2023-05-05 Nr. CB-3998-2-46-3-01526-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2247

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01526-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 30 d. paduotu suinteresuoto asmens Ž. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį, kuria teismas tenkino antstolio pareiškimą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) Ž. D. 200 Eur baudą, ją išieškant suinteresuoto asmens (išieškotojo) K. R. naudai.

Suinteresuotas asmuo Ž. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio Arūno Balčiūno pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens Ž. D. kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie iš esmės paneigia Ž. D. kaltę dėl neįvykusio K. R. ir vaiko bendravimo. Vaiko bendravimo perdavimo tėvui dieną motina nuvežė vaiką gydytojui-psichiatrui, tą dieną vaikas buvo labai neramus, irzlus, tai įrašyta išraše iš ligos istorijos. Byloje nėra įrodymų, kad tos pačios dienos vakare motina atsisakė aprengti vaiką ir jį išvesti iš namų. Kitą dieną motina neperdavė vaiko tėvui dėl to, kad jis vėlavo atvykti pasiimti vaiką, tada motina nuvežė vaiką pas logopedą iš anksto numatytu laiku, apie kurį tėvą informavo.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad antstolis teismo sprendimo nevykdymo akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Šiuo atveju Ž. D. taikyta bauda už veiksmus, kurie akte nenurodyti.

3. CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Ž. D. skirta bauda dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, nors dėl to jos kaltės nėra. Motinos prašymas, išsakytas vaiko tėvui K. R., padėti nuraminti bei aprengti vaiką, nelaikytinas nei trukdymu ar atsisakymu perduoti vaiką, nei kooperavimosi pareigos pažeidimu. Priešingai, šiuo konkrečiu atveju stebimi akivaizdūs kooperavimosi pareigos trūkumai iš K. R. pusės – jam atėjus ir padėjus nuraminti bei aprengti vaiką, būtų buvę išvengta ir policijos pareigūnų kvietimo, ir sutrumpėjusio K. R. su vaiku bendravimo laiko. Kitą kartą motina dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negalėjo perduoti vaiko K. R. 2021 m. lapkričio 13 d. 11:00 val., nes jis pavėlavo atvykęs tą dieną 11:02 val.

4. Akte dėl 2021 m. gruodžio 8 d. nurodyta, kad Ž. D. neinformavo K. R. apie vaiko ligą. Abiejų instancijų teismai pripažino ją kalta neįvykdžius informavimo pareigos. Teismai nevertino, jog šiuo atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti nuo paskirtos baudos už 2021 m. gruodžio 8 d. neinformavimą apie vaiko ligą. Ž. D., vadovaujantis teismo sprendimo 2.14. punktu, turėjo teisę tą padaryti iki 2021 m. gruodžio 8 d. 13:00 val., tačiau K. R. 2021 m. gruodžio 7 d. savarankiškai gavus visą informaciją apie vaiko ligą iš www.esveikata.lt, sprendimo 2.14. punkto tikslas buvo pasiektas. Nors formaliai ji žinutės apie vaiko ligą K. R. neišsiuntė, bet jis buvo informuotas apie vaiko ligą, taigi, bauda neturėtų būti skiriama už tokį neveikimą, kuris neturėjo jokios įtakos jo ir vaiko bendravimo tvarkai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė