2020-02-05 Nr. AB-2507-3-61-3-03973-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-66-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03973-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. D. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti 2018 m. sausio 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190131-00009 įvykdymo terminą iki kol bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. D. prašymą.

Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. Inspekcija pareiškėjai R. D. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190130-00009, 2018 m. sausio 31 d. Inspekcija pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos akte fiksuotus savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. liepos 30 d. Pareiškėjos prašymu Inspekcija pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. spalio 30 d. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 22 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki kol bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato Nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Kadangi pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti privalomo nurodymo terminą į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 22 d., kai tuo tarpu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2019 m. spalio 30 d. pasibaigė.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja R. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą priimti ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjos vertinimu, teismo nutartis pažeidžia ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad teismas privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų, <...> susipažinti su rašytiniais paaiškinimais, t. y. teismas ignoravo pareiškėjos teisę būti išklausytai. Pareiškėja nurodo, kad ji laukiasi, o spalio mėnesio antroje dalyje ir lapkričio mėnesio pirmoje dalyje pašlijus sveikatai negalėjo kreiptis į teismą su prašymu, tačiau tik pagerėjus sveikatai pateikė prašymą teismui. Jeigu teismas būtų paskyręs posėdį, pareiškėja būtų pateikusi visus tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja teismo argumentus, kad teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atnaujinimo galimybės ir į teismą galima kreiptis tik dėl nepasibaigusių terminų pratęsimo, vertina kritiškai ir mano, jog tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Be to, iš nutarčių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, jog tose administracinėse bylose pareiškėjo prašymai buvo priimti ir teismų procesai įvyko, tuo tarpu pareiškėjos atveju prašymą buvo atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atisisakyta priimti pareiškėjos R. D. prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes pareiškėja prašymą dėl privalomo nurodymo termino pratęsimo pateikė jau pasibaigus minėtam terminui.

Pareiškėja su šiomis išvadomis nesutinka, teigdama, kad iš nutarčių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, jog tose administracinėse bylose pareiškėjo prašymai buvo priimti ir teismų procesai įvyko, tuo tarpu pareiškėjos atveju prašymą buvo atsisakyta priimti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo terminą į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 22 d., kai tuo trapu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2019 m. spalio 30 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės dėl prašymo pagrįstumo ar termino praleidimo turi būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundai dėl reikalavimo pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo yra nagrinėjami ir aplinkybės dėl termino pratęsimo vertinamos bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1534-261/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-662/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-602/2019 ir kt.).

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Pareiškėjos prašymas priimti jos prašymą netenkintinas, nes tik pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. D. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius