ce6a4bed-dbca-4045-b6e6-c82fa1b5d76c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1226-587/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00691-2020-3 Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-399/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „D.“ (toliau – ir UAB „D.“) ieÅ¡kiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu V.

A. nutraukė teisėtai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2) atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 1.1. darbo sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 1.1. punkte nurodyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbovietė – (duomenys neskelbtini).

Atsakovui pagal darbo sutartį taikoma suminė darbo laiko apskaita. IeÅ¡kovė vykdo krovinių pervežimÄ savo vilkikais, komandiruoja darbuotojus atlikti vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijas į Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) Å¡alis laikinojo darbo naudotojui. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis į darbÄ pas ieÅ¡kovę buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi darbui Danijoje, konkrečioje įmonėje. IeÅ¡kovė, kaip darbdavys prisiima Å«kinės-komercinės veiklos organizavimÄ ; sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis; vykdant prisiimtus įsipareigojimus, darbuotojai siunčiami į ES Å¡alis vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijoms atlikti.

Atsakovui dar iki grįžtant iÅ¡ komandiruotės Danijoje buvo žinoma, kad jam teks vykti į komandiruotę atlikti darbo funkcijų Vokietijoje, Rebsdorf įmonėje, tačiau atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ pozicijÄ ir norÄ nutraukti darbo sutartį, atsisakė vykdyti darbo funkcijas komandiruotėje Vokietijoje. 1.2. Atsakovas nurodo, kad darbo pas ieÅ¡kovę metu buvo nusistovėjusi praktika, kad bendraujama telefonu ir elektroniniais laiÅ¡kais. IÅ¡klotinė patvirtina, kad 2020 m. balandžio 7 d. 14:12 val. skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (atsakovo telefono numeris) ir kalbėta 6.36 min.

Å ios aplinkybės tik patvirtina, kad komandiruotės įsakymo priėmimo dienÄ (2020 m. balandžio 7 d.) ieÅ¡kovės vadovas skambino atsakovui ir informavo apie komandiruotę. Pateikiama telefono numerio (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) telefono numeris) iÅ¡klotinė patvirtina, kad atsakovui skambinta komandiruotės įsakymo priėmimo dienÄ iÅ¡ įprasto, atsakovui žinomo telefono numerio, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui nebuvo žinoma apie numatytÄ komandiruotę į VokietijÄ nuo 2020 m. balandžio 14 d.

Atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), atvykęs į darbÄ atsakovas bÅ«tų saugiai nuvežtas į darbo funkcijų atlikimo vietÄ Vokietijoje įmonės transportu. Atsakovui 2020 m. balandžio 14 d. neatvykus į darbovietę, ieÅ¡kovės vadovas iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovės vadovo telefono numeris) skambino 2020 m. balandžio 16 d. 10:36 val. atsakovui, jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini). KitÄ dienÄ po ieÅ¡kovės vadovo skambučio (2020 m. balandžio 17 d.), atsakovas tapo nedarbingas.

Atsakovui buvo žinoma apie komandiruotę, bet atsakovas visais įmanomais bÅ«dais siekė jos iÅ¡vengti. 1.3. Atsakovui nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki balandžio 16 d. buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos ir darbo sutartis buvo nutraukta dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo pagrįstai ir teisėtai. IeÅ¡kovė nesutiko, kad atsakovas dirbo visÄ laikÄ vienodos trukmės komandiruotėse užsienyje, jo darbo grafikas buvo kintantis, pavyzdžiui kitokios trukmės komandiruotės buvo 2019 m. spalio–lapkričio mėnesiais.

Atsakovas yra dirbęs tokiu grafiku – penkios savaitės komandiruotėje ir dvi savaitės poilsis Lietuvoje arba trys savaitės komandiruotėje ir 2 savaitės poilsis Lietuvoje. IÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinimo, atleidimas iÅ¡ darbo įformintas laikantis visų procedÅ«rinių reikalavimų. 1.4. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovė palaiko tik pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

2. Atsakovas V. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 2.1. grįžęs iš paskutinės komandiruotės Danijoje atsakovas buvo saviizoliacijoje nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Įmonės direktorius J. G. atsakovui neskambino 2020 m. balandžio 7 d. 12–14 val. Atsakovas neneigia, jog direktorius atsakovui pranešė žinute, kad atsakovas turi atvykti 2020 m. balandžio 17 d. 8 val. į Radviliškį, kur yra ieškovės buveinė.

Atsakovas informavo 2020 m. balandžio 16 d. SMS žinute darbdavį, kad atvyks 2020 m. balandžio 17 d., tačiau vėliau nei 8 valandÄ , nes tokiu laiku nespėtų atvykti. Atsakovas mano, kad įmonės direktoriaus pasiÅ«lymas pasiraÅ¡yti dokumentus dėl išėjimo iÅ¡ darbo savo noru buvo pasiÅ«lytas tik dėl to, jog atsakovas nesutiko su įmonės direktoriaus reikalavimu dirbti po 15 valandų ir naktimis. IeÅ¡kovei nepavykus darbo santykių su atsakovu nutraukti atsakovo praÅ¡ymu, buvo sugalvotas kitas atleidimo bÅ«das – už pravaikÅ¡tas ir Å¡is sumanymas turėjo bÅ«ti įvykdytas iki 2020 m. balandžio 18 d., kai atsakovas, pasibaigus trijų savaičių poilsio laikui, turėjo vėl iÅ¡vykti į komandiruotę Danijoje. 2.2. 2020 m. balandžio 7 d.

įsakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovo kelionė į komandiruotės vietÄ vykdoma vieÅ¡uoju transportu, t. y. atsakovas vyksta savarankiÅ¡kai, o ne įmonės transportu kaip nurodyta ieÅ¡kinyje. Dėl to atsakovui nebÅ«tų reikėję atvykti į ieÅ¡kovės buveinę ir iÅ¡ ten vykti į VokietijÄ . Be to, ieÅ¡kovė pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ turėjo prieÅ¡ komandiruotę atsakovui elektroniniu paÅ¡tu pateikti užpildytÄ blankÄ , patvirtinantį vairuotojo veiklos laikotarpius, informacijÄ , apie tai, į kur atsakovas yra komandiruojamas, kokiÄ transporto priemonę turės vairuoti, nurodant vilkiko ir priekabos valstybinius numerius, pakrovimo-iÅ¡sikrovimo vietas.

Minėti duomenys atsakovui nei iki 2020 m. balandžio 14 d., kai turėjo iÅ¡vykti į tariamÄ komandiruotę, nei kitomis dienomis nebuvo pateikti. 2.3. Atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ vis turėjo sutartį su Vokietijos įmone Resdorf dėl vairuotojo-ekspeditoriaus nuomos laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., ieÅ¡kovė nepateikė tai įrodančių dokumentų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino ir nepripažino, kad ieÅ¡kovė UAB „D.“ su atsakovu V.

A. 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nutraukė teisėtai. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „D.“ atsakovui V. A. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad: 3.1. byloje nėra ginčo dėl to, kad tarpusavyje buvo susižinoma elektroniniais laiÅ¡kais, SMS žinutėmis arba skambučiais iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefonų. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo atsakovas informuotas apie tai, kad jam reikia 2020 m. balandžio 14 d. 8 val. atvykti į RadviliÅ¡kį – į ieÅ¡kovės buveinę bei dėl to, kad nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. jis dirbs tarnybinėje komandiruotėje Vokietijoje Rebsdorf įmonėje. 3.2.

Pagal darbo sutartyje nurodytus duomenis atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovę vairuotoju-ekspeditoriumi, teismas nevertino, jog atsakovas buvo „nuomojamas“ vairuotojas-ekspeditorius. IeÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo santykiai, jos buvo darbo sutarties Å¡alys, jų atžvilgiu taikoma DK 25 straipsnio 2 d. 3.3. Teismas sprendė, kad darbdavys tinkamai neinformavo atsakovo, kad jis yra siunčiamas į tarnybinę komandiruotę Vokietijoje nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. Atsakovui nebuvo atsiųsta elektroniniu paÅ¡tu 2020 m. balandžio 7 d.

įsakymo Nr. K 1516 kopija, atsakovas nebuvo informuotas, kokius darbus ir kur jis turės dirbti 2020 m. balandžio 14-16 dienomis. Direktorius J. G., net jeigu ir skambino atsakovui, skambino ne iÅ¡ įprasto ir atsakovui žinomo mobilaus ryÅ¡io telefono numerio, o iÅ¡ nežinomo numerio. Aplinkybė, jog darbo sutarties Å¡alys kasdienybėje darbo klausimais susižinojo SMS žinutėmis ir pokalbiais telefonu, nereiÅ¡kia, jog darbuotojui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie pasikeitusias įprastines darbo sÄ lygas. Pačios ieÅ¡kovės priimtas įsakymas 2020 m. balandžio 7 d. nepatvirtina, kad atsakovas bÅ«tų buvęs vežamas į tarnybinę komandiruotę Vokietijoje iÅ¡ darbdavio buveinės RadviliÅ¡kyje darbdavio transportu.

IeÅ¡kovės 2020 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. K 1516 nurodyta, kad atsakovas komandiruojamas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. į VokietijÄ , komandiruotės iÅ¡laidas, kurias sumoka įmonė, sudaro dienpinigiai, kelionės į komandiruotės vietÄ vieÅ¡ojo transporto priemonėmis transporto iÅ¡laidos ir kitos iÅ¡laidos. Ä®sakyme nenurodyta, kad komandiruotė prasideda RadviliÅ¡kyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir kiti vairuotojai-ekspeditoriai prieÅ¡ vykdami į tarnybinę komandiruotę užsienyje turėdavo atvykti į darbdavio buveinę ir iÅ¡ jos vykdavo patys ar bÅ«davo vežami darbdavio transportu.

Nesant duomenų, kad 2020 m. balandžio 7 d. ieškovės įsakyme Nr. K1516 įsivėlė klaida ir ji buvo pataisyta – įrašyta, jog bus vežama darbdavio transportu, teismas vadovavosi įsakyme esančiais įrašais. Teismas sutiko, kad 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas buvo darbingas, jo nedarbingumas dėl saviizoliacijos buvo pasibaigęs ir darbdavys turėjo teisę nuo tos dienos jį išsiųsti į tarnybinę komandiruotę. Tačiau tai turėjo būti padaryta laikantis DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, o tai tinkamai nebuvo padaryta. 3.4.

Darbdavys darbo sutartį su atsakovu nutraukė pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų neatlikimo, atsakovui 2020 m. balandžio 14-16 d. neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad tarp darbdavio (direktoriaus J. G. ir atsakovo V. A. buvo pokalbis dėl darbuotojo išėjimo iÅ¡ darbo savo noru, darbuotojui dar 2020 m. kovo mėn. pareiÅ¡kus nepasitenkinimÄ dėl ilgų darbo laiko valandų. IeÅ¡kovė neįrodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. direktorius, skambindamas iÅ¡ kito nei įprasta telefono numerio, informavo atsakovÄ bÅ«tent apie tarnybinę komandiruotę nuo 2020 m. balandžio 14 d., o ne apie tai, kad vietoje atsakovo bus įdarbintas kitas asmuo.

Teismas vertino, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su 2020 m. balandžio 7d. įsakymu Nr. K 1516, nebuvo informuotas, jog yra sutrumpintas jo poilsio laikas ir darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡ darbo buvo atleistas nepagrįstai. 3.5. IeÅ¡kovė nepalaikė antro reikalavimo atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo, teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė.

Pažymėjo, kad byla nagrinėjama pagal pareikÅ¡tus ir palaikomus reikalavimus (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis, 143 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o: 1) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. kovo 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-98-399/2021 dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: a) „ieÅ¡kinio netenkinti ir nepripažinti, kad ieÅ¡kovė UAB „D.“ su atsakovu V.

A. 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nutraukė teisėtai;

b) panaikinti ieÅ¡kovės UAB „D.“ direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymÄ â€žDėl V. A. atleidimo iÅ¡ darbo“;

c) laikyti, kad atsakovo V. A. ir ieškovės UAB „D.“ 2018 m. spalio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

d) priteisti atsakovui V. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „D.“ po 56,90 Eur (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų) vidutinį darbo dienos užmokestį pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Privalomus sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka ieÅ¡kovė UAB „D.“;

e) priteisti iš ieškovės UAB „D.“ atsakovui V. A. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti“.

2) Priteisti iš ieškovės UAB „D.“ atsakovui V. A. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. teismas, pripažinęs apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, turėjo nuspręsti dėl apelianto pažeistų teisių gynimo bÅ«do, vadovaujantis DK 218 straipsnio pagrindais. 5.2. 2020 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymu „Dėl V. A. atleidimo iÅ¡ darbo“, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas), apeliantas buvo atleistas iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas, kadangi 2020 m. balandžio 14, 15, 16 dienomis neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties. 2020 m. birželio 2 d. darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi darbo bylÄ pagal apelianto praÅ¡ymÄ , pripažino: apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp V.

A. ir UAB „D.“ nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „D.“ V. A. 1 251,80 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 2 d., po 56,90 Eur už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , nuo 2020 m. birželio 3 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;

V. A. reikalavimo dėl kompensacijos už neteisėtÄ atleidimÄ bei atostoginių iÅ¡ieÅ¡kojimo nutarė netenkinti. 5.3. IeÅ¡kovė pirmos instancijos teisme civilinę bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės atsisakė savo antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo – atmesti kaip nepagrįstÄ apelianto reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo. 2021 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-399/2021 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai ieÅ¡kinio netenkino, tačiau neiÅ¡sprendė, nors privalėjo, dėl apelianto pažeistų teisių, vadovaujantis DK 218 straipsnio pagrindais. 5.4.

Apeliantas savo praÅ¡yme darbo ginčų komisijai nekėlė reikalavimo grÄ Å¾inti jį į pareigas. Teismas apelianto teises, pripažinus jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, turėjo ginti DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo bÅ«du, kurio parinkimas, atsižvelgiant į DK 218 straipsnį, yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama vertinant byloje susiklosčiusiÄ aplinkybių visumÄ ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti darbuotojo teises. Tačiau Å¡ioje civilinėje byloje pirmos instancijos teismas to nepadarė.

6. IeÅ¡kovė UAB „D.“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad apeliantas iÅ¡ darbo buvo atleistas nepagrįstai ir nepripažino, kad ieÅ¡kovė UAB „D.“ su atsakovu V. A. 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nutraukė teisėtai. Å ioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas neskundžiamas, todėl jo teisėtumo apeliacine tvarka nėra pagrindo nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako, Å¡ioje dalyje sprendimas lieka galioti.

10. IeÅ¡kovei nepalaikius antro reikalavimo – atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo, pirmos instancijos teismas nurodė, kad dėl Å¡io reikalavimo nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepasisakyti dėl minėto reikalavimo, kadangi jis yra iÅ¡vestinis sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir dėl to turėjo bÅ«ti pasisakyta teismo iniciatyva, kaip dėl iÅ¡vestinio reikalavimo (DK 218 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 7 dalys). Tai reiÅ¡kia, kad jeigu teismas spręsdamas, kad darbuotojas iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai, neiÅ¡sprendžia su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų klausimo, teismo sprendimui įsiteisėjus lieka neiÅ¡spręstas piniginės kompensacijos klausimas, kuri turi bÅ«ti iÅ¡spręstas vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsniu.

11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad darbuotojas iÅ¡ darbo buvo atleistas be teisėto pagrindo, turi pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir pasisakyti dėl dokumento, kurio pagrindu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo, teisėtumo, kadangi jis ir buvo atleidimo iÅ¡ darbo teisinis pagrindas. Kolegija sprendžia, kad liekant galioti pirmos instancijos sprendimo daliai, jog nepripažinta, kad ieÅ¡kovė UAB „D.“ su atsakovu V. A. 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nutraukė teisėtai, sprendimas pakeistinas ir papildytinas nurodant, kad panaikintinas ieÅ¡kovės UAB „D.“ direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymas „Dėl V. A. atleidimo iÅ¡ darbo“ (DK 218 straipsnio 2 dalis).

12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, pripažinęs apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, turėjo nuspręsti dėl apelianto pažeistų teisių gynimo bÅ«do. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad apeliantas savo praÅ¡yme darbo ginčų komisijai nekėlė reikalavimo grÄ Å¾inti jį į pareigas ir pirmos instancijos teismas apelianto teises, pripažinus jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, turėjo ginti DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo bÅ«du, kurio parinkimas, atsižvelgiant į DK 218 straipsnį, yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbuotojui nepageidaujant bÅ«ti grÄ Å¾intu į ankstesnį darbÄ ir dėl to nekylant ginčui, be to akivaizdžiai matant, kad tarp Å¡alių kilo įtampa ir jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, darytina iÅ¡vada, kad grÄ Å¾inti apelianto į darbÄ galimybės nėra, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 218 straipsnio 4 dalimi, t. y. atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinus neteisėtu iÅ¡ darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Darbo sutartis laikoma nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 d.).

13. DK 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas teisės normas turi bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis, ar jo dalis priklausanti nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikoma DK 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

ApraÅ¡o 5.2 punktas numato, kad kai atleidžiamo iÅ¡ įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iÅ¡ darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafikÄ , Å¡is mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamÄ jį laikotarpį. ApraÅ¡o 5. 4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).

Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas 2020 m. vasario, kovo, balandžio mėnesių darbo užmokestį dalinant iš 2020 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius dirbtų dienų skaičiaus (614,00+1092,92+00,00) / (10+20+0)=56,90 Eur (neatskaičius mokesčių).

14. Apeliantas praÅ¡o priteisti atsakovui V. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „D.“ po 56,90 Eur (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų) vidutinį darbo dienos užmokestį pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Å¡is jo praÅ¡ymas tenkintinas, atsižvelgiant į DK 218 straipsnio 4 dalies ribojimÄ priteisti darbo užmokestį ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Kadangi nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki šio procesinio sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai laiko, ši suma pilnai apskaičiuotina už vienerius metus nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (DK 218 straipsnio 4 d.). 2019 m. gruodžio 13 d. Įsakymu Nr. A1-767 Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių esant penkių dienų darbo savaitei, kuris yra 21,1 darbo dienos 2020 metais ir 2020 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. A1-1274 Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių esant penkių dienų darbo savaitei, kuris yra 21 darbo diena 2021 metais. Taigi, 56,90*21,1*8 =9604,72 Eur (2020 m. gegužė-gruodis), 56,90*21*4=4779,60 Eur (2021 m. sausis-balandis). 9604,72 Eur +4779,60 Eur=14 384,32 Eur . Taigi, apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 14 384,32 Eur (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už 12 mėnesių nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 balandžio mėn. (DK 218 straipsnio 4 dalis).

15. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismo sprendimas pakeistinas jį papildant. Panaikintinas uždarosios akcinės bendrovės „D.“ direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymas „Dėl V. A. atleidimo iÅ¡ darbo“, laikytina, kad V. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „D.“ 2018 m. spalio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. V. A. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „D.“ priteistina už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 14 384,32 Eur neatskaičius mokesčių (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 16. Apeliantas pateikė įrodymus, kad turėjo 275,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkinant apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos apeliantui priteistinos iÅ¡ UAB „D.“, juridinio asmens kodas 304155990 (CPK 93, 98 straipsniai). Pridėjus Å¡ias iÅ¡laidas prie 600 Eur iÅ¡laidų, priteistų pirmosios instancijos teismo, bendra priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 875,45 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „D.“ direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymÄ â€žDėl V. A. atleidimo iÅ¡ darbo“, laikyti, kad V. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „D.“ 2018 m. spalio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos. Priteisti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 14 384,32 Eur (keturiolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 32 ct) neatskaičius mokesčių.

Priteisti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 875,45 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė