ce7c4e87-08cb-47c1-a455-fa364f6dd33b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1633-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52422-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.9.2; 1.2.28.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam M. K. K., jo gynėjui advokatui Domantui Skebui,vertėjai Irinai Pikčilingienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusių tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246 straipsnio 1 dalį – dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 valandų per mėnesį ir per bausmės laikÄ atlikti 60 valandų viešųjų darbų, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : M. K. K. 2017 m. spalio 9 d., apie 19 val., atvyko į savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuomojamÄ D. V. pagal 2017 m. liepos 31 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pažeisdamas Å¡ios sutarties 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad bet koks ginčas, kylantis iÅ¡ Å¡ios sutarties, ar susijęs su ja, kuris per 30 dienų nuo vienos Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo dėl sutarties vykdymo neiÅ¡sprendžiamas derybų bÅ«du, turi bÅ«ti sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdydamas pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo tikrÄ teisę, buto koridoriuje reikalavo D.

V. nedelsiant iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto dėl įsiskolinimo už nuomojamas patalpas, virÅ¡ijančio 1 mėnesio nuomos mokesčio dydį, kilus konfliktui, panaudodamas fizinę prievartÄ kumščiu sudavė 6 - 7 smÅ«gius pastarajam į veido sritį, padarydamas D. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to panaudojo psichinę prievartÄ iÅ¡traukęs iÅ¡ kiÅ¡enės neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ peilį ir juo užsimojęs, liepė D. V. atsigulti ant žemės, grasino nupjauti kojas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje.Be to, M.

K. K., 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. neÅ¡iojosi su savimi civilinėje apyvartoje draudžiamÄ , Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos, lenktinį, turistinį peilį, turintį automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ ir užsifiksuojančiÄ geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm, šį peilį nurodytu metu atsinešė į savo butÄ , nuomojamÄ D. V., esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 22.30 val. policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ peilį, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyjeApklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M.

K. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. V. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Gali bÅ«ti, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta kaltinime nurodytÄ datÄ , t. y. 2017 m. liepos 31 d. Jam bÅ«nant Anglijoje nekilnojamojo turto brokerė pranešė, kad D. V. nenori mokėti už bÅ«stÄ . Grįžęs iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ jis susiskambino su D. V. Å is pasakė, kad užmokės tada, kai turės pinigus.

Jis (t. y. M. K. K.) pakeitė durų spynas, įtaisė viduje signalizacijÄ . Kai jo nebuvo bute, atvažiavo D. V., sulaužė duris, signalizacijÄ , virtuvės duris, gipso kartono sienÄ . Tuomet jis 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. kartu su nekilnojamojo turto brokere Č. ir savo drauge O. nuvyko į minėtÄ butÄ . Bute jis su D. V. susiginčijo, smurtavo prieÅ¡ D. V. Jis norėjo nukentėjusįjį iÅ¡stumti iÅ¡ buto su daiktais, tačiau pastarasis sakė, kad neiÅ¡eis. Tuomet jis nukentėjusiajam sudavė gal penkis kartus į galvÄ .

Gali bÅ«ti, kad nukentėjusiajam į galvÄ jis sudavė 6-7 kartus, kaip nurodyta kaltinime. Konflikto metu jis (t. y. M. K. K.) turėjo peilį, norėjo juo pagÄ sdinti, grasino nukentėjusiajam, liepė jam iÅ¡eiti. Peilį jis turėjo iÅ¡ anksčiau, pirko jį gal daugiau nei prieÅ¡ 10 metų turguje. Peilis buvo atlenkiamas, jo geležtė buvo Å¡iek tiek ilgesnė nei 8,5 cm, nežinojo, kad negalima turėti tokių peilių. Konflikto metu jis nukentėjusiajam D. V. Å¡iek tiek prakirto lÅ«pÄ , buvo Å¡iek tiek kraujo, daugiau sužalojimų jam nepadarė.

Kai įvyko konfliktas butas buvo atrakintas, kas jį galėjo užrakinti. Å iuo metu jo santykiai su nukentėjusiuoju yra normalÅ«s, jie susitaikė. Be to, jis atlygino žalÄ Valstybinei ligonių kasai. Savo veiksmus jis vertina blogai, reikėjo kreiptis į teismÄ , o ne savavaliÅ¡kai kažkÄ daryti, gailisi.Nukentėjusysis D. V. apie teisiamojo posėdžio datÄ , laikÄ bei vietÄ buvo informuotas tinkamai, tai jis patvirtino bylÄ nagrinėjančiam teisėjui adresuotu elektroniniu laiÅ¡ku, atsiųstu iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 156).

Prie minėto elektroninio laiÅ¡ko buvo pridėtas priedas – D. V. vardu iÅ¡duoto paso kopija (segtuvas „Proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime“, 13 lapas), kuri leidžia įsitikinti, jog nurodytu elektroniniu paÅ¡tu laiÅ¡kÄ atsiuntęs asmuo iÅ¡ tiesų yra nukentėjusysis D. V. Minėtame laiÅ¡ke nukentėjusysis nurodė, jog jis patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamajam neturi jokių pretenzijų, su juo susitaikė, neprieÅ¡tarauja, jog byla kaltinamojo atžvilgiu bÅ«tų nutraukta, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡.

Taip pat nukentėjusysis laiške nurodė, jog į teismo posėdį jis atvykti negali, nes šiuo metu dirba užsienyje (t. 1, b. l. 156). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama nukentėjusiajam nedalyvaujant.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:Nukentėjusysis D.

V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). ButÄ jau keletÄ mėnesių nuomoja iÅ¡ M. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. į butÄ atvažiavo M. K., brokerė Č. F., tel. (duomenys neskelbtini), ir M. K. draugė O., jos duomenų nežino. Tarp jų su M. K. kilo konfliktas. Kadangi jis (t. y. D. V.) keletÄ dienų vėluoja mokėti nuomÄ , M. K. pareikalavo jo Å¡iandien iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto. Tada M. K. 6-7 kartus jam kumščiu trenkė į veidÄ .

Tada M. K. iš kišenės išsitraukė peilį ruda rankena (peilis buvo atlenkiamas, kada jis spėjo jį atlenkti nepastebėjo), užsimojo juo prieš ir liepė gultis ant žemės, priešingu atveju grasino nupjauti jam kojas. Tada kažkokiu būdu jo draugė O. paėmė iš jo rankų peilį. Visas konfliktas vyko buto koridoriuje, prieš tai jis dar mėgino išeiti iš buto, išvengti konflikto, tačiau M. K. raktu buvo užrakinęs buto duris. Po to, kai O. paėmė peilį, jis (t. y.

D. V.) nubėgo į kambarį, užsirakino ir iÅ¡kvietė policijÄ . Su M. K. pas jį yra oficiali buto nuomos sutartis, tačiau teisinių ginčų tarpusavyje jau yra turėję (t. 1, b. l. 19).Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis D. V. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina, nori papildyti, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rado per skelbimÄ internetu ir susisiekė su nekilnojamo turto brokere Č., kurios kontaktai buvo nurodyti skelbime. ApžiÅ«rėjęs minėtÄ butÄ , 2017 m. liepos 31 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nekilnojamo turto brokerei paliko 400 eurų užstatÄ grynais.

PasiraÅ¡ant sutartį M. K. nedalyvavo. Kažkur nuo 2017 m. rugpjučio1 d. įsikėlė į minėtÄ butÄ ir ten gyveno iki 2017 m. spalio 9 d., t. y. iÅ¡kart po įvykio, kai M. K. jį sumušė, jis iÅ¡sikraustė. IÅ¡ viso per visÄ gyvenamÄ jį laikotarpį už butÄ buvo sumokėjęs 1300 eurų, 400 eurų nekilnojamo turto agentei Č., 450 eurų rugpjūčio mėnesį M. K. perdavė jo Anglijoje gyvenantys draugai, nes jis tuo metu irgi buvo Anglijoje, jo draugai atliko pavedimÄ , tačiau Å¡iuo metu pateikti iÅ¡raÅ¡o negali.

Likusius 450 eurų rugsėjo mėnesį buvo perdavęs M. K. draugui R. ar R., vardo tiksliai neprisimena, kontaktų neturi, pinigus perdavė prie koncertų salės „Compensa“, netoli prekybos centro „Ozas“. Jis vėluodavo mokėti už buto nuomÄ , todėl M. K. ir supyko ant jo. Už komunalines paslaugas nemokėjo, buvo įsiskolinimas, tačiau spalio mėnesio pradžioje M. K. padavė 160 eurų grynais, kadangi jis pats sumokėjo už komunalines paslaugas grįžęs iÅ¡ Anglijos ir parodė komunalinių paslaugų knygelę.

M. K. konkrečiai nebuvo pasakęs, kad jam netinka toks nuomininkas, kuris vėluoja mokėti pinigus už buto nuomÄ , pagal sutartį jis turėjo jį perspėti ir duoti laiko iÅ¡sikraustymui. Dar nori paminėti, kad rugsėjo pabaigoje, kai dar nebuvo perdavęs pinigų per M. K. draugÄ už buto nuomÄ , M. K. grįžęs iÅ¡ Anglijos pakeitė buto durų spynas ir jis negalėjo patekti į butÄ . M. K. pasakė, kad kai gaus pinigus, tada galės toliau gyventi. M. K. tada iÅ¡važiavo, o jis (t. y.

D. V.) pinigus perdavė jo draugui, kaip minėjo prieÅ¡ tai. Jis į minėtÄ butÄ tada pateko per langÄ , nes buvo palikęs pravirÄ , bute buvo visi jo daiktai ir rÅ«bai. Bute rado atsarginius raktus nuo kitos spynos ir toliau gyveno minėtame bute. Spalio mėnesio pradžioje M. K. buvo atvykęs ir tada normaliai kalbėjosi, pykčių nebuvo, jis kaip tik tada padavė jam pinigus už komunalines paslaugas. Bute gyveno iki 2017 m. spalio 9 d., iki to įvykio, o 2017 m. spalio 9 d. atvykęs M. K. kartu su O. ir Č., buvo visiÅ¡kai girtas ir pakalbėjus porÄ minučių, M.

K. iÅ¡kart puolė jį. Dar nori patikslinti, kad 2017 m. spalio 9 d., kai įvyko grumtynės su M. K., pastarasis sumušė jį ir grasino peiliu, minėtÄ peilį iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės, o grumtynių metu minėtÄ peilį paėmė M. K. draugė O. Minėto peilio prieÅ¡ tai bute niekada nebuvo matęs. Taip pat nori paminėti, kad O. užrakino buto duris, kad jis negalėtų iÅ¡eiti, todėl jis pats užsirakino miegamajame ir iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Kol buvo užsirakinęs kambaryje, M.

K. bandė iÅ¡siveržti į kambarį, Å¡aukė, kad jis iÅ¡eitų. M. K. buvo supykęs ant jo, nes jis vėl vėlavo mokėti už buto nuomÄ . Jam tiesiog darbe vėlavo atlyginimas, todėl jis iÅ¡kart negalėjo sumokėti už buto nuomÄ (t. 1, b. l. 22).Liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 9 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., apie 22.21 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) neblaivus buto savininkas M. K. kÄ tik sumušė pranešėjÄ .

Atvykus į įvykio vietÄ , duris atidarė pranešėjas D. V., kuris paaiÅ¡kino, kad jį sumušė buto savininkas, taip pat D. V. pasakė, kad buto savininkas M. grasino jam peiliu. D. V. buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kuri jį vėliau iÅ¡vežė į Žalgirio ligoninę. Užėjus į butÄ kambaryje sėdėjo vyras, t. y. buto savininkas M., jo draugė O. ir nekilnojamo turto agentė. Pabendravus su buto savininku, jis paaiÅ¡kino, kad D. V. iÅ¡nuomojo šį butÄ , o jis pastoviai vėluoja mokėti mokesčius bei buto nuomos pinigus, todėl tarp jų ir kilo konfliktas.

Bute buvo didelė netvarka. Bute buvusi nekilnojamo turto agentė paaiÅ¡kino, kad vyrai susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį. Paklausus, ar ji matė peilį ar bent apie jį kažkÄ Å¾ino, atsakė, kad nieko nežino. Bute dar buvusi O. J. paaiÅ¡kino, kad jos draugas susinervinęs kumščiu trenkė buto nuomininkui D. V. į veido sritį, nes per D. V. jie turi daug bėdų. Paklausus jos, ar D. V. grasino peiliu, O. atsakė, kad negrasino peiliu. Bute buvo rastas atlenkiamas su ruda rankena peilis, kuris buvo rastas pas M. draugę O. rankinuke, ji paaiÅ¡kino, kad minėtas peilis buvo M.

K. striukėje ir M. konflikto metu įdėjo minėtÄ peilį į jos rankinukÄ . M. to neneigė, taip pat prisipažino, kad tas peilis priklauso jam. Kai D. V. iÅ¡vežė GMP, jie M. K. pristatė į 1-Ä jį policijos komisariatÄ (t. 1, b. l. 14).Papildomos apklausos metu liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis savo ankstesnius parodymu visiÅ¡kai patvirtina, į jam užduotÄ papildomÄ klausimÄ dėl peilio suradimo aplinkybių gali paaiÅ¡kinti, kad kaip ir nurodė ankstesnės apklausos metu, nukentėjusysis D.

V. teigė, kad jį sumušęs buto savininkas taip pat grasino peiliu, tačiau pavirÅ¡inės apžiÅ«ros metu peilis pas M. K. K. surastas nebuvo, todėl tiek jis, tiek jo draugė O. J. buvo klausiami apie peilio panaudojimo faktÄ ir jo buvimo vietÄ . M. K. K. nurodė peilio nenaudojęs, o O. J. vengė atsakyti į užduotÄ klausimÄ dėl peilio buvimo vietos, bet vėliau parodė savo rankinukÄ , kuriame ir rado atlenkiamÄ peilį su ruda rankena. Kaip ir nurodė ankstesnės apklausos metu, O. J. paaiÅ¡kino, kad minėtas peilis buvo M.

K. striukėje ir M. konflikto metu įdėjo minėtÄ peilį į jos rankinukÄ . M. to neneigė, taip pat prisipažino, kad tas peilis priklauso jam (1 t., b. l. 15).Liudytojas P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 9 d., jam dirbant savo darbÄ , patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z., apie 22.21 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities budėtojo padalinio buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus buto savininkas M. K. kÄ tik sumušė pranešėjÄ . Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė pranešėjas D.

V. Bute, be D. V., dar buvo buto savininkas M. K., kuris, pasak D. V., jį sumušė ir grasino D. V. peiliu, taip pat M. K. draugė O. ir nekilnojamo turto brokerė. D. V. buvo susijaudinęs, ant jo veido matėsi sumuÅ¡imo žymės. D. V. papasakojo kad M. agresyviai elgėsi jo atžvilgiu, sumušė jį ir grasino peiliu. M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡ jo sklido alkoholio kvapas. Jis paaiÅ¡kino, kad D. V. iÅ¡nuomojo savo butÄ , (duomenys neskelbtini), o jis pastoviai vėluoja mokėti mokestį už paslaugas bei buto nuomos pinigus.

Dėl Å¡ių priežasčių tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu įvyko susistumdymas, tačiau M. K. neprisipažino, kad mušė D. V., dėl peilio paaiÅ¡kino, kad D. V. jis peiliu negrasino. Taip pat M. K. draugė O. paaiÅ¡kino, kad jos draugas buvo iÅ¡provokuotas ir labai susinervinęs, kad per D. V. turi daug problemų, kad jie konflikto metu susistumdė ir M. K. trenkė buto nuomininkui D. V. į veido sritį. Ä® klausimÄ , ar M. K. grasino peiliu D. V., ji atsakė, kad negrasino peiliu.

Bute buvusi nekilnojamo turto agentė paaiÅ¡kino, kad vyrai susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį. Paklausus, ar ji matė peilį ar bent apie jį kažkÄ Å¾ino, ji atsakė, kad nieko nežino ir nematė. Bute buvo netvarka. Minėtas peilis buvo atlenkiamas su ruda rankena, jį rado pas M. K. draugę O. rankinuke, ji paaiÅ¡kino, kad minėtas peilis buvo M. K. striukėje ir M. K. konflikto metu įdėjo minėtÄ peilį į jos rankinukÄ . D. V. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicininė pagalba, kuri iÅ¡vežė jį į Žalgirio ligoninę, o M.

K. buvo pristatytas į pirmÄ jÄ policijos komisariatÄ . Pristatymo metu M. K. aiÅ¡kino, kad rastas peilis priklauso jam, tačiau jis negrasino peiliu, tiesiog konflikto metu atidavė jį savo draugei O. (1 t., b. l. 17).Liudytoja Č. F. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) direktore ir jos darbas susijęs su nekilnojamo turto pirkimais, pardavimais ir nuoma. Vienas iÅ¡ jos klientų buvo M. K., jis paprašė iÅ¡nuomoti jo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsiradus klientui buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kuriÄ klientas D.

V. turėjo mokėti buto nuomÄ , tačiau jis užlaikydavo mokėjimus, nevykdė sutarties sÄ lygų. M. K. paprašė sudalyvauti susitikime su klientu, todėl 2017 m. spalio 9 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, jie susitiko bute. Bute buvo ji, M. K. su drauge O. ir nuomininkas D. V. Jiems pradėjus aiÅ¡kintis dėl įsiskolinimo sumos, tarp jų kilo konfliktas. M. K. priėjo prie D. V. ir pastÅ«mė jį į koridorių, po to trenkė D. V. į veidÄ kumščiu ir pastÅ«mė jį toliau koridoriaus link įėjimo durų.

Ji sėdėjo kambaryje ir nieko, kas vyko tarp jų toliau nematė. Jie ilgÄ laikÄ grÅ«mėsi koridoriuje prie įėjimo durų, bet M. K. labiau stumdė D. V. Jokio peilio nematė. O. bandė juos nuraminti ir patraukti vienÄ nuo kito. Kai O. patraukė M. K. nuo D. V., jis užsidarė miegamajame ir iÅ¡kvietė policijÄ , o ji laukė svetainėje. Atvykus pareigÅ«nams buvo iÅ¡kviesta greitoji. D. V. iÅ¡važiavo su greitÄ ja pagalba, M. K. – su policijos pareigÅ«nais, o ji iÅ¡vyko namo (1 t., b. l. 55).Liudytoja O.

J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 9 d. ji kartu su savo draugu M. K. ir nekilnojamo turto brokere Č. atvažiavo į M. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ten susitiko su D. V., kuris nuomojo minėtÄ butÄ ir turėjo sumokėti pinigus. D. V. nenorėjo mokėti pinigų, iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės M. K. Kadangi D. V. ir prieÅ¡ tai nenorėjo mokėti pinigų, jam daug kartų buvo sakyta iÅ¡sikraustyti, o jis vis atidėliojo mokėjimÄ ir iÅ¡ buto neiÅ¡sikraustė.

MinėtÄ dienÄ , kai jie visi susitiko bute, buvo vėl tas pats, D. V. vėl pradėjo aiÅ¡kinti, kad Å¡iuo metu jis neturi pinigų ir sumokės vėliau. M. K. susinervino, nes visa tai tęsiasi jau apie 3 mėnesius. Kažkiek pinigų M. K. buvo gavęs iÅ¡ jo, bet kiek tiksliai nežino. Kai jie tarpusavyje pradėjo aiÅ¡kintis, tarp jų kilo konfliktas. D. V. iÅ¡ kambario, kur visi sėdėjo, pabėgo į koridorių, M. K. – iÅ¡ paskos, koridoriuje M. K. pristÅ«mė D. V. prie kampo, D. V. pradėjo gintis kumščiais ir tada M.

K. jam kumščiu prispaudė veidÄ . Tada ji atbėgo iÅ¡ kambario ir atitraukė M. K. nuo D. V., jie grįžo į kambarį, o D. V. pabėgo į kitÄ kambarį ir skambino policijai. Kad M. K. grasintų peiliu D. V. neatsimena, minėtas peilis buvo visÄ laikÄ Å¡itame bute, virtuvėje ir visada buvo naudojamas konservams atidaryti. Kaip po konflikto peilis atsirado pas pareigÅ«nus neatsimena. Nori pasakyti, kad Å¡is konfliktas įvyko dėl D. V. neatsakingo elgesio, kurį D. V. pats iÅ¡provokavo ir dar apkaltino M.

K. (1 t., b. l. 63).Liudytoja R. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra žinoma, jog jo draugas M. K. K., kol gyveno užsienyje, buvo iÅ¡nuomojęs savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). VienÄ kartÄ 2017 metais, kažkur rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje jis paskambino jai iÅ¡ Anglijos ir paprašė, kad jo nuomininkas, vardo neprisimena, perduotų jai 450 eurų už buto nuomÄ , o ji vėliau atiduotų M. K. Kaip minėjo, datos tiksliai neprisimena, bet gal rugsėjo pabaigoje, ji susitiko su M.

K. nuomininku prie koncertų salės „Compensa“ ir jis perdavė 150 eurų, ji jo paklausė, kodėl tik 150 eurų, tada vaikinas atsakė, kad likusius pinigus už nuomÄ atiduos vėliau, nes Å¡iuo metu neturi. Po Å¡io karto minėto nuomininko daugiau nematė, vėliau sugrįžus M. K. iÅ¡ užsienio jam perdavė minėtus pinigus. Apie 2017 m. spalio 9 d. įvykį nieko nežino. Daugiau neturi ko pridurti (1 t., b. l. 66).D. V. 2017 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad Å¡iandien apie 7 val. vakare atvyko brokerė Č. su Å¡eimininku M.

K. ir savo drauge O. Jis (t. y. D. V.) vėlavo mokėti nuomÄ 9 dienomis. M. K. buvo iÅ¡gėręs ir pradėjo jam grasinti žodžiu, užrakino buto duris iÅ¡ vidaus ir neleido jam iÅ¡eiti į laukÄ , pradėjo rėkauti ir smogė jam į veidÄ kelis ar daugiau kartų. Vėliau M. K. iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės peilį ir liepė gultis ant žemės. Jis (t. y. D. V.) iÅ¡trÅ«ko ir užsidarė miegamajame, iÅ¡kvietė policijÄ . O. vis bandė įeiti į miegamÄ jį, bet jis jos neįleido (1 t., b. l. 3).O.

J. 2017 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad nuomininkas D. V. nemokėjo pagal susitarimÄ nuomos už butÄ , susidarė skola už komunalines paslaugas, nuo rugpjūčio mėnesio tęsia derybas su apmokėjimu. Jis jau prižadėjęs, kad spalio 1 d. bus padengti visi įsiskolinimai. Ä® skambučius D. V. neatsakinėjo. Å iandien vakare jie nuvyko 19.00 val., D. V. buvo namuose, buvo ta pati istorija. M. K. truputį nesusilaikė ir prisilietė. M. K. jo nelietė (1 t., b. l. 57).IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 19.46 val.

Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo – buto nuomininko D. V. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo savininkas M. K. kÄ tik sumušė pranešėjÄ , jis pavėlavo susimokėti už bÅ«sto nuomÄ , užrakino bute (1 t., b. l. 5-6).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 22.21 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus buto savininkas M.

K. kÄ tik sumušė pranešėjÄ , pavėlavo susimokėjo už bÅ«sto nuomÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ pasitiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su bÅ«sto savininku Å¡is paaiÅ¡kino, kad D. V. buvo iÅ¡nuomotas bÅ«stas (duomenys neskelbtini), kuris vėluoja mokėti mokesčius, buto nuomos pinigus. Namuose didelė netvarka. Taip pat bute buvo Č. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nuomos tarpininkė, kuri paaiÅ¡kino, kad vyrai susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį.

Paklausus, ar ji matė peilį ar bent kažkÄ apie jį žino atsakė, kad nieko nežino. Bute dar buvo M. K. sugyventinė O. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiÅ¡kino, kad jos sugyventinis susinervinęs trenkė buto nuomininkui D. V. į veido sritį iÅ¡ kumščio, nes pastarasis jiems pridarė daug bėdų. Paklausus, ar D. V. grasino peiliu, atsakė, kad negrasino peiliu. M. K. draugės O. rankinuke buvo rastas atlenkiamas peilis su ruda rankena. Paklausus, kam priklauso Å¡itas peilis, M. K. atsakė, kad peilis priklauso jam.

Ä® vietÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiÅ«rėjo D. V. ir nusprendė nuvežti jį į Žalgirio klinikas iÅ¡samesnei apžiÅ«rai. M. K. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ apie 20.50 val. (1 t., b. l. 11).Bendrojo pagalbos centro 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime Nr. 41D(V)-2229 nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2017 m. spalio 9 d., 19.43 val. yra užregistruotas vienas praneÅ¡imas su įvykiu, kurio BPC ID 91150861161 (1 t., b. l. 52).IÅ¡ 2017 m. gruodžio 28 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, pateikiama garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio stenograma (1 t., b. l. 53).IÅ¡ 2017 m. gruodžio 21 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J.

B. apžiÅ«rėjo peilį ir apžiÅ«ros metu nustatė, jog peilis yra lenktinis, su automatiÅ¡kai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte. Peilio ilgis – 292 mm, geležtės ilgis – 96 mm, plotis – iki 28 mm, storis 2,5 mm, ji tiesi, vienaÅ¡menė, ant jos yra užraÅ¡as „STAINLESS STEEL“. Peilio rankenÄ sudaro mechanizmo metalinis rankenos pagrindas su pritvirtintomis dviem rudos spalvos medinėmis briaunomis. Rankenoje sumontuota atidarančioji spyruoklė ir geležtės fiksavimo mechanizmas, LED žibintuvėlis.

Kairiajame rankenos Å¡one dekoratyvinis kompasas. Ä®vertinęs Å¡iuos apžiÅ«ros rezultatus, minėtas specialistas, vadovaudamasis BPK 89-92 ir 180 straipsniais, pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad tai pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ ir užsifiksuojančiÄ geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm. Tai yra civilinėje apyvartoje draudžiamas Å¡altasis neÅ¡aunamasis ginklas (1 t., b. l. 39-40).IÅ¡ 2018 m. vasario 15 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R.

R. apžiÅ«rėjo asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ VUL Žalgirio klinikos ir ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ iÅ¡ UAB „InMedica“. Vadovaudamasis BPK 89-92 ir 205 straipsnių nuostatomis, apžiÅ«rėjęs minėtus medicininius dokumentus, ekspertas R. R. pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad D. V. nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, 22-o (2-o virÅ¡utinio kairės pusės) danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 9 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 32).IÅ¡ 2017 m. liepos 31 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopijos matyti, jog Å¡i sutartis buvo sudaryta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (nuomos terminas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.), tarp nuomotojo – M.

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuomininko D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog bent koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, kuris per 30 (trisdešimt) dienų nuo vienos šalies pareikšto reikalavimo dėl šios sutarties įsipareigojimų vykdymo neišsprendžiamas derybų būdu, turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 82-84).Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., 20.58 val.

M. K. K. nustatytas 1,51 prom. girtumas (1 t., b. l. 100). Dėl M. K. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį BK 294 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė (1 dalis) ir kvalifikuota (2 dalis) savavaldžiavimo sudėtys. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra bÅ«tinas ne tik savavaldžiavimo sudėties, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, bet ir savavaldžiavimo sudėties, įtvirtintos BK 294 straipsnio 2 dalyje (neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumÄ ) požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-40-1073/2018 ir kt.).

Å iame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-70-976/2016 ir kt.). BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Kartu Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad Å¡is požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. K. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. V. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Gali bÅ«ti, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta kaltinime nurodytÄ datÄ , t. y. 2017 m. liepos 31 d. Jam bÅ«nant Anglijoje nekilnojamojo turto brokerė pranešė, kad D. V. nenori mokėti už bÅ«stÄ .

Grįžęs iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ jis susiskambino su D. V.. Å is pasakė, kad užmokės tada, kai turės pinigus. Jis (t. y. M. K. K.) pakeitė durų spynas, įtaisė viduje signalizacijÄ . Kai jo nebuvo bute, atvažiavo D. V., sulaužė duris, signalizacijÄ , virtuvės duris, gipso kartono sienÄ . Tuomet jis 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. kartu su nekilnojamojo turto brokere Č. ir savo drauge O. nuvyko į minėtÄ butÄ . Kaltinamojo teigimu, bute jis su D. V. susiginčijo, smurtavo prieÅ¡ D.

V. Jis norėjo nukentėjusįjį iÅ¡stumti iÅ¡ buto su daiktais, tačiau pastarasis sakė, kad neiÅ¡eis. Tuomet jis nukentėjusiajam sudavė gal penkis kartus į galvÄ . Gali bÅ«ti, kad nukentėjusiajam į galvÄ jis sudavė 6-7 kartus, kaip nurodyta kaltinime. Konflikto metu jis (t. y. M. K. K.) turėjo peilį, norėjo juo pagÄ sdinti, grasino nukentėjusiajam, liepė jam iÅ¡eiti. Konflikto metu jis nukentėjusiajam D. V. Å¡iek tiek prakirto lÅ«pÄ , buvo Å¡iek tiek kraujo, daugiau sužalojimų jam nepadarė.

Konflikto metu butas buvo atrakintas, kas jį galėjo užrakinti. Kaltinamojo teigimu, savo veiksmus jis vertina blogai, reikėjo kreiptis į teismÄ , o ne savavaliÅ¡kai kažkÄ daryti, gailisi. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Å tai nukentėjusysis D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val., į jo nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atvyko neblaivus buto savininkas M.

K. K., pastarojo draugė O. J. ir nekilnojamojo turto brokerė Č. F. Nukentėjusiojo teigimu, dėl to, kad jis kelias dienas vėlavo sumokėti už butÄ , tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas, kaltinamasis pareikalavo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto, užrakino buto duris, buto koridoriuje trenkė jam 6-7 kartus kumščiu į veidÄ , iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės atlenkiamÄ peilį ruda rankena, užsimojo juo ir liepė gultis ant žemės, grasino nupjauti jam kojas. Nukentėjusiojo teigimu, jam pavyko nuo kaltinamojo pasprukti ir užsirakinti kambaryje bei iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus (1 t., b. l. 19, 22).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. V. nurodė ir savo 2017 m. spalio 9 d. pareiškime (1 t., b. l. 3). Tokie nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ne tik kaltinamojo teisme duotus parodymus, tačiau ir kitų byloje esančių įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, jog tokius nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojos Č.

F. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja, kurios darbas susijęs su nekilnojamojo turto pirkimais, patvirtino, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ , t. y. 2017 m. spalio 9 d., vakare, ji su M. K. K. ir jo drauge O. J. ir tiesų buvo nuvykę į butÄ , esantį (duomenys nekelbtini), kurį M. K. buvo iÅ¡nuomojęs D. V. pagal sudarytÄ nuomos sutartį. M. K. K. pradėjus aiÅ¡kintis dėl įsiskolinimo sumos, tarp jo ir D. V. kilo konfliktas, kurio metu M. K. K. priėjo prie D. V., pastÅ«mė pastarÄ jį į koridorių, trenkė į veidÄ kumščiu.

Liudytojos Č. F. teigimu, ji nematė, kas vyko toliau, tačiau jie ilgÄ laikÄ grÅ«mėsi koridoriuje, M. K. K. labiau stumdė D. V. (1 t., b. l. 55). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. J. davė gana lakoniÅ¡kus parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama iÅ¡ esmės tik tai, kad kaltinime nurodytu metu ji su M. K. K. ir nekilnojamojo turto brokere Č. F. atvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį iÅ¡ M. K. K. nuomojosi D. V. Liudytojos O. J. teigimu, dėl įsiskolinimo už butÄ tarp kaltinamojo M.

K. K. ir nukentėjusiojo D. V. kilo konfliktas, kurio metu M. K. K. pristÅ«mė D. V. prie kampo, kumščiu prispaudė pastarajam veidÄ . Nors liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog neatsimena, kad M. K. K. bÅ«tų grasinęs D. V. peiliu ir neatsimena, kaip, pasak jos, visÄ laikÄ Å¡itame bute buvęs peilis, naudojamas konservams atidaryti, atsidÅ«rė pas policijos pareigÅ«nus (1 t., b. l. 63), visgi teismas tokius liudytojos parodymus Å¡ioje dalyje vertina kritiÅ¡kai, kaip kryptingÄ siekį duoti savo sugyventiniui M.

K. K. palankesnius parodymus ir padėti jam išvengti gana griežtos atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus ir jos rašytiniame 2017 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, jog konflikto metu M. K. K. „truputį nesusilaikė ir prisilietė. M. K. jo nelietė“ (1 t., b. l. 57), taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų policijos pareigūnų E. Z. ir P. S. parodymus, iš kurių, be kita ko, matyti, jog įvykio vietoje O. J. davė iš esmės priešingus nei apklausos metu paaiškinimus, t. y. nurodė, kad konflikto metu M.

K. K. ir D. V. susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį (1 t., b. l. 14, 15, 17). Tokie nenuoseklÅ«s, dviprasmiÅ¡ki ir vieni kitiems prieÅ¡taraujantys jos paaiÅ¡kinimai tik dar labiau sustiprina pagrindÄ manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja O. J. siekė duoti M. K. K. palankius parodymus, minimizuodama jo veiksmus ir sukeltus padarinius. Pažymėtina, jog tokie nukentėjusiosios parodymai yra paneigti ne tik paties kaltinamojo M. K. K. teisme duotais parodymais, bet ir jau aptartais ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos Č.

F. parodymais, kurių teisingumu ir objektyvumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo M. K. K. kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų – policijos pareigÅ«nų E. Z. ir P. S. parodymai, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog jiems pagal iÅ¡kvietimÄ dėl sumuÅ¡imo atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis D. V. jau nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad buto savininkas M. K. K. jį sumušė, grasino peiliu. Liudytojų – policijos pareigÅ«nų teigimu, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, ant jo veido matėsi sumuÅ¡imo žymės, todėl jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir jis nugabentas į gydymo įstaigÄ .

Be to, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, jog įvykio vietoje aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, O. J. rankinėje buvo rastas atlenkiamas peilis su ruda rankena, o M. K. K. įvykio vietoje pripažino, kad Å¡is peilis priklauso jam, neneigė, kad konflikto metu jis tÄ peilį įdėjo į O. J. rankinę (1 t., b. l. 14, 15, 17). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes policijos pareigÅ«nas E. Z. nurodė ir savo 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 11). Nukentėjusiojo D. V. parodymų apie jo atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ nuoseklumÄ patvirtina ir policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 19.46 val.

Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo – buto nuomininko D. V. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo savininkas M. K. kÄ tik sumušė pranešėjÄ , jis pavėlavo susimokėti už bÅ«sto nuomÄ , užrakino bute (1 t., b. l. 5-6). 2017 m. gruodžio 28 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotas D. V. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi (minėto skambučio metu) turinys (1 t., b. l.

53) taip pat patvirtina nukentėjusiojo D. V. parodymų nuoseklumÄ ir kartu kitais byloje esančiais įrodymais eliminuoja galimybę vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad įvykio metu prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas, o tuo pačiu ir kaltinime nurodytÄ aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto R. R. padaryta iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog D.

V. nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, 22-o (2-o virÅ¡utinio kairės pusės) danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 9 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iÄ iÅ¡vadÄ , įraÅ¡ytÄ Ä¯ 2018 m. vasario 15 d. apžiÅ«ros protokolÄ , ekspertas padarė apžiÅ«rėjęs asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ VUL Žalgirio klinikos ir ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ iÅ¡ UAB „InMedica“ (t. 1, b. l. 32).

Tuo tarpu byloje esanti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija patvirtina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, jog 2017 m. liepos 31 d. tarp nuomotojo – M. K. K. ir nuomininko D. V. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (nuomos terminas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.), kurios 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog bent koks ginčas, kylantis iÅ¡ Å¡ios sutarties ar susijęs su ja, kuris per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo vienos Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo dėl Å¡ios sutarties įsipareigojimų vykdymo neiÅ¡sprendžiamas derybų bÅ«du, turi bÅ«ti sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 82-84).

Nagrinėjamos situacijos kontekste, įvertinus tai, jog įvykio metu Å¡i nuomos sutartis galiojo, bei tai, kad nesilaikydamas minėtų sutarties nuostatų kaltinamasis M. K. K. dėl susidariusio įsiskolinimo (kurio nukentėjusysis neginčijo, t. y. jį pripažino) reikalavo D. V. nedelsiant iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir kilusio konflikto metu panaudojo nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu psichinę bei fizinę prievartÄ , laikytina, jog kaltinamasis M. K. K. tokiais savo veiksmais vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo tikrÄ teisę.Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus apie tai, kad konflikto metu butas buvo atrakintas ir jis jo neužrakino, taip pat į nukentėjusiojo D.

V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad buto duris užrakino kaltinamojo M. K. K. draugė O. (1 t., b. l. 22), iÅ¡ kaltinamajam M. K. K. pateikto kaltinimo Å¡alintina faktinė aplinkybė apie tai, jog jis užrakino buto duris ir taip neleido D. V. pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto. Teismas pažymi, jog nagrinėjamos situacijos kontekste nėra neginčijamų įrodymų, kad buto duris užrakino bÅ«tent kaltinamasis, be to, pažymėtina, jog minėtos faktinės įvykio aplinkybės paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo nagrinėjamu atveju nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos.Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas apraÅ¡ytas materialiÄ ja sudėtimi (sudėties bÅ«tinasis požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip, be kita ko, atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ .Minėta, kad savavaldžiavimÄ kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu.

Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ .

Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2014).

Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobÅ«dis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinės žala. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje reiÅ¡kia imperatyvÄ , kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimÄ pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartÄ . Turi bÅ«ti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobÅ«dis, turinys.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo grÄ Å¾inti skolÄ , iÅ¡sikraustyti ir pan., bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, jog neblaivaus kaltinamojo M.

K. K. spaudimas (agresija) nukentėjusiajam, reikalaujant nedelsiant iÅ¡sikraustyti iÅ¡ nuomojamų patalpų, iÅ¡sitraukimas peilio ir užsimojimas juo, grasinimas nupjauti kojas, liepimas gultis ant žemės, nežymus sveikatos sutrikdymas suduodant smÅ«gius į veidÄ rodo apie tokios bauginančios situacijos sukÅ«rimÄ ir kaltinamojo kryptingÄ siekį padaryti nukentėjusiajam D. V. didelę psichinę ir fizinę žalÄ , t. y. sukurti tokiÄ situacijÄ , kurioje nukentėjusysis prarastų saugumo jausmÄ ir patirtų sveikatos sutrikdymÄ .

Pažymėtina, jog policijos pareigÅ«nas P. S. duodamas parodymus patvirtino, jog atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis D. V. buvo susijaudinęs (1 t., b. l. 17). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo D. V. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintų konstitucinių teisių pažeidimas prieÅ¡ jį smurtaujant ir sutrikdant nežymiai sveikatÄ , jam grasinant,, jį bauginant, BK 294 straipsnio 2 dalies prasme pripažintinas didele žala nukentėjusiojo teisėms.  Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis M.

K. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo. Be to, nagrinėjamos situacijos kontekste, atsižvelgiant į įvykio situacijÄ ir kaltinamojo tyčiniais veiksmais sukeltus padarinius, darytina iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo teisėms buvo padaryta didelė žala. Teismui nekyla abejonių, jog tarp kaltinamojo aukščiau aptartų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Konstatuotina, kad remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M.

K. K. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kaip savavaldžiavimas panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ir padarant jo teisėms didelę fizinę bei psichinę žalÄ . Dėl M. K. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ . Alternatyvios BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamÄ jÄ teisinę reikÅ¡mę, nes kiekviena jų, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Nustačius, kad asmuo padarė bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tokia nusikalstama veika laikoma baigta.Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje M. K. K. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino iÅ¡ dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiÅ¡kai pakanka kaltinamojo M. K. K. veikai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. K. kaltė padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta.

Tokia iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val., bute jis iÅ¡ tiesų turėjo atlenkiamÄ peilį, kurio geležtė buvo Å¡iek tiek ilgesnė nei 8,5 cm. Kaltinamojo teigimu, minėtÄ peilį jis įsigijo prieÅ¡ daugiau nei 10 metų turguje.

Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Å tai ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – policijos pareigÅ«nai E. Z. ir P. S. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie tai, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 22.21 val. gavus praneÅ¡imÄ apie fizinio smurto panaudojimo atvejį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuvykus minėtu adresu, aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, minėtame bute, kaltinamojo M.

K. K. sugyventinės O. J. rankinėje buvo rastas atlenkiamas peilis su ruda rankena, kuris, pasak O. J., prieš tai buvo kaltinamojo striukėje ir tik konflikto metu buvo įdėtas į jos rankinę. Minėtų liudytojų policijos pareigūnų teigimu, M. K. K. įvykio vietoje šių O. J. nurodytų aplinkybių neneigė ir pripažino, kad tas peilis priklauso jam (1 t., b. l. 14, 15, 17). Iš esmės analogiškos peilio radimo aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūno E. Z. 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 11).

Å ie policijos pareigÅ«nų parodymai bei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog įvykio vietoje rastas peilis priklausė bÅ«tent kaltinamajam M. K. K., kÄ pastarasis pripažino apklausiamas teisme. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo D. V. parodymai bei jo 2017 spalio 9 d. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis M. K. K. šį peilį konflikto metu iÅ¡sitraukė iÅ¡ savo striukės kiÅ¡enės ir juo jam mosikavo, taip pat nukentėjusiojo D.

V. parodymai apie tai, kad jis minėto peilio prieÅ¡ tai bute niekada nebuvo matęs (1 t., b. l. 3, 19, 22). IÅ¡ byloje esančiame 2017 m. gruodžio 21 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog įvykio vietoje rastas peilis yra lenktinis, su automatiÅ¡kai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte. Peilio ilgis – 292 mm, geležtės ilgis – 96 mm, plotis – iki 28 mm, storis 2,5 mm, ji tiesi, vienaÅ¡menė, ant jos yra užraÅ¡as „STAINLESS STEEL“. Peilio rankenÄ sudaro mechanizmo metalinis rankenos pagrindas su pritvirtintomis dviem rudos spalvos medinėmis briaunomis.

Rankenoje sumontuota atidarančioji spyruoklė ir geležtės fiksavimo mechanizmas, LED žibintuvėlis. Pažymėtina, jog Å¡iÄ apžiÅ«rÄ atlikto ir jos rezultatus įvertino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. B., kuris pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , nurodydamas, jog tai pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ ir užsifiksuojančiÄ geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm.

Tai yra civilinėje apyvartoje draudžiamas Å¡altasis neÅ¡aunamasis ginklas (1 t., b. l. 39-40). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklo ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 7 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog civilinėje apyvartoje draudžiami Å¡altieji ginklai su automatiÅ¡kai iÅ¡Å¡okančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų:

1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;

2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;

3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių. Įvertinus minėtame apžiūros protokole pateiktus peilio apžiūros rezultatus bei sugretinus juos su tame pačiame apžiūros protokole įrašyta specialisto išvada, teismui nekyla abejonių dėl to, jog rastas peilis atitinka minėto Įstatymo nuostatas, įtvirtintas 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir yra laikytinas civilinėje apyvartoje draudžiamu šaltuoju nešaunamuoju ginklu.Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis M.

K. K. 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. neÅ¡iojosi su savimi civilinėje apyvartoje draudžiamÄ , Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos, lenktinį, turistinį peilį, turintį automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ ir užsifiksuojančiÄ geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm, šį peilį nurodytu metu atsinešė į savo butÄ , nuomojamÄ D. V., esantį (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis M. K. K. kaltinamas ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamÄ , Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos, lenktinį, turistinį peilį turintį automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ ir užsifiksuojančiÄ geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm.

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, Å¡alina iÅ¡ kaltinimo M. K. K. inkriminuotÄ Å¡Ä¯ objektyvųjį veikos požymį (įgijimÄ ), pastarajam proceso metu nepasivirtinus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimÄ , bÅ«tina nustatyti esmines kaltinime nurodyto neÅ¡aunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju M. K. K. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijus anksčiau minėtÄ neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu Å¡io neÅ¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimo faktu bei paties gana abstrakčiais ir nekonkrečiais kaltinamojo parodymais (apie tai, kad minėtÄ ginklÄ jis įsigijo turgavietėje gal prieÅ¡ daugiau nei 10 metų) kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ tai prieÅ¡tarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms.

Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamÄ jį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimÄ , nepavyko nustatyti esminių minėto neÅ¡aunamojo ginklo įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, kur, už kiek ir iÅ¡ ko M. K. K. įsigijo šį ginklÄ ). Dėl Å¡ių priežasčių teismas negali neabejotinai nustatyti ar minimo ginklo įgijimo metu tokio ginklo apyvarta (įgijimas) buvo uždrausta įstatymo, atitinkamai dėl to teismas Å¡alina iÅ¡ M.

K. K. pateikto kaltinimo BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – neÅ¡aunamojo ginklo įgijimÄ â€“ kaip nepagrįstÄ .Vis dėlto, nepaisant to, kad iÅ¡ M. K. K. pateikto kaltinimo Å¡alintinas vienas BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – neÅ¡aunamojo ginklo įgijimas, Å¡is faktas nepaneigia kaltinamojo M. K. K. kaltės padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi jis realizavo vienÄ iÅ¡ BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neÅ¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimÄ , o to visiÅ¡kai pakanka pripažinti M.

K. K. kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. K. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Dėl M. K. K. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo Skirdamas bausmę M. K. K., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ apysunkį baigtÄ nusikaltimÄ valdymo tvarkai (kurio sankcijoje numatytos alternatyvios areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės), bei vienÄ baigtÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu neÅ¡aunamuoju ginklu (kurio sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba areÅ¡to bausmės).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo teisėms, prieÅ¡ jį buvo panaudota psichinė bei fizinė prievarta. Kaltinamojo M. K. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 161, 162, 167) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas neblaivus (1 t., b. l. 100) ir Å¡i aplinkybė, be abejo, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamÄ jį M. K. K. apibÅ«dinančius duomenis – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 t., b. l. 101-102), nedirba, tačiau registruotas Darbo biržoje (1 t., b. l. 107, 110, 165), yra 70 procentų darbingas (1 t., b. l. 166), anksčiau teistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 246 straipsnio 1 dalyje, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1 t., b. l. 106), baustas administracine tvarka ir turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (1 t., b. l. 108-109), turi sveikatos problemų (1 t., b. l. 163-164, 168-169, 170, 171, 172), nuo 2009 m. kovo 30 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje devynis kartus, paskutinį kartÄ nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 114);

VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydėsi Universitetiniame Dienos stacionaro skyriuje nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. vasario 2 d., diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas (1 t., b. l. 115, 118); į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 116);

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-58/2018 duomenimis nėra duomenų, kad M. K. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje), šiuo metu jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 123).

Dėl Å¡ių aplinkybių kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minėto straipsnio sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimaliam dydžiui; už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, skirtina areÅ¡to bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minėto straipsnio sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jį M.

K. K. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tik nurodytos bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Å iuo nuosprendžiu M. K. K. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu, taikant bausmių apėmimÄ (griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę), kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims pagal BK 10 straipsnį.Kaltinamasis M.

K. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. K. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.Kaltinamasis M. K. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 9 d., 20.51 val. iki 2017 m. spalio 10 d. (1 t., b. l. 68, 79). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas M.

K. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikinajame suėmime iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad tai yra formalÅ«s bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymÄ , turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti M. K. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pažymėtina, kad M. K. K. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, t. y. jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , jam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Teismas pažymi, kad M. K. K. yra vyresnio amžiaus asmuo, turi rimtų sveikatos problemų (1 t., b. l. 114, 115, 118, 163-164, 168-169, 170, 171, 172), yra iÅ¡ dalies darbingas (1 t., b. l. 166), iÅ¡ jo parodymų matyti, kad jo prieÅ¡ingo teisei elgesio suvokimas įvykio metu buvo ribotas, tokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas padarė pirmÄ kartÄ , dar prieÅ¡ teismo posėdį susitaikė su nukentėjusiuoju, savo noru atlygino jam bei teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 161, 162, 167), teismo posėdžio metu taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl savo veiksmų.

Å ių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog M. K. K. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo amžių, į galimybes dirbti ir užsidirbti pajamas legaliu būdu bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau kontroliuojant M.

K. K. probacijos tarnybos pareigÅ«nų. Dėl to kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų laikotarpiui, kartu nustatant jam pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.M.

K. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 77), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 28,26 Eur nukentėjusiojo D. V. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad D. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 28,26 Eur (1 t., b. l. 45).Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis M.

K. K. atlygino civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ (1 t., b. l. 161), vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, rastas bute, (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklÄ (2018 m. kovo 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS003024) (1 t., b. l. 41, 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

M. K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę.M. K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir M.

K. K. paskirti subendrintÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. K. paskirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti M. K. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 9 d., 20.51 val. iki 2017 m. spalio 10 d., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 7, 8 punktais, M.

K. K. paskirtos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.ProcesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 28,26 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, rastÄ pas M.

K. K. bute, (duomenys neskelbtini), perduotÄ saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklÄ (2018 m. kovo 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS003024), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                     Marijus Kursevičius