2022-06-01 Nr. AB-14490-3-62-3-00630-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2591-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00630-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. L. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35197 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, savo kilmės šalyje gyvenusi kartu su tėvais (tėvas – pastorius, motina – namų šeimininkė) ir keturiais kitais šios šeimos vaikais. Būdama 18 metų suprato esanti biseksuali. Nusprendė pasitarti su tėvais, tačiau iš jų supratingumo nesulaukė. Išvykusi apie metus ji gyveno pietų (duomenys neskelbtini) mieste. Jos tikslas buvo užsidirbti pinigų ir išvykti gyventi į Europą, nes Europoje LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) asmenys nepersekiojami, ten jiems sudarytos geros sąlygos gyventi, neslepiant savo seksualinės orientacijos. Pareiškėja supratusi, kad kilmės šalyje jos laukia persekiojimas ar net susidorojimas, bei atsižvelgusi į sudėtingą situaciją valstybėje (komplikuota kriminogeninė padėtis, valdžios institucijų siautėjimas, daugybiniai žmogaus teisų pažeidimai ir kt.), ji nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir išvykti į Europą. Kertant iš (duomenys neskelbtini) pusės Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, ji buvo sulaikyta ir pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėja teigė, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ji nurodė konkrečias aplinkybes, jog jai realiai grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia iki šiol. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, išsamiai ir individualizuotai išnagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovo Sprendime kriminogeninė situacija kilmės šalyje apibūdinta fragmentiškai ir neišsamiai. Remiantis 2021 m. sausį pateiktais HRW duomenimis, (duomenys neskelbtini) dalyje tęsėsi plataus masto saugumo operacijos ir separatistų atakos. Nuo 2016 m. šiame regione žuvo per 3000 civilių bei keli šimtai vyriausybės pareigūnų. Per šį laikotarpį beveik pusė milijono regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti saugesnės vietos apsistoti. Šiame kontekste nevertinant jos priklausymo LGBT, atsakovas pažeidė tyrimo išsamumo ir visapusiškumo principus. Kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali grėsmė sveikatai ir/ar gyvybei, todėl ji apimta baimės dėl galimo persekiojimo ir/ar susidorojimo.

5. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, ji visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, ji nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl tikėtino persekiojimo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8. Atsakovas pažymėjo, kad priimant sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos situacija bei nenustatyta, kad jai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų; nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, mirties bausmė ar beatodairiškas smurtas, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

9. Vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 ir 99 punktų nuostatais, Departamentas akcentavo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja negalėjo apibūdinti savo jausmų, kaip homoseksualios moters, tik teigė, kad homoseksualūs santykiai tarp moterų jai kelia susidomėjimą. Pareiškėjos pasakojimas apie jos homoseksualumą yra išimtinai orientuotas į fizinius elementus (santykius), tačiau ji visiškai nieko nekalbėjo apie savo vidinius išgyvenimus. Paklausta, kaip sužinojo, kad ji yra homoseksuali, pareiškėja atsakė, kad kai jai sukako 18 metų, ji pajuto potraukį moterims, kai pamatė filmuose nusirenginėjančias moteris. Tačiau dažniausiai homoseksualumo suvokimas ateina palaipsniui, asmuo tai suprasdamas jaučiasi kitoks, jaučia gėdą, stigmą – pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nenurodė, kad ji jaustų gėdą ar stigmą. (duomenys neskelbtini) homoseksualių asmenų santykiai yra draudžiami ir baudžiami laisvės atėmimo bei pinigine bauda. Atsižvelgiant į homoseksualių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) ir į tai, kad įprastai homoseksualūs asmenys palaipsniui suvokia esantys kitokie, o ne jų suvokimas pasireiškia dėl pašalinių faktorių (pareiškėja filme pamatė moteris nusirenginėjant), atsakovas pareiškėjos pasakojimą vertino kaip mažai tikėtiną. Šias aplinkybes, anot atsakovo, pagrindžia pareiškėjos teiginiai, kad studijuodama universitete turėjo santykių su vaikinu.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja tariamai patirtą persekiojimą grindžia ne individualiomis aplinkybėmis, tačiau bendra kilmės valstybės informacija. Apklausos metu pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys homoseksualūs asmenys patiria smurtą ar diskriminaciją iš vietinių gyventojų (juos gali užmušti arba padegti), o vienintelis jos persekiotojas yra tėvas. Pareiškėja teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir paskutinius vienerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra pietų (duomenys neskelbtini), sausumos ruože tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežero (duomenys neskelbtini), iš ten išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jai kilmės valstybėje kylančią grėsmę jos saugumui. Pareiškėja neminėjo, kad pavojus jai kiltų dėl teisinės padėties jos šalyje arba dėl visuomenės stigmatizavimo, tačiau kaip vienintelę grėsmę ji įvardijo tik savo tėvo veiksmus (jos atsisakymą). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos istorija turi rimtų patikimumo spragų, kyla abejonių dėl jos deklaruojamos seksualinės orientacijos ir pasakojimo tikrumo.

11. Atsakovas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi ryšių su Lietuvos Respublika.

12. Atsakovas teigė, kad nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

13. Atsakovo nuomone, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjai gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo juos panaikinti.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir nusprendė išdėstyti jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 (dvejus su puse metų) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą skundo dalį teismas atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio ir/ar papildomos apsaugos suteikimo grindžia teisiškai reikšminga aplinkybe, jog ji yra netradicinės lytinės orientacijos asmuo, kuriam jo kilmės šalyje gresia pavojai sveikatai, gyvybei bei laisvei. Tačiau, be pačios pareiškėjos teigimo, kad ji yra tokio statuso asmuo, kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra pateikta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja nurodė, kad tokie duomenys galėtų būti jos mobiliajame telefone (nuotraukos ir pan.), tačiau šio duomenų šaltinio ir jame galimai esančių įrodymų apžiūrai teismui nepateikė, tai motyvuodama subjektyvaus pobūdžio priežastimis, t. y., kad šiuo metu su savimi mobiliojo telefono neturi, jį paliko kambaryje, jį krauna bei pan. Teismas pažymėjo, kad mobiliojo telefono duomenys, kurie galimai galėtų patvirtinti pareiškėjos teiginius, egzistavo ir buvo pareiškėjos žinioje nuo jos patekimo į Lietuvą, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento, todėl pareiškėja turėjo pakankamai daug laiko ir galimybių pateikti jos teiginius patvirtinančius duomenis. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėja nurodydama, jog turi atitinkamus įrodymus savo mobiliajame telefone, kurie galimai patvirtintų teiginių pagrįstumą bei turėdama objektyvią galimybę juos pateikti, bet jų nepateikdama, įrodymų vertinimo prasme elgėsi nenuosekliai bei prieštaringai, dėl ko jos teiginiai apie lytinę orientaciją pripažintini abstrakčiais bei nepatikimais.

16. Teismas vertino, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia jos baimės patirti persekiojimą, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų kriterijų. Be to, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjai grįžus į kilmės šalį, grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas ar žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo pažeminimas, todėl pareiškėja neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

17. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, kadangi pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai, jos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo atmestas.

18. Vertindamas pareiškėjos argumentus, susijusius su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė. Teismas pažymėjo, kad toks atsakovo sprendimas buvo sąlygotas vienintele aplinkybe, kad pareiškėja neteisėtai pateko į Lietuvą. Tačiau byloje duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų ir pan., nenustatyta. Todėl teismas sprendė, kad būtų proporcinga nustatyti pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų laikotarpį nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėja pažymi, kad ji nurodė konkrečias detalias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl homoseksualios lytinės orientacijos yra persekiojama, žeminama ir mušama. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) homoseksualūs santykiai yra kriminalizuoti ir baudžiami. Homoseksualūs asmenys persekiojami valstybiniu lygmeniu, jie taip pat neturi visuomenės ir šeimos palaikymo, todėl pareiškėjai dėl lytinės orientacijos kilmės šalyje kyla reali individuali persekiojimo grėsmė.

21. Pareiškėjos teigimu, ji, kaip moteris, yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“.

22. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas tyrimas ir atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nuoširdų pasakojimą apie jos netradicinę lytinę orientaciją. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja yra tradicinės lytinės orientacijos ir jai nekyla persekiojimo grėsmė šalyje, kurioje homoseksualūs santykiai baudžiami kriminalinėmis bausmėmis.

23. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pareiškėja neturėjo pareigos išviešinti savo intymų asmeninį gyvenimą, o teismas neturėjo teisės reikalauti iš pareiškėjos pateikti tokius įrodymus, o jų nepateikus, konstatuoti, kad pareiškėja neįrodė savo priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Šiuo atveju atsakovas, neigdamas pareiškėjos netradicinę orientaciją, turėjo įrodyti savo abejones ir argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

24. Pareiškėjos manymu, atsakovas skundžiamame sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

25. Pareiškėja nurodo, kad Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad ištyrė su pareiškėjos individualia situacija susijusias aplinkybes, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, o tyrimas dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

28. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), atsakovas sprendė, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos istorija turi rimtų patikimumo spragų, todėl kyla abejonių dėl jos deklaruojamos seksualinės orientacijos ir pasakojimo tikrumo. Tyrimo metu surinkta informacija pagrindžia išvadą, kad asmens homoseksualumas, t. y. esminė aplinkybė, kuria asmuo grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra pramanytas siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį.

30. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione, kur gyveno pareiškėja, tokia rizika neegzistuoja, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimas ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini.

31. Atsakovo vertinimu, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad ji turėtų būti tiesiogiai išklausyta ir jai turėtų būti sudaryta galimybė teikti paaiškinimus.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti proporcingas, dėl to skundą tenkino iš dalies, pakeitė ginčijamą Sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2,5 metų.

38. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią, aktualią kilmės šalies informaciją. Pareiškėja teigia, kad jos pateikti duomenys patvirtina apie jai gresiantį individualų pavojų kilmės šalyje, todėl atsakovo Sprendimas nesuteikti jai prieglobsčio ir papildomos apsaugos nepagrįstas.

39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

41. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

42. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

45. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

46. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

47. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

48. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad yra homoseksuali. Pareiškėjos teigimu, homoseksualūs santykiai jos kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini)– yra kriminalizuoti, už juos gresia laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėja nurodė, kad kartą pokalbio metu su mama ji prisipažino, kad turi draugę, tėvas labai supyko ir pasakė, jog tai negerai ir reikia išvaryti „velnią“ (darė seansus, kurių metu jie daug meldėsi). Tėvas jos atsisakė, kadangi nesutiko pripažinti jos tokios, kokia ji yra.

49. Atsakovas, pirmosios instancijos teismas, įvertinę pareiškėjos pasakojimo detalumą, nuoseklumą, jį pripažino nepatikimu, todėl pripažino nesant pagrindo suteikti pareiškėjai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, kritikuodama šią išvadą, nurodo, kad ji neprivalėjo atskleisti atsakovui, pirmosios instancijos teismui savo privataus gyvenimo duomenų apie homoseksualumą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju galioja bendra įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėja turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

50. Iš Migracijos departamento vykdytos pareiškėjos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą. Iš teismui pateikto pareiškėjos apklausos protokolo matyti, kad pareiškėjos pasakojimas apie santykius su moterimis nėra nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus, nepasižymi detalumu, o teikiami paaiškinimai apie įvykius kelia pagrįstų abejonių (pareiškėja nekonkrečiai, bendromis frazėmis apibūdino savo suvokimą apie homoseksualumą, išvadą apie biseksualumą ji padarė žiūrėdama filmą ir pan.).

Anot pareiškėjos, didžiausią grėsmę ji jautė iš savo tėvo, tačiau ji neapeliavo į pavojų, susijusiu su teisine padėtimi jos kilmės valstybėje, visuomenės stigmatizavimu. Byloje nėra duomenų, kad jos seksualinė orientacija kilmės šalyje buvo išviešinta, dėl ko jai grėstų individualus persekiojimas, ji pagrįstai bijotų dėl savo sveikatos, gyvybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nurodė universitete turėjusi santykių su vyru. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjai kildavo abejonių dėl jos orientacijos ir santykių su kitos lyties asmeniu.

Be to, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų (nors teigė mobiliajame telefone turinti nuotraukų, patvirtinančių artimą draugystę su moterimi), kurie pagrįstų jos pasakojimą dėl seksualinės orientacijos, kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su pareiškėjos homoseksualumu. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą pasakojimą apie homoseksualius santykius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys prilygsta „persekiojimui“, o jos individuali situacija atitinka „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijų.

Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) itin paplitusi homofobija, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, ją vertino iš įvairių šaltinių, tokių kaip (duomenys neskelbtini), gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėja priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei.

52. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėja nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus jos pasakojimą yra pagrindas vertinti, jog, esant poreikiui, ji galėtų savo gyvenamojoje vietovėje saugiai gyventi. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini) nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, kad jos atveju nebuvo surinkta naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija, gauta iš keleto įvairių šaltinių, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia ar kardinaliai kitaip pateikia duomenis apie bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), kokia konkrečiai informacija keistų individualią pareiškėjos situaciją ir / ar konkrečias aplinkybes dėl tarptautinės apsaugos poreikio pareiškėjai suteikimo.

54. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jos manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

55. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjos argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlę, t. y. esant išvadai, kad ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jos, kaip pabėgėlės, statuso.

56. Įvertinus šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjai asmeniškai kyla grėsmė. Pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių tokią situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė