2024-03-27 Nr. AB-5393-3-61-3-09273-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1410-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09273-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S., S. S. ir D. S., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą G. S. ir S. S., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S., S. S. ir D. S., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą G. S. ir S. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. S. (toliau – ir pareiškėja), S. S. (toliau – ir pareiškėjas) ir D. S., atstovaujama atstovų pagal įstatymą G. S. ir S. S. (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 23M73590 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjai prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

2.2. Migracijos departamentas Sprendime pripažino, jog pareiškėjas buvo politiškai aktyvus ir atvirai laikėsi provakarietiškų pažiūrų, už tai buvo sulaikytas bei tardomas. Pareiškėjai nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie sulaikymą ir tardymą (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus ir prieštaringas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, ignoravo aplinkybę, kad pareiškėjas buvo sulaikytas ir apklaustas policijos pareigūnų už savo politinio pobūdžio kritiškus pasisakymus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu. Šiuo atveju egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjo persekiojimas gali pasikartoti jam grįžus į (duomenys neskelbtini).

2.3. Išvadą dėl rizikos pareiškėjui būti pašauktam į karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) ir būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini) atsakovas padarė remdamasis itin formalia (duomenys neskelbtini) galiojančių šaukimo į karinę tarnybą ir mobilizaciją reglamentuojančių taisyklių analize. (duomenys neskelbtini) vykdant mobilizaciją, skirtą sutelkti didesnes pajėgas (duomenys neskelbtini), formalių šaukimo į kariuomenę reikalavimų nesilaikyta ir mobilizuoti buvo net asmenys, kurie visiškai neatitiko formalių atrankos kriterijų (turėjo rimtų sveikatos problemų, neturėjo karinės tarnybos patirties ir pan.). Todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia būti mobilizuotam, nes jis neturi karinės patirties, netarnavo kariuomenėje, yra visiškai nepagrįsta.

2.4. Migracijos departamentas su pareiškėju nebendradarbiavo, pareiškėjo pasakojimo prieštaravimų nepašalino. Migracijos departamentas, negalėdamas pašalinti prieštaravimų, juos turėjo vertinti pareiškėjų naudai. Pareiškėjų vertinimu, aplinkybės, kurias jie nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Atsakovas pareiškėjų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė jiems suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.5. Pareiškėjai nesutinka ir su Migracijos departamento išvada, kad beatodairiško smurto grėsmė kyla tik (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje. (duomenys neskelbtini) reguliariai vis dar vykdo oro atakas visoje (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjui ir jo šeimai turi būti suteikta papildoma apsauga.

2.6. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) D. S. individualios situacijos.

3. Pareiškėjai 2024 m. sausio 5 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, atkreipdami dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, visiškai ignoravo aplinkybę, jog pareiškėjų sūnus N. S. remia (duomenys neskelbtini) kariuomenę, pervesdamas pinigus per tėvo (pareiškėjo) banko sąskaitą. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualių aplinkybių visumos (tai, kad jis yra proeuropietiškų pažiūrų, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), reiškė savo nepritarimą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomai politikai ir rėmė (duomenys neskelbtini) armiją) aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste (atsakovas apsiribojo subjektyviais pamąstymais kaip turėtų būti, nesiremdamas informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini)). Atsakovas įvertino kiekvieną individualią aplinkybę izoliuotai, atliko formalų ir nepagrįstą vertinimą, kuris sąlygojo klaidingą išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo kritiškos nuomonės (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra visiškai pagrįsta.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

4.1. Prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) profilis rodo, kad jis nuo 2014 m. nebuvo aktyvus politinėje ar visuomeninėje veikloje. Po sulaikymo 2014 m. jis su šeima (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2019 m. pradžios. Per šį laikotarpį nei jis, nei jo šeimos nariai nepatyrė tuometinės (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo. Jis gyveno eilinį civilio gyvenimą, prekiavo turguje, vaikai ėjo į mokyklą. 2019 m. pradžioje pareiškėjo šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Šioje šalyje pareiškėjas neužsiėmė politine veikla, jis nedalyvavo protesto akcijose, viešai nekritikavo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklausė politinei partijai ar judėjimui. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) valdžia/teisėsauga) identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui, bei turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo. Nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Dėl minėtų priežasčių Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

4.2. Pareiškėjo baimė būti pašauktam į karinę tarnybą (duomenys neskelbtini)grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis (kariuomenėje netarnavo, kovinės patirties neturi, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, nėra įtrauktas į rezervistų karinę įskaitą) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią riziką prieglobsčio prašytojui būti mobilizuotam pagal dalinę mobilizaciją grįžimo į kilmės valstybę atveju. Užsieniečio deklaruotina baimė dėl karo yra jo subjektyvus situacijos vertinimas ir tai savaime nėra laikoma diskriminaciniu veiksmu kaip tai yra suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste.

4.3. Įvertinus kilmės valstybėje esančią informaciją, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, ginčijamame Sprendime buvo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos pareiškėjui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir todėl užsienietis neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.4. Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjams nesuteiktinos papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojams (duomenys neskelbtini) grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija ir prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio1 dalies 3 punkte. Beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

Atsakovas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) karinė invazija, antžeminiai koviniai veiksmai yra plataus masto, o per metus nuo karo veiksmų žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų bei dešimtys tūkstančių abiejų pusių karių. Atsakovas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) vykdomi (duomenys neskelbtini) veiksmai yra tokio pobūdžio, kad juose naudojamos metodikos ir taktikos didina civilių aukų skaičių arba yra tiesiogiai nutaikyti į civilius, tačiau, atsakovo vertinimu, antžeminis konfliktas yra lokalizuotas ir šiuo metu apima didelę dalį (duomenys neskelbtini) sričių, bei mažą dalį (duomenys neskelbtini) srities.

Likusi (duomenys neskelbtini) teritorija, išskyrus okupuotą (duomenys neskelbtini), yra pilnai kontroliuojama (duomenys neskelbtini) vyriausybės ir antžeminiai kariniai veiksmai joje nevyksta. Tačiau ši teritorija kenčia nuo (duomenys neskelbtini) vykdomų raketų bei dronų ir bepiločių orlaivių atakų, kuriomis taikomasi į karinius bei civilius ir energetinės infrastruktūros objektus, todėl beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini) srityse, taip pat dalyje (duomenys neskelbtini) srities, tačiau kitose centrinės bei vakarinės (duomenys neskelbtini) dalyse smurtas siekia lygį, kuris neleidžia jo kvalifikuoti kaip beatodairiško, bei konstatuoti, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra rimtos rizikos prieglobsčio prašytojų asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Prieglobsčio prašytojai turi galimybę ir teisę persikelti į (duomenys neskelbtini) rajonus, kuriuose beatodairiško smurto lygis yra itin žemas ir nekelia pavojaus jų gyvybėms bei sveikatai.

4.5. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 109 punktu, priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobčio, jo žmonai ir dukrai taip pat pagrįstai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga).

5. Atsakovas dėl pareiškėjų papildomų paaiškinimų nurodė, kad pareiškėjų pateikta informacija dėl „pasportizacijos“ nėra aktuali pareiškėjų atveju, nes jie iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išvyko 2019 m. savo noru, o pačių pareiškėjų pateikti paaiškinimai rodo, kad „pasportizacija“ buvo vykdoma asmenų, kurie liko (duomenys neskelbtini) (tam tikrose teritorijose), atžvilgiu. Pareiškėjai pateikia bendro pobūdžio paaiškinimus, paremtus straipsniais apie asmenis, nesusijusius su pareiškėjais.

Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjų situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo profilis rodo, kad jis nuo 2014 m. nebuvo aktyvus politinėje ar visuomeninėje veikloje. Po sulaikymo 2014 m. jis su šeima (duomenys neskelbtini) srityje gyveno iki 2019 m. pradžios. Per šį laikotarpį nei jis, nei jo šeimos nariai nepatyrė tuometinės (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo.

Jis gyveno eilinį civilio gyvenimą, prekiavo turguje, vaikai ėjo į mokyklą. 2019 m. pradžioje pareiškėjų šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie priėmė (duomenys neskelbtini) pilietybę. Šioje šalyje prieglobsčio prašytojas neužsiėmė politine veikla, jis nedalyvavo protesto akcijose, viešai nekritikavo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklausė politinei partijai ar judėjimui. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo „iškviestas“ ar „atvesdintas“ į profilaktinį pokalbį.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas po pokalbio, neva vykusio 2022 m. kovo mėn., užsisakė (duomenys neskelbtini) užsienio pasą, jis jam buvo išduotas, teisėtai išvyko iš (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga, turėdama informacijos, jog pareiškėjas pasisako prieš (duomenys neskelbtini) ir palaiko (duomenys neskelbtini) pusę, apsiribotų tik profilaktinio pokalbio pravedimu. Pareiškėjų paaiškinimai dėl sūnaus nėra susiję su ginčijamu Sprendimu, kadangi pilnamečiui sūnui yra priimtas savarankiškas sprendimas, kuris nėra ginčijamas šioje byloje.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) kariuomenės finansavimo per pareiškėjo sąskaitą. Net jei ir buvo padaryti keli pervedimai, tai dar nereiškia, kad apie juos sužinos (duomenys neskelbtini) valdžia ir imsis atitinkamų veiksmų (pats pareiškėjas nurodė, kad pervedimai daryti per lietuvišką sąskaitą). (duomenys neskelbtini) valdžia nepersekioja pareiškėjų šeimos, nėra iškėlusi jiems baudžiamosios bylos, nėra paskelbusi jų paieškos, nėra patraukusi jų administracinėn atsakomybėn, nėra pripažinusi juos užsienio agentais, nėra ėmusi kitų prieš juos veiksmų.

Atsakovo teigimu, aplinkybės dėl karinės tarnybos buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos ginčijamame Sprendime. Pareiškėjo deklaruojama baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Atsakovo tvirtinimu, ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjų grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Sprendžiant pareiškėjų grąžinimo į kilmės valstybę klausimą, bus įvertintos visos susijusios aplinkybės, nurodytos Įstatymo 128 ir 130 straipsniuose.

Atsakovo tvirtinimu, buvo surinkta išsami kilmės valstybės informacija dėl vidinio persikėlimo alternatyvos. Migracijos departamento vertinimu, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad vidinio persikėlimo alternatyva egzistuoja ir pareiškėjai ja gali pasinaudoti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš (duomenys neskelbtini) yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, 2 straipsnį laikinoji apsauga suteikiama (duomenys neskelbtini) piliečiams (ir tam tikrais atvejais – kitiems asmenims), gyvenusiems (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Prieglobsčio prašytojai prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės punkte. Pareiškėjas pirminės apklausos, įvykusios 2022 m. gegužės 23 d., metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Užsienietis apklausos metu nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pirminės apklausos, įvykusios 2022 m. gegužės 23 d., metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Užsienietė apklausos metu taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

8.2. Pareiškėjas apklausos, vykusios 2023 m. rugsėjo 14 d., metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausos, vykusios 2023 m. rugsėjo 12 d., metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)

8.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) piliečių S. S. ir G. S. ir (duomenys neskelbtini) pilietės D. S. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjui baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini)dėl jo politinės nuomonės nėra visiškai pagrįsta. Tai, jog pareiškėjas nepritaria (duomenys neskelbtini), taip pat nėra pagrindas jam suteikti prieglobstį, nes pareiškėjas viešai nekritikavo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklausė politinei partijai ar judėjimui, neužsiėmė politine veikla. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo baimė būti įtrauktam į karinį konfliktą ir būti pašauktam tarnauti (duomenys neskelbtini) armijoje yra hipotetinė. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjai gali grįžti ir įsikurti (duomenys neskelbtini) regionuose, kur nevyksta karinis konfliktas, nes beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso, Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 2, 5 dalimis, 86, 87 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika aiškinant šių teisės normų nuostatas, EŽTT praktika, Tvarkos aprašo 89, 99 punktais.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai S. S. ir G. S. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, o jų (duomenys neskelbtini) dukra D. S. – (duomenys neskelbtini) pilietė. Byloje pripažinta aplinkybė, kad pareiškėjai yra kilę iš (duomenys neskelbtini) ir yra už savo kilmės valstybių ribų. Baimę būti persekiojamais kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) užsieniečiai sieja su pareiškėjo persekiojimu (duomenys neskelbtini) dėl jo dalyvavimo politinėje veikloje ir išsakomos kritikos (duomenys neskelbtini) valdžiai, bei gresiančia karine mobilizacija.

11. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo papasakotą istoriją, pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog tikėtina, kad pareiškėjas iki 2014 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje ir buvo proeuropietiškų partijų pusėje. Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą apie jo sulaikymą 2014 m. liepos mėnesio pradžioje laikė išsamiu ir neprieštaraujančiu kilmės valstybės informacijai, o taip pat, atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojas priklausė proeuropietiškos krypties politinei partijai, laikė tikėtina, jog prieglobsčio prašytojas dėl savo politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir tardomas separatistų. Šios aplinkybės byloje nėra kvestionuojamos. Teismas akcentavo, kad prieglobsčio prašytojai nei Migracijos departamentui apklausų metu, nei teismui nenurodė jokios politinės veiklos nei (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų iki 2019 metų, nei (duomenys neskelbtini) nuo 2019 metų iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), išskyrus aplinkybę, kad 2022 metų kovo mėnesį buvo įspėtas dėl savo pasisakymų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. S. S. ir G. S. išvykę į (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, jiems 2022 m. gegužės mėnesį buvo išduoti (duomenys neskelbtini) piliečių pasai. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su šeima pragyveno daugiau negu tris metus. Per tris gyvenimo metus (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dėl buvusios politinės veiklos (duomenys neskelbtini) nebuvo patraukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesio, jis nebuvo sulaikytas, baudžiamas ar kitaip persekiojamas.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nuo 2014 m. nebuvo aktyvus politinėje ar visuomeninėje veikloje, todėl politinė veikla iki 2014 m. vertinama kaip praeities įvykis, kuris savaime nepagrindžia persekiojimo ateityje tikimybės. Pareiškėjas nebuvo mitingų organizatorius ar dalyvis, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas. Departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo pasisakymai apie karą (duomenys neskelbtini) ribotam asmenų skaičiui privačiuose pokalbiuose atkreipė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesį, ir mažai tikėtina, jog tokio pobūdžio praeities įvykiai gali sukelti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų susidomėjimą pareiškėju ateityje. Pareiškėjai nepaneigė Departamento padarytų išvadų, jog nurodytos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Teismas pažymėjo ir tai, kad prieglobsčio prašytojai apklausų metu gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių nedetalizavo, detalios darbinės veiklos neatskleidė. Pareiškėjo papasakota istorija apie jo pasisakymus prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir įspėjimą bei pravestą pokalbį nėra detali ir įtikinama.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo argumentas, jog Migracijos departamentas su pareiškėju nebendradarbiavo, netinkamai užfiksavo apklausos metu nurodytas aplinkybes, yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu prieglobsčio prašytojai taip pat buvo pasyvūs, į teismo klausimus atsakinėjo abstrakčiai, neaiškiai. Pareiškėjams teisme buvo suteikta galimybė detaliai nurodyti prieglobsčio prašymą pagrindžiančias aplinkybes, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), padarė besąlygišką išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui dėl jo praeityje vykdytos politinės veiklos ir vėliau privačiuose pokalbiuose išsakytų nepalankių pasisakymų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (duomenys neskelbtini) kyla reali rizika patirti žalą. Šiuo aspektu pareiškėjo nurodyta grėsmė yra paremta tik prielaidomis ir jo asmeniniu subjektyviu situacijos vertinimu, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, turi aukštąjį išsilavinimą, karinės patirties neturi, nėra registruotas kariniame komisariate, t. y. nėra rezerve, neturi jaunesniojo karininko laipsnio. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) prezidentui (duomenys neskelbtini) pasirašant dekretą, kuriuo patvirtino (duomenys neskelbtini) šalyje. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka profilio asmenų, kurie 2022 m. rudenį buvo mobilizuojami pagal dalinę mobilizaciją. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas priklausė kariniam personalui ir (ar) dezertyravo, siekdamas išvengti karo tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (šią aplinkybę patvirtinus pačiam pareiškėjui), o kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo baimę, byloje nustatyta nebuvo, ši pareiškėjo baimė pripažintina nepagrįsta, nenustačius jokių individualaus pobūdžio aplinkybių pareiškėjui būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybes ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojų pateiktą informaciją kilmės valstybių turimos informacijos kontekste.

15. Teismas tais pačiais pagrindais pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėse jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėse. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno pareiškėjai, karo veiksmai nevyksta, miestas nėra apšaudomas raketomis, bepiločiais ar kitais ginklais. Departamentas konstatuodamas, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini) srityse, taip pat dalyje (duomenys neskelbtini) srities, tuo pačiu Sprendime konstatavo, kad kitose centrinės bei vakarinės (duomenys neskelbtini) dalyse smurtas siekia lygį, kuris neleidžia jo kvalifikuoti kaip beatodairiško, bei konstatuoti, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra rimtos rizikos prieglobsčio prašytojų asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, prieglobsčio prašytojai turi galimybę ir teisę persikelti į (duomenys neskelbtini) rajonus, kuriuose beatodairiško smurto lygis yra itin žemas ir nekelia pavojaus jų gyvybėms bei sveikatai. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad pareiškėjai S. S. ir G. S. turi dvi pilietybes. Pareiškėjai turi galimybę pasirinkti kilmės valstybę. Be to, pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2019 metais, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų pradėtos (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjams 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš (duomenys neskelbtini) yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, 2 straipsnio nuostatos dėl laikinosios apsaugos suteikimo netaikomos.

17. Teismas nurodė, kad Departamentas, atsisakydamas suteikti pareiškėjams prieglobstį, pareiškėjų grąžinimo į kilmės valstybės klausimo ginčijamu Sprendimu nesprendė, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

18. Teismas nusprendė, kad atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų argumentų. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenis, tinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjo šeimos narių argumentai suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą iš esmės grindžiami pareiškėjo argumentais, juos atitinka, todėl jiems priimtas Sprendimas taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu (Tvarkos aprašo 109 p.). Skunde nurodomi argumentai, esą, pareiškėjo žmonos padėtis nebuvo vertinama individualiai, neatitinka tikrovės, nes bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjo žmona taip pat buvo apklausiama, jos paaiškinimai buvo vertinami. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.

III. 19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas nepasisakė dėl skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų esminių argumentų ir iškeltų klausimų, todėl liko neatskleista jų bylos esmė. Taip pat teismas pats netinkamai taikė prieglobsčio teisės standartus ir tuo pačiu neištaisė Migracijos departamento pabėgėlių teisės taikymo klaidų.

19.2. Netinkamai įvertinta pareiškėjo visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) režimo. Anot naujausios ir aktualios kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) prasidėjus (duomenys neskelbtini) ir įvedus baudžiamąją atsakomybę už (duomenys neskelbtini) įvardijimą karu bei bet kokią kritiką valdžios atžvilgiu šiuo klausimu suklestėjo skundimas. Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra europietiškų pažiūrų, nepritaria (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir apie tai pasisakydavo, Migracijos departamento teiginiai, esą vien jo pažiūros ir ne vieši pasisakymai nesudaro pagrindo konstatuoti visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys kilmės valstybės informacijos. Nei teismas, nei atsakovas nevertino aplinkybių visumos, ir to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nepalaikantis (duomenys neskelbtini) režimo veiksmų (duomenys neskelbtini), proeuropietiškų pažiūrų, praeityje jau patyręs persekiojimą iš separatistų, ir visų šių aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjo profilis atitinka (duomenys neskelbtini) persekiojamų asmenų profilį.

19.3. Tiek teismo, tiek atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad savo darbovietėje kritikavo valdžią, dėl ko susilaukė policijos dėmesio, yra nenuoseklus, nedetalus ir neįtikinamas. Visgi, kokių detalių teismui bei atsakovui trūko, nei Sprendime, nei Migracijos departamento Sprendime nėra įvardijama, apsiribojama išimtinai deklaratyviais teiginiais. Remiantis (duomenys neskelbtini) nevyriausybinių organizacijų duomenimis „profilaktinis pokalbis“ yra įprasta (duomenys neskelbtini) teisėsaugos taktika.

19.4. Pareiškėjas Migracijos departamente vykusios apklausos metu, vėliau ir teismui teiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, (duomenys neskelbtini), tačiau nei atsakovas, nei teismas į tai nekreipė jokio dėmesio, nors tai yra vienas iš elementų sąlygojančių dar labiau išaugančią persekiojimo riziką. Kaip buvo nurodyta papildomuose paaiškinimuose, pats sūnus sąskaitos neturi, todėl aukas daro iš savo tėvo sąskaitos. Pareiškėjo sąskaita buvo naudojama jo pilnamečiui sūnui remiant (duomenys neskelbtini) kariuomenę, o tai (duomenys neskelbtini) užtraukia atsakomybę.

19.5. Tiek teismas, tiek Departamentas kaip svarbią aplinkybę įvardijo, tai, kad pareiškėjai priėmė (duomenys neskelbtini) pilietybę, tačiau neatsižvelgė į kilmės valstybės informaciją, kuri liudija, jog 2014 m. (duomenys neskelbtini) okupavus (duomenys neskelbtini) teritoriją, ten likę gyventojai buvo verčiami gauti (duomenys neskelbtini) pasus ir tai buvo vadinama „pasportizacija“. Įvertinus kilmės valstybės informaciją, tai, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai turi (duomenys neskelbtini) pasus, niekaip nepaneigia jo proeuropietiškų pažiūrų ar to, kad jis galėjo kritikuoti (duomenys neskelbtini) valdžią, o nūdienos (duomenys neskelbtini) būtent tai ir yra priežastys, dėl kurių (duomenys neskelbtini) piliečiai susiduria su persekiojimu iš (duomenys neskelbtini) režimo pusės. Atsakovas vertino visų pareiškėjų galimybę grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjų dukra D. S. netgi nėra (duomenys neskelbtini) pilietė, nes ji išvyko iš (duomenys neskelbtini) iki jai atėjo laikas gauti pasą ir tokiu būdu ji išvengė (duomenys neskelbtini) pilietybės gavimo.

19.6. Kaip matyti iš aktualios kilmės valstybė informacijos, (duomenys neskelbtini) mobilizuojant ir verčiant eiti į kariuomenę „savanoriškai“ nėra laikomasi teisės aktų, priešingai, jei asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis (o pareiškėjai yra ir (duomenys neskelbtini) piliečiai), kyla didžiulė ir ne hipotetinė rizika, kad asmuo bus priverstas eiti kariauti savanoriškai nepaisant jo sveikatos būklės, amžiaus ir pan. Įvertinus šias aplinkybes pareiškėjo baimė būti priverstam atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįsta. Pareiškėją mobilizavus jis būtų priverstas kariauti prieš savo valstybę (duomenys neskelbtini), negana to visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenė sistemiškai vykdo karo nusikaltimus, todėl labai tikėtina, jog mobilizavus pareiškėją, jis taip pat būtų priverstas vienu ar kitu būdu prisidėti prie (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) vykdomų karo nusikaltimų.

19.7. Įvertinus aktualią kilmės valstybės informaciją bei pareiškėjų individualias aplinkybes, teismo ir atsakovo teiginiai esą pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl jo politinių pažiūrų (kritika (duomenys neskelbtini)ir proeuropietiškos pažiūros) bei būti paimtam į kariuomenę yra nepagrįsta, yra neatitinkantys kilmės valstybės informacijos, vertinimas atliktas pažeidžiant prieglobsčio teisės standartus.

19.8. Tiek teismas, tiek atsakovas apsiriboja deklaratyviu teiginiu ir neatlieka jokio individualaus vertinimo dėl pareiškėjų galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, o tai prieštarauja prieglobsčio teisės standartams. Kaip matyti iš kilmės valstybės informacijos, galimybės įsikurti (duomenys neskelbtini) yra itin ribotos, ypatingai jei grįžtantys asmenys neturi būsto, kur grįžti, nes gyvenantys kolektyvinio apgyvendinimo centruose susiduria su dar didesniais iššūkiais, negu gyvenantys savo būstuose. Pareiškėjų namai yra okupuotoje teritorijoje, be to, neturi pakankamai finansinių išteklių, taip pat Migracijos departamentas nevertino ir to, kad (duomenys neskelbtini) pajėgos taikosi būtent į civilius ir ne tik tuos, kurie gyvena fronto linijoje, tačiau gyvenančius visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Įvertinus šias aplinkybes pareiškėjai negali grįžti į (duomenys neskelbtini) ir, juolab, negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

19.9. Atsakovas vertindamas prieglobsčio prašymą jau turėjo bent iš dalies įvertinti negrąžinimo pagrindus, todėl toks teismo atsisakymas vertinti negrąžinimo pagrindus pareiškėjų atveju yra nepagrįstas. Migracijos departamentas lakoniškai ir deklaratyviai be jokio papildomo vertinimo ar paaiškinimo nurodė, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų kriterijų, taigi iš esmės, priešingai nei teigia teismas, atsakovas jau įvertino negrąžinimo pagrindus įtvirtintus Įstatyme ir tai atliko netinkamai, neatlikdamas jokio individualaus vertinimo. 2023 m. rugsėjo 23 d. Europos Sąjunga pratęsė laikinosios apsaugos taikymą daugiau nei 4 milijonams (duomenys neskelbtini) piliečių ir apsauga pratęsta nepriklausomai nuo regiono, iš kurio jie atvyko. Kaip matyti iš Europos Sąjungos bei JTVPK pozicijų, grąžinus pareiškėjus į (duomenys neskelbtini) nebūtų užtikrintos nei orios gyvenimo sąlygos, nei jų saugumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 23M73590, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), kadangi jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pripažinęs, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

22. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame grįsdami reikalavimus, teigia, kad: teismas netinkamai taikė prieglobsčio teisės standartus, nepasisakė dėl skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų esminių argumentų ir iškeltų klausimų, netinkamai įvertino pareiškėjo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) režimo; pareiškėjas vykusios apklausos metu, vėliau ir teismui teiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nei atsakovas, nei teismas į tai nekreipė jokio dėmesio; teismo ir atsakovo teiginiai esą pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl jo politinių pažiūrų (kritika (duomenys neskelbtini) ir proeuropietiškos pažiūros) bei būti paimtam į kariuomenę yra nepagrįsta, yra neatitinkantys kilmės valstybės informacijos; tiek teismas, tiek atsakovas apsiriboja deklaratyviu teiginiu ir neatlieka jokio individualaus vertinimo dėl pareiškėjų galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva; atsakovas vertino visų pareiškėjų galimybę grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjų dukra netgi nėra (duomenys neskelbtini) pilietė.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

25. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

26. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

27. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

28. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

30. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

31. Byloje neginčijama, jog pareiškėjai S. S. ir G. S. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiai, o jų (duomenys neskelbtini) dukra D. S. – (duomenys neskelbtini) pilietė.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: pareiškėjas S. S. nuo 2014 m. nebuvo aktyvus politinėje ar visuomeninėje veikloje. Po sulaikymo 2014 m. jis su šeima (duomenys neskelbtini) srityje gyveno iki 2019 m. pradžios. Per šį laikotarpį jis nepatyrė tuometinės (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo, todėl politinė veikla iki 2014 m. vertinama kaip praeities įvykis, kuris savaime nepagrindžia persekiojimo ateityje tikimybės. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su šeima pragyveno daugiau negu tris metus, per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dėl buvusios politinės veiklos (duomenys neskelbtini) nebuvo patraukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesio. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui dėl jo praeityje vykdytos politinės veiklos ir vėliau privačiuose pokalbiuose išsakytų nepalankių pasisakymų (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu (duomenys neskelbtini) kyla reali rizika patirti žalą. (duomenys neskelbtini) valdžia nepersekioja pareiškėjų šeimos, nėra iškėlusi jiems baudžiamosios bylos, nėra paskelbusi jų paieškos, nėra patraukusi jų administracinėn atsakomybėn, nėra ėmusi kitų prieš juos veiksmų. Prieglobsčio prašytojai apklausų metu gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių nedetalizavo, detalios darbinės veiklos neatskleidė.

33. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai įvertino S. S. kylančią riziką dėl politinių pažiūrų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjai nepaneigė Departamento padarytų išvadų, jog nurodytos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.

34. Departamentas tyrimo metu įvertino karo tarnybos ir (dalinės) mobilizacijos grėsmę prieglobsčio prašytojui. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad S. S. baimė būti priverstam atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįsta, pareiškėją mobilizavus jis būtų priverstas kariauti prieš savo valstybę (duomenys neskelbtini), tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024). Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui) nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien bendra padėtimi kilmės valstybėje. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis (kariuomenėje netarnavo, kovinės patirties neturi, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, nėra įtrauktas į rezervistų karinę įskaitą) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią riziką prieglobsčio prašytojui būti mobilizuotam pagal dalinę mobilizaciją grįžimo į kilmės valstybę atveju.

35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad Migracijos departamente vykusios apklausos metu, vėliau ir teismui teiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) kariuomenės finansavimo per S. S. sąskaitą, be to, S. S. apklausos metu nurodė, kad pervedimai daryti per lietuvišką sąskaitą, todėl jeigu ir buvo padaryti pervedimai, nereiškia, jog apie juos sužinos (duomenys neskelbtini) valdžia ir imsis atitinkamų veiksmų.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjų akcentuotas aplinkybes, pareiškėjų pateiktą informaciją, jų pasisakymus apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus, taip pat teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus bei Departamento surinktą informaciją, sutikdamas su atsakovo išvadomis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjų pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjams prieglobstį. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

37. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat motyvuotai ir pagrįstai pripažinta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą (žr. nutarties 15–16 p.). Tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojams (duomenys neskelbtini) grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija (Įstatymo 87 str.). Taip pat buvo surinkta išsami kilmės valstybės informacija dėl vidinio persikėlimo alternatyvos. Pareiškėjo S. S. šeimos narių argumentai suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą iš esmės grindžiami pareiškėjo argumentais, juos atitinka, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. S., S. S. ir D. S., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą G. S. ir S. S., apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Egidijus Šileikis