2021-04-07 Nr. AB-6896-3-62-3-00127-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-228-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00127-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui J. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu dėl 162,68 Eur žalos iš atsakovo J. Š. priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. vasario 11 d. prašymo trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje, be kita ko, buvo akcentuojama, kad prie prašymo nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog teismui teikiamo prašymo siuntėjas – R. J. yra įgaliota pareiškėjo vardu teikti teismui procesinius dokumentus, arba kad ji yra paskirta įstaigos atstovu, turinčiu teisę Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), teismui pateikti procesinius dokumentus, pagal pridedamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 1.V-148. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta patikslinti reikalavimą, nurodant, kokios rūšies (turtinę ar neturtinę) žalą prašoma priteisti.

Teismo nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame nurodė, jog prašymą teismui pateikusi Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė R. J. yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus darbuotoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1.V-148 įgaliota siųsti teismams dokumentus per LITEKO VEP posistemį.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo prašymą nepaduotu, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 5 punkte nurodoma, kad asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 p.).

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ nuostatas, naudojantis LITEKO VEP posistemiu procesiniai dokumentai administraciniam teismui gali būti teikiami tik atitinkamu būdu patvirtinant dokumentą pasirašančio asmens tapatybę, o tuo atveju, kai skundą (prašymą) teismui teikia pareiškėjo atstovas, teismui turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys skundą (prašymą) teismui teikiančio asmens įgaliojimus.

Teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje buvo nurodyti nustatyti prašymo trūkumai ir kokiais būdais prašymo trūkumai gali būti pašalinti.

Teismas konstatavo, kad per nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti pareiškėjo juridinio asmens vadovė teismui teikiamo prašymo originaliu parašu nepasirašė, ji pati nepateikė prašymo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad prašymą pateikusi R. J. yra juridinio asmens darbuotoja įgaliota teikti teismams dokumentus per LITEKO VEP posistemį arba atstovauti pareiškėją teisme, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymo trūkumų nepašalino.

III. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius pateikė atskirąjį skundą, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti 2021 m. vasario 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 24 straipsniu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, teismas neturėjo pagrindo nustatyti termino trūkumams šalinti.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Juridinių asmenų įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui (ABTĮ 47 str. 4 d. 5 p.). Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.).

Pažymi, kad VSDFV Kauno skyriaus Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė R. J. 2021 m. sausio 21 d. pateikė teismui VSDFV Kauno skyriaus prašymą priteisti iš atsakovo J. Š. žalos atlyginimą VSDFV Kauno skyriaus naudai, 2021 m. sausio 25 d. raštą „Dėl VSDFV Kauno skyriaus atstovo teikti teismui VSDFV Kauno skyriaus siunčiamus dokumentus per elektroninę teismų sistemą“ bei 2021 m. vasario 8 d. patikslintą prašymą „Dėl trūkumų šalinimo“, minėtų dokumentų teisingumą patvirtino VSDFV Kauno skyriaus direktorė J. B., juos pasirašydama saugiu elektroniniu kvalifikuotu parašu. Tai matyti atsisiuntus teismui VSDFV Kauno skyriaus teiktus minėtus dokumentus adoc formatu ir juos įkėlus į elektroninio portalo http://archyvai.lt/ skiltį „ADOC dokumentai“ -> „ADOC dokumento peržiūra ir tikrinimas“.

Pareiškėjas pabrėžia, kad dokumentus saugiu elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašė VSDFV Kauno skyriaus direktorė J. B., t. y. vienasmenis valdymo organas, turintis teisę juridinio asmens vardu vesti bylas teisme, todėl tokiu atveju nėra laikoma, kad juridinis asmuo yra atstovaujamas pagal pavedimą ir juridinio asmens vadovui nėra taikomi ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Be to, tais atvejais, kai bylą veda pats juridinis asmuo, juridinio asmens vadovas neprivalo teismui teikti atstovavimo sutarties ar įgaliojimo.

Pažymi, kad, vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog VSDFV Kauno skyriaus prašymas nėra pasirašytas VSDFV Kauno skyriaus direktorės (juridinio asmens vadovo) originaliu parašu, įstaigos direktorės tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytu būdu yra nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl asmenų, turinčių teisę siųsti VSDFV Kauno skyriaus dokumentus, pareiškėjas nurodo, kad VSDFV Kauno skyrius 2021 m. sausio 25 d. rašte „Dėl VSDFV Kauno skyriaus atstovo teikti teismui VSDFV Kauno skyriaus siunčiamus dokumentus per elektroninę teismų sistemą“ bei 2021 m. vasario 8 d. patikslintame prašyme patvirtino, kad R. J. yra VSDFV Kauno skyriaus Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1.V-148 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kaip Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paslaugų gavėjo, pareigų įgyvendinimo užtikrinimo“ 1.3 p., įgaliota teikti teismams VSDFV Kauno skyriaus dokumentus per LITEKO VEP posistemį.

Pažymi, kad darbuotojams, kurie teisme neatstovauja juridinio asmens, neatlieka jokių teisinių veiksmų, o dirba techninį darbą (siunčia dokumentus adresatams), negali būti taikomi ABTĮ 47 straipsnio 3 dalies numatyti reikalavimai, su jais nėra ir negali būti sudarytos atstovavimo teisme sutartys ar įgaliojimai. Dokumentų tvarkymo skyriaus darbuotojui, kuris teismui išsiunčia dokumentus paštu popierine forma, nekeliami jokie procesiniai reikalavimai, taip pat jis neprivalo teismui teikti duomenų, patvirtinančių, kad jis turi teisę atstovauti teisme. Papildomų reikalavimų kėlimas asmenims, kurie elektroniniu būdu išsiunčia dokumentus, kai analogiški reikalavimai nėra keliami asmenims, dokumentus siunčiantiems paštu popierine forma, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Taigi VSDFV Kauno skyriaus Dokumentų tvarkymo skyriaus darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka nėra įgalioti ir negali teisme atstovauti VSDFV Kauno skyriaus, tačiau turi teisę adresatams, tame tarpe ir teismui, teikti VSDFV Kauno skyriaus dokumentus, nepaisant to, kokia forma (elektronine ar popierine) šie dokumentai yra parengti.

Pasisakydamas dėl prašomos priteisti žalos rūšies, pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. sausio 21 d. VSDFV Kauno skyriaus teismui teiktame prašyme nurodytos faktinės aplinkybės pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog dėl atsakovo kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė būtent turtinę žalą, jam buvo permokėta ligos išmoka, ir teismui pateiktu prašymu pareiškėjas siekia išsiieškoti neatlygintą ligos išmokos permokos dalį, t. y. turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė pareiškėjo prašymą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytų prašymo (skundo) trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto dokumento.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, pažymi, kad ABTĮ aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

ABTĮ 24 straipsnyje įtvirtinti prašymo (skundo) turiniui ir formai keliami reikalavimai, šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais .

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, kuriame nurodoma, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P- 141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Pagal Taisyklių 3.3 punktą, paslaugų gavėjo administratorius – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 punktuose, o pagal Taisyklių 3.6.punktą, paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį. Pagal Taisyklių 27 punktą, paslaugų vartotojai, kurie neturi teisės įstatymų nustatyta tvarka atstovauti paslaugų gavėjams juridiniams asmenims teisme, turi teisę paslaugų gavėjo juridinio asmens vardu pateikti procesinius dokumentus į LITEKO VEP posistemį tik jei šių procesinių dokumentų rinkmena yra pasirašyta paslaugų gavėjo ar tokią teisę turinčio jo atstovo saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu.

Iš paminėtų teisės aktų nuostatų suprantama, kad fizinis asmuo (juridinio asmens darbuotojas) juridinio asmens atstovu LITEKO VEP sistemoje įtraukiamas ar pašalinamas konkretaus juridinio asmens iniciatyva ir veiksmais. Pats fizinis asmuo savavališkai be juridinio asmens valinių veiksmų negali įsitraukti kaip juridinio asmens atstovas ir tokiu būdu savavališkai teikti dokumentus ar atlikti kitus procesinius veiksmus LITEKO VEP posistemyje to juridinio asmens vardu. Be to, jei dokumentus per LITEKO VEP posistemį teikia tik tai daryti įgaliotas juridinio asmens darbuotojas, tikrinama ne to darbuotojo tapatybė ir įgaliojimai, bet dokumentą saugiu elektroniniu parašu pasirašiusio fizinio asmens – juridinio asmens vadovo ar atstovo - tapatybė ir įgaliojimai.

Kaip nurodo pareiškėjas, VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1.V-148 (toliau – ir Įsakymas), VSDFV Kauno skyriaus Dokumentų tvarkymo skyriaus darbuotojai, kurie pagal pareigybės aprašymą atsakingi už VSDFV Kauno skyriaus gaunamų ir siunčiamų dokumentų registravimą, skiriami VSDFV Kauno skyriaus, kaip LITEKO VEP paslaugų gavėjo, atstovais, kuriems suteikiama teisė perduoti į LITEKO VEP VSDFV Kauno skyriaus teismams teikiamus procesinius dokumentus (Įsakymo 1.3 punktas), bei kuriems sukuriama jų, kaip LITEKO VEP paslaugų gavėjų, paskyra (Įsakymo 3.2 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. LITEKO sistemoje yra įtraukta į pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atstovų sąrašą ir prašymo pateikimo metu turėjo teisėtą prisijungimą prie pareiškėjo, kaip juridinio asmens – VSDFV Kauno skyriaus, paskyros, per kurią skundas ir buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Būtent ši pareiškėjo darbuotoja atliko techninį veiksmą – pateikė teismui prašymą, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu.

Nagrinėjamu atveju LITEKO duomenys patvirtino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo J. Š. žalos atlyginimą VSDFV Kauno skyriaus naudai, prašymas buvo pasirašytas VSDFV Kauno skyriaus direktorės J. B. kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taigi laikytina, kad prašymas buvo pasirašytas ir pateiktas teismui tinkamai (t. y. saugiu elektroniniu parašu) patvirtinus pasirašiusio asmens tapatybę ir įgaliojimus kreiptis į teismą. Konstatuotina, jog techninis dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje būtent per pareiškėjo, o ne fizinio asmens, paskyrą, kai dokumentas pasirašytas asmens, turinčio įgaliojimus pateikti skundą teismui (šiuo atveju – VSDFV Kauno skyriaus direktorės), negali būti laikomas skundo padavimu neįgalioto vesti bylą asmens.

Antrasis pateikto prašymo trūkumas – nenurodyta prašomos atlyginti žalos rūšis – yra itin formalus ir vienas pats negalėtų būti pagrindu nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismas, būdamas aktyvus, pagal ABTĮ 12 ir 33 straipsnius gali pats tokį trūkumą pašalinti nutartyje priimti prašymą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados pareiškėjo prašymą laikyti nepaduotu pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pradinio prašymo priėmimo klausimą, 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjo prašymo trūkumus dalyje dėl prašymą teismui pateikusio asmens įgaliojimų, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad prašymas pateiktas neįgalioto asmens. Tai suponuoja, kad ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti prašymą nepaduotu yra nepagrįsta, todėl panaikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius