ce825152-75c3-4f39-bea2-9be58fafdaad · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-KT-6-267/2015                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02889-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos 94.4; 98.1                          (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. sausio 12 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-19-650/2015 pagal ieškovės J.

Č. ieškinį atsakovui P. Č. bei atsakovo P. Č. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl šalių santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, n u s t a t ė :              Bylos aplinkybėsŠiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-19-650/2015, iškelta pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui P. Č. bei atsakovo P. Č. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl šalių santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Å iÄ bylÄ nagrinėja teisėja Alma Jurgelienė. 2015-01-06 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas P. Č. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai Almai Jurgelienei ir visiems Å iaulių apylinkės teismo teisėjams. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas motyvuojamas tuo, atsakovas nepasitiki Å iaulių apylinkės teismu, nes anot pareiÅ¡kėjo, byla vedama tendencingai, Å¡aliÅ¡kai. Atsakovo teigimu, Å iaulių apylinkės teismas 2014-11-26 nutartimi ir pakartotinai 2014-12-16 nutartimi atmetė atsakovo praÅ¡ymus į teismo procesÄ iÅ¡kviesti liudytojÄ E. D., kuri yra artima atsakovo sutuoktinės J.

Č. giminaitė bei draugė. Atsakovas pažymi, kad teismo nutartyse liudytojos iÅ¡kvietimas į teismo posėdį buvo siejamas ne su asmens pareiga teikti teismui paaiÅ¡kinimus, tačiau su liudytojos pareigomis KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme, todėl, atsakovo vertinimu, teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, teismas pažeidė lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ . Atsakovo teigimu, teismas, pateikdamas nuomonę, kad liudytojos paaiÅ¡kinimai nebus reikÅ¡mingi, pareiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinę nuomonę apie liudytojos parodymus teisme, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismui galimai yra žinomas iÅ¡ anksto liudytojos E. D. paaiÅ¡kinimų turinys, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja anksčiau yra dirbusi Å iaulių apylinkės teisme teisėjos pareigose.

Pažymi, kad E. D. yra buvusi Å iaulių apylinkės teismo teisėja, todėl su teisėja A. Jurgeliene bei kitais Å iaulių apylinkės teismo teisėjais ji yra saistoma buvusiais darbo santykiais, kurie galimai turi įtakos tam tikrai E. D. apsaugai nuo jos pareigos atvykti į teismÄ ir pateikti teismui paaiÅ¡kinimus dėl sutuoktinių J. Č. ir P. Č. santuokos iÅ¡irimo priežasčių. Atsakovas mano, kad liudytoja E. D. negali bÅ«ti objektyviai apklausta teisme, kurio darbuotoja ji yra buvusi, o Å iaulių apylinkės teismas negali bÅ«ti objektyvus teismas, kadangi Å¡io teismo 2014-11-26 ir 2014-12-16 nutartyse yra pateikta iÅ¡ankstinė teismo nuomonė apie tai, jog minėtos liudytojos parodymai Å¡ioje civilinėje byloje nebÅ«tų esminiai ir turintys lemiamos reikÅ¡mės Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežasčių nustatymui.

Teismas 2014-11-26 ir 2014-12-16 nutartimis atsisakė vykdyti teisingumÄ , kurį teismas privalo užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Atsakovo teigimu, tokių įstatymo reikalavimų nevykdymas reiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ ir vieno asmens, t.y. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės E. D. teisių nepagrįstÄ iÅ¡skirtinumÄ kitų asmenų atžvilgiu, pažeidžiant lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ .Todėl pareiÅ¡kėjui susiformavo nusistatymas prieÅ¡ Å¡io teismo teisėjus, jais nebegali pasitikėti, taigi reiÅ¡kia jiems nuÅ¡alinimÄ .

Teismas konstatuoja.Apylinkės teismui pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str., 69 str.). Å iuo aspektu pažymėtina, kad nuÅ¡alinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamÄ procesÄ garantija. Teisėjui (teisėjams ar teismui) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba vieÅ¡ai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. NuÅ¡alinimas negali bÅ«ti grindžiamas jį pareiÅ¡kusių asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, bet tik tuomet, kai egzistuoja faktiniais duomenimis pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.). Atsakovo P. Č. pareiÅ¡kimo turinys byloja, kad nuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas visiems Å iaulių apylinkės teismo teisėjams (in corpore).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti neÅ¡aliÅ¡kÄ ginčo arbitrÄ . Asmens teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra konstitucinė, ir bÅ«tina Å¡alinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo doktrinÄ , 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos iÅ¡nagrinėjimÄ neÅ¡aliÅ¡ko teismo reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.

Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Kartu primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nuÅ¡alinimo teise negali bÅ«ti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). O teismai, vykdydami teisingumÄ yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis). Grįžtant prie bylos faktų, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, analizuodamas pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo argumentus, konstatuoja, jog jie yra pagrįsti tik subjektyviomis ir jokiais duomenimis nepagrįstomis atsakovo P. Č. prielaidomis dėl visų Å iaulių apylinkės teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo Å¡ioje byloje, kurios negali bÅ«ti pagrindu teisėjus nuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais praÅ¡ymas nuÅ¡alinti Å iaulių apylinkės teismo teisėjus netenkinamasSprendžiant pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo pagrįstumÄ , analizuojant jo teisinius argumentus, bÅ«tina pažymėti, kad teismo ar teisėjo negali įtakoti bylos sudėtingumas ar procese dalyvaujančių asmenų prieÅ¡iÅ¡kumas arba nusistatymas vienas kito atžvilgiu.

Teisėjas visais atvejais privalo iÅ¡likto orus įstatymo ir žmogaus teisių gynėjas, nesuteikti prioriteto vienai Å¡aliai, neturėti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės apie sprendžiamÄ ginÄÄ , tačiau privalo užtikrinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys vykdytų Konstitucijos jiems priskirtÄ pareigÄ â€“ gerbti teismo priimamus procesinius sprendimus, įstatymus ir kitų konstitucines teises. Tai turi bÅ«ti užtikrinama tinkamai vadovaujant teismo procesui, griežtai vykdant įstatymo reikalavimus.

Jeigu to negalima efektyviai padaryti kartais dėl nepalankiai susidėjusių aplinkybių arba iÅ¡ anksto suformuotos ar susiformavusios neigiamos nuomonės apie konkretų teismÄ dėl įvairių, nebÅ«tinai su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, siekiant proceso efektyvumo ir pasitikėjimo teismais apskritai gerinimo, byla iÅ¡imtinais atvejais gali bÅ«ti perduodama nagrinėti kitam teismui. Taigi vertinant atsakovo pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo Å iaulių apylinkės teismo teisėjams motyvus, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo argumentais reikÅ¡damas nepasitikėjimÄ teismu, iÅ¡ esmės nenurodė jokių įstatyme numatytų pagrindų, tik pateikė tik savo subjektyvų matymÄ ir manymÄ , kurį suformavo iÅ¡ankstinis nepasitikėjimas konkrečiu teismu.

Tačiau to Å¡iuo konkrečiu atveju ir Å¡ioje konkrečioje byloje nepakanka. Todėl spręsti ir daryti prielaidÄ , kad teisėjai nagrinėdami bylÄ gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s vien dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų motyvų, bÅ«tų neobjektyvu ir neteisinga. Toks iÅ¡ankstinis nusistatymas, nepasitikėjimas – yra neteisingai formuojama visuomenėje nepasitikėjimo teismais ir valstybe apskritai tendencija, kelianti pavojų demokratijai, valstybės stabilumui, teisės virÅ¡enybės principui. Teisėjas klauso tik įstatymo.

Tai Konstitucinė nuostata. Teisėjo beÅ¡aliÅ¡kumas turi ir objektyvųjį aspektÄ , t.y. turi bÅ«ti nustatyta, ar yra kokių nors objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie, vis dėlto, kelia abejonių teismo beÅ¡aliÅ¡kumu. Å iuo požiÅ«riu tokių faktų pareiÅ¡kėjas neatskleidė, jų nenustatyta ir bylos procesiniuose dokumentuose. PareiÅ¡kėjo apeliacija ir argumentai į tai, kad, jo manymu, procesas nėra objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu teisėjus nuÅ¡alinti, todėl jie teisiÅ¡kai nėra svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi.

Taigi objektyviuoju požiÅ«riu negalima prieiti iÅ¡vados, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog Å iaulių apylinkės teismo teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali kelti nepasitikėjimÄ tesimu apskritai. Jokių subjektyvių argumentų pareiÅ¡kėjas nenurodė.Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ nėra. Nesant įstatyme numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų, nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmetamas.Kartu, iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl teismo visų teisėjų nenuÅ¡alinimo, aukÅ¡tesnės instancijos teismas grįžta prie Å¡ioje nutartyje suformuluotos nuostatos, kad iÅ¡imtinais atvejais, netgi nenuÅ¡alinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali bÅ«ti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sÄ lygoja tarsi užprogramuotÄ konfliktinę situacijÄ .

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad bylos bÅ«tų iÅ¡nagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingÄ terminÄ . Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas jau trečias nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas (iÅ¡ kurių du dėl E. D. iÅ¡kvietimo liudytoja). Todėl siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir tikslu iÅ¡vengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nuÅ¡alinti Å iaulių apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo kitais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias nepagrįstas spekuliacijas dėl Å iaulių apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės pasitikėjimÄ teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenuÅ¡alinant Å iaulių apylinkės teismo nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo, bylÄ perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Å iaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – Å¡iuo atveju – Pakruojo rajono apylinkės teismui, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta esant visiÅ¡kam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a: Netenkinti atsakovo P. Č. 2015 m. sausio 6 d. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo Å iaulių apylinkės teismo teisėjams (teismui) civilinėje byloje Nr. 2-19-650/2015. Civilinę bylÄ Nr. 2-19-650/2015 perduoti nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.Apie bylos perdavimÄ informuoti byloje dalyvaujančius asmenis ir Å iaulių apylinkės teismÄ . Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                 Danutė Burbulienė