ce6fd61f-97ca-46fb-a0ca-c8a303f2ab2f · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38524-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.29.3.1.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui, nuteistajam M.

K., jo gynėjui advokatui Edgarui Gaučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 102 MGL (BBND) (5100 Eur) bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bauda sumažinta 1/3 ir M.

K. paskirta galutinė 68 MGL (BBND) – 3400,00 Eur dydžio bauda, nustatant jÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. K. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, panaudojo fizinio asmens dokumentÄ : tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 4 d., 11.35 val., M.

K. įgijo ir laikė 2015 m. liepos 9 d. VÄ® Regitra H. K. iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ NR. (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. lapkričio 4 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), M. K. šį vairuotojo pažymėjimÄ panaudojo, pateikdamas jį policijos pareigÅ«nams. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas E. Gaučys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario l d.

Nuosprendį ir atleisti kaltinamÄ jį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojai J. R., o nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose numatytas sÄ lygas ir yra asmens - mamos J. R., verto teismo pasitikėjimo, paraÅ¡ymas perduoti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jos atsakomybei.

Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta tik BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga, kuri yra vertinamojo pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarė per se remdamasis aplinkybe, jog apeliantas yra padaręs administracinių nusižengimų ir tai, kad mažiausiai du nusižengimus, susijusius su vairavimu, apeliantas padarė jau netekęs teisės vairuoti. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindÄ konstatuoti, jog apeliantas yra linkęs nusikalsti, rėmėsi iÅ¡ esmės dviem administraciniais nusižengimais, tačiau taip ir nesiaiÅ¡kino nei padarytų pažeidimų pobÅ«džio, nei ar Å¡iuos nusižengimus yra faktiÅ¡kai padaręs apeliantas. 2.2. 2021 m. lapkričio 4 d.

Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad M. K. vardu yra registruoti du administraciniai nusižengimai: l) 2021 m. kovo 12 d., 14 val. 51 min., administracinis nusižengimas už tai, kad vairuodamas automobilį nevykdė kelio ženklo Nr. 321 kontrolė (draudžiama važiuoti nesustojus prieÅ¡ kelio ženklÄ . Toliau važiuoti galima tik tikrinančiam pareigÅ«nui leidus) reikalavimo, remiantis ANK 417 straipsnio l dalimi paskirta nuobauda 15,00 Eur; ir 2) 2020 m. spalio 13 d., 14 val. 32 min., administracinis nusižengimas už tai, kad „VÅ¡Ä® Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius aptiko automobilį valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

ApžiÅ«rėjus automobilį vizualiai ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje, nustatyta, kad už stovėjimÄ nustatyta tvarka sumokėta nebuvo, remiantis ANK 418 straipsnio 2 dalimi paskirta nuobauda 40,00 Eur. Minėtus administracinius nusižengimus padarė ne apeliantas, jo sugyventinės sÅ«nus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Å ių nusižengimų apeliantas negalėjo padaryti, nes neturėjo teisės vairuoti ir savo vardu registruotos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, o buvo perleidęs ja naudotis kitam asmeniui.

Visuotinai žinoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų atvejais, kai transporto priemonė nėra sustabdoma tikrinančio policijos pareigÅ«no, administracinį nusižengimÄ padarę asmenys nėra nustatinėjami, o protokolas (administracinis nurodymas) su siÅ«loma sumokėti nuobauda nustatyta tvarka yra siunčiamas tiesiogiai transporto priemonės savininkui, kuris įvykdęs administracinį nurodymÄ , gali sumokėti puse paskirtos piniginės nuobaudos. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog asmeniÅ¡kai jokių administracinių nusižengimų, laikotarpiu nuo teisės vairuoti praradimo iki nusikalstamos veikos padarymo, nėra padaręs, todėl pirmosios instancijos teismui nustačius prieÅ¡ingas aplinkybes, sutrumpinto įrodymų tyrimo metu, turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar iÅ¡ tiesų pažeidimai yra padaryti paties apelianto.

Å iuo atveju M. K. Å¡ių pažeidimų nėra padaręs, nes jų negalėjo padaryti, o yra tik sumokėjęs paskirtas nuobaudas už kitÄ asmenį, sugyventinės sÅ«nų E. Ž.. Taigi minėtų aplinkybių pagrindu akivaizdu, jog tai, kad apeliantas už administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį sumokėjo administraciniu nurodymu pasiÅ«lytÄ nuobaudÄ , negali sudaryti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas ignoruoja visuomenės nustatytas elgesio normas ir ateityje toliau dėsningai darys nusikalstamas veikas. 2.3.

Skunde pažymima, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, jog administracinius pažeidimus yra padaręs apeliantas, nes už juos savo noru prisiėmė administracinę atsakomybę ir sumokėjo paskirtas nuobaudas, nelaikytina, jog padaryti pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir pavojingi, patvirtinantys, jog apeliantas nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, pvz.: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-522/2022, kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 5 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal laidavimÄ , nors net po nusikalstamos veikos padarymo 2 (du) kartus nusižengė administracine tvarka, tačiau minėtoje byloje teismas konstatavo, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, du kartus buvo nubaustas 2021 m., t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo.

Visgi nuobaudos kaltinamajam buvo paskirtos ne už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ir Å¡iuo atveju paminėtų duomenų (apie padarytus administracinius nusižengimus) nepakanka iÅ¡vadai, kad asmuo darys naujus teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas, tačiau teismas atsižvelgs sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ies, dydžio ir trukmės“. 2.4. Skunde taip nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog padarytų administracinių nusižengimų kiekis pats savaime patvirtina visuomenės normų negerbimÄ ir įstatymų nesilaikymÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daugelis apelianto padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su greičio virÅ¡ijimu nuo 15 km/h iki 31 km/h, tačiau vertinant bendrai savo esme padaryti nusižengimai nėra tyčiniai, itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir/ar pasižymintys dideliu pavojingumu. Visi pažeidimai susiję su greičio virÅ¡ijimu yra apelianto neatsargumo klaidos, kurių apeliantas sÄ moningai niekados nesiekė ir ateityje nesieks padaryti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apeliantas visada dirbo ir dirba statybų srityje, kurioje kiekvienÄ dienÄ , mėnesį yra nuvažiuojami tÅ«kstančiai kilometrų, tiek vykstant į objektus, tiek pristatant prekes, medžiagas, tiek atliekant kitus reikalingus darbus.

Dėl to apeliantas yra padaręs daugiau nei įprasta administracinių nusižengimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog apeliantas sÄ moningai ir/ar sistemiÅ¡kai tyčia nuolatos daro administracinius pažeidimus ir yra likęs nesilaikyti įstatymų nustatytos tvarkos. PrieÅ¡ingai, M. K. net ir pažeidęs įstatymus visada prisiima atsakomybę, įvykdo (sumoka) paskirtas nuobaudas, tai rodo, jog apeliantas neignoruoja visuomenės nustatytų elgesio normų, o jų laikosi. Gynėjo nuomone, tai kad M. K. yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, negali duoti ir neduoda pagrindo teigti, jog apeliantas ateityje darys nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų.

Å iuo atveju M. K. padaryti neatsargÅ«s ir dideliu pavojingumu nepasižymintis administraciniai nusižengimai neduoda pagrindo teigti, kad jis ateityje darys nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų. 2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio l dalyje, yra priskirtina prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skirsnis), o ne prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų transporto priemonių eismo saugui (BK XXXIX skyrius), todėl su kelių eismo taisyklių susiję pažeidimai apskritai negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog apeliantas dėsningai ėjo link baudžiamosios atsakomybės už neteisėtÄ kito asmens dokumento panaudojimÄ .

Sutrumpinto įrodymų tyrimo metu, apeliantas patvirtino, jog nusikalstama veika buvo padaryta elgiantis spontaniškai ir itin neapgalvotai, t. y. anksčiau, praradęs teisę vairuoti apeliantas niekados nevairavo transporto priemonių ir nesinaudojo svetimu asmens dokumentu - vairuotojo pažymėjimu, todėl neatsakingas vienkartinis poelgis negali būti vertinamas kaip dėsningas apelianto elgesys. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto netaikymo, vertino vien tik apelianto padarytus administracinius nusižengimus, tačiau visiškai nevertino kitų byloje esančių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtina, jog yra pagrindo manyti ir pasitikėti apeliantu, jog jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys ir laikysis įstatymų nustatytos tvarkos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. nėra buvęs teistas, yra dirbantis, užima vadovaujančias pareigas, darbovietės yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai - pasižymi darbštumu ir atkaklumu darbe. Yra labai disciplinuotas ir ambicingas, taip pat sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs. Pateikta medicininė pažyma taip pat patvirtina, kad apeliantas nėra gydytas psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino duomenų apie apelianto neatlygintinÄ visuomeniÅ¡kÄ veiklÄ , t. y. jog 2012 metais neatlygintinai savo lėšomis buvusios (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje įrengė lauko tinklinio aikÅ¡telę ir keletÄ metų prižiÅ«rėjo jos eksploatacijÄ , o 2015 metais neatlygintinai įkėlė naujÄ jį (duomenys neskelbtini) miesto laikrodinės varpÄ , kas objektyviai patvirtina, jog apeliantas gerbia moralės normas ir yra linkęs ne nusikalsti, o prieÅ¡ingai - daryti gerus darbus net ir be atlygio.

Taip pat visiÅ¡kai liko nevertinta tai, jog M. K. iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoÅ¡irdžiai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi dėl savo veiksmų bei, kaip minėjo pirmosios instancijos teisme - savo veiksmus vertina itin kritiÅ¡kai ir padarė reikiamas iÅ¡vadas, kad ateityje tai nepasikartotų. 2.6. Ä®vertinus aptartas aplinkybes akivaizdu, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog M. K. nėra linkęs nusikalsti ir/ar sistemingai tyčia nusižengti visuomenės elgesio normoms, prieÅ¡ingai, jis gerbia įstatymus, laikosi jų, kaip ir kiekvienas suklydęs asmuo, prisiima tenkančiÄ atsakomybę.

Apelianto asmenybė, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , ankstesnio teistumo neturėjimas, visuomeniÅ¡ka veikla, darbÅ¡tumas, patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai nevertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Apelianto padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir apeliantas neneigia, jog padaryta nusikalstama veika pati iÅ¡ savęs yra pavojinga ir jokiais bÅ«dais netoleruotina.

Tačiau taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę kiekvienu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi proporcingumo bei ultima ratio principais, t. y. baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui taikyti tik kraÅ¡tutiniu atveju, nesant kitos galimybės pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus. Nagrinėjamu atveju M. K. yra pripažintas kaltu dėl to, kad pateikė savo brolio vairuotojo pažymėjimÄ jį sustabdžiusiam ir tikrinusiam policijos pareigÅ«nui. Jokia žala tretiesiems asmenims ir/ar kitokios didesnės pasekmės nusikalstama veika nebuvo sukeltos.

Tačiau apeliantui laidavimo institutas nebuvo taikytas ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo neatleistas, nes turi padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Kaip minėta, M. K. netoleruoja savo veiksmų ir savo elgesio nepateisina, tačiau padaryta nusikalstama veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, jog visais atvejais, net įvertinus padarytus administracinius pažeidimus, apeliantui turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jos tikslų nebūtų galimybės pasiekti atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimo instituto numatytomis priemonėmis. 2.7.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laidavimo institutas taikomas už savo esme daug pavojingesnes veikas, atitinkančias ne tik įstatymo formaliÄ jÄ sudėtį, bet ir sukėlusias sunkius padarinius kitiems asmenims, kaip pvz.: laidavimo institutas taikytas dėl BK 2761 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo - dopingo įgijimo, laikymo ir gabenimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-307/2022); dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo - kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-635/2022); dėl BK 2811 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo - transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, kai vairuotojo iÅ¡kvėptame ore buvo 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IA-109-574/2022) ir daugelis kitų analogiÅ¡kų baudžiamųjų bylų, kuriose yra kaltinamiesiems yra suteikiamos galimybės pasitaisyti.

Minėta teismų praktika patvirtina, kad laidavimo institutas yra taikomas asmenims padarius itin pavojingas nusikalstamas veikas dėl kurių pasekmės skaudžios pasekmės jaučia ir kiti asmenis, tačiau bausmės tikslus pavyksta pasiekiami taikius laidavimo institutÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo proporcingumo, ultima ralio principų kontekste, iÅ¡ esmės esant visoms sÄ lygoms apeliantÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju apeliantui pirmÄ kartÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai prisipažinus ir gailintis dėl savo veiksmų, esant BK 40 straipsnio numatytų sÄ lygų visetui, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , baudžiamosios atsakomybės taikymas apeliantui neatitinka proporcingumo ir ultima ratio principų, nes baudžiamosios atsakomybės (bausmės) tikslus neabejotina yra galimybė pasiekti kitomis baudžiamojo proceso priemonėmis. 2.8.

Å iuo atveju, siekiant įsitikinti ir patikrinti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų yra galimybė taikyti tiek BK 40 straipsnyje, tiek BK 67 straipsnyje numatytas priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių priemonių visiÅ¡kai nevertino. Remiantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, yra galimybė nustatyti maksimalų 3 (trejų) metų terminÄ , per kurį asmuo negali padaryti naujos nusikalstamos veikos, o jÄ padaręs atsakomybę turi prisiimti už abi nusikalstamas veikas. BK 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė apeliantÄ perduoti laiduotojai, motinai J.

R., su užstatu. Bylos nagrinėjimo metu galima laiduotoja patvirtino, jog sutinka sumokėti nustatyto dydžio užstatÄ už savo sÅ«nų, todėl atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai nustačius sumokėti nustatytÄ užstatÄ , apeliantas bus atsakingas ne tik prieÅ¡ valstybę, teismÄ , bet ir prieÅ¡ savo artimÄ jį Å¡eimos narį - mamÄ , kas neabejotinai sukelia dar didesnę atsakomybę laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat taikydamas laidavimo institutÄ teismas kartu turi teisę taikyti BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios bÅ«tent ir padeda įgyvendinti bausmės tikslus, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ , apeliantÄ charakterizuojančius duomenis, akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės (bausmės) tikslai bus pasiekti apeliantÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikius BK 40 ir 67 straipsnyje nustatytas priemones, kas užtikrins, jog apeliantas laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. 2.9.

Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad mažai tikėtina, jog laiduotoja galėtų pakankamai taisomai veikti apeliantÄ Å¡iuo metu. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad .laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Taigi net pats įstatymas numato, jog visų pirma, laiduotojais gali bÅ«ti tėvai, kurie neabejotinai gali daryti daugiausia tiesioginės teigiamos įtakos kaltinamojo atžvilgiu, tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pvz.

žr.: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-37-348/2022). Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, jog nors apeliantas ir mama J. R. kartu nebegyvena, tačiau nuolatos bendrauja tiek telefonu, tiek gyvai, labai dažnai susitinka savaitgaliais, dirba vienoje darbovietėje, todėl mama J. R. apeliantui turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ daugiau nei įprastai, nes jie nuolatos bendrauja. Apeliantas patvirtino, jog mama J.

R. jam yra autoritetas, todėl ir pirmasis asmuo, kuriam buvo pasisakyta apie nusikalstamos veikos padarymÄ buvo bÅ«tent mama. J. R. patvirtino, jog apelianto veiksmus vertina itin kritiÅ¡kai ir jų visiÅ¡kai netoleruoja, buvo be žado, kaip visÄ gyvenimÄ disciplinuotas ir atsakingas sÅ«nus galėjo taip pasielgti. Tačiau yra pasiryžusi bendrauti, kalbėtis, kÄ patvirtino, jog darė dar iki bylos nagrinėjimo teise, ir visÄ laidavimo laikotarpį ir po jo daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kad ateityje apeliantas laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog mama J. R. negali daryti teigiamos įtakos, nes jos autoritetas nesulaikė nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad tėvų autoritetas pats savaime nepasaugos vaikų, kad ir kokio jie amžiaus bÅ«tų, nuo neapgalvotų ir neatsakingų veiksmų. Tačiau tėvų autoritetas padarius nusikalstamÄ veikÄ , paskyrus laiduotoju, dedant maksimalias pastangas, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pasitaisytų ir elgtųsi tinkamai moralės normoms, esant artimam laiduotojo ir kaltininko ryÅ¡iui, laiduotojos, kaip mamos autoritetas turi itin didelę įtakÄ .

Å iuo atveju neabejotina, jog tarp mamos J. R. ir apelianto yra itin stiprus emocinis ryÅ¡ys, todėl atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir apeliantÄ perdavus mamai J. R., jos autoritetas ir nuolatos daroma teigiama įtaka užtikrins, jog bus pasiekti visi baudžiamosios atsakomybės tikslai ir apeliantas ateityje daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarys. Kiekvienas asmuo savo gyvenime pirmÄ kartÄ suklydęs ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , turi turėti teisę bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam turi bÅ«ti suteiktas Å¡ansas iÅ¡taisyti savo klaidas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu objektyviai nevertino byloje esančių įrodymų visumos, apeliantÄ charakterizuojančių duomenų bei kitų aplinkybių, dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti laidavimo institutÄ , esant visoms BK 40 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, kurių pagrindu apeliantas bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl M. K. kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija.

6. M. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde neginčijamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta ir dėl jos gailisi. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o M. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bÅ«tent dėl Å¡io klausimo ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.).

8. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nekyla abejonių, kad Å¡iuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sÄ lygos: M. K. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 94), savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai patvirtino apklausiamas ir apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 51-52, 2 t., b. l. 2-3, 49-50). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. K. asmenybę, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perduotas pagal laidavimÄ M. K. toliau rÅ«pestingai laikysis įstatymų ir tikrai nedarys nusikalstamų veikų, todėl netaikė M. K. BK 40 straipsnio ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus ir visų sÄ lygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimÄ bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-303/2021).

10. Nors M. K. šis teistumas išties yra pirmasis, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, patvirtina byloje esantys duomenys apie ankstesnius M. K. baustumus. Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 4 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iki šio nusikaltimo padarymo jis buvo 35 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus.

Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, du iÅ¡ Å¡ių nusižengimų yra nesusiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, dar du kartus M. K. kaip įmonės atsakingas asmuo buvo nubaustas už kitų įmonės darbuotojų padarytus nusižengimus, vienas nusižengimas pripažintas mažareikÅ¡me veika, tačiau likę 30 nusižengimų yra susiję su transporto priemonių vairavimu, daugelis – su greičio virÅ¡ijimu nuo 15 km/h iki 31 km/h. 2020 m. rugsėjo 21 d. M. K. buvo nubaustas už vairavimÄ neblaiviam, kai nustatytas lengvas apsvaigimas (0,43 promilės, pritaikius paklaidÄ ) ir dėl to neteko teisės vairuoti nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2021 m. sausio 15 d., kaip pats nurodė, iki 2021 m. lapkričio 4 d. nebuvo nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inęs treisės vairuoti transporto priemones, tačiau buvo baustas už su vairavimu susijusius administracinius nusižengimus, padarytus 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. kovo 14 d., paskirtas baudas yra sumokėjęs.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. kovo 14 d. administracinius nusižengimus padarė ne apeliantas, o jo sugyventinės sÅ«nus, Å¡ių nusižengimų apeliantas negalėjo padaryti, nes neturėjo teisės vairuoti ir savo vardu registruotos transporto priemonės nevairavo, o buvo perleidęs ja naudotis kitam asmeniui. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme M. K. taip pat patvirtino Å¡ias aplinkybes ir parodė, kad kai buvo praradęs teisę vairuoti, jo vardu registruotÄ automobilį perleido vairuoti savo posÅ«niui E. Ž., su kuriuo kartu gyvena.

Jis apeliantÄ vežiodavo ir bÅ«tent E. Ž. padarė 2021 m. kovo 12 d. ir 2020 m. spalio 13 d. administracinius pažeidimus, o pats apeliantas tik sumokėjo baudas savo vardu, E. Ž. su juo atsiskaitė. Kai neteko teisės vairuoti, transporto priemonių nevairavo, tik tÄ vienÄ kartÄ , kai buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Prisiimdavo atsakomybę už kito asmens padarytus administracinius nusižengimus, nes nevertino to kaip didelio nusižengimo, tam, kad nereikėtų veltis į popierizmÄ , sumokėjo baudÄ ir viskas, nepagalvojo, kad tai turės įtakos.

Apeliantas taip pat parodė, kad jo darbas yra automobilyje, daug važinėja per objektus, automobilyje bendrauja su tiekėjais, užsakovais, viskas vyksta automobilyje, dėl to ir įvyksta administraciniai nusižengimai, pagrinde viskas dėl greičio viršijimo, tačiau visos baudos sumokėtos, administracine tvarka yra baustas apie 30 kartų per 6 metus, žino, kokia tvarka turi būti apskundžiami sprendimai dėl jam paskirtų nuobaudų, tačiau nuobaudų neskundė, sumokėjo baudas ir viskas.

12. Kolegijos vertinimu, vien Å¡i aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja M. K., kadangi jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones net du kartus buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymÄ . Nors skunde didelis dėmesys skiriamas aplinkybėms, kad Å¡iuos administracinius nusižengimus padarė kitas asmuo, o jis tik sumokėjo paskirtas baudas, tačiau Å¡ie teiginiai patvirtina M. K. atsainų požiÅ«rį į taisyklių laikymÄ si. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog administracinio nusižengimo nepadarė, turi imtis priemonių informuoti teisėsaugos institucijas apie tai, nurodyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimÄ .

Å iuo atveju M. K. to nepadarė, todėl jo parodymai apie tai, kad jis nepadarė 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. kovo 14 d. administracinių nusižengimų, o tik sumokėjo baudas, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingÄ nuteistojo elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaiÅ¡tingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis linkęs pateisinti savo anksčiau padarytus pažeidimus, pabrėždamas, kad tiek daug administracinių nusižengimų jis yra padaręs dėl savo darbo specifikos, t. y. dėl to, kad dirbdamas statybų sektoriuje daug laiko praleidžia vairuodamas, todėl Å¡ie pažeidimai padaryti dėl neatsargumo.

Ši aplinkybė liudija, kad nuteistasis linkęs pateisinti savo elgesį ir nesupranta, kad tiek administraciniai nusižengimai, tiek nusikalstamos veikos sukelia neigiamų pasekmių visuomenei, kad toks elgesys yra smerktinas ir nepriimtinas visuomenėje.

13. Skunde taip pat teigiama, kad M. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra priskirtina prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skirsnis), o ne prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų transporto priemonių eismo saugui (BK XXXIX skyrius), todėl su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susiję administraciniai nusižengimai apskritai negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog apeliantas dėsningai ėjo link baudžiamosios atsakomybės už neteisėtÄ kito asmens dokumento panaudojimÄ .

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. K. yra nuteistas bÅ«tent už tai, kad įgijo, laikė ir panaudojo savo brolio vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , todėl Å¡i nusikalstama veika yra susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. M. K. pats nurodė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino, taip pat nurodė, kad jau prieÅ¡ sėsdamas vairuoti nusiteikė, kad jei policijos pareigÅ«nai sustabdytų jį, vairuojantį transporto priemonę, jis pateiks brolio vairuotojo pažymėjimÄ kaip savÄ .

Todėl akivaizdu, kad ši nusikalstama veika yra susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. K. atsainus požiūris ir visuomenės nustatytų elgesio normų ignoravimas dėsningai atvedė šį asmenį iki skundžiamu nuosprendžiu aptariamo nusikaltimo padarymo. Todėl ir svarstant BK 40 straipsnio taikymo galimybę turi būti vertinami visi ankstesni M. K. padaryti administraciniai nusižengimai.

14. Be to, aptartos aplinkybės apie M. K. per penkerius metus padarytus administracinius nusižengimus patvirtina, kad nuteistasis ne visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sÄ moningai ignoruoja. Visi Å¡ie pažeidimai apibÅ«dina M. K. kaip asmenį linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, taip pat Å¡ios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumu. Aptartos aplinkybės yra reikÅ¡mingos vertinant M. K. asmenybę ir darant iÅ¡vadÄ , ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sÄ lygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Todėl nėra pagrindo manyti, kad atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bausmės tikslai nebus pasiekti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytos M. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios aptariamu atveju yra reikÅ¡mingos tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ .

15. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingÄ tolesnio elgesio korekcijÄ bÅ«tent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiÅ¡ka, brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes bÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. K. yra iÅ¡situokęs, turi sÅ«nų, dirba, yra gerbiamas ir vertinamas kolegų ir darbdavio. Tai leidžia teigti, kad M. K. yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡ka patirtis, turimas iÅ¡silavinimas (aukÅ¡tasis) leido aiÅ¡kiai suvokti savo veiksmų neteisėtÄ ir nusikalstamÄ pobÅ«dį. Taigi, net jeigu byloje ir bÅ«tų formaliai nustatytos visos bÅ«tinos BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygos, galimybė atleisti nuteistÄ jį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bÅ«tų labai abejotina.

16. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad nenustatytos visos bÅ«tinosios M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, todėl konstatuoja, kad nėra galimybės jam taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė