ce644eff-285f-463a-b789-2ecb8a65deed · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2214-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01781-2014-3;Procesinio dokumento kategorijos: 121.17.; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2089-188/2014 pagal ieÅ¡kovo J.

S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimÄ , ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė įpareigoti atsakovÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡yti bei pateikti ieÅ¡kovui grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius, kurie patvirtintų faktus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ ieÅ¡kovo 2008-01-11 priėmė grynais pinigais 20 000 Lt, o 2008-01-18 - 30 000 Lt, ieÅ¡kovui vykdant tarp Å¡alių 2008-01-11 sudarytÄ sutartį.  II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir jį kartu su priedais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. Teismas konstatavo, kadieÅ¡kovo keliamas reikalavimas dėl įpareigojimo per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡yti bei pateikti ieÅ¡kovui grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius yra nagrinėtinas iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria ieÅ¡kovas nėra pasinaudojęs. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas klausimus dėl juridinio asmens buhalterinės apskaitos, jos teisėtumo iÅ¡tyrimo, ikiteismine tvarka sprendžia Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniai skyriai pagal juridinio asmens buveinės vietÄ .

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas J. S. dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su buhalterinės apskaitos vedimu, turėjo kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinį skyrių. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra keliamas klausimas dėl juridinio asmens buhalterinės apskaitos, todėl nėra būtinas išankstinis ginčo sprendimas ne teismine tvarka. Byloje ginčas yra kilęs dėl buhalterinio dokumento išdavimo po piniginės operacijos grynaisiais pinigais atlikimo. Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė konkretaus Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ar Mokesčių administravimo įstatymo straipsnio, kuriame būtų nurodyta, kad asmuo dėl grynųjų pinigų orderio išrašymo privalo naudotis ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡yti bei pateikti ieÅ¡kovui grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius, kurie patvirtintų faktus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-11 priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo grynais pinigais 20 000 Lt, o 2008-01-18 - 30 000 Lt.

Teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė iÅ¡ankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį nurodydamas, jog ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius yra nagrinėtinas iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , skundÄ ), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigÄ atsisakyti priimti atitinkamÄ procesinį dokumentÄ (skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kinį), kai tenkinamos dvi sÄ lygos, t.y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme ir tokios tvarkos pareiÅ¡kėjas nesilaikė.

Teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnio nuostatas mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje yra apibrėžta, kad mokestiniai ginčai, tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad tarp Å¡alių nėra kilęs mokestinis ginčas, todėl Å¡iuo atveju nėra privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ teisinį santykį, jo atsiradimo metu, reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (KEISTA: 2007 12 19 nutarimu Nr. 1360 (nuo 2007 12 29 iki 2008-11-05)(Žin., 2007, Nr. 137-5584).

Pagal Å¡ių taisyklių 3 punktÄ , pinigai į kasÄ buvo priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, buvo iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasiraÅ¡o vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Å ių taisyklių 10 punktas reglamentavo, kad atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ fizinių asmenų arba Å«kio subjektų pinigus už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas, avansÄ arba kitas pinigų įplaukas, iÅ¡duoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytÄ apskaitos dokumentÄ (kasos aparato kvitÄ , pinigų priėmimo kvitÄ arba kita).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų paklausimus dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų, naudojamų vieneto sÄ naudoms pripažinti, bei remdamasi nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 56-1941, toliau – Nutarimas) nuostatomis, paaiÅ¡kino (registracijos Nr. (18.10-31-1)-R-10188, 2004-10-15), kad nuo 2004-05-01, remiantis Nutarimo nuostatomis, specialÅ«s kasos pajamų orderių (toliau – KPO) blankai nenaudojami ir Å«kio subjektams nebereikia apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose (toliau – AVMI) pirkti Å¡ių specialių KPO blankų.

Tačiau Å«kio subjektai turi teisę naudoti Å¡iuos specialius KPO blankus, teisės aktų nustatyta tvarka AVMI įsigytus iki 2004-05-01, kol pasibaigs jų atsargos. Pinigų priėmimui į kasÄ nuo 2004-05-01 yra naudojamas laisvos formos KPO blankas. Taigi, ieÅ¡kovas atsakovei pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia gauti įrodymÄ , kuris patvirtintų, jog atsakovė 2008-01-11 iÅ¡ jo priėmė grynais pinigais 20 000 Lt, o 2008-01-18 - 30 000 Lt. IeÅ¡kinyje nebuvo nurodyta aplinkybių, kodėl jam reikia gauti šį įrodymÄ apie įvykį, kuris įvyko daugiau negu prieÅ¡ penkerius metus.

Apeliantas prie atskirojo skundo nepridėjo 2008-01-11 sutarties, pagal kuriÄ jis įmokėjo atsakovei nurodomas pinigines lėšas, tačiau aplinkybė, kokiu pagrindu atlikti mokėjimai, nesudaro kliūčių iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindus sieja tik su teisės kreiptis į teismÄ nebuvimu arba su Å¡ios teisės netinkamu įgyvendinimu.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atsisakytas priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai. Tačiau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.)Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius, nereiÅ¡kia materialinio teisinio reikalavimo, o praÅ¡o iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris turi procesinę teisinę reikÅ¡mę, nes galės bÅ«ti vertintinas kaip įrodymas kitoje civilinėje byloje, pvz. dėl sutartinių įpareigojimų vykdymo ir kt. (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Todėl ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčo teisena siekia gauti įrodymÄ , kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimÄ , jų tyrimÄ bei vertinimÄ (CPK 176–185 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali bÅ«ti materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalykas atskiroje byloje. Teismas, gavęs tokį ieÅ¡kinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtinÄ teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės jo priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, tačiau nurodė netinkamÄ ieÅ¡kinio atsisakymo priimti pagrindÄ . Nustačius, kad Å¡alių ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka atskiroje byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Dalė Burdulienė