ce72da8a-07ad-4e92-8a20-c5e830244a84 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-596-291/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06595-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant Jolantai JuozapavičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. K., atsakovės A. K. atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V. K. ieÅ¡kiniu bei jo patikslinimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės A. K. 635,63 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 25 d. kilo gaisras.

Jam priklausantis butas yra virÅ¡ atsakovės buto. Dėl kilusio gaisro atsakovės bute buvo padaryta žala jam priklausančiam butui – ugnis sugadino buto langÄ (iÅ¡silydė plastikinis lango rėmas, nuo karščio suskilinėjo lango stiklas, sugadintos lauko ir vidaus palangės. 2021 m. lapkričio 26 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje antrame aukÅ¡te, bendraujant su, kaip pati prisistatė, vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininke, patvirtino, kad gaisro Å¡altinis buvo bute Nr. 40 dėl elektros rozetės perkrovos, todėl atsakovė yra atsakinga už gaisro kilimÄ ir privalo atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ dėl gaisro metu sugadinto jam priklausančio buto plastikinio lango (vienos atidaromos varsčios), kuriÄ Ä¯vertino 800 Eur.

Žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad yra bÅ«tina keisti langÄ , lauko ir vidaus palanges, atlikti apdailÄ apie langÄ , utilizuoti sugadintÄ langÄ Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 800 Eur žalos atlyginimÄ už gaisro metu sugadintÄ langÄ . Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio bei ieÅ¡kinio reikalavimo patikslinimÄ , prašė ieÅ¡kinį tenkinti pagal UAB „Eritas“ paskaičiavimÄ , kur numatyta lango pakeitimo kaina 635,63 Eur. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po gaisro buvo susitikęs su atsakove, prašė atlyginti žalÄ , tačiau ji pasakė, kad yra neįgali, todėl žalos atlyginti neketina.

Nesutinka, kad žalos atlyginimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas 12 mėnesių, nes už atliktus darbus turėtų atsiskaityti iÅ¡ karto. Atsakovės atstovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas nurodė per didelę žalos sumÄ . Internete pažiÅ«rėjo langų kainas ir ieÅ¡kovo praÅ¡oma 800,00 eurų suma yra padidinta. IÅ¡ nuotraukos matosi, kad lango rėmas iÅ¡ vidaus nenukentėjo ir palangės keitimas nėra reikalingas. Lauko palangė su darbu už įdėjimÄ ir apdaila kainuos ne daugiau kaip 100,00 eurų, tai viso žala padaryta maždaug už 232,00 eurus.

Reikia nepamirÅ¡ti nusidėvėjimo, kad langas statytas prieÅ¡ daug metų ir yra jau nesandarus, bei Å¡iuo metu galinami langai yra daug Å¡iltesni. Internete yra naudotų langų po 50,00 eurų. IeÅ¡kovas nori atsakovės nelaimės sÄ skaita pasigerinti bÅ«sto sÄ lygas ir dar iÅ¡ to nemažai uždirbti. Taip pat nurodo, kad jeigu jis pats suraÅ¡ys, sÄ matÄ apie nuostolių dydį, tai ir už jÄ praÅ¡ys pinigų. Toks elgesys yra nesÄ Å¾iningas, kadangi iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

IeÅ¡kovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. IeÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, kokių specifikacijų langas pas jį buvo ir įrodymus, apie turėtų iÅ¡laidų už padarytÄ Å¾alÄ dydį. Turiu neįgalumÄ , todėl teismo praÅ¡o sumÄ iÅ¡dėstyti 12 mėnesių. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, gaisras kilo dėl elektros rozetės perkrovos, atsakovė nemato čia savo kaltės, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti, o ieÅ¡kinį tenkinus, praÅ¡o priteistÄ sumÄ iÅ¡dėstyti 12 mėnesių.

Teismas k o n s t a t u o j a : byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 25 d. kilo gaisras. Jam priklausantis butas yra virÅ¡ atsakovės buto. Dėl kilusio gaisro atsakovės bute buvo padaryta žala ieÅ¡kovui priklausančiam butui – ugnis sugadino buto langÄ (iÅ¡silydė plastikinis lango rėmas, nuo karščio suskilinėjo lango stiklas, sugadintos lauko ir vidaus palangės. IeÅ¡kovas nurodo, kad bandė su atsakove spręsti susidariusiÄ situacijÄ , tačiau atsakovė atlyginti žalos neketina.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , sukeltÄ gaisro. Civilinė atsakomybė žalÄ padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sÄ lygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).

Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad Å¡i nepriklausė nuo jo elgesio. Ginčo tarp Å¡alių dėl gaisro kilimo vietos nėra, tačiau atsakovė mano, kad jai atlyginti žalos nereikia, ji yra neįgali, be to, gaisras kilo dėl elektros gedimo, jai ir taip atsirado dideli nuostoliai. Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad gaisras, kurio metu buvo sugadintas ieÅ¡kovui priklausančio buto langas, kilo atsakovei priklausančiame bute kilus gaisrui, apsmilkus ir iÅ¡silydžius virÅ¡ jos buto esančiam ieÅ¡kovui priklausančio buto langui.

Suformuota teismų praktikÄ , kad ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro priežasties, tačiau turi įrodyti esminį aspektÄ â€“ gaisro židinio vietÄ . Å iuo atveju gaisro židinio vieta nustatyta – byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad gaisro židinys – atsakovei priklausančioje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovei (asmeniui, kuriam priklausančiame pastate kilo gaisras) pagal kasacinio teismo suformuluotÄ praktikÄ atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jos kaltės. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiÅ¡kia asmens nepakankamÄ savo turto priežiÅ«rÄ , jog dėl jo nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje nustačius, gaisro kilimo vietÄ , laikytina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir neužtikrino tinkamos savo buto priežiÅ«ros. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovės elgesys neužtikrinant, kad iÅ¡ jai priklausančio turto kitiems asmenims nebÅ«tų padaryta žalos, nagrinėjamu atveju neatitiko rÅ«pestingo žmogaus standarto.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ja padarytos žalos dydį nurodė 800,00 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu žalos dydį patikslino pagal UAB „Eritas“ pateiktus paskaičiavimus, t. y. sumažino iki 635,63 Eur. Teismas su tokiu žalos paskaičiavimu neturi pagrindo nesutikti. Ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos, kurios pripažintinos ieškovo patirta žala. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, Apibendrinant, esant nustatytam atsakovės veiksmų neteisėtumui, žalos dydžiui ir priežastiniam ryšiui, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 635,63 Eur žalos atlyginimas.

Atsakovė prašė priteistÄ sumÄ iÅ¡dėstyti 12 mėnesiams, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovas nesutiko su mokėjimo iÅ¡dėstymu, todėl praÅ¡ymas netenkintimas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (635,63 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (20221-12-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, todėl, IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 635,63 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt penkių eurų 63 centų) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-12-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 20 Eur (dvideÅ¡imt eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Vida Žostautienė