2022-05-06 Nr. AB-11330-4-45-3-00018-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2394-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00018-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui N. A. H. H., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio N. A. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio N. A. H. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. A. H. H. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58397 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl N. A. H. H. laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti N. A. H. H. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S58397 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir jį apgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis su Sprendimu nesutiko, nes, jo teigimu, nėra padaręs jokių pažeidimų, bendradarbiavo, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nesiekė pasišalinti. Pareiškėjo vertinimu, jam gali būti pagrįstai pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Departamentas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo argumentais ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat, Departamentas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, jo tėvai ir brolis gyvena (duomenys neskelbtini), Užsieniečio tikslas patekti į Europos Sąjungą tam, kad galėtų patekti į (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, šios faktinės aplinkybės suponavo realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Užsieniečio N. A. H. H. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Departamento sprendimu Nr. 22S58397 nuspręsta įleisti prisistačiusį N. A. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir jį apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 18 d. Sistemoje MIGRIS pareiškėjas buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 13 d.

7. Teismo vertinimu, tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, būdamas apklaustas teikė nenuoseklią informaciją, rodė, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Teismo vertinimu, sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo teisėtas ir pagrįstas.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi giminių, socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, todėl esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog pritaikius pareiškėjui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nebuvo galimas.

III. 9. Pareiškėjas N. A. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimo dalis taikant judėjimo laisvės apribojimus prieštarauja žmogaus teisėms, o identiškų tikslų galima būtų pasiekti taikant alternatyvias priemones. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Taigi, remiantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Užsieniečio teigimu, skundžiamame sprendime teismo keliamą tikslą pilnai galima pasiekti taikius Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti pareiškėjo laisvės. Užsieniečio vertinimu, tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis pareiškėjo interesus.

12. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir prašo jį atmesti.

13. Departamentas pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

14. Departamentas nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais.

15. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58397, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir jį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

17. Departamentas 2022 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais).

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, kad, atsižvelgus į jo individualią padėtį, jam gali būti pritaikoma jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nebuvo priimtas. Pagal bylos duomenis Departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21S40932, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė teismui ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu jo skundo dėl prieglobsčio suteikimo netenkino. Užsienietis teikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2160-567/2022 apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą. Taigi šiuo metu Departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio yra įsiteisėjęs ir apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio teisinis statusas yra pasikeitęs, t. y. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Šiuo metu vykdomas 2021 m. lapkričio 17 d. Departamento priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Susiklosčius šiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis), t. y. ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas Užsieniečio skundas ir jam neskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

21. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

28. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti pareiškėją, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktu prieglobsčio prašymu ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjo prieglobsčio byloje priėmimas. Ypač pabrėžtina, kad priemonės proporcingumą pagrindė ir tai, kad pareiškėjas Departamentui teigė, jog jo tėvai ir brolis gyvena (duomenys neskelbtini); taigi, Užsieniečio tikslas patekti į Europos Sąjungą tam, kad galėtų patekti į (duomenys neskelbtini). Vadinasi, šios faktinės aplinkybės suponavo realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę tol, kol jo prieglobsčio prašymas dar buvo nagrinėjamas.

30. Pareiškėjas teismo posėdyje akcentavo, kad jis ilgą laiką yra neteisėtai sulaikytas, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, o kaip jau minėta, jis buvo laikinai apgyvendintas VSAT Centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

31. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį (tuo metu – prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. A. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė