovė kibirÄ su iÅ¡matomis, aplinkui jokių žmonių nebebuvo, kiti su nukentėjusiuoju iÅ¡ pastato išėję asmenys jau buvo iÅ¡vykę, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as.

16. Jame matyti, kaip J. B., pasiruošęs kibirÄ su iÅ¡matomis, pasislėpęs už mikroautobuso, laukia, kol iÅ¡ įmonės pastato iÅ¡eis S. B.. IÅ¡ pastato nukentėjusysis iÅ¡eina lydimas trijų asmenų – remiantis bylos medžiaga, tai buvo P. M., M. M. ir J. M.. Toliau matyti, kaip su S. B. išėję asmenys sėda į automobilių aikÅ¡telėje esančius automobilius, o J. B. pribėga prie S. B., taip pat sėdančio į savo automobilį, ir, uždėjęs jam ant galvos kibirÄ su iÅ¡matomis, iÅ¡ įvykio vietos pabėga. Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės kibiro su iÅ¡matomis uždėjimo nukentėjusiajam ant galvos momentu, dar niekas nebuvo iÅ¡važiavęs. Ir nors vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota paÅ¡alinių asmenų reakcija į J. B. veiksmus, tačiau Å¡i aplinkybė nustatyta kitais byloje esančiais įrodymais, o bÅ«tent, liudytojų P. M., M. M. ir nukentėjusiojo S. B. parodymais.

17. Nesivadovauti Å¡iuo vaizdo įraÅ¡u sprendžiant J. B. kaltės klausimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina paties nuteistojo paaiÅ¡kinimus, todėl abejoti jame užfiksuotų aplinkybių patikimumu ir objektyvumu vien tik dėl subjektyvaus nuteistojo vertinimo, pagrindo nėra. Be to, peržiÅ«rėjus komentuojamÄ vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog jis yra vientisas, netrÅ«kinėja, ir nutrÅ«ksta tik po to, kai J. B. įgyvendina savo neteisėtÄ sumanymÄ , t. y. uždėjęs kibirÄ ant S. B. galvos, pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos. Tolesnė įvykių eiga, fone girdimas P. M. balsas ar apeliaciniame skunde neįvardinto asmens praneÅ¡imas J. B., kad vaizdo įraÅ¡as yra sumontuotas, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių, kurias iÅ¡ esmės patvirtina ir pats nuteistasis, nepaneigia.

18. Nors iÅ¡ peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o seka, kad tuo metu, kai aktyviais J. B. veiksmais S. B. ant galvos buvo uždėtas kibiras su iÅ¡matomis, P. M., M. M. ir J. M. jau buvo automobiliuose, tačiau, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama apeliaciniame skunde, iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės jie dar nebuvo pasiÅ¡alinę. Jų automobiliai tuo metu stovėjo greta S. B. automobilio, todėl, nors jie galimai ir nematė paties įvykio fakto, tačiau neabejotinai pastebėjo J. B. aktyviais veiksmais sukeltas pasekmes, t. y. apipiltÄ nukentėjusįjį iÅ¡matomis, jomis aptaÅ¡kytÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kÄ jie betarpiÅ¡kai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

19. P. M. nurodė, kad įsėdęs į automobilį jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , dėl ko, prasidaręs automobilio langÄ , paklausė M. M., kas atsitiko. Å is paaiÅ¡kino, kad S. B. kažkoks žmogus apipylė iÅ¡matomis. P. M. patvirtino matęs Å¡lapiÄ S. B., o, nenorėdamas sakyti tiesos J. M., Å¡iam paaiÅ¡kino, kad S. B. apdergė paukÅ¡tis, dėl ko, vakarieniauti jis kartu nevyks. Dėl įvykio P. M., jo teigimu, pasijuto nemaloniai, pats įvykis jį labai Å¡okiravo, sukėlė pasipiktinimÄ .

M. M. parodė, kad jo automobilis stovėjo Å¡alia S. B. transporto priemonės. BÅ«damas prie savo automobilio durelių, jis iÅ¡girdo kažkokius Å¡Å«ksnius, triukÅ¡mÄ ir krentančio kibiro garsÄ . Nuėjo prie S. B. automobilio ir pamatė jį apipiltÄ . IÅ¡ pradžių nesuprato, kuo S. B. apipiltas, tačiau nuėjus su juo į įmonės patalpas, kad Å¡is galėtų apsitvarkyti, pajuto nemalonų kvapÄ ir suprato, kad S. B. apipiltas iÅ¡matomis. M. M. teigimu, dėl įvykio jis pasijuto keistai ir nemaloniai, buvo Å¡okiruotas.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad tiek P. M., tiek M. M., nors tiesiogiai komentuojamo įvykio ir nematė, tačiau matė S. B. jau apipiltÄ iÅ¡matomis, kas jiems neabejotinai sukėlė nemalonius iÅ¡gyvenimus bei Å¡okÄ .

20. Svarbu ir tai, kad sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, iki įvykio S. B., M. M., P. M. ir J. M. ketino vykti į miestÄ vakarieniauti, tačiau Å¡iuos planus dėl aukščiau aptartų aktyvių ir neteisėtų J. B. veiksmų teko pakoreguoti – vakarieniauti P. M., M. M. ir J. M. vyko be S. B.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad vakarienė vis tik vyko, dėl ko, jų planams nebuvo sukliudyta, tačiau su Å¡iais apelianto motyvais nesutiktina. Minėta, jog vakarienėje turėjo dalyvauti ir nukentėjusysis, tačiau apipylus jį iÅ¡matomis, dėl nemalonaus kvapo bei sugadintos iÅ¡vaizdos, jis to padaryti negalėjo, savo vakarienės planus jam teko atÅ¡aukti.

Po įvykio jis liko įmonės teritorijoje, kur atvyko policijos pareigūnai vėliau aiškinęsi komentuojamo įvykio aplinkybes. Tuo tarpu S. B. dalyvavimas vakarienėje, sprendžiant iš P. M. parodymų, buvo itin aktualus, kadangi tuo metu būtent jis rūpinosi įmonės veikla, todėl vakarienė, kurios metu su J. M. buvo aptariami ir tam tikri įmonės „P. M. ir Ko“ reikalai, nebuvo pilnavertė, be S. B. nepavyko išspręsti visų planuotų klausimų.

21. Nors apeliaciniame skunde kritiškai vertinami liudytojų P. M. ir M. M. parodymai, teigiant, jog šie asmenys dirba kartu su S. B., todėl yra suinteresuoti duoti nukentėjusiajam palankius parodymus, tačiau šie nuteistojo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Tiek P. M., tiek M. M. parodymai skirtingose proceso stadijose buvo nuoseklūs ir detalūs. Jie neprieštarauja tarpusavyje, atitinka tiek nukentėjusiojo S. B. išdėstytas vertinamo įvykio aplinkybes, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus. Iš esmės neprieštarauja ir paties nuteistojo parodymų visumai.

Abu liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iki komentuojamo įvykio jie J. B. nepažinojo, todėl pagrindo melagingai apkalbėti nuteistÄ jį, jie neturėjo. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinio skundo motyvai, kad tiek P. M., tiek M. M. buvo žinoma apie neva nederamÄ S. B. elgesį su nuteistojo sutuoktine, Å¡iai dar dirbant įmonėje, todėl jie galėjo bÅ«ti prieÅ¡iÅ¡ki nuteistojo atžvilgiu. Šį faktÄ patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl pasikliauti vien tik niekuo nepagrįstais nuteistojo samprotavimais dėl galimo liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi ir dėl to nesivadovauti nuosekliais ir neprieÅ¡taringais P. M. ir M.

M. parodymais, nėra pagrindo. Svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai liudytojais buvo apklausti P. M. ir M. M., S. B. įmonėje „P. M. ir Ko“ jau nebedirbo, todėl abejoti jų parodymų patikimumu dėl jų ir nukentėjusiojo darbinių santykių, vėlgi nėra pagrindo.

22. Vertinant neteisėtais J. B. veiksmais sukeltas pasekmes, o bÅ«tent sutrikdytÄ vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ , be aukščiau aptartų duomenų atsižvelgtina ir į tai, kad komentuojamo įvykio metu buvo ne tik sugadinti S. B. dėvėti drabužiai, bet ir apdergta įmonės teritorija. Bylos duomenimis, kibire buvusios iÅ¡matos po įvykio buvo pasklidusios po automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorijÄ , ten pat gulėjo ir dvokiantis kibiras. Ä®monės teritorija buvo sutvarkyta S. B. nurodymu tik kitÄ darbo dienÄ , kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad į darbÄ atvykę įmonės darbuotojai matė vis dar nesutvarkytÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, o tai jiems neabejotinai kėlė nemalonius iÅ¡gyvenimus, trikdė jų rimtį darbo vietoje.

23. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paminėtina ir tai, kad nuteistasis dėjo visas įmanomas pastangas, kad apie komentuojamÄ Ä¯vykį sužinotų kuo daugiau įmonės darbuotojų. Bylos duomenimis, kitÄ dienÄ po vertinamo įvykio, J. B. įmonės darbuotojams iÅ¡siuntė elektroninį praneÅ¡imÄ , kuriame paaiÅ¡kino, jog S. B. tyčiniais J. B. veiksmais, siekiant apginti neva pažeistÄ savo sutuoktinės (ankščiau dirbusios komentuojamoje bendrovėje, tačiau atleistos iÅ¡ darbo), garbę ir orumÄ , buvo apipiltas iÅ¡matomis, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino tokio savo elgesio motyvus.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio komentuojamo praneÅ¡imo turinio, S. B. jame vadinamas „nevykėliu“, „šūdų karaliumi“, „netikėliu“ (1 t., b. l. 10). Tiek P. M., tiek M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl tokių J. B. veiksmų įmonės teritorijoje vyravo įtampa, visi darbuotojai žinojo, kas įvyko, atmosfera darbe buvo nemaloni ir nedarbinga visÄ savaitę. Be to, po įvykio, S. B. savo noru išėjo iÅ¡ darbo, nors įmonėje jis dirbo ilgÄ laikÄ â€“ 13 metų.

24. Aptartų faktinių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad J. B. įžūlus elgesys – kibiro su iÅ¡matomis uždėjimas S. B. ant galvos vieÅ¡oje vietoje, tai matant ir paÅ¡aliniams asmenims, kurių vakaro planai dėl Å¡io įvykio buvo pakoreguoti, neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apie įvykį buvo žinoma visiems įmonės darbuotojams, po įvykio atmosfera darbe nebuvo darbinga. Be to, tiek įvykio metu, tiek ir po jo S. B. jautė fizinį skausmÄ â€“ nuo iÅ¡matų jam degino veidÄ , dėl ko, jis buvo priverstas jį tepti kremu, su kibiru jam buvo užkabinta ausis. Tokiu bÅ«du, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog visuomenės tvarka ir rimtis analizuojamu atveju nebuvo sutrikdyta, nėra pagrindo.

25. Aukščiau aptartas nuteistojo įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju, patvirtina, kad J. B. suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad viešosios tvarkos pažeisti jis nenorėjo, tiesiog norėjo pamokyti S. B., tačiau šiuos nuteistojo teiginius iš esmės paneigia faktas, kad nuteistasis matė, jog iš įmonės pastato S. B. išėjo ne vienas, tačiau savo sumanymo dėl to neatsisakė.

Be to, kitÄ dienÄ Ä¯monės darbuotojams jis iÅ¡platino ir savo neteisėtus veiksmus apraÅ¡antį praneÅ¡imÄ , tokiais savo veiksmais siekdamas kuo didesnio visuomenės dėmesio, kas neabejotina kėlė įtampÄ ir nemalonius iÅ¡gyvenimus ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems įmonės darbuotojams. Toks nuteistojo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas. Taip elgiantis, nors ir nekonkretinant, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir vieÅ¡ajai tvarkai turės jo veiksmai, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

26. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir J. B. elgesio motyvai – norėjo pamokyti S. B. dėl neva nederamo jo elgesio su jo sutuoktine. Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki. Pagal BK 284 straipsnį kvalifikuojamos ir tos veikos, kai kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kurio akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , neabejojant tuo, kad neteisėtais J. B. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, vien tik nuteistojo neteisėto elgesio motyvai jo atsakomybės pagal BK 284 straipsnį neÅ¡alina. Neabejotina, kad kibiro su iÅ¡matomis uždėjimas S. B. ant galvos vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, vėliau šį įvykį pavieÅ¡inant ir nukentėjusiojo darbovietėje, nėra tinkamas bÅ«das J. B. ir S. B. asmeninių santykių aiÅ¡kinimuisi.

J. B. veiksmų priežastis (nepasitenkinimas S. B. elgesiu su jo sutuoktine) Å¡iuo atveju tik patvirtina, kad nuteistasis veikė kryptingai, jo veiksmai buvo iÅ¡ anksto suplanuoti, pasirÅ«pinant nusikaltimo padarymo priemonėmis ir iÅ¡siaiÅ¡kinant S. B. darbotvarkę, neatsisakant savo neteisėto sumanymo net matant, jog S. B. iÅ¡ įmonės pastato iÅ¡eina lydimas kitų asmenų, kas visumoje rodo jo tikslÄ pažeisti visuomenės tvarkÄ ir rimtį. Dėl J. B. neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes patyrė ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti su J.

B. ir S. B. santykiais nesusiję asmenys, kas sudaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju J. B. pasirinktas bÅ«das ir vieta konfliktui iÅ¡spręsti nebuvo tinkami ir peržengė privataus santykių aiÅ¡kinimosi ribas.

27. Nuteistojo J. B. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali bÅ«ti vertinamas kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad bÅ«tinasis Å¡io administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau iÅ¡vardytais veiksmais pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

Tiek BK 284 straipsnio, tiek ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kita vertus, vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). IÅ¡ aptaro seka, kad nustačius neteisėtais kaltininko veiksmais sukeltus padarinius, t. y. jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, spręsti jo administracinės atsakomybės klausimÄ pagal ANK 481 straipsnį, kurio sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, nurodydamas tik konkrečius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, nėra galimybės. Å iuo atveju, dėl neteisėtų J.

B. veiksmų kilus veikos padariniams, t. y. sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ , jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

28. Pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundÄ dėl neva nepagrįstai neapklausto J. M. taip pat nėra. Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis. Jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-788/2015, 2K-97-976/2016).

Gynybos prašymų netenkinimas, šiuo atveju, J. M. apklausos neorganizavimas, pats savaime negali būti pripažintas baudžiamojo proceso pažeidimu. Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas būtų išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015, 2K-97-976/2016).

29. Aptariamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , jų pagrįstumÄ bei objektyvumÄ , spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti J. B. kaltę pagal BK 284 straipsnį. Apklausti J. M. Å¡iuo atveju, kai dėl to paties įvykio jau buvo apklausti du liudytojai, betarpiÅ¡kai patvirtinę byloje nustatinėjamas aplinkybes, žinant, kad Å¡iam asmeniui, siekiant nuo jo nuslėpti tiesÄ , buvo paaiÅ¡kinta, jog S. B. apdergė paukÅ¡tis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. PrieÅ¡ingu atveju galima bÅ«tų spręsti klausimÄ dėl bylų nagrinėjimo greitumo ir ekonomiÅ¡kumo principų pažeidimo. Juo labiau, jog teisingÄ sprendimo priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

30. Tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skundžiamÄ nuosprendį grindė teisiamojo posėdžio metu neapklausto J. M. žinojimu/nežinojimu apie įvykį, pagrindo taip pat nėra. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J. M. suprato, kad nukentėjusysis buvo apipiltas iÅ¡matomis, iÅ¡ tiesų yra perteklinė, tačiau skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo tai nemenkina. Å i iÅ¡vada padaryta remiantis teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo P. M. parodymais, pagal kuriuos, siekiant nuslėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes nuo J.

M., Å¡iam buvo paaiÅ¡kinta, kad S. B. apdergė paukÅ¡tis. Ir nors Å¡iuo atveju jÄ galima bÅ«tų vertinti kaip prielaidÄ , tačiau, įvertinus kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡ytus duomenis bei pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , neabejotina, jog J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės Å¡iuo atveju buvo įvertintos tinkamai, duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę ir be J. M. parodymų ar jo suvokimo, pakanka.

31. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad J. B. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. B. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas J. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. B. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

32. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundÄ skundžiamu nuosprendžiu jam skirta bausmė nekeistina. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptartas nuteistojo asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ Ä¯ tai, kad nuteistasis praeityje nebuvo teistas, nuteistajam skirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu J.

B. paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant J. B. paskirtÄ bausmę buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti J.

B. teisinę padėtį Å¡velninant jam skirtÄ bausmę, Å¡ioje byloje nenustatyta.

33. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiam S. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, tačiau, įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, abejoti itin išsamiu ir objektyviu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu šioje dalyje, vėlgi nėra pagrindo.

34. Bylos duomenimis, nukentėjusysis teismui buvo pateikęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 580 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-46). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas.

35. Ä®vykio metu S. B. įmonėje užėmė vadovaujančias pareigas. Ä®vykio dienÄ Ä¯monėje svečiavosi verslo partneris iÅ¡ Suomijos, S. B. kartu su savo kolegomis ketino vykti vakarieniauti į miestÄ , kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog analizuojamo įvykio metu nukentėjusysis dėvėjo dalykinę aprangÄ . Atsižvelgiant į tai, kad J. B. neteisėti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti žiemos metu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tuo metu nukentėjusysis dėvėjo bÅ«tent žiemos sezonui skirtÄ avalynę ir drabužius.

Esant Å¡ių duomenų visumai, abejoti S. B. pateiktu įvykio metu jo dėvėtų drabužių sÄ raÅ¡u – striukė, kelnės, Å¡varkas, marÅ¡kiniai, batai, pagrindo nėra. Bylos duomenimis, ant S. B. galvos buvo uždėtas kibiras su iÅ¡matomis, kurios, dėl savo skystos konsistencijos neabejotinai pateko tiek ant virÅ¡utinių drabužių, tiek ir patekėjo po jais, tokiu bÅ«du sugadindami ir po striuke S. B. dėvėtus drabužius, jo kelnes ir avalynę. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo suteptus drabužius galėjo iÅ¡siskalbti ir juos dėvėti toliau, tačiau, remiantis S. B. parodymų visuma, Å¡iuos veiksmus su suteptais drabužiais jis atliko, tačiau panaikinti į juos įsigėrusios smarvės bei dėmių skalbiamosiomis priemonėmis nepavyko, dėl ko, drabužius bei avalynę teko iÅ¡mesti.

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad išmatos, dėl toksiškų savo savybių ir itin aitraus kvapo, galėjo neišsiskalbti net ir po keleto skalbimų, todėl nukentėjusiojo sprendimas išmesti įvykio metu dėvėtus drabužius yra logiškas ir visiškai pateisinamas.

36. Nors S. B. neturėjo jokių sugadintų drabužių vertę patvirtinančių įrodymų, tačiau reikalavimas asmenims saugoti drabužių ir avalynės įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus ilgiau nei laikotarpį, per kurį jie gali bÅ«ti grÄ Å¾inami į įsigijimo vietÄ , pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra keliamas, todėl ir Å¡iuo atveju nukentėjusysis neprivalėjo jų saugoti. Tuo tarpu palyginus S. B. nurodytas sugadintų drabužių kainas vieÅ¡ai prieinamuose internetiniuose Å¡altiniuose, akivaizdu, kad nukentėjusiojo nurodytos pinigų sumos yra proporcingos, atitinkančios Å¡iuo metu egzistuojančiÄ analogiÅ¡kų drabužių ir avalynės rinkos vertę, įvertinus ir galimÄ jų nusidėvėjimÄ , todėl netikėti nukentėjusiojo detaliais parodymais dėl jo sugadinto turto ir jo vertės, nėra pagrindo.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai 580 eurų turtinės žalos atlyginimui yra teisėtas ir pagrįstas, keisti turtinės žalos dydį remiantis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais apelianto teiginiais, pagrindo nėra.

37. Neabejotina, kad neteisėti J. B. veiksmai – kibiro su iÅ¡matomis uždėjimas nukentėjusiajam ant galvos, vieÅ¡oje vietoje, tai matant bendradarbiams ir verslo partneriui iÅ¡ užsienio, S. B. padarė ne tik turtinę žalÄ , bet ir sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, gėdos jausmÄ ir baimę, jog ateityje tokie veiksmai jo atžvilgiu gali pasikartoti. Svarbu ir tai, kad komentuojamo įvykio metu, uždedant kibirÄ S. B. ant galvos, juo buvo užkabinta nukentėjusiojo ausis, kibiro turinys jam smarkiai dirgino veido odÄ , dėl ko, veidÄ kelias dienas jis tepė kremu, kas nukentėjusiajam neabejotinai kėlė tam tikrus nepatogumus.

Nors po įvykio į gydymo įstaigÄ nukentėjusysis nesikreipė, tačiau vien tik Å¡is faktas nesudaro pakankamo pagrindo neturtinės žalos sumažinimui. Kreiptis į medikus, ar ne, yra kiekvieno nukentėjusio asmens teisė. Ä®vertintina ir tai, kad įmonėje S. B. užėmė vadovaujančias pareigas, o apie įvykį sužinojus kitiems darbuotojams (praneÅ¡imÄ iÅ¡platino pats J. B.), jo garbė ir orumas buvo įžeisti, darbo atmosfera net kelias dienas po įvykio nebuvo darbinga. Nukentėjusysis patvirtino, jog jis jautėsi pažemintas ir pažeidžiamas.

Esant Å¡ių duomenų visumai, neabejotina, jog S. B. patirti neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo įvertinti tinkamai, sumažinant nukentėjusiojo praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį iki 300 (trijų Å¡imtų) eurų, kas iÅ¡ esmės atitinka ir teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

38. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį paliekant nepakeistÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. B. apeliacinį atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė