Legislator Case Law & Legislation
ce87696b-845e-4d7d-9960-966b15fb8a3c AI generated

ce87696b-845e-4d7d-9960-966b15fb8a3c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ce87696b-845e-4d7d-9960-966b15fb8a3c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

ce87696b-845e-4d7d-9960-966b15fb8a3c · Vilniaus apygardos teismas: savo turtu ir pajamomis iÅ¡ darbinės veiklos Å¡iai dienai nėra atsakinga UAB „Jareda“ už P. P. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ji galinti nustatyti jai priklausančio turto ir gautinų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos teisinį režimÄ , paskiriant Å¡ias pajamas asmeninėn jos nuosavybėn, o ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, neįrodė, kad sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, nes atsakovų sudaryta povedybinė sutartis neriboja skolininko P. P. atsakomybės, ji neatima teisės kreditoriui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko P. P. asmeninį turtÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-421-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04785-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.6.1.; 75.6.3.; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Jareda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Jareda“ ieÅ¡kinį atsakovams P. P. ir I.

P. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M., antstolių A. Z. ir Z. Z. kontoros antstolis A. Z.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „Jareda“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2008-01-19 Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. VM9-451, sudarytÄ tarp P. P. ir I. P. ir taikyti restitucijÄ , nustatyti, jog P. P. ir I. P. turtas, kuriam buvo taikomas 2008-01-19 Povedybine sutartimi, notarinio registro NR. VM9-451, nustatytas turto režimas, yra sutuoktinių P. P. ir I.

P. bendroji jungtinė nuosavybė, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad antstolis A. Z. vykdo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal notarų iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus iÅ¡ skolininko P. P. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Jareda“ naudai. NegrÄ Å¾intos skolos dydis 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė 39 732 Lt. 2008 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto 9-tojo notarų biuro notarė V. M. patvirtino atsakovų P. P. ir I. P. sudarytÄ povedybinę sutartį, pagal kuriÄ nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos santuokos metu įgytas bÅ«simas turtas tampa to asmens, kuris įgijo turtÄ , asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovo teigimu, sudarydami povedybinę sutartį, atsakovai siekia iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į I. P. gaunamas pajamas, bÅ«simÄ turtÄ , tai pažeidžia UAB „Jareda“ kaip kreditoriaus teises bei teisėtus interesus, rodo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ kreditoriaus atžvilgiu. IeÅ¡kovas CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia.Atsakovai I. P. ir P. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad povedybinės sutarties sudarymas neatleidžia nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo.

Povedybinė sutartis UAB „Jareda“ neliečia ir jokių pasekmių jai nesukelia. Ji buvo sudaryta ateičiai, kad po sutarties sudarymo kiekvienas iš sutuoktinių asmeniškai atsakytų už savo skolas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo priimti tik konkretaus asmens atžvilgiu, šiuo atveju P. P., negali sukurti jokių pareigų I. P.. Siekiant įrodyti, jog sutuoktinių prievolė yra solidari, turi būti reiškiamas ieškinys atskiroje byloje, nurodant atsakove I.

P., kadangi solidari atsakomybė nėra preziumuojama. Teismas laikė, kad atsakovė I. P. savo turtu ir pajamomis iÅ¡ darbinės veiklos Å¡iai dienai nėra atsakinga UAB „Jareda“ už P. P. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Sutuoktinių teisė sudaryti povedybinę sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ yra įtvirtinta CK 3.83 str. 1 d. Kadangi atsakovė I. P. nėra pripažinta ieÅ¡kovo skolininke, ji turi teisę nustatyti jai priklausančio bÅ«simo turto ir gautinų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos teisinį režimÄ , priskiriant Å¡ias pajamas asmeninėn jos nuosavybėn. Kreditorius byloje, reikÅ¡damas actio Pauliano ieÅ¡kinį, neįrodė, kad sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises.

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko P. P. asmeninį turtÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentaiIeÅ¡kovas UAB „Jareda“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 teismo 2011-09-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2005-2006 metais buvo pradėtos 7 vykdomosios bylos dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ P. P. ieÅ¡kovo UAB „Jareda“ naudai.

Ginčijama povedybinė sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta jau pradėjus išieškojimo bylas. Pažymėjo, kad LAT civilinėje byloje 3K-7-242/2009 priimtoje 2009-07-03 nutartyje išaiškino, jog sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (t.y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais). Toks LAT išaiškinimas reiškia, kad nepaisant to, ar skola asmeninė, ar bendroji, išieškojimas iš bendro sutuoktinio turto dalies, nesant ginčijamos sutarties, būtų galimas.

Taigi ginčijama povedybinė sutartis neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas neatsižvelgė į tÄ faktÄ , kad realus iÅ¡ieÅ¡kojimas nevyksta, kadangi skolininkas ginčijamos sutarties pagrindu nebeturi bendro su sutuoktine turto ir pajamų. Atsakovas P. P. piktybiÅ¡kai vengia padengti skolÄ , todėl sudarė ginčijamÄ povedybinę sutartį. Pažymi, kad iÅ¡ vedybų sutarčių registro matyti, kad sutuoktinių (atsakovų) vardais registruotas nekilnojamasis turtas po ginčijamos sutarties sudarymo tapo asmeniniu sutuoktinių (atsakovų) turtu, kas taip pat apribojo ieÅ¡kovo galimybes iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Povedybinė sutartis buvo sudaryta neinformavus ieÅ¡kovo (kreditoriaus) ir pažeidžiant ieÅ¡kovo interesus. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal minėtÄ LAT nutartį, nustačius, jog vienam sutuoktiniui Å¡eimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas raÅ¡ytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir Å¡iam nepaneigus CK 3.92 str. 3 d. įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iÅ¡ tokio sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Atsakovai P. P. ir I. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį praÅ¡o atmesti.

Nurodo, kad ginčijamos sutarties sudarymas nepanaikina sutuoktinių įsipareigojimų, atsiradusių iki tokios sutarties sudarymo. Teigia, kad P. P. dirba UAB „Nona mix“ ir turi darbines pajamas, iÅ¡ kurių galima vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai. Po ginčijamos sutarties sudarymo sutuoktinių turtinė padėtis nepasikeitė – nei vienas neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. PasiraÅ¡ius povedybinę sutartį, ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ginčijamÄ atsakovų sudarytÄ povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia, nes atsakovė I.

P. savo turtu ir pajamomis iÅ¡ darbinės veiklos Å¡iai dienai nėra atsakinga UAB „Jareda“ už P. P. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ji galinti nustatyti jai priklausančio turto ir gautinų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos teisinį režimÄ , paskiriant Å¡ias pajamas asmeninėn jos nuosavybėn, o ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, neįrodė, kad sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, nes atsakovų sudaryta povedybinė sutartis neriboja skolininko P. P. atsakomybės, ji neatima teisės kreditoriui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko P. P. asmeninį turtÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. Z. vykdo vykdomÄ sias bylas dėl skolos iÅ¡ skolininko P. P. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Jareda“ naudai. Po įsiskolinimo ieÅ¡kovui UAB „Jareda“ susidarymo 2008-01-19 atsakovai P. P. ir I. P. sudarė povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. VM 9-451), kurioje Å¡alys susitarė, jog nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos santuokos metu įgytas bÅ«simas turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai) tampa to asmens, kuris įgijo turtÄ , asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovas UAB „Jareda“ pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovų sudarytÄ povedybinę sutartį negaliojančia. IeÅ¡kovas savo, kaip kreditoriaus, teisių suvaržymÄ grindė ta aplinkybe, jog po ginčijamos sutarties sudarymo vieno iÅ¡ sutuoktinių gautoms darbinės veiklos pajamoms pasikeičia teisinis turto režimas, t.y. toks turtas nėra laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o tampa kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeniniu turtu, todėl pagal vykdomÄ sias bylas neįvykdytų asmeninių P. P. skolinių įsipareigojimų iÅ¡ieÅ¡kojimas nebegali bÅ«ti nukreiptas į atsakovės I.

P. darbines ir kitokias pajamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės konstatuojant tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų actio Pauliano ieÅ¡kiniui patenkinti. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde be pagrindo mini LR CK 3.92 str. 3 d. įtvirtintÄ prezumpcijÄ , teigiant, kad iÅ¡ sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad minima įstatymo prezumpcija bei aplinkybe, jog iÅ¡ sandorių, kurių pagrindu yra pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko P. P., kylanti prievolė yra bendra atsakovų prievolė, vykdytina iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, ieÅ¡kovas nesirėmė nei ieÅ¡kinyje, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kaip minėta, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl tokie apelianto nurodymai atmestini. Tuo labiau, kad pats ieškovas pateiktame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad išieškojimas vyksta vien dėl P. P. skolos. Byloje nėra įrodyta, kad sandoriai, kurių pagrindu yra pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, buvo sudaryti atsakovų šeimos interesais ir kad iš jų kylančios prievolės yra bendros sutuoktiniams, vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto.

Apelianto minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės (vykdomos iÅ¡ asmeninio turto, o jo nepakankant iÅ¡ bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (t.y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai Å¡eimos interesais), nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad atsakovų sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, interesus, bei Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 6.66 str. pagrindu.

Byloje ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, prašė jo teises ginti, taikant LR CK 6.66 str. numatytÄ actio Pauliana institutÄ . CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas Å¡ių nurodytų sÄ lygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Å¡iuo metu tik P. P. yra atsakingas už prievolės įvykdymÄ ieÅ¡kovui, o atsakovė I. P. savo turtu ir pajamomis nėra atsakinga UAB „Jareda“ už P. P. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl ji turinti teisę nustatyti jai priklausančio bÅ«simo turto ir gautinų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos teisinį režimÄ , priskiriant Å¡ias pajamas asmeninėn jos nuosavybėn. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta CK 3.83 str. 1 d.

IeÅ¡kovo teigimu atsakovų sudaryta povedybine sutartimi nustatytas Å¡alių turto režimas pažeidžia jo, kaip kreditoriaus interesus, galimybes iÅ¡siieÅ¡koti įsiskolinimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kojimo teisės pagal prievolę, atsiradusiÄ iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių gautinų pajamų ar turto priskyrimas asmeninėn kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne tik į skolininko asmeninį turtÄ , bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.

Sutuoktinių susitarimas dėl gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja skolininko civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles. Kaip minėta, pagal LR CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Byloje esantys duomenys, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, rodo, kad sudarydami povedybinę sutartį sutuoktiniai nenuslėpė bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto, taip pat nenumatė pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Ginčijama povedybine sutartimi sutuoktiniai nesprendė dėl konkretaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleidimo ar jo apsunkinimo prievolėmis trečiųjų asmenų naudai, taigi nenustatyta ir tokių kreditoriaus teises pažeidžiančių veiksmų. Povedybinėje sutartyje nustatomas sutuoktinių turto režimas nedaro įtakos jų mokumui, o byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas P. P., pasirašius povedybinę sutartį, tapo nemokus ar jo mokumas esmingai pasikeitė.

Taip pat ginčijama sutartimi nėra panaikinama ar apribojama skolininko - atsakovo P. P. civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis, taip pat ir ieÅ¡kovÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovams pasiraÅ¡ius ginčijamÄ povedybinę sutartį, tapo negalimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės I. P. gaunamų pajamų ar turto dalį, priklausančiÄ (tenkančiÄ ) skolininkui P. P., kaip to turto (pajamų) bendrasavininkui. Byloje neįrodyta, kad iki ginčijamos povedybinės sutarties sudarymo buvo nustatyta konkreti skolininko P. P. turto dalis bendrame sutuoktinių turte, kad buvo vykdomi atskaitymai iÅ¡ atsakovės I.

P. darbo užmokesčio P. P. įsiskolinimams padengti. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog įrodinėtinų reiÅ¡kiant actio Pauliana ieÅ¡kinį aplinkybių ieÅ¡kovas byloje neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmetė. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovo teiginiai, kad realus P. P. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas nevyksta ar kad povedybinė sutartis buvo sudaryta nepraneÅ¡us kreditoriui ir pan., nes bylos duomenys nepatvirtina, kad skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas realiai nevyksta bÅ«tent dėl ginčijamos povedybinės sutarties sudarymo (taip pat nenustatyta, kad po ginčijamo sutarties sudarymo atsakovų turtinė padėtis kaip nors esmingai pasikeitė, nenustatyta, kad po ginčijamo sandorio sudarymo sutuoktiniai (sutuoktinis) įgijo kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį bÅ«tų galimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas), o norminis reglamentavimas neįpareigojo sutuoktinius apie povedybinės sutarties sudarymÄ informuoti savo kreditorius.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Jareda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo UAB „Jareda“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Romualda Janovičienė                                                                            Dalia Kačinskienė Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius