ce73487e-ea66-4cb8-bf22-4035bda4f2c5 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-93-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00251-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.23.2.; 1.2.29.3.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, S. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, S. Å .

į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-09-18.Kolegija n u s t a t ė: S. Å . nuteistas už tai, kad nuo 2012 metų, galimai rugpjūčio 21 d., t. y. tiksliai nenustatytos dienos ir laiko, name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame namo aukÅ¡te, paslėpęs po grindimis, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė plastikinį indelį su 121,619 g gelsvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra 4,922 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat namo prieÅ¡kambaryje, ant palangės laikė plastikinį maiÅ¡elį su 0,036 g baltos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,001 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Be to, tuo pačiu metu, kitoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡kambaryje buvusioje spintoje neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė žalios spalvos plastikinį maiÅ¡elį su 23,054 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,062 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė plastikinį indelį su 0,736 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,014 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol policijos pareigÅ«nų 2012-09-18, 15.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012-09-18, 17.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2012-09-18 18.42 val. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktų kratų metu policijos pareigÅ«nai rado ir išėmė nurodytas psichotropines medžiagas, be to, veikdamas vieninga tyčia S. Å . 2012-09-14, apie 21.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 12, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, neteisėtai už 30 litų pardavė vienÄ polietileninį paketėlį su 1,603 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,078 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo tiksliai metu nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau nei nuo 2012-07-10, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), striukės kiÅ¡enėje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R.

R., vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. R., neįgaliojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. R., traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. R., VÄ® (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centro pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. R., kol 2012-09-18, 17.55 val., policijos pareigÅ«nai kratos metu rado ir paėmė Å¡iuos dokumentus, iÅ¡duotus R. R..Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Å . praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013-11-07 nuosprendį pakeisti ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bei sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimų, nuosprendį grindė iš esmės vien jo duotais parodymais. Nurodo, kad jis pilnai prisipažino, papasakojo, kaip ir su kuo įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, tik jo pagalba buvo nustatytos visos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybės, jis padėjo išaiškinti kito nusikaltimo aplinkybes, tačiau teismas, skirdamas bausmę, į šias aplinkybes tinkamai neatsižvelgė.

Pripažįsta kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi narkotikus įsigydavo pats, nes pats juos vartodavo, taip pat narkotikus laikydavo, duodavo bei parduodavo savo draugams, kitiems asmenims. Supranta savo netinkamÄ elgesį ir dėl to labai gailisi. Tačiau neprisipažįsta kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes Å¡ios nusikalstamos veikos jis nepadarė. Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog jis (apeliantas) žinojo apie bute paliktÄ svetimÄ piniginę su svetimo asmens dokumentais. Teigia, kad pas jį atvažiavęs E. T. atsinešė piniginę, sakė, kad kažkoks žmogus jÄ paliko automobilyje, kad tÄ piniginę E. T. padėjęs ant stalo pamirÅ¡o pasiimti.

E. T. patvirtino, kad jis (apeliantas) jam skambino dėl piniginės, tačiau dėl to, kad buvo susipykę ir tuo metu nebebendravo, piniginės nepasiėmė. Teigia, kad E. T. parodymai patvirtina, jog jis (apeliantas) nežinojo, kam priklauso piniginė ir nematė, kokie dokumentai buvo piniginėje. Tvirtina, kad jis pats nežiÅ«rėjo ir nematė kokie dokumentai yra piniginėje, nematė, kam dokumentai priklauso. Kadangi E. T. turėjo tÄ piniginę pasiimti, tai kol E. T. jÄ pasiims, jis (apeliantas) tÄ piniginę įsidėjo į striukės kiÅ¡enę ir paliko bute, kuriame negyveno, kratos metu ten ir buvo rasta ta piniginė.

Teigia, kad Å¡ios jo nurodytos aplinkybės įrodo, jog piniginė jam nepriklausė ir jis jos nelaikė, o jÄ pas jį pasidėjo ir laikė E. T., todėl mano, kad nesant jo tyčios laikyti tÄ piniginę, jis neturėtų atsakyti už tai. Taip pat mano, kad jam už dokumentų laikymÄ paskirta bausmė yra neteisinga, nes jis to nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , į padėjimÄ nustatyti visas bylos aplinkybes bei kaltus asmenis, galėjo skirti jam mažesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.IÅ¡ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų nuteistojo S. Å . argumentų matyti, kad jis iÅ¡ esmės ginčija įrodymų patikimumÄ ir jų vertinimÄ dėl jo nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir dėl jam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrino bylÄ tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniu skundu.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl S. Å . kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė ir jo nekaltumÄ patvirtina liudytojo E. T. teisme duoti parodymai, tačiau nuteistojo parodymus, jog jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, įvertinus ne kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, o jų visumÄ . BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ .

Å io nusikaltimo dalyku gali bÅ«ti dokumentai, t. y. kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas. Å is nusikaltimas padaromas aktyviais neteisėtais dokumento pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo veiksmais ir Å¡i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori.Nuteistasis S. Å . teisme parodė (3 t. 160–162 b. l.), kad pas jį 2012 m. rugpjūčio mėnesį į butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atėjęs E. T. ir po pokalbio mobiliojo ryÅ¡io telefonu, skubėdamas iÅ¡eiti, pamirÅ¡o pasiimti piniginę, kuriÄ rado nusipirktame automobilyje, kad po to kelis kartus skambino E. T., kad pastarasis pasiimtų paliktÄ svetimÄ piniginę, tačiau iki jo sulaikymo E. T. neatvažiavo ir nepasiėmė, be to, jie buvo susipykę ir nebesikalbėjo.

S. Å . nurodė, kad E. T. pas jį bute paliktos piniginės neapžiÅ«rėjo, nežino, kokie dokumentai buvo piniginėje, o pačiÄ piniginę įdėjo į striukės kiÅ¡enę ir pamirÅ¡o. Liudytojas E. T. teisme patvirtino palikęs pas S. Å . bute automobilyje rastÄ svetimÄ piniginę, teigė, kad S. Å . jam kokius tris kartus skambino ir sakė atvažiuoti pasiimti paliktÄ piniginę, tačiau jis nenuvažiavo, po to jiedu nebebendravo (3 t. 131–132 b. l.). Liudytojas E. T. pripažino, kad jam dėl automobilyje paliktos piniginės po automobilio pirkimo skambino pardavėjas ir teiravosi piniginės, tačiau dokumentų tuo metu jis nerado automobilyje, juos rado po 7-8 dienų.

Taip pat liudytojas parodė, kad piniginę pamirÅ¡o, kai buvo atėjęs pas S. Å . į butÄ ir skubėdamas iÅ¡eiti, pamirÅ¡o pasiimti nuo stalo, kaip ir savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Minėtų nuteistojo ir liudytojo parodymų, jog S. Å . skambino E. T., jog pastarasis atvažiuotų pasiimti paliktos piniginės, nepatvirtina elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys telefoninių pokalbių suvestinės (1 t. 24–166, 173–198 b. l., 2 t. 1–7 b. l.).

IÅ¡ S. Å . pokalbių telefonu suvestinių matyti, kad telefoniniai pokalbiai tarp nuteistojo ir liudytojo E. T. vyko tik 2012-05-28 bei 2012-05-29, t. y. dar iki E. T. įsigyjant automobilį. Liudytojas E. T. teisme patvirtino, kad jis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad pokalbių liepos-rugsėjo mėnesiais tarp S. Å . ir E. T. jo paties nurodytu mobiliojo ryÅ¡io telefonu, neužfiksuota. Pastebėtina, kad 2012 m. liepos-rugsėjo mėnesių pokalbių suvestinėse neužfiksuota, kad S. Å . bÅ«tų kalbėjęs su kažkuo apie tai, kad atvažiuotų ir iÅ¡ jo pasiimtų paliktÄ piniginę.

Be to, nuteistojo ir liudytojo parodymus, jog E. T. pamirÅ¡o pasiimti paliktÄ piniginę, paneigia ir paties liudytojo parodymai, kadangi jis teisme nurodė, jog iÅ¡skubėdamas iÅ¡ S. Å . buto, paliko ne tik piniginę, bet ir savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį sugrįžęs pasiėmė. Taigi, nelogiÅ¡ka, kad E. T., sugrįžęs pasiimti palikto mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , bÅ«tų pamiršęs pasiimti ir paliktÄ kito asmens piniginę, kuriÄ liudytojo teigimu, jis tÄ dienÄ ketino nuneÅ¡ti į policijÄ .

Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad piniginė buvo rasta S. Å . bute, spintoje esančios striukės vidinėje kiÅ¡enėje, ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas apelianto aiÅ¡kinimas, kad, E. T. pažadėjus ateiti pasiimti piniginę, jis Å¡iÄ piniginę įdėjo į neneÅ¡iojamos jo mirusio brolio striukės kiÅ¡enę. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, tokie jo veiksmai rodo, jog jis slėpė kito asmens dokumentus turėdamas tyčiÄ juos neteisėtai laikyti. Dėl to, įvertinus tai, kad neužfiksuoti 2012 m. liepos-rugsėjo mėnesiais tarp nuteistojo ir liudytojo vykę pokalbiai apie piniginės pasiėmimÄ , bei tai, kad piniginė buvo laikoma neneÅ¡iojamos striukės kiÅ¡enėje ir buvo rasta tik kratos metu, daroma iÅ¡vada, kad S. Å ., žinodamas, jog pas jį palikta piniginė nepriklauso E. T., jos sÄ moningai negrÄ Å¾ino teisėtam valdytojui ir neperdavė atitinkamoms institucijoms, o tikslingai rinkosi elgesio variantÄ â€“ toliau laikė kito asmens dokumentus savo namuose, kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

IÅ¡dėstytos aplinkybės aiÅ¡kiai atskleidžia BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius ir subjektyviosios pusės turinį – veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Apeliantas taip pat praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmes nuteistajam pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų nepažeidė.Teismas S. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Nuteistasis padarė sunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdamas tyčia. S. Å . iÅ¡situokęs, turi tris vaikus, kuriems priteistas materialinis iÅ¡laikymas iÅ¡ apelianto, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, iÅ¡ bylos matyti, kad pajamų gaudavo pardavęs narkotines medžiagas, taip pat yra baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, tarp jų ir už veikas, susijusias su narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, naujas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, iÅ¡ ankstesnių teistumų matyti, kad apeliantui anksčiau paskirtos bausmės (bauda, areÅ¡tas) bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas prieÅ¡ terminÄ iÅ¡ pataisos įstaigos teigiamos įtakos nepadarė, S. Å . padarė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus Å¡ias visas paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. Å . paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies bei 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimÄ , kadangi Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai), o BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu S. Å . paskirtos bausmės savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, todėl apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiÅ¡kiai per griežtos, dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtų bausmių mažinti.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tarpusavyje, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiÅ¡kiai per griežta, dėl to nėra pagrindo jÄ mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkė                                                                                    Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Irena Ivanovienė                                                                              Nijolė Matuzevičienė