ce6cdab0-1c19-404e-bb42-47628e229437 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-337/2015                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00343-2010-3Teisėja Zita Gavėnienė                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.                                     (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, išteisintajam J.

K., gynėjui advokatui Dariui Stalioniui,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. Ž., nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovui advokatui Antanui Bartusevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. Ž., V. Ž. bei jų atstovo advokato Antano Bartusevičiaus, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Vigando Jurevičiaus apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo J.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., jam nepadarius nusikaltimo numatyto BK 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).V. Ž. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: J. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-09-05 (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, apgaule, turėdamas tikslÄ sukčiavimo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ , pažadėjęs V.

Ž. parduoti jo turimas viengubo pjovimo Ä Å¾uolo lentas – 50 m3, kurių vieno kubinio metro kaina 1000 Lt, bendra vertė 50 000 Lt, pasinaudodamas jo pasitikėjimu, jas iÅ¡sivežė, pardavė, tačiau pinigų neatidavė, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ V. Ž. turtÄ â€“ 50 000 Lt.Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. Ž., V. Ž. bei jų atstovas advokatas Antanas Bartusevičius praÅ¡o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti bei priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – J.

K. pripažįstant kaltu pagal BK 182 str. 2 d., taip pat tenkinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti 700 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į nuoseklius ir aiÅ¡kius liudytojų parodymus, taip pat neteisingai įvertino J. K. veiksmus ir visiÅ¡kai nepagrįstai byloje nustatė atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę – civilinius teisinius santykius ir eliminavo nusikalstamos veikos padarymÄ .Tvirtina, kad J.

K., kaip fizinis asmuo, 2008-09-05 iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, apgaule, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , pažadėjęs V. ir J. Ž. parduoti jų turimas Ä Å¾uolines lentas, kurių bendra vertė 50 000 Lt, pasinaudodamas jų pasitikėjimu, lentas iÅ¡sivežė, pardavė, tačiau pinigų neatidavė, tokiu bÅ«du užvaldė svetimÄ V. ir J. Ž. turtÄ â€“ 50 000 Lt. Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad J. K. ne fizinis, o juridinis asmuo, kad patys nukentėjusieji kalti, jog nesudarė raÅ¡ytinės sutarties, nesidomėjo savo turtu, juo nesirÅ«pino, tik po poros metų parašė pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ .

Taip pat nepagrįstai nuosprendyje yra nurodyta, kad J. K. kaltinimo niekada nepripažino, nors ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog „per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ neturėjo galimybės atsiskaityti su Ž. ir nei vieno lito jiems už lentas nesumokėjo“. Pasak nukentėjusiųjų bei jų atstovo, nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo atsižvelgta į tai, kad liudytojai R. A., R. L., R. Å ., V. L., Č. S. davė objektyvias aplinkybes patvirtinančius parodymus.Taip pat nukentėjusiesiems bei jų atstovui kyla abejonių teisėjos ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, mano, jog buvo pažeista teisė į teisingÄ baudžiamÄ jį procesÄ .

Tvirtina, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmusi teisėja, bÅ«dama Å¡aliÅ¡ka ir simpatizuodama ar paveikta Tėvynės sÄ jungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), konservatorių partijos, kurios sÄ raÅ¡e partijos narys J. K., (duomenys neskelbtini) numeriu kandidatavo į (duomenys neskelbtini) rajono (Nr. (duomenys neskelbtini)) savivaldybės tarybÄ , ignoravo J. K. tyčinę apgaulę ir jį iÅ¡teisino, nors tam neturėjo teisinio pagrindo. Be to J. K. turto ir pajamų deklaracijos, interesų deklaracija ir nekilnojamojo turto Registrų centro duomenų banko 2015 m. vasario 18 d. iÅ¡raÅ¡as paneigia J.

K. ikiteisminiame tyrime deklaruotÄ â€žbeturčio“ statusÄ . Galimai todėl bylÄ nagrinėjusi teisėja nusprendė, kad jeigu J. K. niekada neprisipažino, tai ir nepadarė nusikaltimo: „IÅ¡važiuodamas jis nukentėjusiesiems paliko savo vizitinę kortelę su įmonės rekvizitais. BÅ«damas pas Ž. jis kalbėjo kaip bendrovės vadovas, o ne kaip fizinis asmuo“. Pabrėžia, kad nukentėjusiesiems J. K. prisistatė kaip fizinis asmuo, ekspertas ir neįteikė savo vizitinės kortelės. Mano, jog skundžiamu nuosprendžiu atvirai siekiama bet kokiais bÅ«dais kaltinamÄ jį nenuteisti, o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Plėtodami skundo teiginius, apeliantai cituoja teismų praktikÄ sukčiavimo bylose, Å¡ios veikos subjektyviuosius požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014, 2A-7-9/2013, 2K-651/2006, 2K-118/2003, 2K-74/2006, 2K-377/2005, 2K-651/2006, 2K-118/2003, 2K-377/2005, 2K-58/2014, 2K-233/2014) bei teigia, kad J.

K. slėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir savo nemokumÄ , vengdamas prievolės atsiskaityti tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, slėpėsi. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji J. ir V. Ž. iÅ¡ esmės apgaulę supranta formaliai kaip tam tikrų įsipareigojimų, susitarimų nevykdymÄ , nes J. K. pažadėjo įvykdyti susitarimus, tačiau tai daugiau nei per pakankamÄ laikÄ nebuvo padaryta. J. K. atvyko pirkti Ä Å¾uolinių lentų kaip fizinis asmuo, o ne kaip bendrovės vadovas, tik vėliau pradėjo teigti, tyčia meluodamas, kad lentas įsigijo nemoki bankrutuojanti bendrovė.

Perduodant turtÄ nuosavybėn pagal civilinę paskolos sutartį, viena sutarties Å¡alis tikisi, kad kita sutarties Å¡alis vykdys sutarties sÄ lygas ir prievoles pagal sutartį. Jei jos nevykdomos ir paskola negrÄ Å¾inama, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Viena iÅ¡ jų – paskolos davėjas turi teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu. Nukentėjusysis V. Ž. kreipėsi į teismÄ savo ieÅ¡kiniu, tačiau skolos neatgavo, nes J. K. ketinimas užvaldyti svetimÄ turtÄ nuo pat pradžios iki pabaigos buvo lydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymÄ civilinio proceso tvarka.

J. K. nuolatos klaidino, apgaudinėjo nukentėjusiuosius ir liudytojus (Č. S., I. G.). AnalogiÅ¡kus parodymus davė nukentėjusieji V. Ž. ir J. Ž., liudytojai R. A., R. L., R. Å ., V. L., Č. S.. Pats J. K. visÄ laikÄ vengė duoti parodymus, vengė atsiskaityti, imitavo, kad pirko medienÄ kaip UAB „S.“ direktorius, o ne kaip fizinis asmuo. J. K. slapstėsi ir slėpė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl jÄ teko nustatyti operatyviniais bÅ«dais. Taip pat teigia, jog J. K. susiformavusiÄ tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ jo ketinimus patvirtina Å¡ios bylos medžiaga.

Byloje nustatyta, kad priimdamas užsakymus iÅ¡ nukentėjusiųjų asmenų, J. K. neturėjo galimybės juos įvykdyti. J. K. nuolat minima UAB „S.“ nevykdė savo veiklos ir neatsiskaitinėjo už tiekiamÄ produkcijÄ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Akistatoje su nukentėjusiÄ jÄ J. Ž. 2014 m. liepos 30 d. J. K. atvirai pareiÅ¡kė: „Kadangi bendrovė tuo metu buvo blogoje finansinėje padėtyje, tie gauti pinigai už Ž. medienÄ nebuvo pervesti Ž.. PrieÅ¡ pradedant parduoti Ž. medienÄ , aÅ¡ jų apie tai, kad bendrovės finansinė bÅ«klė labai bloga ir kad jie gali negauti pinigų už parduotÄ medienÄ aÅ¡ nei žodžiu, nei raÅ¡tu neinformavau.

Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ aÅ¡ neturėjau galimybės atsiskaityti su Ž. ir nei vieno lito jiems už lentas nesumokėjau“. Pasak apeliantų byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad J. K. įsigijo Ä Å¾uolines lentas iÅ¡ J. ir V. Ž. kaip fizinis asmuo. Atsižvelgdami į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantai daro iÅ¡vadÄ , jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad J. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , todėl jį reikia nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Vigandas Jurevičius praÅ¡o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti bei priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – J.

K. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimÄ trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat tenkinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, jog teismo iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių J. K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , yra nepagrįsta ir vertintina kaip vienpusiÅ¡kas įrodymų vertinimas, iÅ¡ esmės paremtas tik paties kaltinamojo J. K. parodymais. J. K. parodymai, kad „su Ž. buvo neatsiskaityta tik dėl to, nes bankrutavo lentas pardavusi jo vadovaujama UAB „S.“, buvo mažesnis kiekis lentų ir jos buvo prastos kokybės, nebuvo susitarimo dėl lentų pardavimo už 50 000 litų“ turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Byloje apklausti liudytojai R. A., V. L., R. L., užsiimantys medienos pjovimo ir apdirbimo darbais, parodė kiek buvo tos medienos (60-70 m3, apie 50 m3), bei kad ji buvo geros kokybės. Pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra. Tačiau teismas neatsižvelgė į nuoseklius ir aiÅ¡kius liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusioji J. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme davė nuoseklius parodymus, nurodydama, kad buvo iÅ¡vežta 50 m3 lentų. 2008 m., 2009 m. ir 2010 m.

J. K. jai neskambino, o į jos skambučius jis neatsiliepė. Iki kreipimosi į policijÄ J. K. atsiuntė jai praneÅ¡imÄ su praÅ¡ymu atsiųsti savo sÄ skaitos numerį ir ji du kartus nusiuntė sÄ skaitos numerį, tačiau pinigai nebuvo gauti, o J. K. neatsiliepė į jos skambučius. Vėliau ji sužinojo, kad lentos parduotos, tačiau ji už jas pinigų negavo. Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Liudytojas Č. S. patvirtino nukentėjusiosios J. Ž. parodymus, kad lentas J.

K. pardavė, bet vengė už jas atsiskaityti. Net pats J. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad kai buvo pirmas lentų pardavimas, dar nebuvo areÅ¡tuotos UAB „S.“ sÄ skaitos, tačiau už jas nebuvo atsiskaityta.Taip pat teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog J. K. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas.

Pasak prokuroro, J. K. klaidino, apgaudinėjo nukentėjusiuosius, vengė su jais atsiskaityti, ir jo ketinimas užvaldyti svetimÄ turtÄ nuo pradžios iki pabaigos buvo lydimas apgaulės elementų. Be to prieÅ¡ parduodami medienÄ J. ir V. Ž. J. K. nei žodžiu nei raÅ¡tu nebuvo informuoti apie labai blogÄ UAB „S.“ finansinę bÅ«klę ir, kad jie gali negauti pinigų už parduotÄ medienÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms bei įvertinant ne tik J. K. parodymus, tačiau byloje surinktų įrodymų visetÄ , turėtų bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.Atsikirtimu į pateiktus apeliacinius skundus iÅ¡teisintojo J.

K. gynėjas advokatas Darius Stalionis praÅ¡o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ bei nukentėjusiųjų, jų atstovo ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.Pasak gynėjo apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai nėra nauji, į juos buvo iÅ¡samiai atsakyta skundžiamu nuosprendžiu. O byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad minimas lentas vežė J. K., kadangi tai buvo padaryta Č. S.. Be to pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad pati nukentėjusioji J.

Ž. buvo organizatorė ir vadovavo savo turėtų Ä Å¾uolinių lentų realizavimu, jai nesisekant tai padaryti, ji įgaliojo Å¡ių lentų realizavimu rÅ«pintis Č. S.. Anot gynėjo, nesvarbu, ar buvo sudarytas notarinis ar kitokio pobÅ«džio įgaliojimas, esminė aplinkybė yra ta, ar pati nukentėjusioji deklaruoja, ar ji suteikė atitinkamus įgaliojimus kitam asmeniui, Å¡iuo atveju nukentėjusioji J. Ž. teismo posėdyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad ji suteikianti visus įgaliojimus Č.

S. rÅ«pintis turimų Ä Å¾uolinių lentų realizavimu. Taigi daro iÅ¡vadÄ , jog J. Ž. turėjo pasirÅ«pinti bent kokios raÅ¡ytinės sutarties sudarymu ar atlikti kitus veiksmus, kad bent jau minimaliai bÅ«tų imtasi veiksmų apsaugant savuosius interesus. Be to, byloje esanti surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek Č. S., tiek ir J. Ž. žinojo, jog lentos yra iÅ¡džiovintos, tačiau ilgÄ laikÄ neparodė jokios iniciatyvos, kad pageidautų iÅ¡ UAB „S.“ tas lentas atsiimti. Jeigu nukentėjusieji bÅ«tų pranešę UAB „S.“, kad jie pageidauja atsiimti savo lentas, tai nedelsiant tos lentos jiems bÅ«tų grÄ Å¾intos, kadangi UAB „S.“ iÅ¡ Č.

S. įmonės gavo apmokėjimÄ už lentų džiovinimÄ ir pretenzijų dėl to neturėjo. Mano, kad nukentėjusieji sužinoję, kad UAB „S.“ jų lentas po ilgo laiko tarpo pardavė, tačiau UAB „S.“ yra sunkioje finansinėje padėtyje, nusprendė imtis kitų veiksmų ir pradėjo kaltinti asmeniÅ¡kai J. K.. Ir tokiais veiksmais nukentėjusieji bando perkelti savo atsakomybę dėl savųjų nerÅ«pestingų veiksmų nuo savęs ir neteisingai kvalifikuodami susiklosčiusius teisinius santykius bando apkaltinti J.

K..Taip pat teigia, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek ir 2015-02-26 dienos nuosprendyje yra užfiksuotos aplinkybės, jog nukentėjusieji bandė civilinio proceso pagalba spręsti galimÄ skolos klausimÄ , tačiau pateikę ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ J. K. nei patys, nei jų atstovas neatvyko į teismo posėdį. Be to, J. Ž. buvo įtraukta į UAB „S.“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tokia informacija buvo nukentėjusiajai žinoma, kadangi viename iÅ¡ kreditorių susirinkimų dalyvavo ir nukentėjusiųjų atstovas, ir kur niekas nebuvo pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo atsisakymo UAB „S.“ bankroto byloje.

Tad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji turėdami galimybę naudotis jiems suteiktomis teisėmis, turėdami kvalifikuotus teisininkus, turėjo bÅ«ti aktyvÅ«s ir naudotis jiems suteiktomis teisėmis, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių tai nebuvo daroma.Be to gynėjas teigia, kad nukentėjusieji bei jų atstovas pateikia teorinius apgaulės iÅ¡aiÅ¡kinimus ir pan., tačiau nepateikia konkrečių ir aiÅ¡kių J.

K. veiksmų įvertinimo, kurie galėtų bÅ«ti laikomi apgaulės elementu, o apeliaciniame skunde siekia pateikti visiÅ¡kai kitokį apgaulės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuris bÅ«tų naudingas iÅ¡imtinai tik nukentėjusiesiems. Taip pat pažymi, jog iki pirmosios instancijos teismui iÅ¡einant priimti nuosprendžio, nukentėjusieji nepageidavo patikslinti savo pateikto ieÅ¡kinio ir jo sukonkretinti, pateiktame ieÅ¡kinyje nurodo du atsakovus – J. K. ir Č. S.. Taigi esantys faktai leidžia suabejoti, ar nukentėjusiųjų ir Č.

S. nesiejo kokie nors ryÅ¡iai ir kodėl nukentėjusieji jį buvo nurodę kaip atsakovÄ (beje, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nukentėjusieji nurodo, kad jų lentas iÅ¡vežė bÅ«tent Č. S.), tačiau Å¡iam asmeniui kaltinimai nebuvo pateikti. Dėl skunde dėstomų teiginių, susijusių su bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumu, pažymi, jog nukentėjusiųjų atstovas atitinkamas teises turėjo bylos nagrinėjimo metu, tačiau jomis nepasinaudojo, nuÅ¡alinimų nepareiÅ¡kė.Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J.

Ž. bei jos atstovas, taip pat ir prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintasis bei jo gynėjas – atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. K. pagal BK 182 str. 2 d. išteisino pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniuose skunduose iš esmės yra nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – tiek nukentėjusieji bei jų atstovas, tiek prokuroras skunduose nurodo, jog išteisinamasis nuosprendis J.

K. atžvilgiu priimtas vienpusiÅ¡kai bei neteisingai vertinant įrodymus bei visiÅ¡kai neatsižvelgiant į nuoseklius ir aiÅ¡kius liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusieji taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Be to, J. K. ketinimas užvaldyti svetimÄ turtÄ nuo pat pradžios iki pabaigos buvo lydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymÄ civilinio proceso tvarka ir Å¡iuo konkrečiu atveju tai pagrindžia baudžiamosios atsakomybės pagrįstumÄ .

Visgi apeliantų teiginiai atmestini dėl žemiau nurodytų argumentų.Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu – viena apgaulės formų – teismų praktikoje ir teorijoje aiÅ¡kinamas kaip savotiÅ¡kas bÅ«das iÅ¡vengti prievolės, tačiau tai yra tik metodas įtraukti nukentėjusįjį į niekinius sutartinius santykius, nes iÅ¡ankstinės tyčios nevykdyti savo prievolės buvimas (nesumokėti, negrÄ Å¾inti turto, neatlikti darbo ir kt.) sutartinius santykius padaro neteisėtus.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 str. taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas: jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl Å¡ių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Be to, sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.Pabrėžtina, kad teismų praktikoje sukčiavimo ir turto pasisavinimo bylose, sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimÄ , kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus.

Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002 2K-851/2001 ir kt.).Taigi, kaip jau ir minėta, J.

K. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-09-05 iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, apgaule, turėdamas tikslÄ sukčiavimo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ , pažadėjęs V. Ž. parduoti jo turimas Ä Å¾uolines lentas – 50 m3, kurių bendra vertė 50 000 Lt, pasinaudodamas jo pasitikėjimu, lentas iÅ¡sivežė, pardavė, tačiau pinigų neatidavė, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ V. Ž. turtÄ â€“ 50 000 Lt.Byloje surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog J.

K. drauge su Č. S. (Å¡io praÅ¡ymu bei iniciatyva) buvo atvykęs pas J. ir V. Ž. apžiÅ«rėti jų turimas viengubo pjovimo Ä Å¾uolo lentas, po ko Å¡ios buvo pervežtos į UAB „S.“ priklausančiÄ medienos džiovyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡džiovintos bei pardavinėjamos. Tokias faktines aplinkybes be kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų patvirtina liudytojų parodymai bei kiti raÅ¡ytiniai, byloje esantys, įrodymai. J. K. savo kaltės dėl sukčiavimo bei svetimo turto įgijimo nepripažino bei teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino, jog su nukentėjusiaisiais buvo susitikęs 2008 metų vasarÄ , kai su Č.

S., jo praÅ¡ymu, buvo atvykę apžiÅ«rėti ten buvusių Ä Å¾uolinių lentų. Jie teiravosi džiovinimo kainų. Tuo metu nieko nenusprendė. IÅ¡važiuodamas jis nukentėjusiesiems paliko savo vizitinę kortelę su įmonės rekvizitais. Po kažkurio laiko jam skambino Č. S. ir sakė, jog Ž. neapsisprendžia kÄ darys su lentomis, po to – jog nori lentas iÅ¡džiovinti. Jis sutikęs ir pasakęs Č. S., jog jie turi vizitinę kortelę ir tegul lentas veža <...>. Č. S. nurodė, jog už lentų iÅ¡džiovinimÄ apmokės jisai.

Neužilgo jam paskambino J. Ž., kuri pasakė, kad yra apsisprendusi lentas džiovinti ir prašė jas parduoti. Ji sakė, jog yra 50 kubinių metrų lentų ir už lentas norėtų gauti 50 000 litų. Jis J. Ž. atsakęs, jog už tokias lentas, kurias matė J. Ž. galėtų gauti apie 25 000 litų ir, kad bendrovė „S.“ neapsiima tų lentų parduoti. Po kurio laiko į džiovyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini), buvo atvežtos pirmos lentos. Lentas priėmė meistras S., kuris lentas suskaičiavo, nustatė jų kiekį, buvo 13.5 kubo ir dokumentus apie lentų priėmimÄ Ä¯ džiovyklÄ perdavė buhalterei.

Po to jam paskambino Č. S., pasiteiravo ar lentas atvežė, sakė, jog daugiau lentų Ž. nebeveÅ¡, pardavinės vietoje, tačiau nuomonė pasikeitė ir po dviejų mėnesių atvežė dar vienÄ maÅ¡inÄ lentų. Tuo kartu džiovykloje nebuvo meistro, tik vėliau jas S. apskaičiavo ir buvo 11 kubų. Jas užpajamavo, perdavė žinias į buhalterijÄ ir dėjo į džiovyklÄ . Už lentų džiovinimÄ apmokėjo Č. S., atvykęs į ofisÄ Vilniuje. SÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta jo įmonės „C.“ vardu.

Ofise Č. S. prašė lentas parduoti. Jie sutarė, jog lentas nupirks UAB „S.“ už 26950Lt kartu su Č. S. ir, kai visas lentas parduos, tuomet ir perves pinigus Ž.. Kad lentas pardavinės skelbė internete, tačiau ilgai pirkėjų neatsirado. 2009 metais buvo krizė, gamyba smarkiai krito ir lentų pirkėjų neatsirado. Jis skambino Č. S., jog jie lentas pasiimtų, tačiau jisai prašė lentas dar palaikyti. Tik 2009 metų pabaigoje nupirko keletÄ lentų, o 2010 buvo parduotos beveik visos lentos, liko neparduota 2,1 kubo.

Lentas pardavinėjo ceche ir jas pardavinėjo meistras S.. Buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros. 2009 metų krizės pasekmėje buvo areÅ¡tuotos bendrovės sÄ skaitos, todėl pirmiausiai buvo atsiskaitoma už elektrÄ , mokami atlyginimai, mokesčiai Sodrai, kad bendrovė galėtų dirbti. Jiems nepavyko atsiskaityti su Ž., nes bendrovei buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, buvo paimti visi dokumentai, o 2011 metais buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir dėl to iki Å¡iol nėra su Ž. atsiskaityta. Pripažįsta, jog bendrovė yra skolinga Ž..

Jokio tikslo apgauti nukentėjusiuosius jis neturėjo. J. Ž. nesakė, jog bendrovės padėtis bloga, tačiau tai žinojo Č. S. (2 t., 151-153 b.l.). Tapačios pozicijos jis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 55-57, 82-83 b.l., 2 t. 43-46 b.l.).Nukentėjusieji J. ir V. Ž. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, tai yra, jog iÅ¡kirtę miÅ¡kÄ jie iÅ¡pjovė lentas ir kreipėsi į pusbrolį Č. S., kad jis padėtų surasti džiovyklÄ , padėtų lentas parduoti. Po kurio laiko į jų namus atvažiavo J.

K., kaip ekspertas, ir Č. S.. Kaltinamasis sakė, jog (duomenys neskelbtini) turi džiovyklÄ ir priims džiovinti visus 50 kubų lentų. Ji pasakė vyrams, jog jie lentas iÅ¡džiovintų, parduotų, kiek jie gaus, jai nesvarbu, tačiau jai prašė sumokėti po 1000 litų už kubÄ . RaÅ¡tu jokios sutarties nesurašė, bijojo juos įžeisti. Gal po savaitės atvažiavęs Č. S. pasakė, jog reikia lentas vežti į (duomenys neskelbtini), į džiovyklÄ . Tuomet ji pasamdė R. L. ir jis su savo maÅ¡ina iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) pirmas lentas.

Kokį kiekį iÅ¡vežė ji nežino, kiekį skaičiavo R. L. ir tas kiekis buvo įraÅ¡ytas į medienos gabenimo lapÄ . Lentas priėmė S., kurio ji nepažįsta. Už lentų nuvežimÄ R. L. sumokėjo Č. S.. Gal po dviejų mėnesių, Č. S. nurodymu, į (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta antra maÅ¡ina lentų. Jas vežė R. L.. Sugrįžęs pasakė, jog lentas paliko džiovykloje, niekas jų nepriėmė. Po to ilgai jai niekas apie lentas nesakė, J. K. į telefonus neatsiliepdavo.

Ji sirgo ir, kuomet gulėjo ligoninėje, buvo atvažiavęs Č. S.. Sakė, jog lentos iÅ¡džiovintos, supakuotos, rodė telefone nuotraukas, sakė ieÅ¡ko pirkėjų. Praėjo 2009 metai, 2010 metai ir jai niekas už lentas pinigų nesumokėjo. Dar prieÅ¡ tai J. K. siuntė raÅ¡tÄ ir prašė sÄ skaitos pinigų pervedimui, tačiau pinigai nebuvo pervesti. J. K. į skambučius neatsiliepdavo. Č. S. jai sakydavo, jog nėra pirkėjų. Už lentų džiovinimÄ ji J. K. nemokėjo, su juo atsiskaitė Č.

S.. Jis sumokėjo ir už lentų nuvežimÄ . <...> Ji buvo įgaliojusi Č. S. rÅ«pintis lentomis ir jis kartu su J. K. tai darė. Nukentėjusioji nurodė, jog jai nesvarbu kas jos lentas pardavė – bendrovė, ar asmeniÅ¡kai J. K., tačiau mano, jog jai privalo sumokėti 50 000 litų (2 t., 110-111 b.l.)Liudytojas Č. S. teisme parodė, kad 2008m., tikslios datos nepamena, nuvažiavus pas giminaičius J. ir V. Ž., pastarieji prašė padėti parduoti iÅ¡pjautas Ä Å¾uolo lentas. Lentos buvo suÅ¡tabeliuotas į dvi krÅ«vas .

Jis apskambino savo pažįstamus dėl lentų pirkimo, tačiau žalių, neišdžiuvusių lentų niekam nereikėjo. Tada nutarė, jog reikia išdžiovinti. Jis prisiminė J. K., jog jo bendrovė „S.“ turi dvi džiovyklas, užsiima medienos pirkimu, tai jam pasiskambino. Jie abu buvo atvažiavę pas Ž., apžiūrėjo lentas. J. K. apžiūrėjo lentas ir pasakė, kad žalio medžio neparduos ir pasakė, kad lentas reikia džiovinti bei pasakė, kad lentas reikia vežti ir išdžiovinti į (duomenys neskelbtini) esančias džiovyklas ir tik po to jas parduoti.

Koks kiekis lentų buvo pas Ž., nežino, Ž. nurodė, kad apie 50 kubinių metrų. Mano, jog tiek ir buvo. Sutarė, jog lentas parduos už tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ ir gautus pinigus atiduos Ž.. Kadangi J. Ž. sakė, kad jiems ir taip brangiai kainavo Ä Å¾uolų kirtimas, jų iÅ¡vežimas iÅ¡ miÅ¡ko, lentų pjovimas, todėl jis sutiko apmokėti už lentų nuvežimÄ iki (duomenys neskelbtini). Lentos per du kartus buvo atvežtos į (duomenys neskelbtini) ir jis apmokėjo už lentų nuvežimÄ .

Galvojo, jog nereikės mokėti už lentų iÅ¡džiovinimÄ ir, kad tai atsiskaičiuos, kai lentas pardavinės, tačiau taip nebuvo. Jam paskambinęs J. K. pasakė, jog lentos neiÅ¡džius, nes jis yra skolingas už elektrÄ ir žada elektrÄ atjungti, ir, kad reikia skolÄ sumokėti, kuri buvo 10317 Lt. Jis tÄ sumÄ Â sumokėjo pervesdamas į UAB „S.“ sÄ skaitÄ . Jo rÅ«pestis buvo apmokėti už atvežtas lentas į džiovyklÄ , o J. K. – lentas iÅ¡džiovinti ir parduoti. Jis matė skelbimus internete apie parduodamas lentas ir tikėjosi, jog lentos bus parduotas ir bus atsiskaityta su Ž. ir su juo.

Jis vis teiravosi kaip vyksta lentų pardavimas, tačiau J. K. sakė, jog niekas neperka. Su Ž. dėl lentų pardavimo kainos nesitarė. (2 t., 113 b.l.).Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2008-07-03 ir 2008-09-09 į (duomenys neskelbtini) rajonÄ (duomenys neskelbtini) kaimÄ R. L. vairuojamu automobiliu buvo pervežtos minimos lentos, medienos gabenimo lapuose užfiksuota, jog lentų buvo pervežta, atitinkamai, 24,5 ir 18,2 kubų bei pirmÄ jį kartÄ lentas priėmė V. S. (1 t., 135-136 b.l.).

Už Å¡ias transporto paslaugas V. L. įmonei sumokėjo UAB „C.“ (1 t., 35-36 b.l.). IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad pagal UAB „S.“ apskaitos dokumentų duomenis 2008-07-03 ir 2008-09-09 sandėlyje nuline verte užpajamuota iÅ¡ viso 24,5 m/3 viengubo pjovimo Ä Å¾uolinių lentų, gautų iÅ¡ siuntėjos J. Ž. pagal 2008-07-03 ir 2008-09-09 medienos gabenimo lapus. 2009-12-18 ir 2010-01-19 UAB „S.“ apskaitoje , t.y. buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 204 (pirktos prekės, skirtos perparduoti) 24,5 m/3 džiovintų Ä Å¾uolinių lentų buvo užregistruota iÅ¡ viso 25350Lt verte.

UAB „S.“ apskaitoje , t.y. buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 2010-01-19 užregistruotas 26950Lt įsiskolinimas J. Ž. už Ä Å¾uolo lentas, gautas pagal 2008-07-03 medienos gabenimo lapÄ . (1 t., 183-188 b.l.). Taip pat matyti, jog Ä Å¾uolinės lentos buvo pardavinėjamos nuo 2009-01-08 iki 2010-03-19 (1 t., 58 b.l.). Byloje taipogi yra 2008-12-02 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, iÅ¡ kurios matyti, jog UAB „S.“ pardavė UAB „C.“ pastolius už 10317,98Lt . (1 t., 37 b.l.).

BÅ«tent Å¡iÄ sumÄ Â ÄŒ. S. tvirtina sumokėjęs J. K. jo turimiems įsiskolinimams už elektros energijÄ padengti, savo ruožtu J. K. tvirtina tai buvus apmokėjimÄ už lentų džiovinimÄ .Tačiau įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra surinkta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad J. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK182 str. 2 d., tai yra, kad J.

K. atliko kokius nors veiksmus siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ (įtikinėjo J. ir V. Ž. vežti į džiovyklÄ lentas, jas parduoti, organizavo jų iÅ¡vežimÄ , pats jomis rÅ«pinosi ir pan.), taip pat, jog jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas.Byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent liudytojas Č. S., žinodamas apie J.

K. vykdomÄ veiklÄ â€“ jog jis UAB „S.“, kuriai priklauso medienos džiovykla, direktorius, su pastaruoju susisiekė, prašė apžiÅ«rėti lentas, o vėliau kartu su nukentėjusiaisiais prašė priimti jas džiovinti, vėliau – parduoti. Kaip matyti iÅ¡ pačių nukentėjusiųjų parodymų, bÅ«tent minimas liudytojas žodžiu buvo įgaliotas atlikti veiksmus susijusius su lentų džiovinimu, pardavimu ir t.t., to neneigia ir pats liudytojas Č. S., kuris, beje, sumokėjo už lentų nuvežimÄ Ä¯ UAB „S.“ džiovyklÄ , taip pat už Å¡ių iÅ¡džiovinimÄ bei kuris tikėjosi gauti atlygį už tai (2 t., 113 b.l.).

Liudytojas R. L., vežęs J. ir V. Ž. lentas į džiovyklÄ , tvirtino, jog lentų iÅ¡vežimu į džiovyklÄ rÅ«pinosi J. Ž. ir Č. S., o nuvežus lentas į džiovyklÄ jas priėmė meistras (liudytojas V. S.), su J. K. jokių reikalų neturėjo. (2 t., 112 b.l.). Taigi, kaip jau ir minėta, duomenų apie tai jog J. K., kaip fizinis asmuo, bÅ«tų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus susijusius su Ž. priklausančių lentų iÅ¡vežimu ar tolesniu disponavimu jomis, kaip nurodyta kaltinime, byloje nebuvo surinkta, kaip ir nebuvo įrodyta tai, jog jis priimdamas J. ir V.

Ž. priklausančiÄ medienÄ Ä¯ jo vadovaujamos įmonės medienos džiovyklÄ , ar vėliau, bÅ«tų sumanęs juos apgauti, nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei turėjęs tokį tikslÄ . PrieÅ¡ingai iÅ¡ pirmiau nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog minimos lentos buvo įtrauktos į UAB „S.“ apskaitÄ , džiovinamos bei vėliau pardavinėjamos, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra užfiksuotas įmonės įsiskolinimas J. Ž., dėl kurio Å¡i yra pareiÅ¡kusi kreditorinį reikalavimÄ UAB „S.“ bankroto byloje.

Beje, ir pareiÅ¡kimus dėl jai priklausančios skolos J. Ž. siuntė UAB „S.“, o ne asmeniÅ¡kai J. K. (1 t. 96 b.l.).Apeliantų teigimu teismas nevertino nuoseklių liudytojų R. A., R. L., R. Å ., V. L., Č. S. parodymų, kurie pagrindžia J. K. inkriminuotÄ kaltinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojai R. A., R. Å . iÅ¡ esmės jokių reikÅ¡mingų aplinkybių susijusių su nusikalstama veika nurodyti negalėjo, kadangi Å¡ie asmenys pjovė bei iÅ¡vežė J. ir V. Ž. statų miÅ¡kÄ , kurio nurodė apytikslius kiekius, o tolesniuose įvykiuose nedalyvavo (1 t., 26-27, 30-31 b.l.).

Taip pat ir liudytojas V. L., tikslaus supjauto lentų kiekio nurodyti negalėjo, kadangi, kaip nurodė apmokėjimas jam priklauso nuo apvalios medienos kiekio, o kiek kubų bÅ«na iÅ¡pjauta jis nematuoja (1 t., 24-25 b.l.). Tiesa, minėti liudytojai, kaip ir nurodoma apeliaciniuose skunduose, iÅ¡ tiesų parodė, jog Ä Å¾uolinių lentų galimai galėjo bÅ«ti apie 50 m3, tuo tarpu įmonės dokumentuose užfiksuota, jog buvo atvežti 24,5 m3, tačiau vien Å¡i aplinkybė savaime negali bÅ«ti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti bei J.

K. kaltei dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagrįsti. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo Č. S. pozicijÄ , kuris pirmųjų apklausų metu (1 t., 32-34 b.l.) tvirtino iÅ¡ pažiÅ«ros nieko negalintis pasakyti apie medienos kiekius, o praėjus beveik 5 metams po pirmosios apklausos teigė tiksliai galintis nurodyti, jog buvo 50 m3, taip pat ir dėl lentų pardavimo keitėsi Å¡io liudytojo parodymai – pirmųjų apklausų metu tvirtino, jog ir pats ieÅ¡kojo pirkėjų jau iÅ¡džiovintoms lentoms, vėliau – jog apie pardavimus nieko nežinojo, viskÄ darė J.

K.. Beje, kyla abejonių ar patys nukentėjusieji yra tikri bÅ«tent kieno veiksmai jiems buvo padaryta žala, kadangi civilinis ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tik kaltinamajam J. K., tačiau ir Č. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo tik liudytojas bei jokie įtarimai dėl kokių nors veikų jam nebuvo pareikÅ¡ti, nors nukentėjusieji to ir prašė.Å ioje dalyje pažymėtina ir tai, jog kolegijai kyla abejonių ar pačiam bylai vadovavusiam prokurorui buvo aiÅ¡ku kuo pasireiÅ¡kė J. K. veiksmai įgyvendinant BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, kadangi, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dar nuo 2010 metų bei prokuroras du kartus buvo priėmęs nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus byloje objektyvių įrodymų, jog J.

K. bÅ«tų siekęs apgaule įsigyti V. Ž. turtÄ , taip pat konstatuojant, jog nukentėjusieji savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka pateikdami ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo (1 t. , 97-99, 208-211 b.l.). Ir visgi baudžiamoji byla buvo perduota teismui, po paskutiniojo iÅ¡ nutarimų priėmimo iÅ¡ esmės neatlikus jokių tyrimui kokybiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų – atliktos akistatos, kurių metu proceso dalyviai pasiliko prie savo iki tol dėstytų pozicijų.Bene pagrindinis apeliantų teiginys, pasak jų, patvirtinantis buvus apgaulės elementÄ J.

K. veiksmuose, yra tai, kad jis po pirmojo lentų pardavimo neatsiskaitė su Ž. nors įmonės sÄ skaitos tuo metu dar nebuvo areÅ¡tuotos. IÅ¡ tiesų, kaip nurodė J. K. pirmosios lentos buvo parduotos dar 2009 m. (apie 2 m3 lentų) bei UAB „S.“ sÄ skaitos tuo metu dar nebuvo areÅ¡tuotos, kaip ir lentų atvežimo metu įmonės finansinė veikla buvo normali (2 t. 152 b.l.). Likusios lentos buvo parduotos per 2010 metus. J. K. paaiÅ¡kino, jog prasidėjus ekonominei krizei, bendrovė „S.“ susidÅ«rė su sunkumais, nebegalėjo atsiskaityti su Sodra, iÅ¡mokėti atlyginimus, todėl buvo areÅ¡tuotos sÄ skaitos ir bendrovė liko skolinga už parduotas lentas nukentėjusiesiems, o vėliau bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Å ias aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys. Kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog J. K. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas. Pasikartojant paminėtina, jog nukentėjusiųjų Ä Å¾uolinės lentos buvo priimtos bendrovėje UAB „S.“, ten buvo iÅ¡džiovintos ir pardavinėjamos, tačiau su nukentėjusiaisiais buvo neatsiskaityta dėl pasunkėjusios įmonės finansinės bÅ«klės bei vėliau įvykusio bankroto procedÅ«rų.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, jog UAB „S.“ Kauno apygardos teisme 2011-08-24 buvo iÅ¡kelta bankroto byla, buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „S.“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir nukentėjusiosios J. Ž. reikalavimas 26 950 Lt sumai (2 t., 129 b.l.). Nukentėjusiųjų teigimu, J. K. ketinimas užvaldyti svetimÄ turtÄ nuo pat pradžios iki pabaigos buvo lydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymÄ civilinio proceso tvarka bei tai patvirtina ta aplinkybė, jog nukentėjusysis V.

Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tačiau skolos neatgavo. Å ioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dar 2011-06-06 V. Ž. ir J. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ J. K., trečiuoju asmeniu įtraukdami ir UAB „S.“, tačiau, prieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, jie skolos neatgavo ne dėl J. K. kokių nors tyčinių veiksmų, o ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl pačių ieÅ¡kovų kaltės – Å¡iems (taip pat ir jų atstovams) neatvykstant į teismo posėdžius.

Taigi nurodyta aplinkybė niekaip nepatvirtina apgaulės elemento, kaip tvirtina apeliantai, egzistavimo bei pažeistos teisės atstatymo civilinio proceso tvarka apsunkinimo. Be visų jau aptartų aplinkybių, skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir tuo atžvilgiu, jog nagrinėjamu atveju patys nukentėjusieji nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi siekdami apsaugoti savo turtÄ bei finansinius interesus, tai yra rÅ«pinimasis reikalais, susijusiais su disponavimu minimomis lentomis, žodiniu įgaliojimu buvo perduotas trečiajam asmeniui, raÅ¡ytinės sutartys sudarytos nebuvo, kaip ir nebuvo vykstama į džiovyklÄ pasirÅ«pinti tinkamu lentų perdavimu ir pan.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog lentos į džiovyklÄ buvo atvežtos dar 2008 metais, tačiau nėra duomenų, jog nukentėjusieji iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio bÅ«tų domėjęsi savo turtu (siekę jį atgauti, Č. S. žinant, jog lentoms nėra pirkėjų ir pan.), o kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, liudytojas V. S., UAB „S.“ meistras, parodė, kad iÅ¡džiovintos ir supakuotos lentos cecho teritorijoje gulėjo apie metus laiko.Taip pat nukentėjusiesiems bei jų atstovui kyla abejonių dėl teisėjos ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Tačiau, kaip matyti, apeliantų argumentai dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo iÅ¡ esmės pagrįsti vien nesutikimu su priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, tačiau jokių objektyvių aplinkybių, susijusių su subjektyviuoju ar objektyviuoju Å¡aliÅ¡kumo aspektu, apeliaciniame skunde nėra pateikta. Tuo tarpu dėstomi teiginiai apie J. K. priklausomybę Tėvynės sÄ jungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), konservatorių partijai bei kad Å¡i aplinkybė nulėmė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ yra deklaratyvÅ«s bei niekuo neparemti ir netgi absurdiÅ¡ki, kadangi tokiu atveju nagrinėjant bylas, kuriose kaltinami veikas padarę asmenys priklausantys politinėms partijoms bei dalyvaujantys politinėje veikloje, kiekvienu atveju bÅ«tų galima, vien Å¡iuo pagrindu, tvirtinti buvus Å¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Be to, nukentėjusieji ir jų atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu, turėdami abejonių dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, galėjo pasinaudoti nuÅ¡alinimo teise, tačiau to nepadarė, o teiginius apie galimÄ teisėjos prielankumÄ J. K., kaip politinės partijos nariui, pateikė tik apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. Ž., V. Ž. bei jų atstovo advokato Antano Bartusevičiaus ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Vigando Jurevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                                          Evaldas Vanagas                                                                                                                        Valdas Meidus                                                                                                                        Artūras Ridikas