ce68ef1b-a6bd-4e1b-b2fa-c08f146608db · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja D. Matiukienė                                       Civilinė byla Nr. 2A-99-154/2012Teisėjas V. Butvilas                                       Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02434-2010-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.4.8.;121.21.                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS sprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 20 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Rasos BartaÅ¡ienės, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. V., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovės - RadviliÅ¡kio rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. P. atstovei advokatei Anželikai MeÅ¡kaitei,   vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. V. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-132/2011 pagal ieÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. V. ir RadviliÅ¡kio rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: I. R. V. kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , sudarytÄ Â 2008 m. spalio 6 d. RadviliÅ¡kio rajono 1-ajame notarų biure (notarinio registro Nr. R-64), patvirtintÄ notarės R.

P.. Patikslintame ieÅ¡kinyje R. V. nurodė, kad ginčijamÄ testamentÄ G. V. sudarė nesugebėdama suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, kadangi G. V. psichinės sveikatos bÅ«klė tiek iki ginčijamo 2008-10-06 testamento sudarymo, tiek ir iki jos mirties 2010 m. birželio 2 d., buvo bloga. Ji nepažindavo artimųjų, taip pat ir savo dukters ieÅ¡kovės R. V., daug kÄ užmirÅ¡davo, kalbėdavosi pati su savimi, kalbėdavo visiÅ¡kai nelogiÅ¡kus dalykus, buvo itin pikta ir konfliktiÅ¡ka be jokios aiÅ¡kios priežasties, kartais bÅ«davo net agresyvi.

G. V. buvo diagnozuota Parkinsono liga, iÅ¡eminė smegenų liga su psichikos sutrikimais, 2004 m. ji patyrė smegenų insultÄ . Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o G. V. 2008 m. spalio 6 d. sudarytÄ testamentÄ panaikinti LR CK 1.89 str. pagrindu (LR CK 1.78 str. , 5.16 str. 2 d.), kaip sandorį, sudarytÄ faktiÅ¡kai neveiksnaus asmens, t. y. asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Be to, ieÅ¡kovė mano, kad pasinaudodamas tokia G. V. bÅ«sena, atsakovas S. V. palikėjos atžvilgiu panaudojo psichinį smurtÄ ir vertė jÄ sudaryti testamentÄ jo naudai, todėl 2008 m. spalio 6 d.

G. V. pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ taip pat praÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir LR CK 1.90 str. bei LR CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytÄ suklydimo, apgaulės, smurto, realaus grasinimo įtakoje (b. l. 1-3, 93-94).A. R. rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P. su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad, patvirtindama testamentÄ , ji įsitikino G. V. bÅ«sena, su ja visiÅ¡kai susikalbėjo lietuviÅ¡kai, į elementarius klausimus testatorė atsakė ir tiksliai pasakė, ko nori, elgėsi kaip ir visi klientai, jokios prievartos ar spaudimo iÅ¡ Å¡alies nebuvo.

Nurodė, kad testatorė G. V. sudarė nebe pirmÄ testamentÄ , nes iki ginčijamo testamento buvo sudariusi testamentus 2000-03-06, 2002-11-11 ir 2003-12-22, buvo patvirtinti du jos pareiÅ¡kimai dėl sudarytų testamentų panaikinimo: 2002-11-11 ir 2003-12-22. Mano, kad nepriklausomai nuo to, jog testatorė pasirašė rusų kalba, ji pakankamai gerai suprato lietuvių kalbÄ , nes visus testamentus ji pasiraÅ¡inėjo be vertėjo ir rusų kalba (b. l. 98-100).A. S. V. su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad mama G. V. visÄ laikÄ buvo sÄ moninga, tik apie pusę metų iki mirties nebevaikščiojo. D. R. V. pažindavo. Testatorė G. V. puikiai kalbėjo lietuviÅ¡kai, mokėjo lietuviÅ¡kai raÅ¡yti, nes Lietuvoje gyveno nuo 1945 metų. Jis ieÅ¡kovei bendrauti su mama nedraudė, pakeisti testamentÄ motinos neragino. 2008 metais mamos sveikata buvo normali – pataisydavo jam valgyti, nueidavo į miestÄ apsipirkti, pas gydytojÄ jis vesdavo mamÄ kas pusmetį. Jo santykiai su mama buvo geri (b. l. 96-97).RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorė G. V., 2008 m. spalio 6 d. suraÅ¡ydama testamentÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2011-02-18 teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvo nurodyta, jog G. V. psichiatro įskaitoje įraÅ¡yta nebuvo, ekspertizei pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra apraÅ¡oma testatorės psichinė bÅ«sena, yra tik pavieniai apraÅ¡ymai lengvo depresijos epizodo ar miego sutrikimų ir jų kupiravimas antidepresantu „Amitriptylinu“ mažomis dozėmis, kad tokios psichinės bÅ«senos ir medikamentai, naudojami lengvo depresijos sutrikimo ir nemigos ar aukÅ¡to kraujospÅ«džio kupiravimui, negalėjo paveikti testatorės valios iÅ¡reiÅ¡kimo ir supratingumo lygio.

Teismas konstatavo, kad iÅ¡nagrinėjusi ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ , komisija davė tik preliminariÄ iÅ¡vadÄ , jog testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, tačiau ekspertizės akto iÅ¡vados teismui abejonių nekelia, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovaujasi Å¡iuo aktu. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato bÅ«dų ir priemonių, kaip notaras turi įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Nurodė, kad notarė, tvirtindama testamentÄ , neturėjo duomenų apie galiojantį teismo sprendimÄ , kuriuo testatorė G.

V. įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų buvusi pripažinta neveiksnia. Teismas pažymėjo, kad faktÄ , jog G. V. suprato ir kalbėjo lietuvių kalba, patvirtino posėdyje dalyvavę liudytojai. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovės R. V. ir atsakovo S. V. paaiÅ¡kinimai apie motinos sveikatos bÅ«klę testamento sudarymo metu yra prieÅ¡ingi. L. V. B. parodymus teismas pripažino Å¡aliÅ¡kais ir jų nevertino, kadangi V. B. sÅ«nus yra vedęs R. V. dukrÄ . Pažymėjo, kad įrodymų, jog prieÅ¡ G. V. bÅ«tų naudota psichologinė ar kitokia prievarta, smurtas, grasinimas, byloje nėra.

Nurodė, kad pagal LR CK 5.18 str. 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (b. l. 146-149).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. V. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje ir paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, jÄ pavedant atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai, į kurios sudėtį bÅ«tų įtrauktas ekspertas – neurologas, kuris galėtų duoti iÅ¡vadÄ , kaip testatorės G.

V. neurologiniai sutrikimai įtakojo jos gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir ar dėl Å¡ių sutrikimų ir kitų ligų 2008-10-06 dienÄ , sudarydama ginčijamÄ testamentÄ , ji galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė negalėjo konkrečiai atsakyti, ar testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti, kadangi nepakako medicininių duomenų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teismo psichiatrijos ekspertai ekspertizės akte konstatavo medicininiu duomenų trÅ«kumÄ , Å¡iÄ teismo psichiatrijos eksperto iÅ¡vadÄ privalėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir liudytoju parodymais, kurie visi be iÅ¡imties byloje paaiÅ¡kino, jog testatorė G.

V. testamento sudarymo laikotarpiu nesiorientuodavo aplinkoje ir laike, neatpažindavo žmonių, nors jie jau buvo pažįstami keliasdeÅ¡imt metų, kad jos elgesys buvo nelogiÅ¡kas, neadekvatus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tik remdamasis atsakovų paaiÅ¡kinimais, nusprendė, kad testatorė pati savarankiÅ¡kai galėjo priimti sprendimus, rÅ«pintis savimi, vykti pas notarÄ Ä¯forminti sandorius, nors 2007-08-02 dienÄ jai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tai patvirtina, kad testatorė negalėjo apsitarnauti savęs buityje, nekalbant apie savarankiÅ¡kÄ kitų savo teisių įgyvendinimÄ .2.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė po liudytojų apklausos prašė teismo skirti pakartotinę pomirtinę kompleksinę psichiatrinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti ekspertų komisijai, į kurios sudėtį įeitų ekspertas - neurologas. Pirmosios instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino, o priimdamas sprendimÄ liudytojos V. B. parodymus nepagrįstai laikė Å¡aliÅ¡kais. Pirmosios instancijos teismui abejojant gydytojos neurologės V. B. neÅ¡aliÅ¡kumu, turėjo bÅ«ti tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas skirti pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir bÅ«tent Å¡i ekspertų komisija objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai turėjo ir galėjo nustatyti, kaip neurologiniai testatorės susirgimai įtakojo jos sugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes.3.

A. S. V. gyveno su testatore G. V. viename name, įvairiomis priemonėmis neleido ieÅ¡kovei prižiÅ«rėti motinos, todėl tikėtina, kad atsakovas testatorei darė įtakÄ dėl 2003 metais sudaryto testamento pakeitimo.4. IeÅ¡kovei kyla abejonių dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, kadangi atsakovė Å¡ioje byloje yra notarė R. P.. IeÅ¡kovės žiniomis ji iki 2008-09-30 dienos dirbo RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja. Todėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas turėjo nusiÅ¡alinti nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo.

Be to, byloje apklausti liudytojai girdėjo bylÄ nagrinėjusio teisėjo V. Butvilo ir atsakovės R. P. pokalbį apie tai, kokios bylos baigties ji pageidauja. Å ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tiek teisėjo V. Butvilo, tiek viso RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo galėjimu objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ .5. A. R. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji testatorės veiksnumu įsitikino „kaip tai daro įprastai”, taip pat nurodė, jog notaro praktika ji pradėjo verstis 2008-10-01 dienÄ .

Taigi, ginčijamo testamento sudarymo diena yra ketvirtoji jos darbo notare diena. Todėl apeliantė teigia, kad notarė neturėjo pakankamai įgÅ«džių ir patirties įsitikinti testatorės galėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę.6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas, spręsdamas testamento nuginčijimo klausimÄ , be kita ko turi atsižvelgti ir į tai, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė jau keliasdeÅ¡imt metų gyvena testatorei ir jos sutuoktiniui (ieÅ¡kovėms tėvams) viename iÅ¡ nuosavybės teise priklausiusių gyvenamųjų namų.

Pagal 2003 metų testamentÄ namas, esantis Basanavičiaus g. 23, RadviliÅ¡kyje, turėjo atitekti ieÅ¡kovės nuosavybėn. Tiek testatorė, tiek jos sutuoktinis, t. y. abu ieÅ¡kovės tėvai, leido jai naudotis Å¡iuo turtu, atlikti esminius Å¡io turto pagerinimo darbus – daryti kapitalinį Å¡io turto remontÄ . Todėl ginčijamas 2008 m. spalio 6 d. testamentas, kartu prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo kriterijams, kurių laikymasis tokio pobÅ«džio bylose yra reikÅ¡mingas pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-278/2009; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-451/2005; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1022/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-993/2002).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė notarė R.

P. praÅ¡o palikti nepakeistÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Apeliantės praÅ¡ymas skirti pakartotinę ekspertizę nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo objektyviai, iÅ¡samiai, detaliai iÅ¡nagrinėtos bei įvertintos byloje nustatytos aplinkybės ir faktai, susiję su testatorės veiksnumu, t. y. galėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti testamento patvirtinimo metu 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2011 nurodė, kad teismo ekspertams iÅ¡vadoje konstatavus, kad atlikti visapusiÅ¡kÄ ir iÅ¡samiÄ testatoriaus psichinės bÅ«klės ekspertizę neužtenka įrodymų, pakartotinės ekspertizės skyrimas pageidaujamo rezultato neduotų, nes kyla ne eksperto iÅ¡vados kokybės klausimas, kurį galima bÅ«tų spręsti papildoma ar pakartotine ekspertize, bet informacijos, kuriÄ turėtų iÅ¡tirti ekspertas, nepakankamumo problema.2.

Apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovas S. V. galimai darė įtakÄ testatorei dėl 2003 metų testamento panaikinimo, tačiau, tai yra tik prielaida, nes, teismui nagrinėjant bylÄ , jokių įrodymų apie galimÄ poveikį testatorei, ieÅ¡kovė nepateikė, ir teismas tai pažymėjo savo sprendime. Be to, LR CK 5.18 str. 1 d. nurodyta, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.3.

Nurodė, kad nebuvo pareiÅ¡kusi nuÅ¡alinimo teismui, nepateikė įrodymų, kad aplinkybė apie notarės darbÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme jai paaiÅ¡kėjo jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , todėl Å¡ia aplinkybe ji negali remtis apeliaciniame skunde. Kita vertus, bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo kaip nors siejamas su notaro asmenybe, tai nėra įstatyme numatytas nuÅ¡alinimo pagrindas.4. Nepagrįstas apeliantės motyvas ir dėl atsakovės notarės nepakankamų įgÅ«džių ir patirties įsitikinti testatorės galėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, nes teisinį darbÄ atsakovė dirba nuo 1997 metų, o atitinkami teisės aktai numato asmenims, siekiantiems tapti notaru, detaliÄ atrankÄ bei jų žinių, įgÅ«džių bei pasirengimo patikrÄ .

Teisingumo ministras, skirdamas asmenį notaru, patvirtina, kad asmens žinios, įgÅ«džiai, patirtis yra tinkami ir pakankami vykdyti notaro funkcijas. Kitų įrodymų, leidžiančių abejoti notarės kompetencija ir įgÅ«džiais, reikalingais vykdyti notaro funkcijas, apeliantė nepateikė.5. Jeigu testamento (naujo testamento) sudarymas neatitinka ieÅ¡kovės, kaip įstatyminės įpėdinės lÅ«kesčių ir interesų, tai savaime nereiÅ¡kia, kad testamentas turėtų bÅ«ti panaikintas, nes turtas testamentu nėra paskirstomas lygiomis dalimis, kaip tai bÅ«tų paveldint pagal įstatymÄ .

                   Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, ginčo byloje atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , t.y. gavusi pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, priimtame sprendime netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliantės R.

V. ginčijamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 330 str.).Byloje nustatyta, kad ieškovės R. V. (buvusi pavardė – U.) ir atsakovo S. V. motina G. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5-8). Po G. V. mirties liko šis turtas: 0,3366 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (b. l. 10-18). I. R. V. gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o atsakovas S. V. gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini).2008 m. spalio 6 d. testamentu, kuris sudarytas Radviliškio rajono pirmojo notaro biuro notarės R.

P. (notaro registro Nr. R-64), G. V. visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko sÅ«nui (atsakovui) S. V. (b. l. 36). IÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos 2010-06-10 Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o (b.l. 51-52) bei RadviliÅ¡kio rajono Pirmojo notarų biuro pažymos apie testamentus matyti, kad RadviliÅ¡kio rajono Pirmajame notarų biure buvo patvirtinti Å¡ie G. V. testamentai: 1) 2000-03-06 testamentas, patvirtintas notarės V. B., kuris 2002-11-11 testatorės pareiÅ¡kimu panaikintas; 2) 2002-11-11 testamentas, patvirtintas notarės V.

B., kuris iÅ¡registruotas 2003-12-23 pagal testatorės pareiÅ¡kimÄ panaikinti testamentÄ ; 3) 2003-12-22 testamentas, patvirtintas notarės V. B.; 4) 2008-10-06 testamentas, patvirtintas notarės R. P. (b. l. 51, 52, 58). 2000-03-06 testamentu G. V. jai priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), palieka vaikaičiui A. U., o jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, žemės sklypÄ apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ palieka lygiomis dalimis vaikams - S. V. ir A.

V.. 2002-11-11 G. V. pareiÅ¡kimu Å¡is testamentas panaikintas (b. l. 101, 102). 2002-11-11 testamentu G. V. jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, žemės sklypÄ apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka vaikaitei K. B. (ieÅ¡kovės R. V. dukrai), o jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, žemės sklypÄ apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ palieka lygiomis dalimis vaikams - S. V. ir A. V.. 2003-12-22 G.

V. pareiÅ¡kimu Å¡is testamentas panaikintas (b. l. 103, 104).2003-12-22 testamentu G. V. jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, žemės sklypÄ apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka sÅ«nui S. V., o jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, žemės sklypÄ apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka dukrai R. U. (nuo 2008-02-14 –V.); visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ palieka lygiomis dalimis vaikams - S. V. ir R. U. (V.), (b. l. 60).

IÅ¡ 2011 m. vasario 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK -24 matyti, kad komisija, įvertinusi pateiktas stacionarines ligos istorijas ir ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ , 1) negali duoti atsakymo, ar G. V., atsižvelgiant į jos amžių, persirgtas ligas, ligas, kuriomis sirgo ir psichinės sveikatos bÅ«klę 2008 m. spalio 6 d. galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, nes nėra pateiktos medicininės dokumentacijos apie šį laikotarpį; komisija gali duoti tik preliminariÄ iÅ¡vadÄ , kad testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti;

2) apie visÄ laikotarpį nuo 2008-10-06 iki 2010-06-02 komisija taip pat negali duoti iÅ¡vados; 2010-05-21 gydytojos dienyne pirmÄ kartÄ raÅ¡oma terminas „dementiÅ¡ka“, tačiau jis nekonkretizuojamas ir detaliau neapraÅ¡omas (b. l. 74-76). IÅ¡ 2012 m. gegužės 30 d. - birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK -10/2012 matyti, kad komisija, iÅ¡analizavusi civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi pateiktas medicininius dokumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad duomenų, leidžiančių vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti G.

V. psichikos bÅ«klę testamento pasiraÅ¡ymo metu, t.y. 2008 m. spalio 6 d., nepakanka, nors, atsižvelgiant į pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ bei liudytojų parodymus, galima teorinė prielaida, kad G. V. turėjo pažintinės veiklos sutrikimo požymių, tačiau jų nepakanka silpnaprotystės sindromui (demencijai) konstatuoti. Å iuo konkrečiu atveju pateikti duomenys apie G. V. psichikos bÅ«klę neleidžia nustatyti ne tik demencijos sindromo testamento pasiraÅ¡ymo metu, bet ir nustatyti galimo psichikos sutrikimo sunkumo, todėl komisija negali atsakyti į teismo užduotus klausimus (b. l. 191-196).

Dėl testamento negaliojimo pagal LR CK 1.89 straipsnįĮstatymas nustatė galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . Kadangi testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai iÅ¡siaiÅ¡kinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimÄ negaliojančiu.Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius.

Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, t.y. nebÅ«damas įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

Asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.Valia ir jos tinkamas iÅ¡reiÅ¡kimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2011).Teisėjų kolegija, įvertinusi dviejų Teismo psichiatrinių ekspertizių iÅ¡vadas, pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad testatorė G.

V., 2008 m. spalio 6 d. RadviliÅ¡kio rajono pirmame notarų biure sudarydama testamentÄ (notaro registro Nr. R-64), kuriuo visÄ savo turtÄ po mirties paliko atsakovui S. V., nors ir nebuvo prieÅ¡ tai įstatymo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia, nesuvokė savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (LR CK 5.15 str. 2 d., LR CK 5.16 str. 1 d. 1 punktas, LR CK 1.89 str. 1 d.). Tiek 2011 m. vasario 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 84TPK -24, tiek ir 2012 m. gegužės 30 d. - birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK -10/2012 nurodoma, kad teismo psichiatrų komisija iÅ¡ esmės negali duoti konkrečios iÅ¡vados dėl medicininių duomenų trÅ«kumo, tačiau iÅ¡ 2012 m. gegužės 30 d. - birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK -10/2012 matyti, kad komisija, turėdama ženkliai daugiau bylos duomenų, daro iÅ¡vadÄ , kad nors duomenų, leidžiančių vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti G.

V. psichikos bÅ«klę testamento pasiraÅ¡ymo metu, t.y. 2008 m. spalio 6 d., nepakanka, tačiau, atsižvelgdama į pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ bei liudytojų parodymus, daro teorinę prielaidÄ , kad G. V. turėjo pažintinės veiklos sutrikimo požymių, tik jų nepakanka silpnaprotystės sindromui (demencijai) konstatuoti (b. l. 74-76, 191-196). CPK 185 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK numatytas iÅ¡imtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Â teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes iÅ¡skirtinai vadovavosi teismo psichiatrinės ekspertizės aktu ir tinkamai neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų, nenagrinėjo testamento turinio naudingumo, pagrįstumo aspektu, be to, apie testatorės bÅ«senÄ sprendė remdamasis tik dalimi įrodymų, nemotyvuotai atmetė kitus įrodymus.

Nors atsakovas S. V. nurodė, kad testamento sudarymo metu mama buvo sÄ moninga, tik gal apie pusę metų nebevaikščiojo; kad dukrÄ R. V. pažindavo, kad 2008 metais mamos sveikata buvo normali (pataisydavo jam valgyti, nueidavo į miestÄ apsipirkti), o atsakovė notarė R. P. paaiÅ¡kino, kad G. V. bÅ«sena testamento pasiraÅ¡ymo metu buvo normali, į elementarius klausimus atsakė ir tiksliai pasakė, ko nori, elgėsi kaip visi, atsižvelgiant į jos amžių, jokios prievartos ar spaudimo nebuvo (b. l. 114-117, 132-137, 142-145), tačiau ieÅ¡kovė R.

V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad motinai G. V., kuri gyveno gretimame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo sÅ«numi S. V., ryÅ¡kÅ«s atminties sutrikimai pasireiÅ¡kė maždaug prieÅ¡ 3 metus iki mirties, kad mama jos nebepažindavo, pasidarė agresyvi, „nuolat turėjo baimės jausmÄ â€œ, jog jÄ kas nors gali užpulti, su ja nebuvo įmanoma susikalbėti. Atsakovas motinÄ prieÅ¡ jÄ nuteikė, neleido su ja bendrauti, mamÄ užrakindavo, jos neprižiÅ«rėdavo, neleisdavo ateiti daktarei, laikė 2 Å¡unis, kad ji negalėtų užeiti pas mamÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad visÄ paveldimÄ turtÄ buvo paveldėjęs jos tėvas, kuris įleido jÄ gyventi į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tėvas parašė testamentÄ , kuriuo turtÄ paliko mamai, tačiau tėvo valia ir motinos valia iki jos susirgimo buvo tokia, kad turtas jai su broliui bÅ«tų padalintas per pusę (b. l. 114-117, 132-137, 142-145).L. V. B. paaiÅ¡kino, kad dirba gydytoja. G. V. 1993 m. gulėjo Å iaulių ligoninėje dėl lėtinės smegenų ligos, jai buvo depresinis sutrikimas; 1999 m. diagnozuota parkinsono liga, kuri veikia ir atmintį; 2003 m. gulėjo ligoninėje dėl kraujotakos sutrikimo; 2005 m. gydyta dėl 3 laipsnio hipertonijos; 2007 m. atvežta dėl svaigimo, nemigos, depresijos, buvo hempoparezė – įprastinių judesių sutrikimas; jai buvo nustatyti specialÅ«s poreikiai.

Nurodė, kad demencija neiÅ¡sivysto per metus - nuo 2003 m., kai ji persirgo smegenų kraujotakos sutrikimais. Kai 2007 m. pakliuvo į ligoninę, buvo neÅ¡vari, apleista; dukra pasakė, kad jos neįsileidžia į namus. G. V. sakė, kad vienÄ namÄ užraÅ¡ys dukrai, kitÄ â€“ sÅ«nui. 2008 m. G. V. tikrai negalėjo viena nueiti sudaryti testamento. Jai buvo atminties sutrikimai, disorientacija, nerasdavo palatos, tualeto. Ligonis, sergantis daline demensija, yra priklausomas nuo kito asmens, jį galima įkalbėti.

G. V. iÅ¡ dalies galėjo suprasti, bet galėjo remtis kito įpirÅ¡ta nuomone. Nuo 2007 m. ji negalėjo savęs prižiÅ«rėti, buvo „lygsvaros“, atminties sutrikimai; ji negalėjo pietų pasiruoÅ¡ti, nes vos judėjo (b. l. 134-135).L. M. K. paaiÅ¡kino, kad G. V. pažinojo 10 metų. Nueidavo pas jÄ kas antrÄ dienÄ ir atneÅ¡davo pieno. S. S. ant motinas rėkdavo, vadino „stierva“. K. S. įsitaisė Å¡unis, pieno nebeneÅ¡davo. 2008-2009 m. G. V. dar iÅ¡eidavo į kiemÄ pas kaimynę, o pusmetį prieÅ¡ mirtį į kiemÄ jau nebeiÅ¡eidavo, pasiklysdavo net savo darže ir namuose.

SÅ«nus mamos neprižiÅ«rėjo, ji buvo purvina. SÅ«nus mamai grasindavo, yra pastÅ«męs, todėl sÅ«naus ji bijojo (b. l. 135-136). L. V. B. paaiÅ¡kino, kad G. V. pažinojo nuo 1969 m., kartu dirbo (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ tris metus susitiko parduotuvėje, bet jos nepažino. PrieÅ¡ 3,5 metų susitikdavo turguje vos gyvÄ , ji eidavo į parduotuvę, kurios seniai nebėra. G. V. buvo sÅ«naus uždaryta namuose. SÅ«nus neleisdavo, kad kas užeitų. G. V. dažnai užmirÅ¡davo, ne visada pažindavo žmones.

Mano, kad pati nueiti pas notarÄ tikrai negalėjo. Sakydavo, kad visÄ turtÄ užraÅ¡ys, kaip prašė vyras (b. l. 136). L. V. P. paaiÅ¡kino, kad gal prieÅ¡ 4 metus sutikta G. V. sakydavo einanti į jau nebeveikiančiÄ parduotuvę, sumaiÅ¡ydavo su kuo kalba, nebesugebėdavo apsitvarkyti, kartais nebepažindavo žmonių. G. V. labiau mylėjo sÅ«nų nei dukterį. G. V. lietuviÅ¡kai kalbėjo gerai, su savo vaikais kalbėjo lietuviÅ¡kai (b. l. 136). Liudytoja L. V. paaiÅ¡kino, kad 40 metų RadviliÅ¡kyje dirba gydytoja;

G. V. nebuvo jos pacientė; pas jÄ lankėsi tik 1 kartÄ ; prie jos buvo dukra; G. V. buvo sutinusi, orientacija sutrikusi (b. l. 142-143).Tai, kad G. V. nesilankė ir nesigydė Psichikos sveikatos centre bei Psichiatrijos ligoninėje (b. l. 72,73), nereiÅ¡kia, kad ji nesirgo. Atsakovas S. V. pirmosios instancijos teisme 2011-09-08 nurodė, kad 2008 metais mamos sveikata buvo normali, kad jis veždavo motinÄ pas gydytojÄ â€ž1 kartÄ Ä¯ pusmetį“. Atsižvelgiant į teismui pateiktų medicininių dokumentų duomenis, t.y. kad G.

V. buvo patyrusi smegenų insultÄ , sirgo kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės R. V. ir liudytojos V. B. parodymus apie testatorės sveikatos bÅ«klę 2008 metais, toks atsakovo nurodytas testatorės gydymas nepatvirtina, kad testatorė buvo sveika, prieÅ¡ingai, net receptai vaistams (taip pat ir kompensuojamiesiems) iÅ¡raÅ¡omi ne daugiau nei 3 mėnesiams (b. l. 132-137). Be to pagal bylos duomenis G. V. buvo nustatyti specialieji poreikiai, tai reiÅ¡kia, kad jos sveikata buvo bloga ir neatitinka tos bÅ«senos, kuriÄ nurodo atsakovas.Ä®vertinus anksčiau G.

V. sudarytus testamentus, matyti, kad G. V. dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto po savo mirties ketino skirti savo dukrai R. V. arba jos vaikams, o paskutiniame – ginčijamame testamente, paveldėtoju yra nurodytas tik sÅ«nus S. V.. Nors testatorė visÄ laikÄ gyveno su atsakovu, t.y. sÅ«numi S. V., byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad motinos ir vaikų, t.y. R. V. ir S. V., bendravimo situacija iÅ¡ esmės bÅ«tų pasikeitusi, t.y. bÅ«tų įvykęs koks nors konkretus konfliktas ir pan.

Å ios aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad G. V. pasiraÅ¡ant ginčijamÄ testamentÄ , dėl jos riboto supratimo, galėjo bÅ«ti daroma įtaka įkalbinėjant iÅ¡ Å¡alies, nors ir nenaudojant psichologinio ar fizinio smurto. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė notarė R. P. neturėjo pakankamai įgÅ«džių ir patirties įsitikinti testatorės G. V. galėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes, nes notaro praktika ji pradėjo verstis tik 2008-10-01 dienÄ .

Jau tas faktas, kad G. V. gimusi (duomenys neskelbtini), t.y. testamento sudarymo metu (2008-10-06) jai buvo daugiau nei 85 metai, leidžia teigti, kad notarė turėjo atidžiau įvertinti testatorės gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir Å¡ių veiksmų pasekmes. LR Notariato įstatymo 31 str. yra nustatyta (testamento sudarymo metu galiojusi redakcija), kad „tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir <...>“. Vadovaudamasi byloje surinktais įrodymais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo testamento pasiraÅ¡ymo metu testatorė G.

V. dėl savo psichinės sveikatos būklės, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, todėl 2008 m. spalio 6 d. G. V. sudarytas testamentas (notaro registro Nr. 1-7230) kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms (LR CK 5.15 str. 2 dalis), pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (LR CK 5.16 str. 1 dalies 1 punktas, LR CK 1. 89 str. 1 dalis).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog atsakovas S. V. dėl testamento sudarymo prieš testatorę G.

V. naudojo psichinį smurtÄ ar vertė jÄ sudaryti testamentÄ jo naudai, todėl 2008 m. spalio 6 d. G. V. pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ Â pripažinti negaliojančiu LR CK 1.90 str. bei LR CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytÄ suklydimo, apgaulės, smurto, realaus grasinimo įtakoje, nebuvo ir nėra pagrindo.Siekdama iÅ¡vengti neaiÅ¡kumų dėl G. V. turto paveldėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio teismo formuojama praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių testamentų galiojimÄ , kai skirtingu metu testatorius yra sudaręs du testamentus ir vėlesnis iÅ¡ jų pripažįstamas negaliojančiu, formuojama ta linkme, jog asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentÄ , gali praÅ¡yti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytÄ testamentÄ , jeigu Å¡is netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, t.y. kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, ir Å¡is sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

Prie LR CK 5.17 str. 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių neįtvirtintas LR CK 1.89 straipsnyje nustatytas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330/2011; 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007). Kaip buvo nustatyta šioje byloje, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardintų išimčių nėra. Testamentas pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, kaip ir buvo savo ieškinyje nurodžiusi ieškovė (apeliantė) R.

V.. IeÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ dėl ankstesnio, t.y. 2003 m. gruodžio 22 d., testamento pripažinimo galiojančiu, todėl pripažinus 2008 m. spalio 6 d. G. V. sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu ir paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymÄ tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, R. V. apeliacinis skundas tenkintinas, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo R. V. patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra nepagrįsti, nes jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai (konkrečiai dėl teisėjo V.Butvilo pažado priimti atsakovei R.

P. naudingÄ sprendimÄ ). Ta aplinkybė, kad atsakovė notarė R. P. iki 2008-09-30 dirbo Å¡iame teisme teisėjo padėjėja, nesudaro pagrindo teismui nusiÅ¡alinti.Kadangi byloje yra priimamas naujas sprendimas ir R. V. ieÅ¡kinys tenkinamas, kiti apeliacinio skundo argumentai pripažintini neesminiais ir teismas dėl jų nebepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.LR CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, o 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .P. R.

V. ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo S. V. ieÅ¡kovei R. V. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88, 93 straipsniai).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. V. turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: sumokėjo 132,- Lt žyminį mokestį pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį (b. l. 20), 1334,50 Lt. už pirmesniÄ jÄ teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 69), sumokėjo 139,- Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (b. l. 156) ir 1334,50 Lt. už pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 197).

IÅ¡ viso R. V. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 2940,- Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Advokato atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovė nepateikė. IÅ¡ atsakovės R. P. bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nepriteistinos, nes Å¡i atsakovė neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Paprastai notarai, patvirtinę ginčijamÄ testamentÄ ar kitÄ sandorį, byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų.K. R. V. už pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę į Å iaulių apygardos teismo sÄ skaitÄ 2012-02-21 avansu sumokėjo 1400,- litų (b. l. 188), o už atliktÄ ekspertizę buvo sumokėta 1334,50 litų, tai iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo ieÅ¡kovei R.

V. grÄ Å¾intina 65,50 Lt nepanaudoto avanso.IÅ¡ atsakovo S. V. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Valstybei, kurios pirmosios instancijos teisme yra 62,67 litai, apeliacinės instancijos teismuose yra 12,67 Lt, iÅ¡ viso – 75,34 Lt (LR CPK 96 str. 1 d.). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 23 d. nutartimi ieÅ¡kovės R. V. praÅ¡ymu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė: iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausta RadviliÅ¡kio rajono pirmojo notarų biuro notarei R.

P. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus G. V., a.k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams (b. l. 24-25). Kadangi iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, Å iaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 279 str. 1 d.), byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ž i a :         R. V. apeliacinį skundÄ patenkinti.

Panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .Pripažinti negaliojančiu G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ 2008 m. spalio 6 d. RadviliÅ¡kio rajono pirmojo notarų biuro notarės R. P. (registro Nr. R-64), kuriuo visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, ir kada beatsirastų G. V. palieka sÅ«nui S. V., nuo Å¡io testamento sudarymo momento.

IÅ¡ atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)), priteisti 2940,- Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.IÅ¡ atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) Valstybei priteisti 75,34 Lt (septyniasdeÅ¡imt penkis litus 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).IÅ¡ Å iaulių apygardos teismo ieÅ¡kovei R.

V. grÄ Å¾inti 65,50 Lt nepanaudotÄ avansÄ .Panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, taikytÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2760-856/2010, kuria iki teismo sprendimo byloje priėmimo buvo uždrausta RadviliÅ¡kio rajono pirmojo notarų biuro notarei R. P. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus G. V., a.k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams. Kolegijos pirmininkė                                                                    Danutė Matiukienė Teisėjai                                                                                           Laisvė Aleknavičienė                                                                  Jolanta Badaugienė