ce86ea4b-fb84-46b8-8464-c4ae7ebd4bf1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-339-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00613-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų L.

F. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės kredito unijos „Taupkasė“ ieÅ¡kinį atsakovams L. F. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo administravimo centras“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kredito unija „Taupkasė“ (toliau – ir ieÅ¡kovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – ir nemokumo administratorė), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L.

F. ir A. K. 474 296,35 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktorius priėmė sprendimÄ dėl kredito unijos „Taupkasė“ veiklos apribojimo, kuriuo buvo apribota Å¡ios kredito unijos veikla ir laikinÄ ja administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“ (toliau – ir laikinoji administratorė). Laikinoji administratorė, iÅ¡analizavusi kredito unijos „Taupkasė“ finansinę padėtį, pateikė iÅ¡vadÄ , kuria remdamasis, Lietuvos bankas nustatė, kad kredito unija „Taupkasė“ nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansinių paslaugų.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas 2018 m. vasario 13 d. pripažino kredito unijÄ â€žTaupkasė“ nemokia ir kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi laikinoji administratorė bei ieÅ¡kovės valdymo organai įpareigoti perduoti nemokumo administratorei visÄ kredito unijos turtÄ ir dokumentus.

3. Nemokumo administratorei perėmus kredito unijos „Taupkasė“ administravimÄ , nustatyta, kad nuo 2015 m. pradžios iki 2017 m. lapkričio 3 d. buvo kuriama programinė įranga, skirta bankinių operacijų (ang. banking management system – BMS) ir klientų (CRM) valdymui (toliau – ir programinė įranga), tačiau atsakovai L. F. ir A. K. buvę kredito unijos „Taupkasė“ valdymo organais, nevykdė imperatyvių pareigų perduoti nemokumo administratorei kredito unijai „Taupkasė“ priklausančio turto (programinės įrangos). Tokiais atsakovų neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovei buvo padaryta 474 296,35 Eur dydžio žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

5. Teismas pažymėjo, kad faktÄ , jog kredito unijoje „Taupkasė“ 2015-2017 m. buvo sukurta nemokumo administratorės nurodyta programinė įranga, pripažįsta atsakovai. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina programinės įrangos, kaip turto, apskaitymas unijos apskaitoje, taip pat byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 177-184). IÅ¡ 2015-2017 m. Darbų aktų matyti, kokie programinės įrangos kÅ«rimo darbai buvo atliekami, o iÅ¡ kredito unijos valdybos 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 12 d. posėdžių protokolų matyti, kad buvo nutarta programinę įrangÄ Ä¯traukti į kredito unijos „Taupkasė“ apskaitÄ kaip nematerialųjį turtÄ , skirtÄ parduoti, bei parduoti Å¡iÄ programinę įrangÄ Lenkijoje registruotai įmonei BIGCREDIT Sp.z.o.o. – su Å¡ia įmone 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta programinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis. Duomenų, kad Å¡i sutartis bÅ«tų įvykdyta, byloje nepateikta.

6. Teismas sprendė, kad kredito unijos „Taupkasė“ 2015-2017 m. sukurtos programinės įrangos sukūrimo vertė yra 474 296,35 Eur, todėl būtent tiek vertas turtas (programinė įranga). Teismas pažymėjo, kad tiek laikinoji administratorė, tiek ir nemokumo administratorė siekė, kad būtų įvertinta programinės įrangos rinkos vertė, tačiau joms nebuvo perduoti prisijungimo kodai, be kurių neįmanoma įvertinti, kokios programos faktiškai sukurtos ir kokia galėtų būti programinės įrangos rinkos vertė.

7. Teismas pripažino, kad programinė įranga neperduota nemokumo administratorei, kadangi jai neperduoti prisijungimų kodai. Atsakovų teiginiai, kad programinė įranga perduota, nes ji yra pačioje kredito unijoje, joje esančiuose serveriuose, kada neperduoti prisijungimo kodai, nelaikytini pagrįstais. Teismas atkreipė dėmesį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT), atsakydama į teismo paklausimÄ , informavo, kad kredito unijos darbuotojas, atsakingas už informacines technologijas, – P. T. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavė USB laikmenÄ su įraÅ¡ytais slaptažodžiais, kurie leido įjungti kredito unijos „Taupkasė“ kompiuterinę įrangÄ , tačiau Å¡ių kodų pagalba negalima disponuoti serveriuose esančia programine įranga (3 t., b. l. 152).

Liudytojas P. T. rašytiniuose paašikinimuose nurodė, kad FNTT pareigūnams jis neperdavė prisijungimo kodų, kurie reikalingi pasiekti serverį – programos išeities kodo (3 t., b. l. 154-157). Be to, laikinoji administratorė paaiškino, kad jai unijos specialistai atsisakė perduoti programinės įrangos kodinius raktus, kas buvo reikalinga unijos turto įvertinimui, ekspertizei.

8. Teismo vertinimu, atsakovams, kaip buvusiems kredito unijos „Taupkasė“ vadovams, neįvykdžius pareigos perduoti programinę įrangÄ nemokumo administratorei, laikytina, kad jie padarė unijai žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti. Byloje nepateikta duomenų, kad atleista iÅ¡ direktorės pareigų atsakovė L. F. perdavė kredito unijos „Taupkasė“ dokumentus ir turtÄ kitam valdymo organui. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir su atsakovu A. K. Å is atsakovas, kaip paskutinis valdymo organas, nėra perdavęs nemokumo administratorei programinės įrangos ar pateikęs įrodymų, kad jÄ yra perdavęs kitiems asmenims.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad abu atsakovai atliko kredito unijos „Taupkasė“ atžvilgiu neteisėtus veiksmus – neiÅ¡saugojo jai nuosavybės teise priklausančio turto ir jo neperdavė nemokumo administratorei. Ä®vertinęs tai, kad Å¡ie subjektai veikė unijos vardu, disponavo jai priklausančiu turtu, priėmė dėl jo sprendimus, tačiau nėra jokių įrodymų, kurie atskleistų programinės įrangos, kaip turto, likimÄ ir statusÄ , teismas konstatavo ieÅ¡kiniu priteistinos žalos nedalomumÄ bei atsakovų veiksmų bendrumÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai 9. Apeliaciniame skunde atsakovė L. F. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Atsakovė negalėjo bÅ«ti atsakinga už turto, kurio niekada neturėjo savo žinioje, perdavimÄ , o pareigÄ bendradarbiauti, nurodydama asmenis, kuriems kredito unijos veiklos laikotarpiu turtas buvo patikėtas, tinkamai įgyvendino. Prisijungimo kodai, kurie yra reikalingi prisijungti prie programos iÅ¡eities kodo ir reikalingi jį kuriant, prižiÅ«rint bei administruojant, kredito unijos veiklos laikotarpiu buvo patikėti informacinių technologijų skyriaus darbuotojams, o unijos valdymo organai jais nedisponavo.

Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai A. K. ir P. T.. 9.2. Ä®monių valdymo organų pareiga perduoti turtÄ turi bÅ«ti suprantama kaip pareiga bendradarbiauti, t. y. pareiga pateikti informacijÄ apie valdymo organo žinioje nesantį turtÄ , o turtÄ , kuris yra jo žinioje, perduoti nemokumo administratoriui. 9.3. Byloje kilusį ginÄÄ , kuriuo reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra, teismas nepagrįstai sutapatino su reikalavimu atlyginti žalÄ . 9.4. Byloje nėra įrodymų dėl daikto vertės dydžio, iÅ¡skyrus faktÄ , kokie kaÅ¡tai patirti kuriant programÄ .

Žinant kad darbai buvo neužbaigti ir programa nėra likvidi, nes pritaikyta specifinei įmonei, t. y. ji nėra vieÅ¡ai rinkai pritaikytas produktas, negalima kalbėti apie jos rinkos vertę, nes ji neturi rinkos. Teismui tenkinus tokį reikalavimÄ , programos vertė turėjo bÅ«ti nustatoma ne pagal jos kÅ«rimo kaÅ¡tus (tai bÅ«tų labiau žalos paskaičiavimas), o pagal jos rinkos vertę. Teismas privalėjo atmesti reikalavimÄ kaip arba bent jau nustatyti programinės įrangos vertę savo nuožiÅ«ra. 9.5.

Teismas, neteisingai nustatė vadovo atsakomybės rūšį, jog byloje kyla civilinė, o ne materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas. 9.6. Tiek Lietuvos banko paskirta laikinoji administratorė, tiek nemokumo administratorė nevykdė jiems teisės aktų keliamos pareigos – pasikeitus atsakingiems asmenims atlikti viso turto inventorizacijÄ ir dėl to patys susidÅ«rė su iÅ¡ to kylančiais padariniais, jog negali objektyviai nustatyti, koks tiksliai turtas yra jų dispozicijoje. 9.7. Nemokumo administratorė, turėdama jai įstatymo suteiktas tiek teisines, tiek ir finansines priemones, nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų patikrintos aplinkybės dėl CD disko ir ginčo programos kopijos perdavimo FNTT.

10. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismo sprendimas yra su prieÅ¡taravimais ir nenuoseklus. IÅ¡ pradžių reikalaujama grÄ Å¾inti visÄ programÄ arba kodus, nors nurodoma, kad programa nebuvo iÅ¡saugota. Galiausiai reikalaujama atlyginti žalÄ . 10.2. Teismas ignoravo administratoriams keliamus profesionalumo reikalavimus ir pareigÄ laikytis teisės aktų.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dabartinė nemokumo administratorė bei laikinoji administratorė vykdė jiems nustatytÄ pareigÄ atlikti turto inventorizacijÄ . Nebuvo pateikta įrodymų, kad administratorės tinkamai įformino ieÅ¡kovės turto perėmimÄ . Neatlikus turto inventorizacijos bankroto administratorė negali nustatyti turto bÅ«klės ir kur jis yra. 10.3. Teismas klaidingai nurodė laikotarpį, kai ieÅ¡kovės vadovo pareigas ėjo atsakovas A. K.. Å is atsakovas vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki Lietuvos banko moratoriumo paskelbimo 2017 m. gruodžio 28 d., faktiÅ¡kai – tik dvi darbo dienas.

Per tas dienas atsakovas savo žinion nespėjo perimti jokio unijos turto. 10.4. Nemokumo administratorė ieÅ¡kinį iÅ¡kėlė reikalaudama atlyginti žalÄ , dėl to, kad jos dispozicijoje nėra programos. Vėliau savo pozicijÄ pakeitė nurodydama, kad programa yra jos dispozicijoje, tačiau ji nėra pilnai funkcionuojanti. Dar vėliau buvo teigiama, kad dalis programos yra jos dispozicijoje, o dalis nėra, t. y. kad CRM ir BMS yra dvi skirtingos programos. Galiausiai, paskutiniame atsiliepime administratorė nurodo, kad neturi kodų.

Pradiniu ieškiniu iškeltas reikalavimas privalo būti nagrinėjamas pradinio ieškinio ribose.

11. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovė praÅ¡o skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 11.1. Skundžiamu sprendimu yra patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kurio rezoliucine dalimi buvo praÅ¡oma priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. F. ir A. K. 474 296,35 Eur žalos atlyginimÄ . BÅ«tent tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas praÅ¡ant priteisti prievolės įvykdymÄ natÅ«ra ir teismas neperžengė ieÅ¡kinio ribų. 11.2.

Ginčo programinė įranga, pasak atsakovų, yra ieÅ¡kovės serveriuose. Atsakovai neginčija, kad Å¡ie serveriai yra apsaugoti slaptažodžiu, be kurio nėra įmanoma prisijungti prie serverių ir tokiu bÅ«du „prieiti“ prie programinės įrangos kodo bei įgyvendinti nuosavybės teisių į programinę įrangÄ (disponuoti, naudoti ir jÄ valdyti). 11.3. Atsakovai neginčija, kad jie nėra perdavę laikinajai administratorei ir (ar) nemokumo administratorei serverių, kuriuose galimai yra programinė įranga, slaptažodžių.

Atsakovai nepateikė į bylÄ nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad Å¡ių serverių slaptažodžiai bÅ«tų tinkamai saugomi unijoje. 11.4. Atsakovų pripažinimas, kad slaptažodžių niekada neturėjo, patvirtina jų nerÅ«pestingumÄ . Kita vertus, abu atsakovų nurodyti asmenys, kurių žinioje, atsakovų teigimu, buvo slaptažodžiai (P. T. ir A. K.) bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Å¡ių serverių slaptažodžių jie neturi. 11.5. FNTT į bylÄ pateiktas 2020 m. liepos 2 d. praneÅ¡imas patvirtina, kad FNTT nebuvo perduoti kodai, kuriais galima bÅ«tų įgyvendinti disponavimo teisę į programinę įrangÄ .

Byloje esanti medžiaga taip pat paneigia atsakovų argumentus, kad programinė įranga buvo perduota laikinajai administratorei. 11.6. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė L. F., FNTT perduotame CD diske buvo ne programinės įrangos kodas, o ieÅ¡kovės darbuotojų elektroninių paÅ¡to dėžučių turinys. Tai yra aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ tarp FNTT ir P. T. sudaryto 2018 m. balandžio 4 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo. 11.7. Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte vadovui nustatyta pareiga perduoti nemokumo administratoriui nemokios įmonės turtÄ yra siejama ne su bendradarbiavimo pareiga, o su pareiga iÅ¡saugoti turtÄ ir jį saugų perduoti nemokumo administratoriui tokiu bÅ«du, kad nemoki įmonė galėtų įgyvendinti perduoto turto disponavimo į jį, valdymo ir naudojimo teisę. 11.8.

Argumentų dėl programinės įrangos rinkos vertės atsakovai nedėstė pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai negali būti apeliacijos objektu. Kita vertus, programinės įrangos vertę pagrindžia byloje esantys įrodymai – ieškovės finansų vadovės pasirašyta buhalterinė pažyma Nr. 2017.11.02-03, auditorės J. T. ataskaita, Lietuvos banko sprendimas dėl moratoriumo ieškovei, ieškovės ir Lenkijos įmonės BIGCREDIT Sp.z.o.o. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudaryta programinės įrangos pirkimo sutartis Nr. BIG 17/09/14, ieškovės valdybos posėdžių sprendimai bei ieškovės balansas. 11.9.

Vadovo pareiga saugoti turtÄ ir perduoti jį nemokumo administratoriui yra kildinama iÅ¡ vadovo, kaip valdymo organo kompetencijos. Å i pareiga kildintina iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų, todėl ginčijamu sprendimu atsakovų atžvilgiu yra nustatyta tinkama atsakomybės rÅ«Å¡is – civilinė atsakomybė. 11.10. Abu atsakovai nepriklausomai nuo to, kokį laikÄ jie buvo vadovais, atliko ieÅ¡kovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus – neiÅ¡saugojo jai nuosavybės teise priklausančio turto.

A. K. buvo ieÅ¡kovės valdybos nariu iki tapdamas vadovu. Tai reiÅ¡kia, kad jis žinojo, jog ieÅ¡kovė serveryje turi programinę įrangÄ , tačiau nesiėmė veiksmų jos iÅ¡saugojimui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. Ieškovė kredito unija „Taupkasė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. spalio 25 d. Ieškovės vadovės pareigas nuo 2015 m. liepos 14 d. ėjo atsakovė L. F. (2 t., b. l. 31).

15. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 241-164 dėl Taupkasės, kredito unijos inspektavimo rezultatų nuspręsta nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nuÅ¡alinti Taupkasės, kredito unijos administracijos vadovę ir valdybos narę (valdybos pirmininkę) L. F. nuo administracijos vadovo ir valdybos nario (valdybos pirmininko) pareigų ir įpareigoti kredito unijÄ atÅ¡aukti jÄ iÅ¡ nurodytų pareigų ir (arba) nutraukti su ja sudarytas sutartis arba panaikinti įgaliojimus (1 t., b. l. 99-101).

16. Vykdant minėtÄ Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus sprendimÄ 2017 m. spalio 31 d. kredito unijos stebėtojų tarybos sprendimu buvo nuspręsta:

1) pavesti stebėtojų tarybos pirmininkei O. V. pasiraÅ¡yti su L. F. kaip unijos administracijos direktore darbo sutarties nutraukimo dokumentus pagal Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 241-164;

2) skirti nuo 2017 m. lapkričio 1 d. laikinai einančia unijos administracijos vadovo pareigas projektų vadovę J. D. ir skirti jai 270 Eur darbo užmokesčio priedÄ (iÅ¡ kurio bÅ«tų atskaitomi įstatymais nustatyti mokesčiai) laikotarpiu, kol ji eis unijos vadovo pareigas;

3) nustatyti, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. teisės aktais unijos valdybos kompetencijai priskirtus klausimus svarstys ir sprendimus dėl jų priims unijos stebėtojų taryba (2 t., b. l. 20-21). 17. 2017 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė su atsakove L. F. sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 40). TÄ pačiÄ dienÄ atsakovė L. F. buvo įdarbinta unijoje administracijos vadovo pavaduotojos pareigose (2 t., b. l. 22-23).

18. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2017 m. gruodžio 20 d. unijos administracijos vadovo pareigose dirbo atsakovas A. K. (1 t., b. l. 50-51).

19. IÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto bylos Nr. B2-846-555/2021, nagrinėjamos Kauno apygardos teisme, duomenų (bankroto bylos 2 t., b. l. 21-27) nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus sprendimu ieÅ¡kovės veiklai paskelbtas moratoriumas, laikinÄ ja ieÅ¡kovės turto administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Minėtame sprendime priežiÅ«ros institucija pažymėjo, kad J. D. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. unijos vadovės pareigas ėjo neturėdama Lietuvos banko leidimo. Be kita ko, minėtu sprendimu priežiÅ«ros institucija nenustatė, kad paskelbus moratoriumÄ laikinai sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai ir Å¡ių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius (Kredito unijų įstatymo 64 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovės valdymo organai ir laikinoji administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei visus bankrutuojančios kredito unijos dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1381-790/2018.

21. Byloje nėra duomenų, kad keičiantis kredito unijos valdymo organams, paskyrus laikinÄ jį administratorių ar nemokumo administratoriui perėmus bankrutuojančios kredito unijos turtÄ buvo pasiraÅ¡yti turto priėmimo–perdavimo aktai ar atlikta unijos turto inventorizacija.

22. Byloje nėra ginčo, kad kredito unija „Taupkasė“ savo žinioje nuo 2015 m. turėjo ir kÅ«rė programinę įrangÄ , skirta bankinių operacijų ir klientų valdymui (toliau – programinė įranga). Byloje taip pat nustatyta, kad norint disponuoti programine įranga nemokumo administratoriui yra reikalinga prieiga prie programinės įrangos kodo, kuri yra apsaugota slaptažodžiu.

23. Atsakovė L. F. atsiliepime į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad prisijungimo kodai, leidžiantys pasiekti programos kodÄ , buvo saugomi dvejose USB laikmenose, kurias turėjo du IT skyriaus darbuotojai: A. K. ir P. T. (1 t., b. l. 137). Nurodytas aplinkybės 2020 m. liepos 17 d. teismo posėdyje patvirtino unijos darbuotojas A. K., paaiÅ¡kinęs, kad pagrindinis USB raktas buvo pas informacinių technologijų specialistÄ P. T., o atsarginį USB raktÄ turėjo liudytojas (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 3 min. 50 sek. – 1 val. 5 min. 50 sek.). Liudytojas taip pat nurodė, kad paskyrus laikinÄ jį administratorių, pastarasis liepė darbuotojams palikti patalpas, o liudytojo turėtas USB raktas liko unijos patalpose (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 8 min. 20 sek. – 1 val. 10 min. 40 sek.).

24. Byloje taip pat nustatyta, kad P. T. turėtas USB raktas buvo perduotas FNTT (2 t., b. l. 24-26), tačiau slaptažodžių, reikalingų norint pasiekti programinės įrangos kodÄ bei disponuoti ginčo programine įranga, Å¡ioje USB laikmenoje nebuvo (3 t., b. l. 152, dokumento Nr. DOK-22959, gauto 2020 m. rugsėjo 9 d. priedas). Aplinkybę, kad FNTT turimoje USB laikmenoje prisijungimo prie serverio programos iÅ¡eities kodų nėra, patvirtino ir unijos IT skyriaus darbuotojas P. T. (dokumento Nr. DOK-18714, gauto 2020 m. liepos 12 d. priedas Nr. 2). Duomenų, kur yra atsarginė USB laikmena, leidžianti pasiekti programos iÅ¡eities kodÄ , byloje nėra.

25. Byloje esanti ieÅ¡kovės 2017 m. lapkričio 2 d. buhalterinė pažyma patvirtina, kad programinės įrangos sukÅ«rimo sÄ naudos yra 474 296,35 Eur (1 t., b. l. 41-44). Be to, į bylÄ yra pateikta ieÅ¡kovės ir Lenkijos įmonės BIGCREDIT Sp.z.o.o 2017 m. rugsėjo 14 d. programinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ginčo programinė įranga ieÅ¡kovės yra parduodama už 500 000 Eur (dokumento Nr. DOK-774 gauto 2020 m. sausio 8 d. priedas Nr. 9). Nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties projektas buvo tvirtinamas ieÅ¡kovės valdybos posėdžiuose (dokumento Nr. DOK-774 gauto 2020 m. sausio 8 d. priedai Nr. 7 ir 8).

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad programinė įranga nemokumo administratoriui nebuvo perduota, kadangi jam nebuvo perduoti prisijungimų kodai, ir taikė dviejų skirtingais laikotarpiais vadovavusių kredito unijos administracijos vadovų – L. F. ir A. K. solidariÄ civilinę atsakomybę už kredito unijos turto neperdavimÄ . Dėl materialinės ir civilinės atsakomybės atribojimo 27. Apeliaciniame skunde atsakovė L. F. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei pritaikė civilinę atsakomybę. Atsakovės vertinimu, byloje galėjo bÅ«ti taikomos tik darbo teisės normos ir materialinė darbuotojo atsakomybė.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rÅ«Å¡ies, teisinę reikÅ¡mę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobÅ«dis. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytÄ pareigÄ , jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rÅ«Å¡is nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingÄ verslo sprendimÄ , neiÅ¡tiria reikÅ¡mingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytÄ pareigÄ , todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.

Pripažinus, kad vadovas įmonei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

29. Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad kredito unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Pagal minėto straipsnio 7 dalį administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos Å«kinę finansinę veiklÄ ;

2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus Kredito unijų įstatyme nustatytas išimtis;

3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;

4) tvarko kredito unijos narių registrÄ ;

5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;

6) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

7) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti iÅ¡imtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai. Be to, vienasmenis kredito unijos valdymo organo turi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarinės pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pareiga saugoti juridinio asmens turtÄ ir perduoti jį nemokumo administratoriui yra kildinama iÅ¡ vadovo, kaip valdymo organo kompetencijos. Å i pareiga kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų įstatymų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-429-313; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, civilinėje byloje NR. e3k-3-510-915/2018); be kita ko, bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės L. F. veiksmus, pagrįstai taikė CK normas ir sprendė dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pažymėtina, kad užtikrinti unijai reikÅ¡mingo ir vertingo turto tinkamÄ apsaugÄ ir apskaitÄ , šį turtÄ saugoti, padaryti pakankamai jo kopijų, patvirtinti vertingo turto saugojimo unijoje tvarkÄ ir kt. yra bÅ«tent unijos vadovo pareiga, kylanti iÅ¡ jo kaip vienasmenio valdymo organo įgaliojimų ir įstatyme įtvirtintų fiduaciarinių pareigų unijai.

Dėl unijos vadovų civilinės atsakomybės sÄ lygų 31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad programinė įranga nemokumo administratoriui nebuvo perduota ir pažymi, kad atsakovų teiginiai, jog ginčo programinė įranga buvo perduota laikinajam administratoriui, yra paneigti byloje esančiais įrodymais – 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje laikinosios administratorės atstovas paaiÅ¡kino, kad siekė gauti USB laikmenas su prisijungimo prie programos iÅ¡eities kodo slaptažodžiais ir nustatyti, kaip tinkamai apskaityti programinę įrangÄ unijos apskaitoje, tačiau nei buvę darbuotojai, nei buvę vadovai prieigos prie programinės įrangos iÅ¡eities kodo nesuteikė, apie jokį unijos patalpose likusį USB raktÄ laikinasis administratorius nebuvo informuotas (2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 34 min. 30 sek.

– 48 min. 25 sek.; 1 t., b. l. 19, 21-22). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų teiginiai, kad visas unijos turtas – tiek materialus, tiek nematerialus liko unijos patalpose ir yra tinkamai perduotas, nėra pagrįsti, nes neperdavus nei laikinajai, nei nemokumo administratorei prisijungimo prie programinės įrangos iÅ¡eities kodo slaptažodžių, negalimas pripažinimas, kad nemokumo administratorė ginčo turtÄ turi savo žinioje ir gali juo disponuoti. Pažymėtina, kad turtas tinkamai perduodamas yra tada, kai nemokumo administratoriui realiai sudaroma galimybė šį turtÄ ne tik turėti savo žinioje, tačiau ir juo disponuoti.

32. Kredito unijų įstatymo 73 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatė, kad kredito unijų bankroto procedÅ«ras reglamentuoja Å¡is įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu Å¡is įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip. Ä®monių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustatė, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

33. Be kita ko, kredito unijos vadovas, kaip ir bet kurio kito juridinio asmens vadovas, juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis), privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (3 dalis), negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis), privalo praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobÅ«dį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis).

Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), taigi už Å¡ių pareigų nevykdymÄ vadovams taikoma civilinė atsakomybė.

34. Pažymėtina, kad pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendroves valdymo organai (IBI 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamÄ Ä¯monės dokumentų ir turto neperdavimÄ naujam vadovui bendrais pagrindais, t. y. pagal CK 2.87 straipsnį, jei nustatomas Å¡io straipsnio normų neatitinkantis vadovų elgesys.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsakovų neteisėtus veiksmus konstatavo įvertinęs aplinkybę, kad turtas nėra nemokumo administratoriaus žinioje, be to, teismas atsakovų neteisėtų veiksmų neindividualizavo, vertino bendrai, t. y. nurodė, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų neperdavė turto nemokumo administratoriui (sprendimo 32 punktas), nors byloje kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėti veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami atskirai, kadangi, kaip minėta, skiriasi jų atsakomybės pagrindas. Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, kad tarp L. F. ir A. K. vadovavimo laikotarpių įsiterpė ir J. D. vadovavimo laikotarpis, neiÅ¡tyrus J. D. veiksmų, preziumuoti L. F. ir A. K. atsakomybės solidarumo nebuvo teisinio pagrindo.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam tikrais atvejais gali bÅ«ti preziumuojamas priežastinis ryÅ¡ys tarp skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, kai dėl jų veiksmų negalima nustatyti, dėl kurio iÅ¡ kelių atsakovų veiksmų faktiÅ¡kai kilo žala. CK6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaiÅ¡ku, kurio iÅ¡ kelių žalÄ padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalÄ , CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ . Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Taigi teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ka žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ . Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iÅ¡ atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryÅ¡io prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios aplinkybės:

1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė rizikÄ , kuri teisiÅ¡kai gali bÅ«ti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimÄ ;

2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų;

3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas potencialiai žalÄ padariusių asmenų gali iÅ¡vengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų. Ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieÅ¡kovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Ši prezumpcija negalima, jei neaiÅ¡ku, ar atsakovas iÅ¡ viso atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

37. Taigi, tam, kad įsigaliotų priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos prezumpcija, turi bÅ«ti nustatyta, kad visi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių potencialiai galėjo kilti žala. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė turi teisę reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nukreipti tik į du iÅ¡ trijų buvusių unijos vadovų, tačiau siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovų L. F. ir A. K. veiksmų teisėtumÄ yra bÅ«tina įvertinti ir tarpe Å¡ių atsakovų unijos vadovės pareigas ėjusios J.

D. veiksmus. Teismas atkreipia dėmesį, kad toks vertinimas gali turėti įtakos unijos vadovės pareigas ėjusios J. D. teisėms ir pareigoms, todėl svarstytina teismo iniciatyva įtraukti šį asmenį į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina į tai, į bylÄ neįtraukus Å¡io asmens nebuvo tinkamai nustatyta, ar atsakovė L. F. iÅ¡ tiesų neiÅ¡saugojo unijos turto, taip pat tai, ar paskutinysis kredito unijos vadovas A.

K. neiÅ¡saugotÄ unijos turtÄ apskritai turėjo savo žinioje.

38. Tam, kad nagrinėjamoje byloje atsakovams bÅ«tų taikoma solidari atsakomybė, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad L. F. ir A. K. savo neteisėtais veiksmais, netinkamai saugant kredito unijos turtÄ , sukėlė rizikÄ , kad turtas bus prarastas ir, tikėtina, bÅ«tent Å¡ie veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , Å¡i žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iÅ¡ jų veiksmų, bet dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Jei bÅ«tų nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d. atleidus atsakovę L.

F. iÅ¡ unijos vadovės pareigų Å¡i neperdavė unijos turto, įskaitant ir pilnos prieigos prie ginčo programinės įrangos, naujai paskirtai unijos vadovei – J. D., atsakomybė kiltų tik L. F.. Nustačius, kad atsakovė Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai ir unijos turtas buvo perduotas naujai unijos vadovei J. D., taip pat nenustačius kitų CK 2.87 straipsnio pažeidimų, ar faktinio atsakovės L. F. vadovavimo unijai ir vėlesniu laikotarpiu, atsakomybė atsakovei L. F. nekiltų.

39. Atsakovas A. K. pažymi, kad jį paskyrus unijos vadovu jis unijos vadovo pareigas faktiÅ¡kai ėjo tik dvi darbo dienas ir per šį laikÄ unijos turto į savo žiniÄ neperėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovo teiginiai dėl to, kad ankstesnė unijos vadovė J. D. jam turto neperdavė, yra pagrįsti, taip pat tai, ar turtas A. K. galėjo bÅ«ti neperduotas dėl ankstesnių vadovų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad paskutinis unijos vadovas turto nemokumo administratorei neperdavė dėl ankstesnių vadovų netinkamai vykdytų pareigų neiÅ¡saugant ginčo turto, negalima Å¡io asmens solidari atsakomybė su ankstesniais unijos vadovais.

40. Pagal ieÅ¡kovės suformuluotÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (ieÅ¡kovės turto neperdavimas bankroto administratoriui) atsakovų solidari atsakomybė už kredito unijos turto neperdavimÄ bankroto administratoriui kiltų tik tuo atveju, jei abu atsakovai ir J. D. netinkamai vykdė pareigÄ perduoti kredito unijos turtÄ ir nėra galimybės nustatyti, dėl kurio iÅ¡ jų veiksmų ginčo turtas buvo faktiÅ¡kai prarastas.

41. Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sutapatindamas atsakovų civilinės atsakomybės pagrindÄ , atskirai nevertinęs ir netyręs aplinkybių dėl kiekvieno iÅ¡ ginčo laikotarpiu veikusių unijos vadovų neteisėtų veiksmų, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, neįtraukęs vienos iÅ¡ ginčo laikotarpiu buvusių unijos vadovių į bylÄ , kuri taip pat turėjo pareigÄ saugoti unijos turtÄ ir kurios teisėms bei pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , kuris negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme bÅ«tina kiekvieno iÅ¡ vadovų veiksmus įvertinti atskirai, atsižvelgiant į jų vadovavimo unijai laikotarpį bei skirtingus jų atsakomybės pagrindus..

42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į atsakovo A. K. teiginį, kad unijos vadovo pareigas jis ėjo iki laikinojo administratoriaus paskyrimo 2017 m. gruodžio 28 d.

43. Kredito unijų įstatymo 64 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatė, kad priežiÅ«ros institucija, atsižvelgdama į tai, kas proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, priimdama sprendimÄ skirti laikinÄ jį administratorių, gali nustatyti, kad:

1) laikinai sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai ir Å¡ių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius. Tokiu atveju visi Å¡iame punkte nurodytų kredito unijos organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinÄ jį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini arba 2) kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai nėra sustabdomi, o paskirtas laikinasis administratorius laikinai veikia kartu su Å¡iais kredito unijos organais.

44. IeÅ¡kovės bankroto byloje Nr. B2-846-555/2021 esantis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės veiklai paskelbtas moratoriumas ir skirta laikinoji administratorė (bankroto bylos 2 t., b. l. 21-27), nepatvirtina, kad atsakovo A. K. įgaliojimai bÅ«tų sustabdyti. Minėtame sprendime nurodoma, kad tikslinga skirti unijos laikinÄ jÄ administratorę siekiant įvertinti tikrÄ jÄ kredito unijos finansinę bÅ«klę, tačiau sprendime neužsimenama, kad laikinajai administratorei bÅ«tų perduodamas unijos valdymas ir (ar) valdymo organų funkcijos.

Be kita ko, 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu apklaustas laikinosios administratorės funkcijas vykdęs E. K. nurodė, kad jo darbo tikslas buvo įvertinti kredito unijos kapitalo pakankamumo rodiklį (2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 34 min. 37 sek. – 50 min. 55 sek.), o ne perimti unijos turtÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios administratorės funkcijoms, nurodytoms minėtame Lietuvos banko sprendime bei Kredito unijų įstatymo 64 straipsnyje, vykdyti nebuvo bÅ«tina organizuoti viso kredito unijos turto perdavimÄ laikinojo administratoriaus žinion.

Dėl Å¡ios priežasties, manytina, kad unijai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ unijos turtÄ perduoti nemokumo administratorei turėjo ne tik laikinoji administratorė (tÄ dalį, kuriÄ faktiÅ¡kai buvo perėmusi), tačiau taip pat ir paskutinis unijos vadovas, kurio žinioje buvo unijos turtas.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės L. F. apeliaciniame skunde pateiktas pareigos dėl turto perdavimo nemokumo administratoriui aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas. Atsakovė nurodo, kad pareiga perduoti turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip bendradarbiavimo su nemokumo administratoriumi pareiga ir jos įgyvendinimas yra tinkamas, kai unijos vadovas nurodo paskirtam nemokumo administratoriui perduodamo turto vietÄ ir bÅ«klę.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien unijos vadovų nurodymas nemokumo administratoriui, kad USB laikmenos, kuriose yra prisijungimo prie programinės įrangos kodai, paskyrus laikinÄ jį administratorių liko unijos patalpose ir (ar) buvo patikėtos informacinių technologijų darbuotojui P. T. negali bÅ«ti pripažįstama tinkamu pareigos perduoti turtÄ Ä¯gyvendinimu. Ginčo faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad programinė įranga buvo reikÅ¡mingas unijos turtas, kurį unija siekė parduoti už 500 000 Eur, todėl ne tik konkretÅ«s darbuotojai, kurių žinioje buvo prisijungimų prie programinės įrangos kodai, turėjo pareigÄ Å¡Ä¯ turtÄ saugoti, tačiau taip pat ir unijos vadovai privalėjo užtikrinti, kad didelės vertės unijai reikÅ¡mingas turtas nebÅ«tų prarastas, bÅ«tų padaryta pakankamai prisijungimo slaptažodžių kopijų ir vienos USB laikmenos netekimo atveju programinės įrangos iÅ¡eities kodas liktų pasiekiamas.

Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad unijos vadovų galimai neteisėtų veiksmų neÅ¡alina ta aplinkybė, kad jie fiziÅ¡kai USB laikmenų savo žinioje neturėjo ir buvo patikėję turtÄ unijos darbuotojams, nes, kaip minėta, bÅ«tent unijos vadovų pareiga yra užtikrinti unijai reikÅ¡mingo ir didelės vertės turto iÅ¡saugojimÄ ir tinkamÄ (visiÅ¡kÄ ) perdavimÄ nemokumo administratoriui.

47. Atkreiptinas dėmesys į atsakovų argumentÄ , kad nei laikinoji administratorė, nei nemokumo administratorė pradėdamos vykdyti savo funkcijas neatliko turto inventorizacijos, todėl turtas prarastasdėl jų kaltės. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinoji administratorė, vykdama savo funkcijas, neturėjo pareigos perimti visÄ unijos turtÄ savo žinion, atitinkamai, atlikti unijos turto inventorizacijÄ .

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nemokumo administratorės galimai neatliktos turto inventorizacijos, konstatuotina, kad bÅ«tent unijos valdymo organai turi įrodyti, jog turtÄ nemokumo administratorei perdavė. Vien tas faktas, kad byloje nėra turto inventorizacijos akto nepagrindžia aplinkybės, kad turtas buvo tinkamai perduotas ir prarastas nemokumo administratorės jai šį turtÄ gavus.

48. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarime dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 6 d.) buvo nustatyta, kad kredito įstaigos inventorizacijÄ atlieka pagal tvarkÄ , suderintÄ su Lietuvos banku (Nutarimo 3 p.). Byloje nėra pateikta turto inventorizavimo unijoje tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiÄ tvarka patvirtinti bei užtikrinti jos laikymÄ si perduodant turtÄ naujai paskirtiems valdymo organams ir (ar) nemokumo administratorei turėjo bÅ«tent unijos vadovai.

Pažymėtina, kad perduodant turtÄ ne tik nemokumo administratorė inventorizuoja gautÄ turtÄ , tačiau taip pat ir unijos vadovas inventorizavimo aktu tvirtina jo žinioje buvusį ir perduotÄ turtÄ , todėl iÅ¡ esmės Å¡i pareiga nurodytų asmenų turėtų bÅ«ti vykdoma bendrai. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, pvz. turto priėmimo–perdavimo aktų, kurie leistų teigti, kad ginčo turtas nemokumo administratorei buvo realiai perduotas. Kadangi, kaip minėta, unijos valdymo organai turi pareigÄ unijos turtÄ iÅ¡saugoti ir perduoti nemokumo administratoriui, todėl bÅ«tent jie yra suinteresuoti perdavimo faktÄ užfiksuoti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vien pats turto inventorizacijos akto nebuvimas byloje nesant jokių kitų įrodymų apie realiai perduotÄ turtÄ , nepaneigia aplinkybės, kad nemokumo administratoriui ginčo turtas nebuvo perduotas. Dėl žalos dydžio 49. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

50. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius žalos dydį įrodinėjo ieškovės 2017 m. lapkričio 2-3 d. buhalterinės apskaitos pažyma (1 t., b. l. 41-44), bankroto byloje esančia auditorės ataskaita (bankroto bylos 2 t., b. l. 28-30), ieškovės ir Lenkijos įmonės BIGCREDIT Sp.z.oo 2017 m. rugsėjo 14 d. programinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi (dokumento Nr. DOK-774 gauto 2020 m. sausio 8 d. priedas Nr. 9), ieškovės 2018 m. spalio 15 d. balansu (1 t., b. l. 45).

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad atsakovai, siekdami paneigti nemokumo administratorės įrodinėjamÄ Å¾alos dydį, turi pateikti konkrečius įrodymus ir argumentus, kurie leistų abejoti nurodytuose dokumentuose užfiksuota programinės įrangos verte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, gali bÅ«ti atsižvelgta į 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko sprendime užfiksuotÄ faktÄ , jog kredito unija pripažino, kad programinės įrangos pirkimo–pardavimo kaina suderinta su Lenkijos įmone BIGCREDIT Sp.z.oo buvo sumažinta nuo 500 000 Eur iki 350 000 Eur (1.3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 52. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

53. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti dėl kurio iÅ¡ atsakovų veiksmų ir kuriame etape buvo prarasta prieiga prie programinė įrangos yra bÅ«tina įvertinti visų unijos valdymo organų, veikusių po atsakovės L. F. įgaliojimų pabaigos, veiksmus. Kadangi tarp laikotarpių, kai unijai vadovavo atsakovė L. F. ir atsakovas A. K., unijos vadovo pareigas ėjo kitas asmuo (J. D.) byloje bÅ«tina nustatyti, ar atsakovė L. F. buvo perdavusi ginčo turtÄ naujai unijos vadovei, taip pat, ar ginčo turtÄ iÅ¡ Å¡ios vadovės buvo perėmęs atsakovas A.

K.. Tik nustačius, kad turto perdavimas keičiantis valdymo organams nevyko, dėl ko turtas buvo prarastas ir neperduotas nemokumo administratorei, galima solidari buvusių unijos vadovų atsakomybė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Romualda Janovičienė Agnė Tikniūtė Vytautas Zelianka