ce6f53cc-4286-4359-9f30-2a4bfa02c23a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-823-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01970-2010-6             Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 19 d.VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UADB „Industrijos garantas‘ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

L. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I.Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 25 119,83 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 1500 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-06-10 su atsakovu sudarė transporto priemonės C. C., v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, o 2009-07-21 įvykusio draudimo įvykio metu apdrausta transporto priemonė C.

C. buvo apgadinta. Atsakovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo 14 180,17 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuri yra per maža. Pagal UAB „Darsna“ atliktÄ automobilio C. C. vertinimo ataskaitÄ iki apgadinimo automobilio rinkos vertė sudarė 50 000 Lt, likutinė rinkos vertė-10 400 Lt, tai automobiliui padaryta žala - 39 600 Lt., kuri yra žymiai didesnė, nei nustatė atsakovas. UAB „Darsna“ iÅ¡vadoje nurodyta, kad apgadinto automobilio atstatymas yra netikslingas, nes remonto kaÅ¡tai virÅ¡ytų 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės įvykio dienÄ .

Pagal UAB „Darsna“ atliktÄ vertinimÄ transporto priemonės atkÅ«rimo kaÅ¡tai (remonto iÅ¡laidos) sudaro 75 300,88 Lt, t.y. virÅ¡ija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės įvykio dienÄ (50 000), todėl atsakovas privalo iÅ¡mokėti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kuri lygi 25 119,83 Lt (39 600 Lt -14180,17 Lt -300 Lt ) ir 1500 Lt už UAB „Darsna“ atliktÄ transporto priemonės žalos vertinimÄ , iÅ¡ viso 26 619,83 Lt. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino.Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ UADB „Industrijos garantas“ 26 919,83 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 02 04 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2599 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismui pateiktoje UAB „Darsna“ remonto sÄ matoje nurodomos konkrečios keistinos detalės bei darbai.

Nors atsakovas kalbėjo apie prielaidos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tačiau teismas, iÅ¡klausęs liudytojo V. G. parodymus, sprendė, kad aiÅ¡kinamajame raÅ¡te sÄ voka prielaida vartojama suteikiant jai iÅ¡vados prasmę. Net jeigu atsisakyti Å¡ios sÄ vokos, tai nurodytas aiÅ¡kinamojo raÅ¡to tekstas vistiek suponuotų specialisto iÅ¡vadÄ dalyje dėl reikalingumo keisti nuo vandens poveikio sugadintas automobilio dalis. Teismas konstatavo, jog atsakovas po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo gavęs 2009 10 27 UAB “Darsna” vertinimo ataskaitÄ , privalėjo jÄ iÅ¡tirti ir suraÅ¡yti papildomÄ apžiÅ«ros aktÄ , kaip tai nustato Taisyklių 16.7p.

Byloje yra pateiktas papildomų defektų nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad 2009 09 30 apžiÅ«rint automobilį C. C., v/n (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad „automobilis nesikuria, oro filtras sudrėkęs, automobilio elektros sistema dalinai veikia, vairuotojo saugos pagalvė suveikusi“, tačiau nei Å¡io akto, nei UAB „Darsna“ atlikto vertinimo tyrimas nebuvo atliktas, tuo pažeistas LR Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 ir 6 dalys. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, o pagal Å¡io straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Å iuo atveju teismo teigimu, draudikas nepakankamai iÅ¡tyrė po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo gautÄ papildomÄ medžiagÄ ir padarė formaliÄ , neatitinkančiÄ realios padėties iÅ¡vadÄ dėl vandens poveikio automobilio elektrinei įrangai bei elektroniniams mechanizmams įtakos, nes pripažino tokio pobÅ«džio sugadinimus remontuotinais, kaip nurodyta 2009 08 20 atsakovo sudarytoje remonto sÄ matoje - už 11 000 Lt.Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus , bylos raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, sprendė, kad vandens poveikis gyvybiÅ¡kai svarbiems automobilio valdymo mechanizmams (variklio kompiuteris, generatorius, Å¡ildymo blokas, pavarų dėžė, elektrinė dalis) turėjo negrįžtamos galios, tai įrodo variklio korpuso, valdymo kompiuterio, oro pagalvių valdymo bloko oksidacijos požymiai, prietaisų korozija.

Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus dėl galimybės suremontuoti vandens paveiktÄ automobilį. Kartu teismas pažymėjo, kad 14 180, 17 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka už 2007 metų senumo, kasko draudimu drausto 57 700 Lt vertės automobilo remotÄ Å¡iam automobiliui faktiÅ¡kai tapus neremontuojamu yra aiÅ¡kiai per maža.Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovei padaryta žala yra mažesnė. Atsakovas apsiribojo sÄ raÅ¡o, kuriame nurodė su 2009 07 21 autoįvykiu nesusijusius sugadinimus, įtrauktus į UAB „Darsna“ samatÄ , sudarymu, tačiau nepagrindė Å¡io sÄ raÅ¡o įrodymais.

SÄ raÅ¡e nurodyti darbai, susiję su aukščiau aptartais automobilio elektrinės dalies bei elektroninių prietaisų sugadinimu vandens poveikyje, kuriuos atsakovas pripažino remontuotinais. Teismui atmetus Å¡iuos atsakovo argumentus ir automobilį pripažinus sunaikintu, teismas nesirėmė atsakovo pateiktu sÄ raÅ¡u, kuris neturi įtakos žalos dydžio nustatymui, esant sunaikintam automobiliui, kurio vertės iki įvykio bei likutinės vertės atsakovas neginčija.Kelių transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto iÅ¡laidos virÅ¡ija 75 proc. jos rinkos vertės įvykio dienÄ (Taisyklių 16.3p.) BÅ«tent tokia iÅ¡vada padaryta 2009 10 27 UAB „Darsna“ atliktoje automobilio C.

C. vertinimo ataskaitoje, atsižvelgus į atkÅ«rimo kaÅ¡tus (75 300, 88 Lt (su PVM) ir 62 323,13 Lt (be PVM), dėl ko automobilio atstatymas iki buvusios prieÅ¡ apgadinimÄ techninės bÅ«klės pripažintas ekonominiu požiÅ«riu netikslingu.Žala dėl kelių transporto priemonės sunaikinimo yra kainų skirtumas tarp jos rinkos vertės įvykio dienÄ ir apskaičiuotos likutinės vertės po draudžiamojo įvykio (Taisyklių16.4 p.) Pagal UAB „Darsna“ atliktÄ automobilio C. C., v/n (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitÄ iki apgadinimo automobilio rinkos vertė sudarė 50 000 Lt, likutinė rinkos vertė-10 400 Lt, tai automobiliui padaryta žala - 39 600 Lt.

IeÅ¡kovei iÅ¡mokėta 14 180,17 Lt draudimo iÅ¡moka, atskaičius 300 Lt franÅ¡izę ir užskaičius 619 Lt įmokÄ , todėl nustatant galutinį draudimo iÅ¡mokos dydį antrÄ kart franÅ¡izė neiÅ¡skaičiuotina, todėl ieÅ¡kovei priteistina atsakovo neiÅ¡mokėta dalis draudimo iÅ¡mokos -25 419,83 Lt (39 600 Lt -14 180,17 Lt) ir 1500 Lt už UAB „Darsna“ atliktÄ transporto priemonės žalos vertinimÄ , viso 26 919,83 Lt.III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas UADB „Industrijos garantas“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:draudikas dėjo visas pastangas teisingam nuostolio nustatymui.

Jis detaliai pažiÅ«rėjo įvykio metu sugadintÄ automobilį ir įvertino padarytÄ Å¾alÄ . Vėlesnių apžiÅ«rų nebuvo galima inicijuoti, kadangi automobilis 2009-11-14 buvo parduotas tretiesiems asmenims. Teigia, kad teismas patvirtinęs vertintojo iÅ¡vadÄ priteisė už Å¡iuo metu nesugadintas detales, kurios vertintojo nuomone laikui bėgant gali sugesti. Apelianto nuomone, tokia tiek teismo iÅ¡vada, tiek vertintojo pateikta nuomonė yra prieÅ¡inga su realiu ir kompensaciniu žalos nustatymo principu.

Nurodo, jog vien dėl to, kad detalė pažeista korozijos ar oksidavusi nebÅ«tina keisti detalės nauja, o nustatymas, kad viena ar kita detalė pažeista minėtų veiksnių neparodo apie detalės neveikimÄ ir negrįžtamÄ jÄ galiÄ . Apelianto teigimu, atsakovas pateikdamas nesusijusių su įvykiu sugadinimų sÄ raÅ¡Ä rėmėsi transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų nustatymo aktu, kurį pasirašė ir pats ieÅ¡kovo atstovas. Tik minėtame akte įtraukti sugadinimai yra sietini su įvykusiu eismo įvykiu ir tik už Å¡iuos sugadinimus turi bÅ«ti skaičiuojamas atlygintinas nuostolis;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktu sÄ raÅ¡u ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sÄ raÅ¡as neturi įtakos žalos dydžio nustatymui.

Apelianto nuomone, jo pateiktas sÄ raÅ¡as tiesiogiai įtakoja nuostolio skaičiavimo bÅ«dÄ , t.y. ieÅ¡kovas skaičiuodamas ir į sÄ matÄ Ä¯traukdamas automobilių sugadinimus nesusijusius su eismo įvykiu nepagrįstai padidino remonto darbų sÄ matÄ dėl ko automobilis tapo neremontuotinu. Be to, UAB „Darsna“ vertinimo ataskaitoje nurodyti remonto darbų įkainiai didesni nei vidutiniai, didesni nei draudiko nurodytų remonto įmonių įkainiai. Nurodo, jog transporto priemonė C. C. neturi bendrosios gamintojo garantijos, todėl jos atstatymo kaÅ¡tai neturėtų bÅ«ti skaičiuojami garantinį remontÄ atliekančių remonto įmonių įkainiais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I.

L. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad atsakovo pateiktoje remonto sÄ matoje elektrinės dalies remontas nedetalizuojant atliekamų konkrečių darbų įvertintas 11 000 Lt. IeÅ¡kovės nuomone, toks žalos įvertinimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu, nes jo negalima nei patikrinti, nei nėra aiÅ¡ku kokias dalis numatyta keisti, kokiomis kainomis, bei kokie elektrinės dalies remonto darbai numatyti ir pagal kokius įkainius.

Nurodo, jog transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų nustatymo akte užfiksuoti sugadinimai tėra tik iÅ¡orinės transporto priemonės apžiÅ«ros iÅ¡vada. Atsakovo tolimesni veiksmai tai patvirtina, nes detaliai apžiÅ«rai transporto priemonė buvo perduota atsakovo nurodytam autoservisui UAB „Duksuna“. Teigia, kad sudarant transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų nustatymo aktÄ dalyvavo ieÅ¡kovo atstovas, bet apžiÅ«ros metu jis negalėjo pareikÅ¡ti jokių pretenzijų, iÅ¡skyrus tik iÅ¡orinius transporto priemonės dalių sugadinimus.

Be to, turto vertintojas UAB „Darsna“ savo raÅ¡te atsakovui nurodė tiek Vilniaus, tiek Panevėžio remonto įmonių darbų įkainius ir parinko bÅ«tent mažesnį Panevėžio remonto įmonių vidutinį įkainį, o ne Vilniaus remonto įmonių. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas netenkintinas.             Byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio. Atsakovas neginčija, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieÅ¡kovės automobilis, yra draudžiamasis, tačiau atsakovas nesutinka su žalos, patirtos eismo įvykio metu, apskaičiavimu, tam tikrų automobilio sugadinimų realumu, jų sÄ sajumu su draudžiamuoju įvykiu.             Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 82 str. 2 d.

įpareigoja draudikÄ tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti ir tam dėti visas reikiamas pastangas. To paties straipsnio 5 d. nustato, kad jei įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo iÅ¡mokėti sumÄ , lygiÄ Å¡alių neginčijamai draudimo iÅ¡mokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad žalos dydis gali bÅ«ti ginčo objektu, o atsakovo argumentas, kad remiantis Draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių 16.7 punktu, žalos dydį nustato draudikas, nereiÅ¡kia, jog, kilus ginčui dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti remiamasi draudiko nustatytu dydžiu; kai ginčas dėl iÅ¡mokos dydžio persikelia į teismÄ , teismas sprendžia, kuri iÅ¡ Å¡alių, remiantis bendraisiais civilinio proceso principais, įrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumÄ .              Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstu apelianto argumento, esÄ jis detaliai apžiÅ«rėjo įvykio metu sugadintÄ automobilį ir įvertino žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog įrodinėjimo tikslas- byloje esančių įrodymų pagrindu suformuotas teismo įsitikinimas tam tikro fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alys pateikė iÅ¡ esmės skirtingus įrodymus dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, dydžio ir Å¡iuo dydžiu grindžiamos iÅ¡vados dėl galimumo automobilį remontuoti. IeÅ¡kovė pateikė UAB ,,Darsna“ parengtÄ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ (b.l. 11-39), kurioje pateikta vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, jog automobilio remontas yra netikslingas, kadangi remonto kaÅ¡tai virÅ¡ija paties automobilio vertę, atsakovas remiasi savo sudaryta remonto darbų sÄ mata (b.l. 61-64), pagal kuriÄ bendra remonto darbų sÄ mata yra 15099,17 Lt, t.y. automobilis gali bÅ«ti remontuojamas.

Esminis ginčas kilo dėl galimybės remontuoti automobilio elektros įrangÄ : pagal atsakovo pateiktÄ sÄ matÄ elektrinės dalies remontas yra galimas ir jo vertė bÅ«tų 11000 Lt (b.l. 61); UAB ,,Darsna“ vertinimo ataskaitos aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodo, kad yra daroma reali prielaida, jog daugelis detalių (tame tarpe- visa elektros instaliacija) yra sugadintos arba gali sugesti nesavalaikiai. Nors Å¡is argumentas vertinimo atskaitoje dėstomas kaip prielaida, teismas, nagrinėdamas bylÄ , aiÅ¡kinosi Å¡ios prielaidos pagrįstumÄ , tikėtinumÄ , apklausė vertinimÄ atlikusį V.

G., taip pat kitÄ asmenį (A. K.), kuris ketino pirkti automobilį po įvykio ir Å¡iuo tikslu jį apžiÅ«rėjo ir kurio veiklos sritis yra automobilių remontas. Abu Å¡ie asmenys vienareikÅ¡miai patvirtino, jog automobilio elektros instaliacija, jeigu automobilis buvo vandenyje, yra neremontuotina. Nors apeliantas teigia, kad iÅ¡vados dėl automobilio elektros įrangos gedimų, galimybės juos remontuoti turėtų bÅ«ti daromos atsižvelgiant į objektyvius matavimų duomenis (protokolus), pats atsakovas, teigdamas, jog automobilio elektros įranga buvo remontuotina, taip pat nepateikė jokių šį argumentÄ pagrindžiančių matavimų protokolų.

Dar daugiau, atsakovo parengtoje sÄ matoje nurodyti elektros įrangos remonto darbai 11000 Lt sumai visiÅ¡kai nedetalizuoti, todėl nėra galimybės įvertinti, ar joje numatyti visi darbai, visos detalės, kurios automobilio bÅ«klę galėtų atkurti į buvusiÄ iki eismo įvykio padėtį. Papildomų defektų nustatymo akte (b.l.

59) konstatuota, kad automobilio elektros sistema dalinai veikia, tačiau nėra nurodyta, kokie elektros sistemos mazgai veikia, kokie- ne, UAB ,,Duksuna“ rašte (b.l.

60) nurodyta, kad elektrinės dalies atstatymo darbai ir dalys- 10000 Lt plius PVM, tačiau taip pat nėra detalizuojama, kokias dalis reikia keisti ir kokius darbus atlikti, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad draudikas dėjo visas pastangas, kad žalos dydis bÅ«tų nustatytas teisingai. Dėl argumento, kad teismas priteisė žalos atlyginimÄ ir už detales, kurios apžiÅ«ros metu nebuvo sugadintos, o tik galėtų sugesti ateityje, pažymima, kad draudikas turi atlyginti visÄ su draudžiamuoju įvykiu susijusiÄ Å¾alÄ ; kai apžiÅ«ros metu tam tikros detalės yra veikiančios, tačiau yra aiÅ¡ku, jog dėl draudžiamojo įvykio metu patirto vandens poveikio jos neiÅ¡vengiamai suges, vertintojas pagrįstai tokias detales traktavo kaip sugadintas ir jų vertę pagrįstai ėmė domėn, nustatydamas padarytos žalos dydį bei spręsdamas automobilio remonto tikslingumo klausimÄ .

Teismas pažymi, jog atsakovo pateikti įrodymai dėl galimumo remontuoti automobilio elektros instaliacijÄ yra neiÅ¡samÅ«s: nėra iÅ¡tirta, kokios elektros įrangos detalės veikė, kokios- ne, kokias iÅ¡ jų reikia keisti, kokios keičiamų detalių kainos bei darbų apimtys (vertė), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta vertinimo ataskaita, liudytojų parodymais, kurie patvirtino elektros instaliacijos remonto negalimumÄ po tokio pobÅ«džio įvykio (automobilio panirimo į vandenį) ir bÅ«tinumÄ keisti visÄ elektros įrangÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog remiantis tikimybių pusiausvyros bei įrodymų pakankamumo principais, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai suponuoja teismo įsitikinimÄ , jog automobilio elektros instaliacijos remontas dėl nurodyto eismo įvykio nebuvo galimas, kad turėjo bÅ«ti keičiama visa elektros įranga, o tai reiÅ¡kia, jog vertinimo ataskaitoje pagrįstai remtasi visos elektros įrangos verte.              Dėl apelianto argumento, kad tik transporto priemonės apžiÅ«ros- defektų nustatymo akte nurodyti sugadinimai galėtų bÅ«ti siejami su draudžiamuoju įvykiu, teismas pastebi, jog pačiame defektų nustatymo akte yra pažymima, jog jame nurodyti sugadinimai įvertinami iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rint transporto priemonę.

Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti remonto metu. Akte taip pat nurodoma, kad prieš tokius defektus šalinant, apie tai raštiškai turi būti pranešama draudikui. Šiuo atveju automobilis nebuvo remontuojamas, todėl defektų nustatymo akte nurodyti išoriniai, aiškiai matomi sugadinimai negali būti vertinami kaip vieninteliai su draudžiamuoju įvykiu susiję sugadinimai. Pastebėtina, kad transporto priemonės apžiūros- defektų nustatymo akte (b.l.

57) automobilio sugadinimai nurodyti labai abstrakčiai, kaip antai, grafoje ,,keičiamos dalys“ nurodyta: apsemtas variklis (nesikuria) (15 pozicija). IÅ¡ tokio įraÅ¡o galėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad reikia keisti automobilio variklį, tačiau sÄ matoje tokia detalė (agregatas) kaip variklis nėra nurodyta, o darbų sÄ raÅ¡e variklio pakeitimo darbai taip pat nenumatyti. Tai liudija, kad ir pats apeliantas defektų nustatymo aktu, sudarydamas sÄ matÄ , besÄ lygiÅ¡kai nesivadovavo, todėl nepripažintinas pagrįstu jo skundo argumentas, kad Å¡is aktas iÅ¡ esmės yra vienintelis įrodymas, kurio pagrindu galima nustatyti su draudžiamuoju įvykiu susijusių sugadinimų bei keistinų detalių sÄ raÅ¡Ä , darbų apimtis.

             Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad UAB ,,Darsna“ darbų sÄ matoje nurodyti didesni negu vidutiniai darbų įkainiai: dar 2009-12-29 raÅ¡te Å¡i bendrovė, atsakydama į atsakovo paklausimÄ , dėl darbų įkainių pateikė savo paaiÅ¡kinimus ir nurodė darbų įkainius skirtingų lygių autoservisuose Vilniuje ir Panevėžyje. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio, vertinimo ataskaitoje nurodytų darbų įkainių, matyti, jog buvo pasirinktas įkainis 85 Lt už valandÄ , įvertinant tai, kad tokio pobÅ«džio remonto darbus, kurie bÅ«tų reikalingi nagrinėjamu atveju, turi atlikti autorizuota įmonė, taip pat į tai, kad pagal darbų apimtis paprastai taikomos nuolaidos.

Nagrinėjamu atveju įkainis, nurodytas vertinimo ataskaitoje, atitinka remonto įmonių Panevėžyje, o ne Vilniuje, kainas, todėl apelianto argumentas dėl pasirinkto pernelyg didelio įkainio yra spekuliatyvaus pobÅ«džio, nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais.              Teismas pastebi, jog aplinkybė, kad automobilis buvo remontuotas ir gerokai anksčiau, byloje yra nustatyta, turto vertintojas į jÄ atsižvelgė, nustatydamas mažesnę negu vidutinę rinkos automobilio vertę iki įvykio.

Taigi, visos aplinkybės, kurios galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingos, nustatant automobilio sugadinimų apimtis ir pobÅ«dį, buvo nustatytos, į jas buvo atsižvelgta, teismas, nagrinėdamas bylÄ , iÅ¡tyrė visus Å¡alių pateiktus įrodymus, juos aptarė bei iÅ¡analizavo, įrodymų vertinimas atitinka Civilinio proceso kodekso 176, 177, 185 str. nuostatas, todėl atsakovo apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu, nesudarančiu Civilinio proceso kodekso 329, 330 str. numatytų pagrindų panaikinti skundžiamÄ jį sprendimÄ .

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.             Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 93 str.), kurių dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ .             Nors atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, Å¡iuo atveju iÅ¡ apelianto į valstybės biudžetÄ procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos nėra priteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d.), kadangi jos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali suma: remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡laidų suma yra 4,35 Lt (b.l. 148), kai minimali priteistina suma yra 10 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto UADB „Industrijos garantas“ ieÅ¡kovei I. L. 1200 Lt (tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė              Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Andžej Maciejevski