2019-05-09 Nr. AB-10819-4-45-3-00082-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4350-261/2019

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui Mahmoud Tighnavard,

užsieniečiui S. N. K. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro įgaliotai atstovei Natalijai Ivanovska,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečiu registracijos centras) 2019 m. balandžio 8 d. teikime Nr. (21/26)-7K-274 (toliau – ir Teikimas) ir jo atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė sulaikyti Užsieniečių registracijos centre Irano Islamo Respublikos pilietį S. N. K. (toliau – ir užsienietis), kuris į Lietuvos Respubliką atvyko maždaug prieš 7 mėnesius iš Graikijos Respublikos lėktuvu. Nurodė, kad užsienietis naudojosi suklastotais dokumentais, dėl ko buvo sulaikytas bei atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Būdamas sulaikytas jis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą nenagrinėti užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi yra pagrindas manyti, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Graikijos Respublika. Užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro, tačiau praėjus nustatytam laiko tarpui, negrįžo. Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams iš Lenkijos Respublikos, kur buvo sulaikytas, kaip neteisėtai atvykęs bei pasinaudojęs suklastotais dokumentais. Kadangi užsienietis ne pirmą kartą sąmoningai naudojasi suklastotais dokumentais keliaudamas Europos Sąjungos viduje, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas atlikti tyrimą, siekiant nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už jo prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas sulaikyti užsienietį, nes priešingu atveju nebus galimybės baigti Europos Sąjungos reglamentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų prieglobsčio procedūrų.

2. Užsienietis teismui paaiškino, kad Teherane universitete mokėsi teisės, tačiau, kai nusprendė musulmonų tikėjimą pakeisti į krikščionių, buvo persekiojamas, teisiamas religinio teismo, jo sveikatai ir gyvybei kilo grėsmė, tad prieš maždaug 9 mėnesius jis paliko savo gimtą šalį ir išvyko į užsienį: buvo Serbijoje, Makedonijoje, Graikijoje, kol galų gale pateko į Lietuvą. Lietuvos Respublikoje laikomas blogomis sąlygose, jaučia didelę įtampą dėl pareigūnų elgesio, neturi su kuo pasikalbėti, jam reikalinga psichologo pagalba, nes ilgą laiką tik valgo, miega ir neturi kuo užsiimti. Jo prašymai sprendžiami formaliai ir ilgą laiką. Supranta, kad pažeidė įstatymus, tačiau, atsižvelgiant į jo dabartinę padėtį, tikisi švelnesnio verdikto.

3. Užsieniečio atstovė teismo prašė skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jo perdavimas atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei – Graikijai užsitęsė pernelyg ilgai ir nėra aišku, ar šiai valstybei jos atstovaujamasis bus perduotas. Užsienietis yra jaunas, išsilavinęs žmogus, supratęs savo klaidą, kurios nežada kartoti.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Užsieniečiu registracijos centro Teikimą tenkino iš dalies ir nusprendė sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre 2 mėnesiams iki 2019 m. birželio 9 d.

5. Teismas iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimų nustatė, kad užsienietis, pasinaudojęs suklastotais dokumentais, yra neteisėtai prieš 7 mėnesius iš Graikijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykęs asmuo, dėl ko buvo sulaikytas bei atliko bausmę Lukiškių TI-K. Būdamas sulaikytas jis pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą nenagrinėti užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Graikijos Respublika. Užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro, tačiau praėjus nustatytam laiko tarpui, negrįžo. Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams iš Lenkijos Respublikos.

6. Teismas vertino, kad užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir turėdamas judėjimo laisvę, pažeidė šios įstaigos nustatytą tvarką. Savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę – Lenkiją, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, kaip ir atvykdamas į Lietuvos Respubliką daugiau nei prieš pusmetį.

7. Teismas sprendė, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktuose, taip pat yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje. Todėl esant nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsieniečiui skiriamas sulaikymas, jo terminą sumažinus nei prašoma teikime, o alternatyvi sulaikymui priemonė netaikytina.

III. 8. Irano Islamo Respublikos pilietis S. N. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečiu registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas, tačiau būtina įvertinti tokio poelgio motyvus, neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Užsienietis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, kadangi per daugiau nei 5 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės joks papildomas sprendimas ar veiksmas dėl užsieniečio teisinio statuso nepriimtas ir neįvykdytas. Užsienietis iš savo kilmės valstybės pabėgo dėl ten gresiančio persekiojimo pakeitus religiją, o dėl pernelyg ilgai užsitęsusio jo teisinės padėties nustatymo proceso Lietuvos Respublikoje nebėra aišku, ar apskritai užsienietis bus perduodamas Graikijai, o jeigu bus – kada turės galimybę pateikti prieglobsčio prašymą. Užsieniečiui išaiškintos ir šiuo metu yra žinomos išvykimo iš Lietuvos Respublikos pasekmės. Užsieniečio bandymui išvykti iš Lietuvos Respublikos turėjo įtakos tikrumo dėl savo teisinės padėties nebuvimas, kalbos barjeras bei žinių stoka. Ginčijamame teismo sprendime nepateikta jokių objektyvių įrodymų, jog užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, ar kad jo atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir jis ją pažeidė, todėl teigti, jog yra realus pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą sulaikyti užsienietį, todėl teismo taikyta priemonė yra neproporcinga. Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį. Be to, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

10. Užsienietis S. N. K. ir jo atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir prašymus. Žodinius paaiškinimus iš esmės grindė aplinkybėmis, jog užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo yra pateikęs dar 2018 m. lapkričio mėnesį, tačiau iki šios dienos nėra aišku, kuri valstybė atsakinga už užsieniečio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje studijų tikslu. Iš Užsieniečio registracijos centro pareiškėjas pasišalino desperatiškai, pasinaudodamas suklastotu dokumentu, nesuvokdamas teisinių pasekmių, dėl tokio elgesio gailisi. Konkrečiu atveju užsieniečiui, atsižvelgiant į jo jauną amžių, galėtų būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Be to, sulaikymas nėra pagrįstas, nes teismas ginčijamame sprendime nenurodė teisinių sulaikymo pagrindų.

11. Užsieniečių registracijos centro įgaliota atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė Teikime išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad užsienietis, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir tai suvokdamas, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, atvyko ir ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jo siekis gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra abejotinas. Kol nėra išspręsta, kurios valstybės kompetencijoje yra užsieniečio prieglobsčio klausimo išsprendimas bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, tikslinga užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teikimo taikyti sulaikymą užsieniečiui teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktais, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą iš dalies ir nusprendė sulaikyti užsienietį 2 mėnesiams iki 2019 m. birželio 9 d. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

17. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, naudodamasis suklastotais dokumentais, dėl ko atliko bausmę Lukiškių TI-K bei apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir turėdamas judėjimo laisvę, savavališkai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, pažeidė Užsieniečių registracijos centro laikino išvykimo tvarką. Nustatytos aplinkybės nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste sudaro pagrindą vertinimui, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje. Todėl jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre 2 mėnesiams yra pateisinama ir proporcinga priemonė įvertinant tikslus, kurių siekiama ją taikant (Įstatymo 113 str. 2 d.). Tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, savaime nepaneigia sulaikymo teisėtumo, kuris, nors ir išimtinė priemonė, tačiau būtina sprendimui prieglobsčio procedūroje priimti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

18. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė