ce75f2c7-2523-4ebc-aef8-0eb4a3bc7335 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-62/2013 Proceso Nr. 1-22-1-00094-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.8.; 1.2.26.2. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Lino Å iukÅ¡tos, Elenos Vainienės,  sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Zdislavui TuliÅ¡evskiui,nuteistųjų gynėjams Ričardui GirdziuÅ¡ui, Jonui Kvaraciejui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

B. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuoA. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus laisvės atėmimu dešimčiai metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. laikas ir viena laisvės atėmimo diena, atlikta pagal ankstesnį minėtÄ nuosprendį. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. birželio 10 d. laikas.

IÅ¡ A. B. priteista nukentėjusiajam I. K. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir valstybinei ligonių kasai 6898,39 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. J. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2011 m. sausio 30 d., apie 1 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje – naktiniame klube (duomenys neskelbtini) dėl mažareikÅ¡mės dingsties, kad buvo pastumtas, tyčia ranka sudavė smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam L.

S., po to, apie 2 val., išėjus iÅ¡ klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl mažareikÅ¡mės dingsties, po kilusio konflikto klube, A. J. užsipuolė tÄ patį nukentėjusįjį, sudavė jam eilę smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, pargriovė ant žemės ir tokiais savo įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . A. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti du žmones dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: 2011 m. sausio 30 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) A.

B. be dingsties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užsipuolė nukentėjusiuosius L. S. ir I. K., demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, grasino I. K. daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , sudavė jam eilę smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, pargriovė ant žemės ir tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu į krÅ«tinės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdÄ epigastriumo srityje su Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu Å¡irdiplėvėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o taip pat tyčia du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam L.

S. į pilvo ir kojos sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę-kiauryminę žaizdÄ pilvo srityje su pavirÅ¡iniu kepenų sužalojimu ir durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje blauzdoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais jis pasikėsino nužudyti abu nukentėjusiuosius, bet nusikaltimas nebuvo pabaigtas, nes nukentėjusiesiems laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas, bei jį iÅ¡teisinti.

Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nes jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ terminuota laisvės atėmimo bausme. Plačiai aptardamas BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos nuostatas, pažymėdamas Å¡ios veikos sunkumo kategorijÄ , BK 54 straipsnio reikalavimus, nurodydamas savo Å¡eiminę padėtį ir Å¡eimos sudėtį, apeliantas teigia, kad teismas jam paskyrė neteisingÄ ir aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Vadovaudamasis BK 55 straipsnio, BK 56 straipsnio 1 dalies, BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę jis atliko, teistumas yra iÅ¡nykęs, jis nėra pripažintas recidyvu.

Tokiu bÅ«du apeliantas yra neteistas ir teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Be to, jo padarytÄ veikÄ teismas nepagrįstai vertino kaip sukėlusiÄ didelį pavojų visuomenei. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra įtikinamų faktinių duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ . Teismas nepagrįstai atmetė jį teisinančius įrodymus ir dvi veikas, kurias skiria pusvalandis, sujungė į vienÄ veikÄ ir padarė tęstinį nusikaltimÄ .

Skundo autorius nurodo, kad Å¡iose abejose veikose, netinkamai elgėsi bÅ«tent nukentėjusieji ir tik Å¡i aplinkybė jungia tuos du įvykius. Tuo tarpu, apeliantas nei naktinio klubo viduje, nei lauke neatliko veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų vertinti kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Plačiai aptardamas nukentėjusiųjų I. K. ir L. S. bei liudytojos S. S. parodymus, apeliantas teigia, kad Å¡ie asmenys patvirtino apelianto parodymus. Be to, tai patvirtina teisme peržiÅ«rėta filmuota įvykio vieta ir įvykio vaizdo įraÅ¡as.

Nukentėjusysis L. S. nepaneigė pirmasis pastÅ«męs apeliantÄ , o nukentėjusysis I. K. neneigė smogęs pastarajam į veidÄ . IÅ¡ liudytojų A. V., I. S., N. Č. ir M. R. parodymų taip pat seka, kad apelianto veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje požymių. Apeliantas tvirtina, kad jis nemušė nukentėjusiojo L. S., šį tik pastÅ«mė, dėl tokio veiksmo Å¡is nebuvo sužalotas, o nukentėjusysis I. K. smogė kumščiu apeliantui į veidÄ bei tokiu bÅ«du jį sužalojo.

Apeliantas tvirtina, kad dėl minėto pastÅ«mimo vieÅ¡oji tvarka nesutriko, lankytojų rimtis nebuvo pažeista. Jo tokio poelgio motyvacija buvo aiÅ¡ki ir suprantama, jį inspiravo L. S. elgesys. Klubo apsaugos darbuotojai įsikiÅ¡o tik po to, kai I. K. sudavė smÅ«gį apeliantui ir pastarÄ jį sužalojo.Todėl skundo autorius teigia, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, jog nuteistasis A. J. tyčia ranka smogė į veidÄ nukentėjusiajam L. S., nepatvirtina teisme iÅ¡nagrinėti įrodymai. Apeliantas pripažįsta, kad jis minėtÄ nukentėjusįjį tik atstÅ«mė nuo savęs, o ne smogė, kaip yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Apie tai, kad jis vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė ir incidento lauke metu, patvirtina tiek nukentėjusiojo L. S., tiek liudytojo E. K. parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės. Teisme nukentėjusysis L. S. pripažino, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės jis pirmas sudavė į veidÄ prie jo priėjusiam vaikinui ir tik po to jie pradėjo muÅ¡tis tarpusavyje. PanaÅ¡iÄ Ä¯vykio eigÄ parodė ir nukentėjusysis I. K. ir liudytoja S. S..Apeliantas neneigia, jog dalyvavo muÅ¡tynėse prie naktinio klubo, tačiau jo dalyvavimo incidente paskatos nebuvo chuliganiÅ¡kos, jo veiksmus inspiravo noras įsiterpti į gresiantį konfliktÄ .

Be to, jis neketino vartoti fizinį smurtÄ , tačiau po L. S. suduoto smÅ«gio apeliantui į veidÄ , apeliantas atsakė fizine jėga. Skundo autorius pažymi, kad muÅ¡tynių metu apeliantas taip pat pakankamai smarkiai nukentėjo. Pastaroji aplinkybe seka ir iÅ¡ liudytojos S. S. parodymų.Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nes jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, jis net nebuvo nusikaltimo padarymo vietoje. Apeliantas teigia, kad jo kaltė nėra įrodyta, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o skundžiamas nuosprendis yra Å¡aliÅ¡kas bei pagrįstas prielaidomis.Skundo autorius plačiai aptaria nukentėjusiojo I.

K. ir liudytojos S. S. parodymus ir teigia, kad jie yra tarpusavyje prieÅ¡taringi, juose nurodyta apelianto iÅ¡vaizda neatitinka tikrosios jo iÅ¡vaizdos. Be to, bylos tyrimo metu nepagrįstai neatliktas parodymas atpažinti nuteistÄ jį gyvai, atliktas tik jo atpažinimas iÅ¡ asmens nuotraukos. Teismas, grįsdamas apelianto kaltę ir remdamasis tik paminėtais nepatikimais duomenimis, nesilaikė BPK 20 straipsnio, BPK 271-292 straipsnių, BPK 301 straipsnio reikalavimų. Juo labiau, kad faktinė informacija, gauta po atpažinimo veiksmo padarymo, negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai vertinama, lyginant su kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusiųjų L. S. ir I. K. bei liudytojos S. S. parodymai apie įvykio aplinkybes yra tarpusavyje prieÅ¡taringi, todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai jais rėmėsi. Be to, nukentėjusiojo I. K. nurodytÄ aplinkybę, kad nuteistasis A. J. skambino apeliantui, paneigia telefoninių skambučių iÅ¡klotinės. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas buvo pažįstamas su nuteistuoju A. J.. Skundžiamame nuosprendyje teismas, nepagrįstai neaptardamas liudytojo E. K. parodymų, pažeidė BPK 301 straipsnio ir BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Taip pat, teismas, nevertindamas duomenų, paneigiančių apelianto kaltę, ir neatsižvelgdamas į neiÅ¡tirtas svarbias bylos aplinkybes, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Kartu skundo autorius mano, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas apelianto atžvilgiu bei nepaÅ¡alino byloje esančių abejonių, kurios turėjo bÅ«ti vertinamos apelianto naudai.

Å aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis yra nuteistas remiantis tik liudytojos I. S. bei nukentėjusiojo I. K. prieÅ¡taringais parodymais.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtina įvykio vietoje nebuvęs, jo kaltė nėra įrodyta, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, jį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visus byloje esančius duomenis, kuriais remiantis padarytos teisingos iÅ¡vados dėl A.

B. kaltės pasikėsinus nužudyti du nukentėjusiuosius dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių.

IÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistuosius A. J., A. B., nukentėjusiuosius L. S., I. K., liudytojus S. S., E. K., įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, o jo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir detaliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė jų vertinimo motyvus, tai, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai.A. B. apeliaciniame skunde pateikta versija, jog jis net nebuvo nusikaltimo padarymo vietoje, paneigiama byloje surinktais įrodymais.Nukentėjusysis I.

K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog L. S. iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio, norėdamas pastarÄ jį apginti, iÅ¡lipo ir jis. Atsistojus gatvės viduryje, prieÅ¡ jį atsirado kitas vyras (A. B.), kuris iÅ¡sitraukė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , panašų į pistoletÄ , Å¡aukė, kad suÅ¡audys, po ko iÅ¡sitraukė peilį ir jį užpuolė, jie susikibo, parvirto ant žemės, po to jis atsistojo ir pajuto, kad krÅ«tinėje Å¡lapia (t. 4, b. l. 74-76). Tokie nukentėjusiojo parodymai sutampa su liudytojos S. S. parodymais.

Å i liudytoja patvirtino, kad iÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipus L. S. ir I. K. iÅ¡ karto prasidėjo muÅ¡tynės. Ji matė, kad I. K. mušėsi su stambesniu vyru, o L. S. su vyru, kurį ji įsidėmėjo klube, tačiau buvo momentų, kai visi grÅ«mėsi kartu. Pas užpuolikÄ , kuris mušėsi su I. K., liudytoja matė rankoje peilį (t. 4, b. l. 96-99). IÅ¡ parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolų matyti, jog nukentėjusysis I. K. atpažino A. B. ir nurodė, kad tai asmuo, grasinęs jam ginklu ir peiliu (t. 2, b. l. 20-22), liudytoja S. S. atpažino A.

B. ir nurodė, kad jis muÅ¡tynių metu naudojo peilį (t. 2, b. l. 55-57). Teisiamojo posėdžio metu pastarieji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, parodžius nuotraukas, atpažino A. B., nes įsiminė jo veido bruožus, Å¡ukuosenÄ . Nuteistajam A. B. apeliaciniame skunde nurodžius, kad nukentėjusiojo I. K. ir liudytojos S. S. nurodyta nuteistojo iÅ¡vaizda neatitinka tikrosios jo iÅ¡vaizdos, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ . Siekiant užtikrinti iÅ¡samų baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , buvo apklausti nukentėjusysis I.

K., liudytoja S. S., dėl atpažinimo procedÅ«ros teisėtumo apklausta tyrėja R. Matonienė. Įvertinus gautus duomenis, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo atmesti tokius nukentėjusiojo I. K. ir liudytojos S. S. parodymus, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog telefoninių skambučių iÅ¡klotinės paneigia nukentėjusiojo I. K. nurodytÄ aplinkybę, kad A. J. skambino A.

B.. IÅ¡ I. K. parodymų matyti, kad pastarasis apklaustas teisme iÅ¡ tikrųjų parodė, kad prie rÅ«binės sutiko vyrÄ , panašų į A. J., kuris kalbėjo telefonu, tačiau aplinkybės, kad A. J. skambino A. B., nukentėjusysis nepatvirtino. Pažymėtina, jog liudytojo E. K. parodymais nėra grindžiama ar paneigiama nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, kad neaptarus minėto liudytojo parodymų, buvo pažeisti BPK 301 straipsnio, BPK 305 straipsnio reikalavimai.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1101)-IS1-7019, kurioje nurodyta, jog ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2011-02-21 kratos metu A.

B. gyvenamojoje vietoje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su I. K. genotipu (t. 5, b. l. 105-108), ir kuri yra neginčijamÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę turintis įrodymas. Svarbu pažymėti, jog apeliacinės instancijos teisme pateikus naujus duomenis, nuteistojo A. B. gynėjas nurodė, jog jie gauti nesilaikant BPK reikalavimų. Gynėjas nurodė, jog kratos metu apžiÅ«rėti daiktai nebuvo supakuoti, apžiÅ«rėti ir užantspauduoti Apeliacinės instancijos teismas tokį nuteistojo gynėjo teiginį vertina kaip gynybinę versijÄ , kuri paneigta byloje surinktais ir teismų posėdžiuose iÅ¡tirtais įrodymais. 2011-02-21 atliktos kratos metu nuteistojo A.

B. gyvenamojoje patalpoje paimti daiktai, tame tarpe ir striukė, ant kurios rastas 0,6x1,2 sutepimas. TyrimÄ atlikusi specialistė nustatė, jog ant striukės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su I. K. genotipu. Krata yra procesinės prievartos priemonė, kuriÄ darant priverstinai iÅ¡tiriama, apieÅ¡koma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir apimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus (BPK 145 straipsnis).

BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad šiuo atveju fiksuojant kratos rezultatus buvo laikytasi visų BPK 149 straipsnio reikalavimų.

Nurodytos kratos metu dalyvavo pats nuteistasis A. B., tyrėjai M. Č., E. Ž. (t. 2, b. l. 165-166), pastarieji, pasiraÅ¡ydami protokolÄ , patvirtino kratos eigÄ ir rezultatus. Kratos metu paimti daiktai sudėti į dvi dėžes, iÅ¡ kurių vienoje sudėtos septynios poros A. B. batų, kitoje – du peiliai ir A. B. kelnės ir striukė (t. 2, b. l. 172-174). IÅ¡ ankščiau nurodytos specialisto iÅ¡vados matyti, jog du peiliai, sportinės kelnės ir striukė tirti pateikti supakuoti į užklijuotÄ rudos spalvos kartoninę dėžę, užantspauduotÄ antspaudu (t. 5, b. l. 106).

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo teigti, kad kratos metu rasti objektai pagal BPK 20 straipsnio taisykles negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, nėra.Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Apibrėžta tyčia yra tada, kai asmuo veikia suvokdamas savo poelgio pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatydamas gyvybės atėmimo galimybę ir to nori.

Tuo tarpu neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato galimybę atsirasti bet kuriam iÅ¡ kelių galimų jo nusikalstamos veikos padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymai ar mirtis), tačiau tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja.Teismų praktikoje apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog nuteistasis A. B. be dingsties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užsipuolė nukentėjusiuosius L. S. ir I. K., demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, grasino I. K. daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , sudavė jam eilę smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, pargriovė ant žemės ir tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu į krÅ«tinės sritį, o taip pat tyčia du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam L. S. į pilvo ir kojos sritis.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino, kad A. B. veikė neapibrėžta tyčia, o sprendžiant iÅ¡ apraÅ¡yto tyčios turinio, ji buvo apibrėžta. Nuteistasis A. B. naudojo pavojingÄ gyvybei įrankį – peilį, kuriuo sudavė vienam nukentėjusiajam į krÅ«tinę, kitam – į pilvo sritį, t. y. į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, bÅ«damas suaugęs, pakankamo protinio iÅ¡sivystymo asmenys, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ dviejų asmenų gyvybei, numatė, kad dėl jo veiksmų bus atimtos dviejų žmonių gyvybės ir to norėjo, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

BÅ«tent pagal tyčios kryptingumÄ pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. B. siekė nužudyti abu nukentėjusiuosius. Tai reiÅ¡kia, kad esant apelianto apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę dviem žmonėms dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai ir apeliantui inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.Tokiu bÅ«du, nustačius, kad teismo baigiamajame akte yra nurodytas tinkamas A.

B. padarytos veikos juridinis įvertinimas, keisti nuosprendį dėl neteisingų veikos kvalifikavimÄ pagrindžiančių motyvų, nėra pagrindo, juo labiau, kad tuo bÅ«tų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas iÅ¡ esmės tik deklaratyviai apeliuoja į baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir jokių tai patvirtinančių objektyvių aplinkybių nenurodo. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, Å¡ioje byloje nuteistojo A.

B. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ yra įrodyta BPK nustatyta tvarka surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų visuma. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas byloje bÅ«tų atliktas netinkamai, pažeidžiant tai reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas. IÅ¡ skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad jame iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodyta jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistųjų apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Å io principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, todėl Å¡ių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylÄ teisme – besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti priimtÄ sprendimÄ . Å ias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡ku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iÅ¡ Å¡iame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėjas buvo Å¡aliÅ¡ki. Taigi, pagal nuteistojo A. B. apeliacinio skundo kontekstÄ nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo Nuteistasis A. J. netinkamÄ BK 284 straipsnio 1 dalies taikymÄ argumentuoja tuo, kad teismas nemotyvuotai atmetė jį teisinančius įrodymus, be to, dvi veikas, kurias skiria pusvalandis, vertino kaip vienÄ tęstinę veikÄ ; nukentėjusiųjų I. K., L. S., liudytojų S. S., A. V., I. S., N. Č., M. R., E. K. parodymai, įvykio vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad apeliantas neatliko veiksmų, turinčių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismo iÅ¡vados apie faktines bylos aplinkybes, susijusias su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, atitinka byloje surinktų įrodymų turinį. Nuosprendyje iÅ¡vardinti A. J. nusikalstami veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį L. S., jų padarymo bÅ«das, vieta ir kilę padariniai, nustatyti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrus ir įvertinus nukentėjusiųjų L. S., I. K., liudytojų S. S., A. V., I. S., N. Č., E. K., M. R. parodymus bei kitus bylos duomenis, kurie patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A.

J. vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kitaip įvertinti apskųstame nuosprendyje iÅ¡dėstytus įrodymus nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų įrodomosios vertės, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų L.

S. ir I. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad L. S. netyčia ranka užkliudžius A. J., pastarasis L. S. sudavė smÅ«gį į veidÄ . IÅ¡analizavus Å¡ių nukentėjusiųjų parodymus viso proceso metu, matyti, kad jie buvo nuoseklÅ«s ir vienodi bei sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, liudytojų A. V., I. S., N. Č. ir M. R. parodymai nepatvirtina A. J. gynybinės pozicijos apie tai, kad apeliantas nukentėjusįjį tik atstÅ«mė nuo savęs. Pirmosios instancijos teisme liudytoja M.

R. parodė, jog prie A. J. pribėgęs antras asmuo (I. K.) trenkė jam į veidÄ (t. 4, b. l. 176-178). Å ios aplinkybės neneigė ir nukentėjusysis I. K., teisiamojo posėdžio metu parodęs, jog A. J. sudavus L. S. į veidÄ , jis (I. K.), gindamas draugÄ , sudavė jam į galvÄ (t. 4, b. l. 74-76). PaminėtÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas I. S., teisme parodęs, kad matė, kaip vienas iÅ¡ lankytojų sudavė A. J. smÅ«gį (t. 4, b. l. 176). Vertinant liudytojų S. S. ir N. Č. teisme duotų parodymų turinį, matyti, jog S. S. konflikto naktiniame klube nematė (t. 4, b. l. 96-99), N. Č. apie konfliktÄ taip pat žinoma tik tai, kÄ jis matė peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us (t. 4, b. l. 99-100).

Svarbu pažymėti, jog liudytojas A. V. teisme parodė, jog jis tik matė, kaip apsaugos darbuotojas I. S. iÅ¡ klubo iÅ¡vedė A. J. (t. 4, b. l. 125-126), o iÅ¡ liudytojo I. S. parodymų taip pat matyti, jog iki nukentėjusiojo suduoto A. J. smÅ«gio, jokio konflikto jis nematė. Taigi, apelianto argumentai dėl, jo manymu, netinkamai įvertintų Å¡ių asmenų parodymų, kurie esÄ patvirtina, jog apelianto veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių, yra nepagrįsti ir nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kartu pažymėtina, kad nebuvo pažeistos ir BPK 301 straipsnio nuostatos. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė liudytojų parodymus, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nepažeidė. Nuteistojo apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog tiek nukentėjusiojo L. S., tiek liudytojo E. K. parodymai patvirtina, kad jis viešosios tvarkos nepažeidė ir konflikto lauke metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nuteistasis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus vertina iškraipydamas jų prasmę arba ištraukdamas iš konteksto atskirus teiginius.

Visų pirma atkreipiamas dėmesys, jog liudytojo E. K. parodymai patvirtina nukentėjusiojo I. K. ir liudytojos S. S. parodymus, kad taksi automobiliui pradėjus iÅ¡ priekio priėjo vyras ir užtvėrė keliÄ , taip pat patvirtino nustatytas aplinkybes, kad keleiviams iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio prasidėjo muÅ¡tynės. Pažymėtina, jog liudytojas E. K. taip pat parodė, kad nematė, kas vyko toliau, nes iÅ¡važiavo (t. 4, b. l. 121-122). PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nukentėjusysis L. S. parodė, jog iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio jis sudavė į veidÄ kitam vaikinui, t. y. ne A.

J.. Be to, nuteistojo argumentų, jog nukentėjusysis L. S. pirmas sudavė jam į veidÄ ir tik po to jie pradėjo muÅ¡tis tarpusavyje, nepatvirtina ir nukentėjusiojo I. K. bei liudytojos I. S. parodymai. IÅ¡ pastarųjų parodymų teisme matyti, kad jiems susėdus į taksi automobilį ir pradėjus važiuoti, keliÄ jiems užtvėrė du vyrai, vienas iÅ¡ jų buvo A. J., kuris bandė atidaryti automobilio dureles, o nukentėjusiesiems iÅ¡lipus prasidėjo muÅ¡tynės. Apelianto samprotavimai, kad jo veiksmus inspiravo noras įsiterpti į gresiantį konfliktÄ , visų pirma, paneigiami nuosekliais nukentėjusiųjų L.

S. ir I. K. parodymais, kuriuose jie viso proceso metu neigė puolę A. J.. PrieÅ¡ingai, tiek L. S., tiek I. K. bandė iÅ¡vengti konflikto – L. S. atsipraÅ¡yti, I. K. L. S. atitraukti. Apelianto aiÅ¡kinimas dėl neva gresiančio konflikto prieÅ¡tarauja ir objektyviais bylos duomenimis nustatytoms faktinėms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms. Å iuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad konflikto gatvėje metu neabejotinai agresyviai buvo nusiteikęs A. J.. Tai patvirtina aplinkybė, kad jis užtvėrė keliÄ važiuojančiam taksi automobiliui su norėjusiais iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinti nukentėjusiaisiais, bandė atidaryti automobilio dureles.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę, nepagrįstai nurodo, jog teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo du epizodus, kuriuos skiria pusvalandis, sujungti į vienÄ tęstinį nusikaltimÄ . Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, kiekvienas iÅ¡ kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios).

Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko, grobiant turtÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-547/2012, Nr. 2K-651/2010, Nr. 2K-53/2012). Aptariamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, tÄ pačiÄ naktį, prieÅ¡ tÄ patį asmenį, analogiÅ¡ku bÅ«du ir analogiÅ¡komis aplinkybėmis.

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad apeliantas fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. S. panaudojo 2011-01-30 apie 1.30 val. vieÅ¡oje vietoje – klube. Fizinis smurtas prieÅ¡ L. S. buvo panaudotos po to, kai Å¡is jį pastÅ«mė. Po to, apie 2 val., išėjus iÅ¡ klubo, vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, apeliantas fizinį smurtÄ panaudojo prieÅ¡ L. S. dėl kilusio konflikto klube, t. y. A. J. smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį L. S. tęsėsi. Taigi teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog nuteistojo A.

J. veiksmai, panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. S. buvo jungiami vieno sumanymo, todėl jo veiksmai, atlikti prieÅ¡ nukentėjusįjį L. S., pagrįstai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai ir subjektyvusis požymis – kaltė yra nustatyti byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje bei Å¡iame nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais.

Visi pirmiau paminėti ir aptarti duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog A. J. vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, yra nesunkus, be to, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje apraÅ¡ytos veikos padarymÄ kaltininkui gali bÅ«ti skiriama arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rÅ«Å¡ių bausmes, pirmiausiai turėtų bÅ«ti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi bÅ«ti motyvuotas.Teismas Å¡ioje byloje atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, keliamÄ pavojų visuomenei, nuteistojo asmenybę ir nuteistajam A.

J. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai bus pasiekti A. J. paskiriant BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Å iuolaikinės baudžiamosios teisės doktrinoje akcentuojama vis didesnė bausmės individualios prevencijos (pataisymo) paskirtis, o nubaudimas imamas laikyti tik priemone kitiems bausmės tikslams pasiekti.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Nustatyta, kad A. J., vieÅ¡oje vietoje – naktiniame klube, dėl mažareikÅ¡mės dingsties (buvo pastumtas) tyčia sudavė ranka smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam L. S., po to, išėjus iÅ¡ klubo, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, po kilusio konflikto klube, užsipuolė tÄ patį nukentėjusįjį, sudavė jam eilę smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, pargriovė ant žemės. Teisėjų kolegijos nuomone, A.

J. įvykdytas nesunkus nusikaltimas bei paties nuteistojo veiksmai nelaikytini sukėlę didelį pavojų visuomenei. Svarbu pažymėti, jog fizinis smurtas prieš žmogų yra nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti konkrečiai prieš asmenį, negali būti vertinamasis veikos pavojingumo požymis. Be to, nuteistajam inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio smurto naudojimu, kuris nesukėlė jokių sunkių pasekmių – nukentėjusysis L.

S. realių sužalojimų nepatyrė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. J. ankščiau teistas, tačiau ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę jis atliko, teistumas yra iÅ¡nykęs, A. J. dirba, augina mažamečius vaikus. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad A. J. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nebus pilnai įgyvendinti paskiriant nuteistajam A. J. Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti.A. J., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę aÅ¡tuoniems mėnesiams.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti A. J. bÅ«ti namuose nuo 18 val. iki 10 val.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, A. J. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. birželio 10 d., vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Nuteistojo A.

B. apeliacinį skundÄ atmesti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Linas Å iukÅ¡ta                                                                  Elena Vainienė