A-444-2675-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-2675/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00954-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Geosoma“ atstovui Artūrui Jonikavičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Geosoma“ ir M. K., dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1198 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Įsakymu buvo patikslinti A. M. priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro duomenys. Kadastro duomenys patikslinti pagal 2011 m. gegužės 17 d. UAB „Geosoma“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. AR-953, kuriame nurodoma, kad A. M. žemės sklypas ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribomis (riboženkliai žemės sklypo plane pažymėti skaičiais 3 ir 4) ir su M. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribomis (riboženkliai žemės sklypo plane pažymėti skaičiais 6 ir 1). Pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus darbus, todėl negalėjo tinkamai ir laiku pareikšti pastabų ir tuo buvo pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nuostatos, reglamentuojančios gretimų sklypų savininkų dalyvavimą nustatant ir riboženkliais paženklinant arba atstatant riboženklius. Be to, Įsakymu buvo nustatytas naujas, t. y. didesnis, žemės sklypo, priklausančio A. M., plotas, nes Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 02-04-2584 pagrindu, A. M. įsigijo 700 m2 ploto žemės sklypą, o UAB „Geosoma“ atliktų geodezinių matavimų pagrindu buvo įregistruotas 732 m2 žemės sklypo plotas. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypo plotas padidintas nesilaikant Nuostatų 211 punkto nuostatų. Be to, UAB „Geosoma“ parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. AR-953 klaidingai nurodoma, kad riba su pareiškėju buvo suderinta po geodezinių matavimų. Nurodė, kad apie Įsakymą pareiškėjas sužinojo gavęs dokumentus iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d., todėl, jo nuomone, terminas paduoti šį skundą yra atnaujintinas.

Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 02-04-2584 A. M. buvo parduotas 0,07 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Parduodamo žemės sklypo plotas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Atlikus to paties žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas 0,0732 ha žemės sklypo plotas. Pagal Nuostatų 21 punktą nustatyta, kad tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir atlikus kadastrinius matavimus apskaičiuoto žemės sklypo ploto gali būti ±0,0079 maksimali leistina paklaida. Atlikus kadastrinius matavimus gauta +0,0032 paklaida. Todėl atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ploto padidėjimas iki 0,0732 ha yra teisiškai galimas. Preliminariai suformuoto žemės sklypo plane ir atlikus kadastrinius matavimus plane žemės sklypo linijų ilgiai iš esmės sutampa (paklaida nuo 1 iki 4 cm.). Pareiškėjo nurodytas Nuostatų 211 punktas taikomas tik kadastrinius matavimus vykdant pakartotinai, t. y. jau esant atliktiems kadastriniams matavimams, todėl nagrinėjamu atveju netaikomas. Pareiškėjo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys nustatyti 2010 m. spalio 12 d., t. y. anksčiau nei buvo nustatinėjami A. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys, bendra riba sutampa, matininkų sukalti riboženkliai išlikę, pareiškėjo V. M. žemės sklypo ribos ir riboženkliai nepasikeitė, todėl, atsakovo nuomone, pagal Nuostatų 32.1.1.1. punktą vykdant A. M. žemės sklypo geodezinius matavimus pareiškėjo kviesti nereikėjo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų (toliau - ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti.

Nustatė, kad ginčijamu NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1198 buvo patikslinti kadastro duomenys žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. M. ir besiribojančio su pareiškėjo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). A. M. 0,0700 ha žemės sklypą įsigijo Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 02-04-2584 ir 2009 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ginčijamu įsakymu patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis buvo nustatytas 0,0732 ha žemės sklypo plotas, kuris atitiko leidžiamą paklaidą, o tokia aplinkybė neginčijama.

Teismas nustatė, kad A. M. priklausantis žemės sklypas su pareiškėjo V. M. žemės sklypu ribojasi tarp taškų, žemės sklypo plane pažymėtų 3-4. NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui pateiktoje 2011 m. lapkričio 5 d. pretenzijoje pareiškėjas nurodė, jog jam priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 2010 metais ir kad matininkų sukalti riboženkliai yra išlikę. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 32.1.1.1. punktą apie atliekamus kadastrinius matavimus gretimo sklypo savininkas neprivalo būti informuojamas, jei žemės sklypas ribojasi su sklypu, kurio kadastriniai duomenys nustatyti anksčiau, bendra riba sutampa ir riboženkliai nėra sunaikinti. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad atliekant A. M. žemės sklypo geodezinius matavimus V. M. neprivalėjo būti kviečiamas. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas A. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nedalyvaujant V. M., teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė ir byloje nebuvo nustatyta, kad atliekant pareiškėjui V. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, bendra šių sklypų riba galėjo būti nederinta su pačiu pareiškėju V. M., todėl pareiškėjo teiginį dėl, jo nuomone, melagingo įrašo UAB „Geosoma“ parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. AR-953 „riba su pareiškėju buvo suderinta po geodezinių matavimų“ teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

Pareiškėjas neginčija ir teismas nenustatė, kad patikslinus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius didesnį šio žemės sklypo plotą (skirtumas 0,0032 ha), būtų sumažėjęs pareiškėjo žemės sklypo plotas, kad ginčijamas aktas sukūrė, pakeitė ar panaikino kokias nors teises ar pareigas pareiškėjui, ar kitu būdu paveikė jo teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bei administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-362/2012; A502-3001/2011; A502-304/2009; A502-906/2008), konstatavo, kad pareiškėjas pagal pareikštą šioje byloje reikalavimą neturi materialinio teisinio intereso ginčydamas NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1198 ir reikalavimo tenkinimas dėl ginčijamu įsakymu kaimyninio žemės sklypo ploto padidinimo nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Todėl reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą dėl kaimyninio sklypo ploto padidėjimo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisė ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar interesus.

III. V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. kovo 30 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Vertina, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas neginčijo paklaidos aplinkybės, priešingai – apeliantas prašė išreikalauti duomenis apie prietaisus, kuriais buvo nustatinėjamos žemės sklypų ribų koordinatės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė šiuos dokumentus išreikalauti iš atsakovo.

Be to ABTĮ 89 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Prašomas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 02-04-2584 yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas geodezinių matavimų, kurie buvo atlikti pažeidžiant Nuostatų 32.1.1.1. punkto reikalavimus, pagrindu. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog nėra aišku, kurie riboženkliai buvo išlikę, o kurie buvo naujai pastatyti, juolab, kad neabejotinos išvados padaryti negalima ir iš 2011 m. gegužės 17 d. UAB „Geosoma“ parengto žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. AR-953, kuris nurodo, kad riba su pareiškėju buvo suderinta po žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, nors pareiškėjo parašo šiame akte nėra.

2. Teismas klaidingai konstatavo, kad pareiškėjas, ginčydamas NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1198, nenurodė, kaip skundžiamas aktas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjui nėra aišku, kokia riba nurodo jo ir A. M. nuosavybės teise valdomų sklypų ribą, jam nėra aišku, kokia apimtimi jis gali naudoti jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Vertina, jog NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1198 yra priimtas grubiai pažeidžiant Nuostatus, kadangi pareiškėjas nebuvo kviečiamas į atliekamus geodezinius matavimus, nėra aišku, kurie riboženkliai darant šiuos matavimus buvo išlikę, o kurie buvo naujai pastatyti, taip pat pareiškėjas nežino, o ir pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuria žemės sklypo riba reikia vadovautis: ar sutampančia su natūraliais ir dirbtinais objektais, ar riboženkliais žemės sklypo plane pažymėtais skaičiais 3 ir 4 nustatyta riba, be to, A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų metu buvo pritaikyta klaidinga paklaida, patys geodeziniai matavimai yra netikslūs ir atlikti nusižengiant įstatymų reikalavimams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

1. Neaišku, kodėl apeliantas prašo teismo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 02-04-2584, nurodant, kad jis priimtas neteisėtų geodezinių matavimų pagrindu. Minėtu Kauno apskrities viršininko įsakymu A. M. buvo parduotas 0,07 ha žemės sklypas, kuris tuo metu dar buvo suformuotas preliminariais matavimais. Kadangi nėra sąsajos tarp 2009 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo ir apelianto nurodytų jo neteisėtumo aplinkybių, ši skundo dalis nenagrinėtina.

2. A. M. žemės sklypo plotas nebuvo nustatytas geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose, o suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kadastriniai žemės sklypo matavimai (pirminiai, o ne pakartotiniai) atlikti 2011 metais, todėl nustatant galimą ploto paklaidą teisėtai ir pagrįstai vadovautasi Nutarimo 1 priedu, o Nuostatų 211 punktas šiuo atveju apskritai netaikytinas. Kadastriniai matavimai atlikti TOPCON FC-200 imtuvu 2011 m. gegužės 17 d., naudotasi Respublikiniu tinklu (LitPos).

3. Pareiškėjo ir A. M. žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, todėl žemės sklypų riba yra aiški tiek iš esamų dokumentų, tiek ir natūroje, kadangi vietovėje ribą žymi sukalti riboženkliai. Todėl nepagrįsti yra apelianto teiginiai, jog jam nėra aišku, kokia apimtimi jis gali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

4. Iš UAB „Geosoma“ 2011 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei parengto 732 m2 žemės sklypo plano nėra galimybės nustatyti, kurie riboženkliai buvo išlikę, kurie įtvirtinti naujai. Įvertinant aplinkybę, kad apelianto žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti anksčiau, t. y. 2010 metais, konstatuotina, kad 2011 metais vykdant A. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, riboženkliai, žymintys ribą su apelianto žemės sklypu, buvo išlikę. 2011 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. AR-953 yra visų gretimų žemės sklypų savininkų parašai, liudijantys, kad su nustatytomis žemės sklypo ribomis sutinkama. Ribų paženklinimo-parodymo akte nėra apelianto parašo, kadangi jo, pagal Nuostatų 32.1.1.1 punktą kviesti į A. M. žemės sklypo matavimus nereikėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas V. M. 2004 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2561 įsigijo iš valstybės 0,0400 ha žemės sklypą Gudienos kaime, Kaišiadorių rajone, šalia A. M. sklypo. 2010 m. lapkričio 25 d. jo sklype buvo atlikti geodeziniai matavimai ir faktiškai buvo nustatyta jau 0,0420 ha žemės, kurią jis 2010 m. gruodžio 22 d. įsiregistravo kaip patikslintą ir V. M. atžvilgiu buvo priimtas įsakymas dėl paklaidos, tačiau jis nesiskundė, jį tenkino paklaida, o A. M. sklype jau po metų darant geodezinius matavimus, t. y. 2011 metais, rasta paklaida pareiškėjo netenkina ir įsakymą dėl paklaidos A. M. sklype jis skundžia. Padarius A. M. sklypo (2011 m.) ir pareiškėjo sklypo (2010 m.) geodezinius matavimus, pareiškėjo ir A. M. sklypo bendra riba, kuria ribojasi abiejų žemė, nepasikeitė. Patikslinti A. M. žemės sklypo duomenys nepažeidė V. M. jokių teisių ir interesų. Pareiškėjo žemės sklypas nesumažėjo nė vienu centimetru, ribos liko tose pačiose vietose, kaip ir buvo nustatyta 2010 m.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geosoma“ atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

1. Pareiškėjas neteisingai taiko ir aiškina Nuostatų 211 punktas nuostatas ir tokiu būdu klaidina teismą. A. M. žemės sklypo plotas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o ne, kaip bando interpretuoti apeliantas, buvo nustatytas geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose.

2. Pareiškėjo argumentas dėl teismo neva nepagrįsto atsisakymo išreikalauti duomenis apie prietaisus, kuriais buvo nustatinėjamos žemės sklypų ribos, yra išvestinis ir susijęs su prašymu taikyti Nuostatų 211 punktą, be to, teismui buvo pateiktas UAB „Geosoma“ 2011 m. gegužės 17 d. aiškinamasis raštas dėl prietaisų naudojimo atliekant kadastrinius matavimus A. M. žemės sklype ir jo turinys buvo žinomas apeliantui. Jame nurodyta, kad matavimai buvo atlikti TOPCON FC-200 imtuvu, matavimų metu buvo naudotasi respublikiniu tinklu LitPos, todėl papildomai tirti aplinkybes, susijusias su prietaisų techniniais duomenimis, kuomet žemės sklypo plotas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, teismas neturėjo pagrindo.

3. Sutinka su teismo išvada dėl pareiškėjo dalyvavimo (kvietimo) atliekant A. M. sklypo matavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1198, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. M. ir besiribojančio su pareiškėjo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas ginčija Įsakymą, dėl to, kad, jo manymu, jį priėmus padidėjo A. M. priklausančio žemės sklypo plotas ir taip buvo pažeistos kadastro duomenų tikslinimo procedūros, t. y. pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus darbus ir negalėjo tinkamai ir laiku pareikšti pastabas dėl atliekamų darbų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadastro duomenų tikslinimo procedūros nebuvo pažeistos, be to pažymėjo, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti duomenis apie prietaisus, kuriais buvo nustatinėjamos žemės sklypų ribų koordinatės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė šiuos dokumentus išreikalauti iš atsakovo. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas skunde neginčijo paklaidos galimybės. Be to byloje yra pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geosoma“ aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kokiu prietaisu buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vertindamas bylos aplinkybes šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ABTĮ nuostatos įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai byloje surinktus įrodymus, vertino, kaip pakankamus priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nėra aišku, kurie riboženkliai yra išlikę, o kurie buvo naujai pastatyti. Be to apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku, kokia yra jo ir A. M. sklypų riba bei kokia apimtimi jis gali naudoti jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad nustatyta riba tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypų nėra pasikeitusi.

Apelianto teigimu, atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeista Nuostatų tvarka, todėl šių matavimų pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Nuostatų 21 punktas, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Maksimali leistina, paklaida, apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, nagrinėjamu atveju yra ± 0,0079. Byloje nustatyta, kad A. M. sklypo, suformuoto atlikus preliminarius matavimus, plotas yra 0,07 ha, atlikus A. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, apskaičiuotas žemės sklypo plotas – 0,0732 ha. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ploto santykinė paklaida yra +0,0032 ha t. y. neviršija nustatyto leistino paklaidos dydžio.

Nagrinėjamoje situacijoje taip pat taikytinas Nuostatų 32.1. punktas, kuriame nurodyta, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: 32.1.1. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys): 32.1.1.1. kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Pareiškėjas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra aišku, kurie iš A. M. žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių yra išlikę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjo sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti 2010 m. ir sklypų ribos pažymėtos riboženkliais. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje NŽT Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui (b. l. 45) nurodė, kad jam priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženkliai yra išlikę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendra riba atlikus ginčijamus žemės sklypo kadastrinius matavimus sutampa su 2010 m. nustatyta riba, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypai ribojasi tarp riboženklių, žemės sklypo plane pažymėtų 3 ir 4 (b. l. 47). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad yra išlikę riboženkliai žymintys pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. sklypo ribą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nėra aišku, kurie riboženkliai yra išlikę yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.1. punktu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas privalėjo dalyvauti atliekant V. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

Dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas naujų aplinkybių ir argumentų nenurodo, motyvų, išdėstytų pirmosios instancijos teismo sprendime, nekartoja.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius