ce8856eb-3ee0-4fa3-8d6d-6e5ab18e56ef · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-536-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40308-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.29.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

K. ir R. K. ir trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. K. ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. K. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. K. ir A. K. atstovaujamas tėvo R. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, ieÅ¡kovui A.

K. 2000 EUR, Å¡ių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvÄ ieÅ¡kovÄ R. K. ir ieÅ¡kovui R. K. 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu R. K. turi sÅ«nų-ieÅ¡kovÄ A. K. bei dukrÄ . Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. jiems pradėjus gyventi atskirai, R. K. buvo kliudoma bendrauti su sÅ«numi A. 2012-02-27 R. K. padavė ieÅ¡kinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo. BylÄ nagrinėjo teisėja A.

B. 2012-08-21 ieÅ¡kovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Minėtoje byloje R. K. bandė įrodyti, kad R. K. sÄ moningai ar nesÄ moningai siekia riboti vaikų ir tėvo bendravimÄ . KeletÄ kartų buvo reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatymo, tačiau 2012-07-24 pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, kurį teisėja iÅ¡sprendė tik 2012-08-16 ir jis buvo atmestas, 2012-08-24 kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas apskritai neiÅ¡nagrinėjo. 2012-09-13 ieÅ¡kovas prašė skirti psichologinę vaiko ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo tinkamai neiÅ¡nagrinėjo, praÅ¡ymo atmetimo tinkamai nemotyvavo.

Teismas 2012-11-13 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Dėl bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatė, kad Å¡i bendravimo tvarka taikoma kiekvienu atveju atsižvelgiant į vaiko norÄ vykti/nevykti su tėvu, iÅ¡reikÅ¡tÄ motinos ar vaikÄ prižiÅ«rinčio suaugusio asmens akivaizdoje. Tokia sÄ lyginė tvarka, nuo vaiko noro priklausoma ir paliekama vertinti kitai Å¡aliai-motinai. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2013-01-24 ir 2013-03-18 nutartimis praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 2013-03-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismas paskyrė psichologinę ekspertizę, kuri konstatavo, kad sÅ«nus nenori bendrauti su tėvu, dėl ko kalti abu tėvai.

Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ konstatavo, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas negali realizuoti teisės bendrauti su sÅ«numi, vaikas dėl psichologinės bÅ«klės negali objektyviai iÅ¡reikÅ¡ti savo norÄ ar nenorÄ bendrauti su tėvu, dėl ko pripažino, kad teismas netinkamai taikė CK 3.175 str. 2 d. nuostatas. Lietuvos aukščiausias teismas 2014-10-24 nutartyje apeliacinio teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ iki psichologas/psichoterapeutas duos iÅ¡vadÄ , kad tėvai pasirengę su sÅ«numi bendrauti savarankiÅ¡kai, pakeitė į R.

K. bendravimÄ su sÅ«numi per psichologÄ iki abu tėvai sutars, kad jo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. IeÅ¡kovai nurodė, kad yra visos sÄ lygos priteisti neturtinę žalÄ . Taigi, nuo 2014 m. kovo 17 d. ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja tik per tarpininkÄ . Tačiau, ieÅ¡kovų vertinimu, sÅ«naus ir tėvo visiÅ¡kÄ nebendravimÄ beveik 2 metus, dėl ko negrįžtamai pažeistas sÅ«naus ir tėvo ryÅ¡ys lėmė bÅ«tent pirmosios instancijos teismo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s teisės normų pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas dar pirminėje ginčo stadijoje neužtikrino jokio sÅ«naus bendravimo su tėvu, t.y. nuo 2012-07-24 iki 2012-11-13 netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepaskyrus joje ekspertizės ir 2012-11-13 sprendimu nustatė bendravimo tvarkÄ , kad bendravimas su vaiku galimas tik jam iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , kurį įvertina vaiko motina, kas lėmė, jog tėvo ir sÅ«naus bendravimas nebuvo galimas iki pat Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 nutarties. IeÅ¡kovas nurodo, kad teisėja elgėsi nekvalifikuotai, nerÅ«pestingai, neatidžiai, neapdairiai, atliko neteisėtus veiksmus bei pažeidė civilinio proceso teisės normas nagrinėjant civilinę bylÄ .

Tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes jei bÅ«tų laiku iÅ¡nagrinėtas praÅ¡ymas nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ , vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nebÅ«tų nutrÅ«kęs. IeÅ¡kovas R. K. praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui A. K., paskiriant tėvÄ R. K. Å¡ių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, o ieÅ¡kovui R. K. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, pateikė tai patvirtinančius argumentus.Atsakovė LR valstybė atstovaujama LR Teisingumo ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodo, kad atsakomybę už žalÄ , padarytÄ teismų ar teisėjo veiksmais nagrinėjant civilines bylas (CK 6.272str. 2d.) atsiranda tik tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė teismų kaltės, nes praÅ¡ymas skirti laikinÄ sias apsaugos priemones nustatant ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su vaikais buvo tikrintas instancine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas 2013-01-24 bei 2013-03-16 nutartyse atmetė ieÅ¡kovo šį praÅ¡ymÄ ir nepasisakė dėl pirmos instancijos teismo veiksmų neteisėtumo nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

Nors pirmos instancijos teismas neskyrė ekspertizės, tačiau ekspertizė buvo paskirta bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, po kurios atlikimo buvo pakeistas sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Nors Lietuvos Aukščiausias teismas 2014-10-24 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 nutarties dalį dėl bendravimo su sÅ«numi pakeitė, tačiau jokių Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nenustatė. Pažymėjo, kad sprendimo ar nutarties panaikinimas ar pakeitimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas.

Atsakovo nuomone, taip pat nėra nustatytas ir įrodytas priežastinis ryÅ¡ys, nes jis yra pernelyg nutolęs. Tai, kad galimai sÅ«naus motina trukdė bendrauti su vaikais pagal minėtÄ tvarkÄ nelaikytina teismo neteisėtais veiksmais. Teismai, keisdami bendravimo tvarkÄ atsižvelgė į pagrindinį vaikų poreikių patenkinimo prioritetÄ . Trečiasis asmuo R. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas manipuliuojant sÅ«naus A. K. vardu bei interesais, iÅ¡kreipiant esamÄ faktinę situacijÄ .

Teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ siekė užtikrinti vaiko, o ne tėvo teisių ir interesų apsaugÄ . Vaiko ir tėvo ryÅ¡ys komplikavosi gerokai anksčiau, nei buvo priimtas sprendimas. IeÅ¡kovas neturi pakankamai tėvystės įgÅ«džių, kÄ patvirtina byloje esantys faktai. SudėtingÄ ieÅ¡kovo ir sÅ«naus santykį, vaiko baimę bei Å¡alia tėvo patiriamus neigiamus iÅ¡gyvenimus nulėmė ne teismo veiksmai, o paties ieÅ¡kovo netinkamas elgesys. Apeliacine tvarka peržiÅ«rėtas sprendimas iÅ¡ dalies buvo pakeistas įvertinus ekspertizės iÅ¡vadas bei atsižvelgus į vaiko psichologinę bÅ«klę.

Aukščiausias teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neribotas vaiko ir tėvo bendravimas yra kenksmingas vaikui, todėl buvo nustatytas ribotas bendravimas, kas geriausiai atitiko vaiko interesus, atsižvelgus į duomenis dėl svarių ir įtikinamų argumentų, pateisinančių tokį ribojimÄ . Taigi, tarp ieÅ¡kovo dėstomų tariamai neteisėtų teismo veiksmų ir susilpnėjusio sÅ«naus ir tėvo tarpusavio ryÅ¡io nėra bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io. Teisėjo kaltė gali bÅ«ti konstatuota tik padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , kurios nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti.Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovų A.

K. ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K. 7,94 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ bei vadovaudamasis žalos atsiradusios dėl valstybės institucijų, pareigÅ«no ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui.Atkreipė dėmesį, jog praÅ¡ymas taikyti laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ buvo tikrintas apeliacine tvarka, aukÅ¡tesnis teismas atmetė šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ bei nepasisakė dėl pirmos instancijos teismo veiksmų neteisėtumo nagrinėjant civilinę bylÄ .

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ Ä¯statymo aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . PraÅ¡ymÄ skirti psichologinę ekspertizę 2013-03-18 patenkino Vilniaus apygardos teismas bei po ekspertizės atlikimo pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausias teismas 2014-10-24 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, tačiau jokių akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų nenustatė.

Procesinių sprendimų pakeitimas instancine tvarka nėra teisėjo kaltės įrodymas. Minėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigia ieÅ¡kovų argumentus dėl teismo ir teisėjo kaltės, veiksmų, pasekmių ir priežastinio ryÅ¡io.Ä®vertinęs trečiojo asmens argumentus bei byloje esančiÄ medžiagÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jog sÅ«naus ir tėvo ryÅ¡ys nutrÅ«ko dėl paties ieÅ¡kovo elgesio. Tai patvirtina 2017-02-14 ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodyta, kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys niekuomet nebuvo labai artimas.

Pats ieÅ¡kovas patvirtino, jog po 2012-06-13 incidento, kuomet vaikas bÅ«damas su tėvu stipriai susižeidė kojÄ , sÅ«nus paniÅ¡kai pradėjo bijoti tėvo ir nuo 2012-06-13 nustojo bendrauti su sÅ«numi. Aplinkybę dėl tėvo kaltės nutrÅ«kus bendravimui su sÅ«numi patvirtina ieÅ¡kovo pateiktas susiraÅ¡inėjimas su psichiatru L. S., tėvo ir sÅ«naus susitikimų apraÅ¡ymai, teismų nutartys. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad tiek teismas, tiek teisėja neapgynė nepilnamečio A. interesų bendrauti su tėvu.

Tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka bylÄ peržiÅ«rėję teismai nurodė, kad per nesimatymo su tėvu laikÄ berniuko savijauta ne tik nepablogėjo, o pagerėjo, nes vaiko ir tėvo bendravimas per prievartÄ gali tik neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį. Taigi, teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo nustatyta vaiko interesais, kuo buvo apginta vaiko teisė ir interesas teisės aktų nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, neturtinę žalÄ Ä¯vertindamas 2000 Eur ir 1000 Eur nepateikė įrodymų apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ bei jos dydį, tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A. K. atstovaujamas R. K. ir R. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , neatskleidė bylos esmės ir nemotyvavo sprendimo, taip pat netinkamai vertino įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2012-08-24 pakartotinis atsakovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo atmestas ir kad jis buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas ignoravo esminę ir pagrindinę faktinę aplinkybę, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas Å¡io praÅ¡ymo apskritai neiÅ¡nagrinėjo. Taigi, Vilniaus apygardos teismas net negalėjo 2012-08-24 R. K. praÅ¡ymo, pareikÅ¡to Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nagrinėti ir jo atmesti.

Vilniaus apygardos teismas atmetė kitus R. K. praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka dėl to, jog 2012-11-13 skubiai vykdytinu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu jau buvo nustatyta sÅ«naus ir tėvo bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai ignoravo faktines aplinkybes dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir teisėjos veiksmų atmetant praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo ir Å¡io praÅ¡ymo tinkamo neiÅ¡nagrinėjimo.Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ne ieÅ¡kovų nurodytais faktiniais ir teisiniais pagrindais.

IeÅ¡kovai aiÅ¡kiai įvardijo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir teisėjos A. B. neteisėtus veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių ieÅ¡kinio pagrindų nurodytais aspektais neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kinyje nurodyto pagrindinio ginčo aspekto, jog teismo (teisėjos) teisės taikymo klaida priimant sprendimÄ dėl sÅ«naus ir tėvo sÄ lyginio bendravimo priklausomo nuo sÅ«naus noro/nenoro vykti, kurį įvertina iÅ¡ esmės prieÅ¡inga Å¡alis (vaiko motina ar kitas vaikÄ prižiÅ«rintis suaugęs asmuo), yra Å¡iurkÅ¡ti ir akivaizdi teisės taikymo klaida.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tinkamai nemotyvavo Sprendimo. Vienas iÅ¡ CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – sprendimas yra be motyvų. Taigi, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko privalo bÅ«ti panaikintas.Apeliantų nuomone, nepagrįsta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo neteisėtų teismo (teisėjos) veiksmų, o tik nagrinėjo teismo (teisėjos) kaltės klausimÄ .

Nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai neįrodė nei teismo, nei teisėjos klaidos. Sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatuoja, jog aukÅ¡tesnės instancijos teismas nepasisakė dėl neteisėtumo nagrinėjant civilinę bylÄ . BÅ«tent 2014-03-17 Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.175 str. 2 d. nuostatas, kas reiÅ¡kia neteisėtus veiksmus. Teisėja A. B. padarė akivaizdžias ir Å¡iurkščias klaidas, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad nėra teismo ir teisėjos kaltės. BÅ«tent nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , o ne kitÄ bylÄ , turėjo bÅ«ti vertinama teismo ir teisėjos kaltė.

Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui nėra pareigos įrodyti, kad teismas ar teisėjas veikė tyčia, piktnaudžiaudamas teise ir pan., dėl ko ir sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pakako įrodyti, padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieÅ¡kovų pateiktų motyvų dėl priežastinio ryÅ¡io egzistavimo. Jeigu teismas (teisėja) bÅ«tų laiku ir tinkamai iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymus dėl laikinosios sÅ«naus ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat jeigu byloje bÅ«tų paskirta ekspertizė ir bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėtas Å¡is R.

K. praÅ¡ymas, tokiu bÅ«du tinkamai įvertinta vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis ir priimtas toks sprendimas, kuris galėjo bÅ«ti realiai įgyvendintas ir vykdomas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas, jog sÅ«naus ir tėvo ryÅ¡ys nutrÅ«ko dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. Vien tai, kad tam tikras tikrovės neatitinkančias aplinkybes nurodė trečiasis asmuo, nereiÅ¡kia, kad dėl sÅ«naus bei tėvo ryÅ¡io nutrÅ«kimo kaltas pats tėvas.

Taip pat Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pats ieÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2012-06-13 nustojo bendrauti su sÅ«numi. IeÅ¡kovas niekada pats neatsisakė bendrauti su sÅ«numi, o tai, kad sÅ«nus paniÅ¡kai pradėjo bijoti tėvo yra ne vienkartinio perdėtai sureaguoto incidento pasekmė, o ilgalaikis trečiojo asmens vykdomas tėvo atstÅ«mimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra jokios apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo iÅ¡vados, kad per nesimatymo su tėvu laikÄ berniuko savijauta ne tik nepablogėjo, o pagerėjo, nes tai tik trečiojo asmens nepagrįsti teiginiai.

IÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas pateisino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir teisėjos veiksmus, kad sÅ«naus ir tėvo bendravimas turėjo bÅ«ti atskirtas, kas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, jog tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino 2014-01-06 ekspertizės iÅ¡vados, kurioje konstatuota, jog dėl A. nenoro bendrauti su tėvu, kalti abu tėvai ir kuri patvirtina, jog A. elgesyje yra tėvo atstÅ«mimo požymių. Skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ bei jos dydį.

IeÅ¡kovai byloje neturtinės žalos patyrimÄ grindė tuo, jog dėl neteisėtų teismo (teisėjos) veiksmų buvo padaryta psichologinė trauma vaikui, buvo pakenkta jo raidai, o ieÅ¡kovas prieÅ¡ savo valiÄ realiai buvo atskirtas nuo savo sÅ«naus, todėl jie patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , realiai buvo nutrauktos, bendravimo galimybės su savo Å¡eima. Byloje egzistuoja eilė įrodymų, pagrindžiančių, kad sÅ«nus ir tėvas beveik 2 metus negalėjo realizuoti bendravimo teisių.

Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, kÄ pripažįsta ir teismų praktika.Apeliantai taip pat praÅ¡o prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2017 m. 01-27 – 04-03 A. K. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. 103MS-12/2017, kurį gavo jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ir kurio iÅ¡vados paneigia ieÅ¡kovo R. K. kaltę dėl ryÅ¡io su sÅ«numi nutrÅ«kimo.Atsakovas LR Valstybė atstovaujama LR Teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad apeliantas neįrodė teismų kaltės. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nustatant ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su vaikais, nebuvo tikrintas apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis).

AukÅ¡tesnės instancijos teismai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepasisakė dėl teisėjos A. B. veiksmų neteisėtumo nagrinėjant civilinę bylÄ . Atsakovas taip pat pažymėjo, jog teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas ar pakeitimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Apeliantas neįrodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ar teisėja A. B. priimdama sprendimÄ veikė tyčia. Be to, pagrindas civilinei atsakomybei, atsirandančiai įgyvendinant teisę, yra nurodytas žalos padarymas piktnaudžiaujant teise, bet ne bet koks žalos padarymo faktas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų nesutapimas su kasacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis bei tai, kad kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , nereiÅ¡kia, jog konstatuota, kad žala atsirado dėl teisėjų kaltės. Nei viename teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl teismų neteisėtų veiksmų, todėl manytina, kad nėra pagrindo konstatuoti padarytų akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų. Nors apeliantas neturtinę žalÄ , t.y. dėl negalėjimo realizuoti bendravimo teisių su savo sÅ«numi, grindžia dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir teisėjos neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovas su tokia apelianto daroma iÅ¡vada nesutinka ir mano, kad tarp apelianto nurodomos neturtinės žalos atsiradimo ir teismo veiksmų, priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. kovo 2 d. apeliantas galėjo bendrauti su sÅ«numi pagal Vaikų teisių apsaugos skyriaus patvirtintÄ tvarkÄ .

Atsakovo nuomone, apeliantas neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas.Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiojo asmens nuomone, apeliantas, ignoruodamas jam nepalankius faktinius duomenis, selektyviai vertindamas skundžiamo sprendimo turinį bei dirbtinai akcentuodamas tariamai neteisingai nustatytus ieÅ¡kinio pagrindus, iÅ¡ esmės tiesiog nesutinka su kitokiu, negu jam norėtųsi, Vilniaus miesto apylinkės teismo atliktu tos pačios faktinės situacijos įvertinimu.

Vien tai, kad nebuvo atsakyta į teisingam bylos išsprendimui reikšmės neturinčius visus Apelianto pasisakymus, dar nereiškia, kad sprendimas nepagrįstas ar neteisėtas. Pažymėjo, jog nei 2012-08-24 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei kitų apelianto prašymų tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl ekspertizės paskyrimo tinkamas (ne-) išnagrinėjimas ir/ar (ne-) atmetimas nelėmė apelianto ir jo nepilnamečio sūnaus A. K. ryšio nutrūkimo, kaip ir to, kad buvo nustatyta ribota tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka ar kad šiuo metu jo ir sūnaus santykis yra komplikuotas.

Apeliantas dabar taip akcentuojamų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei teisėjos veiksmų/neveikimo neskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris, patikrinęs nutartis atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, galėjo jas panaikinti.Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teisėjos A. B. veiksmai neabejotinai sukėlė ar prisidėjo prie padarinių, t.y. kad įrodytas priežastinis ryÅ¡ys. BylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai pagrįstai bei teisėtai rėmėsi ne tik byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, bet ir trečiojo asmens 2017-02-14 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis, o konkrečiai – kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys niekuomet nebuvo labai artimas.

Pats apeliantas 2016-12-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad su sÅ«numi nustojo bendrauti (t. y. jų bendravimas nutrÅ«ko) bÅ«tent po incidento prie metalinių sÅ«pynių, kuomet sÅ«nus susižalojo kojÄ , t. y. 2012-06-13. BÅ«tent šį momentÄ , kaip vienÄ esminių aspektų nustatyti ribotÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , akcentavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priėmęs apelianto dabar neigiamÄ 2012-11-13 sprendimÄ . Be to, nors ir pakeitę 2012-11-13 sprendimÄ , ribotÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ nustatė ir ginčo bylÄ instancine tvarka peržiÅ«rėję Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aptariamu atveju pabrėžė bÅ«tinybę riboti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ .

Taigi, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nepilnamečio sÅ«naus teisės bei interesai ne tik kad nebuvo pažeisti, bet prieÅ¡ingai – apginti teisės aktų nustatyta tvarka. Net ir pakeitus 2012-11-13 sprendimÄ apelianto ir sÅ«naus bendravimas ir toliau tinkamai nevyko daugiau kaip trejus metus, iÅ¡ esmės dėl to, kad apeliantui netiko tarpininkauti turintys psichologai/psichiatrai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, teismas ne tik nurodė, kokioms sÄ lygoms esant taikoma valstybės civilinė atsakomybė, bet ir tinkamai bei pakankamai motyvavo, kokie argumentai bei faktiniai duomenys paneigia apelianto teiginius dėl teismo ir teisėjos kaltės, veiksmų, pasekmių bei priežastinio ryÅ¡io.

Vien tai, jog teismas specifiÅ¡kai neiÅ¡skyrė, kada kalba apie neteisėtus veiksmus, o kada apie kaltę, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nebuvo analizuota. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, jog visų trijų instancijų teismai kažkiek koregavo bei bendravimo tvarkÄ , tad akivaizdu, jog rasti aiÅ¡kų ir vieningÄ ginčo sprendimÄ buvo itin sudėtinga.Trečiasis asmuo taip pat nesutinka su apelianto praÅ¡ymu prijungti naujus įrodymus.

Apelianto praÅ¡omas pridėti ekspertizės aktas bei jame Å¡aliÅ¡kai atliktas faktų įvertinimas, kuris dar bus tikrinamas nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. N2-144-897/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme, neturi privalomos teisinės galios. Tuo tarpu Å¡iuo metu galiojanti ribota tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, kaip ir argumentai, kodėl ta tvarka bÅ«tent tokia, yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 nutartimi, pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartimi. Å ios nutartys yra įsiteisėjusios, galiojančios bei turi privalomÄ teisinę galiÄ .

BÅ«tent jose nustatytais faktais bei iÅ¡vadomis ir turi bÅ«ti vadovaujamasi, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. K. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 201 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K. trečiojo asmens R. K. naudai jos patirtas 620 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad apeliantė kaip trečiasis asmuo į bylÄ buvo įstojusi ir procese dalyvavo atsakovo pusėje, o Å¡iam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra atmestas, laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovės, o taip pat ir apeliantės naudai.

Taigi, visos apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti atlygintos priteisiant jas iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K.. PraÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, apeliantė teismui pateikė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Visos iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos ir nevirÅ¡ijo rekomenduojamų dydžių.Atsakovas LR Valstybė atstovaujama LR Teisingumo ministerijos atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ su juo sutiko. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CPK 265 str. 2 d. priimant sprendimÄ turėjo pasisakyti ir dėl apeliantės pareikÅ¡tų reikalavimų, t.y. dėl reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai A.

K. ir R. K. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-13 sprendimu apskritai nepasisakė dėl trečiojo asmens praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nėra galimybių pakeisti sprendimÄ praÅ¡omu bÅ«du. Trečiasis asmuo dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡sprendimo per 20 dienų nesikreipė, dėl ko laikytina, jog sutiko su pirmosios instancijos teismo Sprendimu Å¡ioje dalyje.

Nesant papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. pačiam trečiajam asmeniui nepraÅ¡ius jo priėmimo, nėra apeliacinio skundo objekto, dėl ko apeliacinis procesas nutrauktinas. Trečiojo asmens dalyvavimas byloje atsakovo pusėje apskritai vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir veikimas prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams. Trečiojo asmens veikimas prieÅ¡ ieÅ¡kovus Å¡ioje byloje vertintinas kaip siekis toliau kiek įmanoma kenkti ieÅ¡kovui ir vykdyti tėvo atstÅ«mimÄ . Procese trečiasis asmuo dalyvavo tik dėl to, kad yra ieÅ¡kovo A.

K. motina, trečiajam asmeniui nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, todėl ir trečiojo asmens naudai pagrįstai nepriteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens pateiktų apeliacinių skundų ribose.Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliantai A. K. ir R. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir praÅ¡o prijungti naujus įrodymus – 2017-01-27-04-03 ekspertizės aktÄ .

Jo negalėjo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nes gavo šį aktÄ jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Nurodė, kad Å¡is įrodymas pagrindžia itin svarbias aplinkybes ir paneigia teismo iÅ¡vadas t.y., kad sÅ«nus negali iÅ¡reikÅ¡ti nuomonės nei dabar, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2012-11-13 sprendimÄ ; konstatuoti tėvo atstÅ«mimo požymiai; konstatuoti neigiami padariniai sÅ«nui A., tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę dėl emociÅ¡kai susiliejusio santykio su mama ir nesaugaus prieraiÅ¡umo prie jos, kurių pasekoje, esant skyrybų situacijai ir ginčams dėl bendravimo tvarkos, susiformavo tėvo atstÅ«mimas.Trečiasis asmuo R.

K. nesutinka su prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo, nurodė, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad apeliantų pateikiamų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, Å¡iuo atveju nėra nustatyta kliūčių, kodėl dėl tokio įrodymo prijungimo, žinodami, kad yra paskirta kitoje civilinėje byloje ekspertizė, apeliantai negalėjo kreiptis į bylÄ nagrinėjusį teismÄ bei praÅ¡yti jį prijungti. Apeliantas taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus prijungimui prie bylos, jie atsisakytini priimti, nes apeliacinio skundo papildymas nėra galimas (CPK 323 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ dėl neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. N2-6217-101/2012 nagrinėjusio teisėjo ir teismo veiksmų.Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal 2012-02-27 R. K. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį R. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei atsakovo R.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimu teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį bei nustatė bendravimo su vaikais tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2014-03-17 nutartimi po ekspertizės atlikimo bendravimo tvarkÄ su A. pakeitė, nustatydamas pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu sÅ«nus ir tėvas bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui/psichoterapeutui, o pasibaigus pereinamajam periodui bendrauja nutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos aukščiausias teismas 2014-10-24 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 nutarties dalį dėl ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos dalyvaujant psichologui/psichoterapeutui iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. IeÅ¡kovo teigimu, dėl bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo akivaizdžių ir Å¡iurkščių procesinių pažeidimų, teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, priimant sprendimÄ ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ , t.y. nutrÅ«ko ieÅ¡kovo R.

K. ir ieÅ¡kovo A. K. tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryÅ¡ys.Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundoApeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuodami tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nepasisakyta dėl visų ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindų, sprendimas tinkamai nemotyvuotas, taip pat netinkamai nustačius bylos aplinkybes ir netinkamai taikant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, prieita nepagrįstos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovai neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas laikė nustatytu, kad nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ Ä¯statymo aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , o sprendimo ar nutarties pakeitimas apeliacine tvarka nėra teisėjo kaltės įrodymas.Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė nei teismo, nei teisėjo kaltės, kad laiku nepaskyrus laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos bei psichologinės ekspertizės, pakeistus apeliacine tvarka iÅ¡ dalies sprendimÄ , nutrÅ«ko tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryÅ¡ys, ko pasekoje buvo pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra bei vaiko interesai, sÅ«naus elgesyje tėvo atžvilgiu atsirado tėvo atstÅ«mimo požymių.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra įrodyta teismo neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryÅ¡ys..Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėsi apeliantų apeliacinio skundo, atsakovo bei trečiojo asmens argumentus, apeliantų skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais, todėl juos atmeta kaip neįrodytus. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį.

Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. IÅ¡ CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispozicijos darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės tuomet, kai veiksmai atlikti vykdant teisingumÄ .

Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, bylos esmės neatskleidimu.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendime nurodė, kad „2012-08-24 d.

R. K. pakartotinai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismas praÅ¡ymÄ atmetė“. Nurodo, kad jis 2012-08-24 kreipėsi į teismÄ su pakartotiniu praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , tačiau teismas apskritai ignoravo faktinę aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡io praÅ¡ymo apskritai neiÅ¡nagrinėjo. Vilniaus apygardos teisme buvo atmesti ne 2012-08-24 d. praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bet R.

K. praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pareikÅ¡tas jau su 2012-12-13 apeliaciniu skundu. Taigi, 2012-08-24 R. K. praÅ¡ymas, pareikÅ¡tas Vilniaus miesto apylinkės teismui Å¡io teismo teisėjos nebuvo apskritai iÅ¡nagrinėtas, todėl jo negalėjo nagrinėti apygardos teismas ir jo atmesti, Vilniaus apygardos teismas atmetė kitus praÅ¡ymus dėl to, jog 2012-11-13 skubiai vykdytinu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jau buvo nustatyta sÅ«naus ir tėvo bendravimo tvarka, o tokia situacija R.

K. teikiant 2012-08-24 praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių dar neegzistavo. Taigi, reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio pagrindu yra bÅ«tent Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir teisėjos A. B. veiksmai nagrinėjant civilinę bylÄ , o ne apskritai visos bylos nagrinėjimas. Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė Å¡iuos neteisėtus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei teisėjos A. B. neteisėtus veiksmus: 1) 2012-07-24 praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neiÅ¡nagrinėjimas laiku, pažeistas CPK 147 str. terminas, o tai, kad teisėja A.

B. atostogavo neatleidžia teismo pareigos nuo savalaikio prašymo išnagrinėjimo; 2) 2012-08-24 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neišnagrinėjimas;

3) R. K. praÅ¡ymo dėl ekspertizės tinkamas neiÅ¡nagrinėjimas – 2012-10-17 – 11-06 teismo posėdžio protokole nebuvo įraÅ¡yta jokia nutartis dėl R. K. praÅ¡ymo skirti ekspertizę, teismas pažeidė CPK 290 str. 2 d., neskyrė ekspertizės, nors tam egzistavo pagrindas, kÄ nustatė Vilniaus apygardos teismas;

4) esminis ieÅ¡kinio pagrindas buvo pats 2012-11-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos su A. nustatymo, dėl kurio ieÅ¡kovai negalėjo realizuoti bendravimo teisių. Taigi, pirmosios instancijos neatskleidė bylos esmės ir tinkamai sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais, bet jie esminiai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys. Tai teisėjų kolegija grindžia Å¡iais byloje surinktais įrodymais.IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. N2-6217-101/2012 nustatyta, kad apeliantas 2012-07-24 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos, praÅ¡ydamas nustatyti jo praÅ¡yme nurodytÄ laikinÄ vaikų U.

K. ir A. K. bendravimo su tėvu tvarkÄ . Nurodytas praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuria buvo atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å ioje nutartyje be kita ko konstatuota, kad „teismas 2012-05-03 parengiamajame teismo posėdyje svarstė atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir pripažino, kad laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-03-02 yra pakankama ir pasiÅ«lė Å¡alims laikytis Å¡ios tvarkos“.

Teismas taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, kad Å¡i tvarka pažeistų vaikų ar sutuoktinio interesus, Å¡is praÅ¡ymas yra perteklinis. Teismas nutarties motyvuose taip pat konstatavo, kad nors parengiamajame posėdyje įpareigojo atsakovÄ pateikti atsiliepimÄ dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, kaip nepateikė ir prieÅ¡inio ieÅ¡kinio, apie kurį kalbėjo 2012-07-24 praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“. Taigi, Å¡iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo pažeidžiant CPK nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminius, t.y. ne per 3 d., o ženkliai vėliau, praėjus 20 d. nuo praÅ¡ymo padavimo dienos.

Tokia situacija susidarė ne dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos veiksmų/neveikimo, o dėl tos padėties, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja A. B. buvo kasmetinėse apmokamose atostogose ir teismo administracija dėl apylinkės teisme esančių bylų gausos neturėjo galimybės paskirti Å¡io praÅ¡ymo nagrinėti kitam teisėjui (Vilniaus miesto apylinkės teismo L.e. teismo pirmininko pareigas B. T. 2012-07-31 raÅ¡tas Nr. V2-5405). Visgi, sutiktina su apelianto pozicija, kad buvo pažeisti procesiniai terminai, sprendžiant pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. K. 2012-08-22 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kuris buvo priimtas teismo 2012-08-23 d., 2012-08-21 buvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį bei prieÅ¡inis ieÅ¡kinys. 2012-08-24 gautas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, kuris 2012-08-24 teisėjos rezoliucija priimtas ir iÅ¡siųstas atsiliepimui bei iÅ¡vadai VTAT duoti per 10 d. nuo gavimo dienos.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-09-12 pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka labiau atitiktų mažamečių vaikų interesus bei sÅ«naus A. psichologinę bÅ«senÄ (civ. byla Nr. N2-6217, t.2, b.l. 86-87). Nustatyta, kad byloje 2012-09-13 buvo gautas atsakovo praÅ¡ymas skirti Å¡eimos psichologinę ekspertizę.

Bylos duomenimis, 2012-09-13 įvyko teismo posėdis. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdžio metu ieÅ¡kovė nutarė atsisakyti dalies savo reikalavimų, tame tarpe nustatyti tėvo bendravimo su sÅ«numi A. K. tvarkÄ dėl esamos vaiko psichologinės situacijos, nes vaikui reikalinga psichologo pagalba ir leisti sÅ«nui su tėčiu bendrauti tik psichologo akivaizdoje. Palaikė laikinÄ bendravimo tvarkÄ tik vieno iÅ¡ vaikų atžvilgiu. Atsakovas palaikė praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos.

Remiantis bylos medžiaga, teismo posėdis atidėtas 2012 m. spalio 17 d., kviečiant į teismo posėdį VĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicinos psichologę V. Č.. Nustatyta, kad byla 2012-10-17 teismo posėdyje buvo išnagrinėta iš esmės, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, skirtas teismo posėdis 2012 m. lapkričio 9 d., kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės ir 2012 m. lapkričio 13 d. paskelbtas teismo sprendimas.Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta sprendime nurodyta R.

K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. ir A. bendravimo tvarka. Teismas dėl bendravimo su A. K. nustatė, kad Å¡i bendravimo tvarka mažamečio sÅ«naus atžvilgiu taikoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko norÄ vykti/nevykti su tėvu, iÅ¡reikÅ¡tÄ motinos vaiko ar vaikÄ prižiÅ«rinčio suaugusio asmens akivaizdoje. Kiekvienu atveju tėvas privalo iki 20 val. grÄ Å¾inti nakčiai sÅ«nų į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nukreiptas skubiai vykdyti.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjantis teismas atsakovo R. K. pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ekspertizės skyrimo byloje tinkamai pagal CPK str. nuostatas neiÅ¡sprendė, tačiau Å¡ie klausimai buvo iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu. Minėtu teismo sprendimu nurodyti praÅ¡ymai iÅ¡ esmės buvo atmesti ir nustatyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.

Nustatyta, kad nurodytas teismo sprendimas atsakovo R. K. buvo skundžiamas apeliacine tvarka, kurio metu kaip skundo argumentai buvo nurodytos aplinkybės, kad teismas netinkamai ir nesavalaikiai sprendė atsakovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neskyrė psichologinės pagalbos Å¡eimai bei padarė kitus materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi taip pat atmetė apelianto R. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 2013 m. kovo 18 d. nutartimi teismas atmetė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes iÅ¡ esmės nepasikeitė aplinkybės, kurios buvo nustatytos sprendžiant 2013 m. sausio 24 d. analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ .

Teisėjų kolegija byloje paskyrė psichologinę ekspertizę dėl sÅ«naus A. psichologinės bÅ«senos bei jo bendravimu su tėvu aplinkybių ir pasekmių. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ pakeitė dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nustatydamas pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas R. K. bendrauja su sÅ«numi A. K. tarpininkaujant psichologui/psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

Kolegija taip pat nustatė bendravimo tvarkÄ , kuria tėvas su sÅ«numi bendrauja pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Likusioje dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Minėtos nutarties motyvuose konstatuota, kad keistina Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, pripažinus, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.175 str. 2 d. nuostatas. Kolegija taip pat atsižvelgė į teismo ekspertizės nurodytÄ bendravimo bÅ«dÄ ir nustatė pereinamÄ jį laikotarpį tėvo ir sÅ«naus bendravimui.

Taigi, Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas byloje konstatavo teismo netinkamÄ CK 3.175 str. 2 d. nuostatų taikymÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nebuvo nustatyta. Kolegijos nutartyje nebuvo pasisakyta dėl teismo neteisėtų veiksmų, kas nesudaro pagrindo konstatuoti Å¡iurkščių teisės taikymo klaidų. Taigi, Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad minėtÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje buvo padaryti tam tikri procesiniai ir materialinės CK 3.175 str. 2 d. pažeidimai.

Tačiau kolegijos vertinimu, jie iÅ¡ esmės nesÄ lygojo ieÅ¡kovų žalos bei nėra nustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp jų vertinimu kilusios žalos bei neteisėtų teismo veiksmų.IeÅ¡kovai, pateikę teismui ieÅ¡kinį nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai ir materialiniai pažeidimai sÄ lygojo skaudžias pasekmes, t.y. nebuvo užtikrintas sÅ«naus ir tėvo bendravimas tiek dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tiek teismo sprendimo pagrindu, o dėl ilgo sÅ«naus ir tėvo nebendravimo jų tarpusavio ryÅ¡ys apskritai nutrÅ«ko.

Nurodė, kad nuo 2012-07-27 d. iki 2012-11-13 d., tai yra iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo nustatyta laikinoji sÅ«naus ir tėvo bendravimo tvarka, o 2012-11-13 teismo sprendimu nustačius sÄ lyginę tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , joks net epizodinis sÅ«naus ir tėvo bendravimas negalėjo vykti ir nebuvo užtikrintas iki pat 2014-03-17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kai buvo atnaujintas epizodinis sÅ«naus ir tėvo bendravimas per tarpininkÄ . Nurodytų ieÅ¡kovų argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas reiškia, kad su minėta nutartimi jis sutiko. Šiuo atveju tarp šalių galiojo laikina tėvo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarka, kuri buvo nustatyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2012 m. kovo 2 d. Kaip nustatyta iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, joje yra konstatuota, kad „dėl vaiko komplikuoto bendravimo su tėvu, dėl jau padarytos žalos vaiko psichologinei būsenai ir raidai kalti abu tėvai.

Akivaizdu, kad tėvams nepakeitus savo elgesio ir toliau bus pažeidžiami vaiko interesai, dėl ko atkreiptinas valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos dėmesys, kad ji turi kontroliuoti situacijÄ ir, toliau situacijai nesikeičiant imtis įstatymo numatytų priemonių, vaikų teisėms apginti“. Nutartyje konstatuota, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tėvai negali susitarti geranoriÅ¡kai, bendradarbiauti, lanksčiai spręsti bendravimo su vaikais klausimus. Kolegija taip pat konstatavo, kad eksperto iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nuosekli, motyvuota, todėl neturi teisinio pagrindo ja vadovautis.

Ekspertizės iÅ¡vadoje dėl A. psichologinės bÅ«senos konstatuota, kad „A. elgesys konsultacijų metu liudija apie didelį vaiko nesaugumo jausmÄ , baimingumÄ , nerimÄ , kad trukdo jo bendravimÄ ne tik su Å¡eimos nariais, bet ir trukdo jam tinkamai adaptuotis prie gyvenimo keliamų uždavinių ir aplinkybių“. „Psichologinė vaiko bÅ«sena Å¡iuo metu – tai ilgÄ laikÄ trunkančių konfliktų tarp Å¡eimos narių pasekmė“. „Nuo ankstyvo amžiaus vaikas atsidÅ«rė ir yra iki Å¡iol sunkioje emocinėje situacijoje – draskomas skausmingo iÅ¡tikimybės konflikto“.

Akte konstatuota, kad „vaiko psichologinei bÅ«senai ir raidai žala jau padaryta. Tokiomis aplinkybėmis kategoriÅ¡kas ir nelankstus reikalavimo bendrauti su tėvu laikymasis ar jo vykdymas prievarta reikÅ¡tų vaiko emocinės bÅ«senos nesupratimÄ ir jos ignoravimÄ . Jeigu vaiko perdavimas nuolat vyks prievarta, tai kartosis daugelį kartų – kiekvienÄ kartÄ vaikui atvykus, tai savaime gali apsunkinti jų santykių atstatymÄ bei neigiamai paveikti tolesnį jų ryšį“. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sÅ«naus ir tėvo ryÅ¡ys nutrÅ«ko dėl paties ieÅ¡kovo elgesio, kÄ pirmosios instancijos teismo įsitikinimu patvirtina byloje esančių įrodymų viseto, t.y. ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas su psichiatru L.

S., tėvo ir sÅ«naus susitikimų apraÅ¡ymai, teismų nutartys. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad susiklosčiusi situacija iÅ¡ esmės yra sÄ lygota ieÅ¡kovo, o taip pat trečiojo asmens veiksmų, jų nesusikalbėjimo tiek tarpusavyje, konfliktinės situacijos tiek tarpusavio atžvilgiu, tiek dėl vaikų priežiÅ«ros ir auklėjimo. Ä®vertinusi Å¡ias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodytas žalos padarymo bei priežastinio ryÅ¡io buvimo faktas.

Todėl nėra sÄ lygų visumos byloje taikyti byloje CK 6.272 str. 2 d. nuostatas. Dėl skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo netinkamu motyvavimuApelianto nuomone, teismo priimtas sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, dėl ko civilinė byla iÅ¡spręsta neteisingai, o tai yra CPK 329 str. 2 d. 4 p. nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nors apeliantai teigia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje yra iÅ¡dėstyti esminiai pagrindai, kodėl pirmosios instancijos teismas nepripažįsta ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstais.

Teismas nurodė taikytinas ginčo situacijoje teisės normas, iÅ¡tyrė bylos įrodymų visumÄ , pateikė jų teisinį vertinimÄ . Todėl Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Dėl kitų apeliantų skundo argumentų kolegija nepasisako kaip neturinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovų apeliaciniai skundai atmestini.Dėl R. K. apeliacinio skundoTrečiasis asmuo R. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens R.

K. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K. jos patirtas 620 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato padėjėjos K. A. pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tuo pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. nuostatas, nes trečiasis asmuo suformulavo reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi to nebuvo padaryta, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bendra patirtų iÅ¡laidų suma siekia 620 EUR.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo pagal trečiojo asmens pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas bylÄ iÅ¡nagrinėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai apeliantės turėtos, byloje pateikti jų turėjimÄ patvirtinantys dokumentai, pateiktas praÅ¡ymas jas atlyginti, dėl to nėra Å¡alių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio.

Asmeniui praleidus tokio praÅ¡ymo padavimo terminus, gali bÅ«ti sprendžiamas jo atnaujinimo klausimas. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantės skundas atmestinas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Eglė Surgailienė                                                                                                                      Vytautas Zelianka