ce61c30e-36e0-4e9b-8ed5-439b4fa9baae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-167-843/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00129-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.;1.2.29.1. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Laurai Vaicekauskaitei, Tomui Malijauskui,             vertėjaujant Natalijai Reut, Irenai Volkovienei, Giedriui Račkauskui,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajai A.

F.,jos gynėjai advokatei A. P.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams K. I., S. U.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovams advokatams G. R., I. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi savarankiÅ¡kos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. F. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o bÅ«tent:ji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinių asmenų registre įregistruota 2008-04-10, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 2008-01-23 steigimo sutarties pagrindu bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininke, nuo 2010-09-14 atleista iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, žinodama, kad likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 67 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininkais yra K.

I. ir S. U., 2010 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo paraÅ¡u patvirtino į 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimÄ Ä¯raÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji, vienintelė, 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė nusprendžia nuo 2010-09-15 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų atleisti S. U. ir į direktorės pareigas paskirti save, savo paraÅ¡u patvirtino 2010-09-15 JAR-1 PraÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, į Å¡io praÅ¡ymo JAR-AF, JAR-VO-V blankus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad yra vienintelė bendrovės akcininkė, vienasmenis valdymo organas, t.y. pagamino netikrus dokumentus, po ko Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus - 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimÄ , 2010-09-15 JAR-1 PraÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre, Å¡io praÅ¡ymo JAR-AF, JAR-VO-V blankus, tariamai patvirtinančius apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir akcininko pasikeitimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ (2010-09-15) pateikė VÄ® „Registrų centro“ Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui (paslaugų apskaitos sistemos 2010-09-15 praÅ¡ymas Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, t.y. panaudojo netikrus dokumentus.

Taip A. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.Be to A. F. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o bÅ«tent:ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) priklausantį didelės vertės turtÄ , nuo 2010-09-14 bÅ«dama atleista iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, 2008-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties pagrindu bÅ«dama 33 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininke, be Å¡ios bendrovės akcininkų K.

I. ir S. U., valdančių likusius 67 procentus paprastųjų vardinių akcijų, žinios, pažeisdama Å¡ių akcininkų teises ir teisėtus interesus, 2010 m. rugsėjo 15 d. Juridinių asmenų registravimo skyriui, adresu Lvovo g. 25, Vilnius, pateikusi pačios pagamintus žinomai netikrus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-09-15 vienintelio akcininko sprendimÄ dėl jos tariamai 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkės paskyrimo bendrovės direktore, 2010-09-15 PraÅ¡ymÄ registruoti juridinio asmens pakeistus duomenis, Å¡io praÅ¡ymo formas JAR – AF, JAR-VO-V, taip nuslėpdama duomenis apie kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų egzistavimÄ bei tuo suklaidindama juridinių asmenų registro tvarkytojÄ , dėl ko apgaulės įtakoje A.

F. nuo 2010-09-22 buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir vienintele akcininke. Tokiu bÅ«du A. F. nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25 apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę valdyti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 421 592 Lt turtÄ .Taip A. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to A. F. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , O.

A. melagingai prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vienintele akcininke, 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus 8-osios advokatų kontoros patalpose, adresu J. Basanavičiaus g. 17-28, Vilniuje, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, kurioje įrašyti duomenys apie A. F. priklausančius 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neatitinka tikrovės, bei tokiu būdu suklaidindama O. A. šios sutarties pagrindu pardavė jam jai nepriklausančias 67 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 201 000 Lt, tačiau šių pinigų negavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes akcijos buvo areštuotos.

Tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ O. A. priklausantį turtÄ â€“ 201 000 Lt.Taip A. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. F. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad ji su K. I. yra pažįstama apie 20 metų, apie 6 metus gyveno kaip vyras ir žmona. Vėliau iÅ¡siskyrė, bet liko draugais. Ji, K. ir S. U., su kuria K. kartu gyveno, Latvijoje užsiėmė verslu su minkÅ¡tų žaislų aparatais. 2007 m. pabaigoje tarp jų vyko kalba dėl įmonės Lietuvoje įsteigimo ir plėtros.

Ji kreipėsi į A. I., kuris kalba lietuviÅ¡kai, kad jis jai padėtų viskÄ organizuoti ir atidaryti įmonę Lietuvoje. 2008 m. sausio 23 d. buvo pasiraÅ¡yta UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis. Ji su A. nuvažiavo pas teisininkę, Å¡i į elektorinį paÅ¡tÄ atsiuntė susitarimÄ , kurį jie pasirašė, ir paskui A. jį nuvežė teisininkei M. Å ., kuri įformino tolesnius dokumentus. Steigimo sutartyje nurodyti 3 steigėjai – ji, S. U. ir K. I., nes tuo momentu tarp jų buvo tvirtas susitarimas, kad įmonėje bus 3 akcininkai, kurie lygiomis dalimis įneÅ¡inės pinigus.

Tačiau S. U. ir K. I. savo dalies neįnešė. 2008-04-03 jie atvažiavo dėl įmonės įkÅ«rimo. Visas iÅ¡laidas, kurios buvo įkuriant ir registruojant įmonę, kaltinamoji apmokėjo savo lėšomis, nes tarp jų buvo susitarimas, kad tai darys ji, kad nesusipainioti, kas kiek įmokėjo pinigų, o vėliau ateityje bus atsiskaityta. Ji viskÄ apmokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o bÅ«tent mokėjo 500 litų teisininkui, 540 litų notarui, 370 litų už juridinį adresÄ , 10 000 litų įmonės įstatinį kapitalÄ .

IÅ¡ Latvijos ji atsivežė 2000 latų, kuriuos iÅ¡sikeitė „Ūkio“ banke, esančiame Ukmergės g. 222. TÄ pinigų keitimÄ atliko kartu su A. I., nes ten reikėjo užpildyti dokumentus lietuvių kalba, o ji tuo metu lietuvių kalbos nemokėjo ir pati negalėjo viso to padaryti. Nei K., nei S. nebuvo tuo metu banke. Minėti pinigai buvo jos asmeniniai pinigai, nes ji Latvijoje užsiiminėjo maÅ¡inų vežimo verslu su savo buvusiu vyru, be to turėjo verslÄ su A.. Ä®monė buvo atidaryta balandį, balandį įneÅ¡tas įstatinis kapitalas.

Ji paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore jų trijų pasiraÅ¡ytu sprendimu. Paskui tarp jų įvyko konfliktas. S. visada pavyduliavo K. I. kaltinamosios atžvilgiu. Jie negalėjo susitarti, kaip I. ir U. įmokės pinigus, skirtus įmonės plėtimui, todėl jie ilgai nėjo dirbti į Lietuvos rinkÄ . Kaltinamoji supyko, nes K. buvo pilnai užėmęs rinkÄ Latvijoje. Per pusę metų ji surado finansus, skolinosi pinigus ir pati pradėjo įmonės vystymÄ . Ji įnešė pinigus į įmonės sÄ skaitÄ banke doleriais ir pradėjo atlikinėti visus darbus, kad įmonė pradėtų veikti.

Pinigus skolinosi iÅ¡ A. J., tarp jų yra susitarimas. Buvo pasiskolinta apie 105 000 dolerių. Å ie pinigai buvo padėti į banko sÄ skaitÄ ir naudojami įsigyjant turtÄ . Paskolos sutartį dėl Å¡ių pinigų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji sudarė 2008 m. rugsėjo 1 d. Kai kuriuose dokumentuose nurodoma paskolos data 2008 m. rugpjūčio 1 d. yra klaida, nes pinigus į banko sÄ skaitÄ ji padėjo 2008 m. rugpjūčio 28 ar 29 d. Ä®monei veikiant ji su K. labai dažnai pykdavosi, nes ji buvo prisiėmusi didelę atsakomybę.

Darbo metu buvo padaryta iÅ¡vada, kad siekiant pelno bÅ«tina padidinti prekybos aparatų skaičių, tačiau tam reikėjo įmokėti papildomai lėšų. Investuojama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2009 metais. Jai pavyko rasti žmogų, kuris jÄ perkreditavo tam, kad ji galėtų atsiskaityti su Andrejumi. Å is pradėjo jÄ labai spausti, kad baigėsi terminas. Ji persikreditavo ir įnešė naujÄ pinigų sumÄ Ä¯monės vystymui. Pasiskolino 550 000 litų, įnešė 320 000 ar 330 000 litų.

Å iuos pinigus pasiskolino iÅ¡ V. G., tačiau sutarties negali pateikti, nes vis dokumentai pas jį, o jis Å¡iuo metu yra ne Lietuvos teritorijoje. Su Å¡iuo asmeniu jÄ sieja draugiÅ¡ki santykiai. Pinigai buvo paskola jai. Tai buvo 2009 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, tiksliai nepamena. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis. Grynieji pinigai buvo atvežti į įmonę, pasiraÅ¡ytas susitarimas ir paskui ji kaip iÅ¡ kasos paėmė tuos pinigus tam, kad vystyti įmonę, t. y. pirkti žaisliukus, sumokėti už nuomÄ ir taip toliau.

Tačiau plėtros jai neleido padaryti, nes K. su S. nusprendė verstis neinvestuojant pinigų. Lietuvos teritorijoje tas verslas jiems buvo neįdomus. Tai ji suprato iÅ¡ pokalbio su asmeniu, vardu Georgijus. K. norėjo iÅ¡siųsti jį dirbti į VokietijÄ . Tam jam buvo reikalingi aparatai arba investicijos. Todėl ji mano, kad K. siekė gauti Lietuvoje veikusius aparatus, kurie turėjo piniginę vertę, bet dar nepradėjo neÅ¡ti pelno. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ birželio ar liepos mėnesį buvo atliktas auditas, kad pasižiÅ«rėti tikrÄ jÄ Ä¯monės padėtį.

IÅ¡ audito iÅ¡vadų buvo aiÅ¡ku, kad tam, kad įmonė pradėtų neÅ¡ti pelnÄ , reikėjo nupirkti dar vienÄ konteinerį. Rugsėjo 9 d. pas jÄ Ä¯ svečius be pakvietimo atvyko K.. KitÄ dienÄ jis su ja pradėjo kalbėtis apie tai, kad nori peržiÅ«rėti įmonės dokumentus. Ji jam viskÄ parodė, papasakojo. Jis pasakė, kad jau pakalbėjo su S., kad ji nebenori investuoti į aparatus. K. pasiÅ«lė jai susikeisti vietomis, kad jis liks dirbti Lietuvoje, pakontroliuos čia mėnesį, o kaltinamoji važiuos į LatvijÄ , nes jai iÅ¡važiavus ten nebėra kontrolės. Ji atsakė, kad to nedarys, nes tai nelogiÅ¡ka.

Vėliau 14 dienÄ K. jai pasakė, kad turi kažkokių reikalų su žvejyba, kad jis atvažiuos su S.. Jie atvažiavo ir tarp jų vyko pokalbis, kurio metu S. pasakė, kad jos tai nedomina, kad ji nori iÅ¡eiti iÅ¡ įmonės, todėl reikia važiuoti pas advokatÄ konsultacijos. Kaltinamoji paskambino pasitarti tuo klausimu D. M.. Å i pasakė, kokių dokumentų tam reikia. Kaltinamoji S. ir K. pasakė, kad jie važiuotų pas advokatÄ , suraÅ¡ytų dokumentus, o ji juos pasiraÅ¡ys. Jai atsisakius važiuoti K. pradėjo nervuotis, rėkti.

Jai tai buvo labai netikėta, tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau ji su jais nuvažiavo pas advokatÄ . Kai jie atvažiavo, ant stalo jai padėjo matyt susirinkimo protokolÄ , tiksliai nepamena, kaip tas dokumentas vadinosi. Tai buvo dokumentas, kuriame ji patvirtino, jog K. su S. yra akcininkai, ir iÅ¡ anksto suraÅ¡ytas neeilinio susirinkimo protokolas, kur jÄ atleidžia iÅ¡ įmonės direktorės pareigų. Tame dalyvavo advokatė I. K.. Kaltinamajai buvo Å¡okas, ji pradėjo verkti, keiktis, kad to negali bÅ«ti.

S. pradėjo kalbėti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie puikiai žinojo apie ryÅ¡ius su Å¡ia įmone, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi maÅ¡inÄ iÅ¡ jos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kuri užsiiminėjo visai kitu verslu. Kai ji viskÄ pasirašė, jai padėjo patį akcininkų susirinkimo protokolÄ . Ji prašė K. suplėšyti susirinkimo protokolus, bet jai tai nepavyko. Ji galėjo paimti tik du egzempliorius. Dokumentus pasirašė, nes K. I. dėl jų ilgo bendravimo gali ja manipuliuoti.

Lauke jie ilgai pykosi. Ji nuvažiavo pas savo advokatę, kur paaiÅ¡kino situacijÄ . 2010-09-15 kaltinamoji priėmė sprendimÄ , kad yra vienintelė įmonės akcininkė. Ji surašė ir pasirašė 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimÄ . Tai ji padarė todėl, kad nei K., nei S. neapmokėjo jai už akcijas iki 2010-09-14. Å is ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje, tad negali bÅ«ti nagrinėjamas ir baudžiamojoje. TÄ pačiÄ dienÄ pateikė Juridinių asmenų registrui dokumentus su praÅ¡ymu įregistruoti sprendimÄ , kad ji yra vienintelė direktorė ir vienintelė akcininkė. 2010-09-15 ji I. ir U. iÅ¡siuntė oficialų dokumentÄ , kad jie kaip akcininkai su ja neatsiskaitė ir ji grÄ Å¾ino sau visas savo akcijas.

Kaltinamoji paskambino savo buhalterei ir paprašė paruoÅ¡ti akcininkų žurnalÄ , kuris kryptingai nebuvo registruojamas, nebuvo atiduodamas registrams, nes nei K., nei S. nesumokėjo už akcijas. K. ir S. puikiausiai tai žinojo ir pastaroji pirmiausia sukÅ«rė akcininkų žurnalÄ , kur buvo nurodyta, kad ji ir K. apmokėjo tas akcijas. Vėliau, po dienos, jai pradėjo skambinti iÅ¡ prekybos vietų ir prašė paaiÅ¡kinti, kodėl pas juos ateina kiti akcininkai ir sako, kad ji kenkia įmonei. Maximoje jai paaiÅ¡kino, kad K. buvo su A.

I., parodė įgaliojimÄ pastarajam, siekė perraÅ¡yti susitarimus kitai įmonei. Spalio 2 d. K. į prekybos vietas iÅ¡siuntinėjo garantinius laiÅ¡kus, ji taip pat turi Norfos laiÅ¡kÄ , kad jie pristabdo kokius nors tolimesnius peržiÅ«rėjimus dėl nuomos sumažinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tolimesnio įmonės vystymo dėl advokatės I. K. ir K. I. veiksmų. Taip advokatė I. K. kartu su K. I. ir S. U. padarė viskÄ , kad sužlugdyti verslÄ Lietuvos teritorijoje. Spalio 10 d. ji iÅ¡siuntė I.

K. laiÅ¡kÄ , kad ji neturi teisės atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, bet ji tai ignoravo. Vėliau dėl K. I. veiksmų ji per dvi savaites prarado savo verslÄ Latvijoje. Ji kreipėsi į MaximÄ generalinį direktorių, įrodė, kad K. kyÅ¡ių dėka laikė monopolijÄ Latvijos rinkoje, dėl ko „Maxima“ Latvijoje su K. nutraukė visus susitarimus. Å is prarado apie 50 procentų pelno. Tai paaiÅ¡kina, kodėl Å¡itas karas tęsiasi. Rugsėjo 21 d. ji sužinojo, kad buvo sugadintas jos įmonės elektroninis paÅ¡tas, sunaikinta visa informacija.

Buvo pradėta baudžiamoji byla ir nustatyta, kad tai padarė S.. Ji pradėjo naudotis ten buvusia informacija. Vėliau kaltinamosios atžvilgiu apie du mėnesius buvo daromas labai stiprus spaudimas iš K. pusės. Tai buvo daroma ir per A. I.. Šis rašė jai sms žinutes, aprašinėjo nukentėjusiųjų veiksmus, rašė, kad ji neįsivaizduoja, kas jos dar laukia. Dėl akcijų pardavimų gali paaiškinti, kad savo advokatės kontoroje ji susipažino su O. A.. Šis sakė, kad užsiima įvairiu verslu.

Ji sakė, kad ieÅ¡ko investicijų toliau vystyti verslÄ , pelno gavimui reikia dar nupirkti vienÄ konteinerį. Po kelių dienų jis jai paskambino ir pasiÅ«lė surasti žmogų, kuris investuotų pinigus, o jis užsidirbtų skirtumÄ . Ji žinojo, kad D. J. yra iÅ¡ turtingos Å¡eimos ir jį domino investicijos, tad ji jam pasiÅ«lė pirkti akcijas. Ä®monė turėjo turto, kuris tuo metu kainavo 150 000 dolerių. Tai kaina neskaičiuojant įmonės iÅ¡laidų žaislų pirkimui. Ji pasakė, kad reikia 300 000 Lt ir suvedė D. su O..

Jie nusprendė padaryti tokiÄ operacijÄ . Ji jau buvo susitarusi su O. A., todėl tiesiogiai ir nepardavė akcijų D. J.. Jie sutarė, kad po kažkurio laiko ji galės iÅ¡pirkti akcijas kai pradės uždirbti, o D. galės pasilikti įmonėje su procentais. Bet I. K. praÅ¡ymu O. akcijos buvo areÅ¡tuotos. Pažymėjo, kad sprendimas parduoti akcijas nebuvo priimtas. Akcijos nieko nekainavo. Laikinai buvo parduotas įmonės turtas. To reikėjo įmonės vystymui ir kitos galimybės ji neturėjo. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp jos ir O.

A., yra jos parašas. O. A. jai perleido visas akcijas, nes jos buvo areštuotos. Sutartyje minimi 300 000 litų už akcijas nebuvo sumokėti. Tai buvo ne akcijų, o įmonės turto kaina. Dėl svetimo turto užvaldymo ji paaiškino, kad nesupranta, kaip ji gali užvaldyti mašinas, kuriomis važinėjo administratorius, kurį paskyrė teismas, kuris bendradarbiavo kartu su K., ir paskui ta mašina važinėjo bankroto administratorius, ir paskui visas tas turtas buvo parduotas aukcione. Buhalterinės apskaitos vedimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta iš karto, kai buvo atidaryta įmonė.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalterė D. M. nuo pradžių. DaugumÄ problemų jos spręsdavo telefonu. Deklaracijas dėl paskolų pateikdavo buhalterė. Jose buvo nurodyta, kad paskolas teikia U. ir I. tam, kad vėliau nekeitinėti daug kartų tų deklaracijų. Kiek žino dabar tos deklaracijos nenaudojamos, nes neturi teisinės galios. Pateikti bÅ«tent tokias deklaracijas buvo jos sprendimas. Ji siÅ«lė apskritai jų neteikti, bet buhalterė pasakė, kad tai bÅ«tina, nes viskas buvo tvarkoje.

Pavasarį buvo atliekamas įmonės auditas, kad įvertinti jos bÅ«klę ir patikrinti buhalterės darbo patikimumÄ . Tuo metu dar nebuvo jokio konflikto ir įtarimų. Paskolų sutartys, pagal kurias ji įnešė pinigus į įmonę, buvo patikrinimo objektu atliekant auditÄ . Tai rodo, kad niekas nekeitė tų deklaracijų, kurias nešė buhalterė. Jose buvo nurodyta tokia informacija, kad jų paskui nereikėtų keisti kai K. ir S. grÄ Å¾ins pinigus. PaaiÅ¡kinimų, kodėl deklaracijose nurodyta mažesnė suma, neturi, mano, kad tai klaida.

Kai prasidėjo problemos, kaltinamoji apie jas papasakojo buhalterei. Kaltinamoji neatsimena patikslintų deklaracijų dėl paskolų teikimo įmonei, galimybės kontroliuoti visų buhalterės veiksmų ji neturėjo. Sprendimas patikslinti deklaracijas buvo priimtas akcijų pardavimo dienÄ ir tai susiję su tuo, kad nei K., nei S. nesumokėjo už akcijas, neįnešė pinigų įmonės vystymui. Ä®raÅ¡ai akcininkų žurnale nebuvo daromi, nes buhalterei buvo pasakyta to nedaryti, kol kaltinamajai nebus sumokėta už akcijas.

Akcininkų žurnalÄ pildė pati kaltinamoji. Ten buvo nurodyti trys akcininkai, bet jų akcijų dalys yra neapmokėtos. Buhalterinės apskaitos sutartis nutraukta abipusiu sutarimu, nes prasidėjo kaltinimai buhalterei. Kaltinamoji pasiėmė visus buhalterės turėtus dokumentus ir nutraukė susitarimÄ . Kiti dokumentai buvo pas jÄ pačiÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â (A. F.), vėliau jie perduoti O. A.. Å ių dokumentų iÅ¡ jos nieks nereikalavo, todėl 2010 m. spalio mėnesį pagal administratoriaus reikalavimÄ jie ir nebuvo pateikti.

Su nukentėjusiaisiais buvo pokalbiai dėl investicijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. U. ir K. I. žadėjo tai padaryti, K. yra net porÄ kartų sakęs, kad jau veža pinigus, bet neatveždavo. Kaip ji ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2009 m. viduryje jie jai pasakė, kad neinvestuos, kad jeigu ji nori plėstis, tai turi daryti savo lėšomis. Sakė, kad Lietuvoje krizė, pas juos viskas žlunga ir jie netiki Å¡iuo verslu. Kaltinamoji priėmė sprendimÄ toliau eiti viena ir plėsti jį viena.

Bet K. vis tiek stengėsi kontroliuoti ir periodiÅ¡kai kalbėdavo apie tai, kiek reikia investuoti. Ji jam dar rašė, kiek jie turi atiduoti. Po to, kai K. ir S. jai pasakė, kad jie neinvestuos į šį verslÄ , 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo teikiamos deklaracijos, kad jie kiekvienas skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 55 000 litų, nes K. yra iÅ¡ tų retų vyrų, kurie pasinaudoja moterų naivumu, Å¡iandien sako „taip“, o rytoj – „ne“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pelno.

Pagal 2012-02-17 Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ji pripažino tik vienÄ reikalavimÄ â€“ perduoti S. ir K. savo akcijas. Minėto 2012-02-17 sprendimo neskundė.Nukentėjusioji S. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ pradžių susipažino su K., o paskui jis jÄ supažindino su A.. Jie buvo draugais ir verslo partneriais. Latvijoje užsiėmė žaislų automatų naudojimu prekybos centruose. 2008 m. K. I. iniciatyva Å¡itÄ verslÄ nusprendė plėsti ir Lietuvoje, įkurti įmonę. A.

F. jai ir           K. I. pristatė savo pažįstamÄ A. I., kuris galėtų padėti Lietuvoje, kuris moka latvių kalbÄ . Jie sutiko. Kai notaras paruošė įmonės registravimo dokumentus, ji, A. F. ir              K. I. atvažiavo į Lietuvos RespublikÄ , į notarų kontorÄ , kokiÄ - negali pasakyti. Kartu su jais buvo ir A. I.. Notaras jiems perskaitė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo dokumentus. Jie pasirašė. Ä®monės dokumentus paruošė teisininkė M., pavardės nepamena.

Å iai informacijÄ pateikė A. I., kuris jÄ ir surado jų pavedimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo nuspręsta paskirstyti taip: 33 procentai akcijų buvo pas jÄ , 33 procentai - pas          A. F., 34 procentai - pas K. I.. Ä®monės įstatinis kapitalas buvo apie 2000 latų. Ji 2008 m., prieÅ¡ įregistruojant įmonę, K. I. atidavė savo dalį, tiksliai neprisimena, kiek ten buvo, kažkur apie 700 latų. Visi įstatinio kapitalo steigimo pinigai, apie 2000 latų, buvo pas K.

I.. Ji žino, kad K. I. žadėjo padėti A. F. su jos dalimi, nes ji tuo momentu sakė, kad neturi tam pinigų. 2000 latų buvo įmokėti po įmonės steigimo dokumentų pasiraÅ¡ymo pas teisininkę antrame aukÅ¡te. Jie nusileido apačion visi trys: ji, A. F. ir          K. I., nuėjo iki „Ūkio banko“, kur pakeitė latus į litus. Tiksliai nepamena, galimai jos dviese su A. stovėjo ir keitė tuos pinigus. Po to, kai jie pasirašė įgaliojimÄ , kad F. atstovautų, kad trise nebevaikščioti, tai tada A.

F. įnešė tÄ sumÄ , perdavė operatoriui. Paskui jie grįžo pas teisininkę, ji atidavė jiems įmonės steigimo dokumentus. Nukentėjusioji skaitė pasiraÅ¡omus dokumentus. Suprato tekstÄ tiek, kiek iÅ¡vertė A. I.. Teisininkė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ trijų dalyvių reikia iÅ¡sirinkti vienÄ , kuris atstovautų visų interesus. Jie sutiko patikėti valdyti įmonę A. F. ir pasirašė. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ direktore bendru sutikimu buvo paskirta A. F.. K. I. buvo atsakingas už techninę bazę, o nukentėjusioji galėjo tvarkyti reikalus tarp Lietuvos ir Latvijos, daugiausia tvarkė finansinius reikalus.

Tai buvo 2008 m. spalį. Kai įmonė jau veikė, jiems buvo bÅ«tina pirkti technikÄ . Jie užsakinėjo konteinerį su ja, tad reikėjo papildomai investuoti. Jie surinko pinigus ir perdavė A. F.. Kad reikia papildomai investuoti pinigų jie nusprendė iÅ¡ karto pradėjus veikti įmonei, nes be to negalėjo pradėti veiklos, įsitvirtinti rinkoje. Buvo nuspręsta, kad papildomai reikia investuoti apie 60 000 dolerių. Å itie pinigai buvo pas jÄ ir K. I.. Savo dalį, tai yra apie 23 000 dolerių, ji atnešė K.

I. į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ Rygoje. Tikslios datos nepamena kada, 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., prieÅ¡ tai, kai reikėjo pirkti konteinerį. Kiti turėjo įneÅ¡ti visÄ likusiÄ dalį, konkrečių dalių negali pasakyti. Jie buvo įneÅ¡ti. Jų bendruose susitikimuose nukentėjusioji ne visada dalyvavo. Girdėjo, kad A. prašė, jog K. padėtų jai. Kiek ji žino, pastarasis įnešė A. dalį pagal jų susitarimÄ . Kaltinamoji atvažiavo iÅ¡ Lietuvos pas juos į ofisÄ .

Visi pinigai buvo vienoje vietoje. Iš pradžių pinigai buvo įnešti latais, vėliau K. I. juos pakeitė į dolerius. A. F. pinigus pasiėmė. Apie 60 000 dolerių. Nukentėjusioji tuo metu buvo. Juos atidavė ar tai ji, ar tai K. I.. Jie pasirašė dokumentus dėl šito susitarimo. Buhalterė iš anksto paštu atsiuntė jiems dokumentus, kuriuos jie pasirašė. A. juos turėjo pasiimti tada, kai išvažinėjo su pinigais. Buvo sumokėta už prekes. Kaltinamoji pranešė, kad atvažiuoja technika.

Kai ji buvo pristatyta, vyko iÅ¡muitinimas, tada K. I. jau užsiiminėjo technine dalimi. Technika buvo surinkta, sustatyta, įmonė pradėjo veikti. Viskas buvo tvarkoje, A. papasakodavo viskÄ , jie jai netrukdė dirbti. Paskui buvo dar vienas technikos pirkimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė Dalia, pavardės neprisimena, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios buhalterinę apskaitÄ , buhalterė. 2010 m. A. pradėjo rečiau su jais susitikti, pradėjo iÅ¡sisukinėti, jų praÅ¡ymu nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metų atskaitomybės dokumentų.

Jie nesuprato kas vyksta, galvojo, kad A. nesusitvarko. Jie nuvažiavo į Å iaulius ir prekybos centre „IKI“ pamatė savo įmonės telefono numerį Å¡alia įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo tÄ pačiÄ veiklÄ kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimo. Ten buvo tokie kaip jų žaislų automatai, bet jie buvo ne jų. Paskui tapo aiÅ¡ku, kad tai įmonei vadovauja A. F.. Jie sužinojo, kad pagal finansinius paskaičiavimus „(duomenys neskelbtini)“ eina į minusÄ .

A. vengė pateikti atskaitomybės dokumentus. Buvo nutarta kviesti neeilinį akcininkų susirinkimÄ . Jie nežinojo kaip tai padaryti. Paprašė A. I. surasti Lietuvoje teisininkÄ , Å¡is susitarė su advokate I. K.. Jie atvažiavo į LietuvÄ , nuvažiavo pas A. F., pasakė, kad nori surengti neeilinį akcininkų susirinkimÄ . Tai buvo 2010 m. rugsėjo 14 d. Visi trys nuvažiavo į advokatų kontorÄ pas I. K.. Tada įvyko susirinkimas. Jie pasakė, kad suprato, jog jų dabartinė direktorė nuves įmonę į minusÄ , kad nori pakeisti įmonės direktorių, kadangi F. nesusitvarko su savo funkcijomis.

Visi sutiko su susirinkimo pravedimu. Paskui buvo pasiÅ«lymas paskirti jÄ (S. U.) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktore. A. F. balsavo prieÅ¡, o ji ir K. I. – už. Kadangi buvo dauguma, tai skaitėsi, kad yra 100 proc. už tai, kad pakeisti įmonės direktorių. Kiekvienas iÅ¡ jų, tame tarpe ir A., pasirašė po savo sprendimu. Protokole buvo nurodytas direktoriaus pakeitimas, taip pat nurodytas turimų balsų ir akcijų skaičius. TÄ dienÄ buvo svarstomas tik Å¡is klausimas. Tada jie baigė susirinkimÄ .

Išėjus A. garsiai kalbėjo su I., rėkė. Paskui jie iÅ¡siskirstė. Po valandos A. F. paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti. Vakare jie trys susitiko kavinėje „Can can pizza“. A. F. paklausė: „Kaip dalinsimės verslÄ ?“, kad ji nesiruoÅ¡ia taip dirbti, kad jos visa tai netenkina. NukentėjusiÄ jÄ tai sukrėtė. TÄ vakarÄ pokalbis nepavyko, jie sutarė kitÄ dienÄ susitikti pas teisininkÄ , tačiau A. neatvyko, o jie iÅ¡važiavo į LatvijÄ . PraneÅ¡ti Juridinių asmenų registrui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimÄ ir pateikti naujus duomenis jie įgaliojimu pavedė advokatei I.

K.. Ä®galiojimÄ pasirašė S. U.. Po kurio laiko advokatė pranešė, kad    S. U. yra įmonės direktorė, kad viskas jau yra užregistruota registre. Tada visiems partneriams ir panaÅ¡iai buvo siunčiami oficialÅ«s laiÅ¡kai, kad ji yra įmonės direktorė, kad bus tęsiama veikla. KitÄ dienÄ jie iÅ¡ advokatės I. K. sužinojo, kad ji jau nėra direktorė, kad įvyko pasikeitimai registre, kad A. F. 2010 m. rugsėjo 15 d. Registrų centre yra įregistravusi pataisas dėl kaltinamosios paskyrimo vienintele bendrovės akcininke, kad ji turi teisę bÅ«ti įmonės direktore.

Dar 2010 m. rugsėjo mėn. 15 d. ji girdėjo A. pokalbį su K. telefonu. Å i sakė, kad nereikia vaikščioti pas verslo partnerius ir aiÅ¡kinti situacijÄ , prieÅ¡ingu atveju jis gali prarasti verslÄ ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tad tegu pagalvoja, kÄ daro, kad               S. U. skiria įmonės direktore. Nukentėjusiai yra skambinęs kažkoks A. detektyvas, siÅ«lė susipažinti su dokumentais dėl atsisakymo nuo pinigų ir akcijų. Susitikimo su juo metu Å¡is klausė, kiek kainuoja jų verslas ir panaÅ¡iai.

Dėl pinigų įneÅ¡imo į įstatinį kapitalÄ ir investuojant buvo pasiraÅ¡omos paskolos sutartys, kurias atnešė A., jie su K. jas pasirašė. Jos buvo atiduodamos į buhalterijÄ , kiti egzemplioriai liko pas juos, buvo K. I. biure Latvijoje, tačiau vėliau dingo. Dėl Å¡itų sutarčių dingimo K. I. kreipėsi į Latvijos teisėsaugos institucijas. Sutarčių buvo trys. Jose buvo kalbama apie pinigų paskolinimÄ , tačiau tiksliai ji negali pasakyti, kiek kiekviena sutartimi skolino. Ji pati pasirašė Å¡ias sutartis, pagal kurias įnešė ir perdavė A.

F. pinigus. Jie pasirašė kiekvienas atskirai. Vienoje sutartyje ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, sumos nepamena, kitoje K. I. skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Trečios sutarties ji nematė, bet žino, kad kai jiems atvežė tas dvi sutartis, kurias jie turėjo pasiraÅ¡yti, tai A. savo sutarties neatvežė, bet projekte yra trys sutartys. Patvirtinti, kad buvo trečia sutartis, pagal kuriÄ F. skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji negali, nes jos niekada nematė, bet logiÅ¡ka, kad ji turėjo bÅ«ti.

Paskolos sutartis ruošė buhalterė D. M.. Apie akcijų pardavimÄ O. A. jai tapo žinoma iÅ¡ advokatės. Ji yra gavusi iÅ¡ A. F. laiÅ¡kÄ apie tai, kad turi apmokėti akcijas. Priėmus sprendimÄ paskirti S. U. direktore, ji negalėjo perimti įmonės antspaudo, registracijos dokumentų, buhalterinės apskaitos sutarties ir panaÅ¡iai, nes A. jų nepristatė. Dėl to buvo kreiptasi oficialiai, per advokatę.            S. U. žino, kad advokatas kreipėsi su civiliniu ieÅ¡kiniu į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos jų teisės ir teisėti interesai. 2010 m. rugsėjo 23 d. jie kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl dokumentų klastojimo ir akcijų vagystės. Neprisimena, ar tame pačiame pareiÅ¡kime tuo pačiu klausimu vienas iÅ¡ besikreipiančiųjų asmenų buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Å iais reikalais užsiiminėjo advokatė, kuriai           S. U. suteikė įgaliojimus. Ji yra gavusi ir perskaičiusi A. F. 2010 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡siųstÄ praneÅ¡imÄ apie neva nesumokėtas akcijas. Iki tol nuo pat įmonės įsteigimo 2008 m. sausio mėnesį ji jokių panaÅ¡aus pobÅ«džio praneÅ¡imų iÅ¡ A. F. nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo gavusi. Nukentėjusysis K. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. pradžioje Latvijoje jis, A. F. ir S. U. priėmė sprendimÄ organizuoti ir plėtoti verslÄ Lietuvoje.

Jie įkÅ«rė UAB „(duomenys neskelbtini)” ir užsiėmė žaislų automatų naudojimu prekybos centruose. Vasario mėnesį jie atvažiavo pas teisininkę, vardu M., pavardės nepamena. Ji paruošė įmonės steigimo dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo įsteigta 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje. UAB „(duomenys neskelbtini)” steigimo dokumentus pas notarÄ pasirašė jis, A. F. ir S. U.. Pastaroji įnešė savo dalį įstatinio kapitalo, o jis pagal susitarimÄ su A.

F. įnešė ir savo dalį, ir F. dalį. Ä®statinis kapitalas buvo apie 10 000 litų, tai yra 2000 latų. Jis įnešė savo 34 procentų dalį ir A. 33 procentus kiek pamena 680 latų ir 660 latų. Taip buvo sutarta dar iki įmonės įkÅ«rimo, 2007 m. rudenį. Tarp jų buvo geri santykiai, kaltinamoji jam buvo artima. Tai padarė A. F. praÅ¡ymu. Paskola nebuvo įforminta. Tai buvo žodinis susitarimas. Jis,          A. F. ir S. U. atvažiavo iÅ¡ Rygos į Vilnių su pinigais, jie buvo pas jį, sutvarkė visus teisinius reikalus pas notarÄ , paskui trise nuėjo į bankÄ .

A. tuo metu jau buvo įgaliota, nes buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore, tai jau buvo nuspręsta, ji gavo tuos pinigus, banke vyko pinigų keitimas į litus, tai darė A. ar tai S., bet tikrai ne jis. Paskui vyko pinigų įneÅ¡imas į UAB „(duomenys neskelbtini)” sÄ skaitÄ . Tai padaryta „Ūkio banke“, netoli teisininkės M. biuro, adreso negali pasakyti. Buvo standartinė įmonės įkÅ«rimo procedÅ«ra. Negali pasakyti, ar pinigai buvo įneÅ¡ti po to, kai buvo pasiraÅ¡yti įmonės steigimo dokumentai, ar prieÅ¡.

FiziÅ¡kai pinigus į bankÄ Ä¯nešė          A. F.. Jis juos jai perdavė banke. Visų trijų dalys buvo vienoje vietoje. Ä®forminus įmonės steigimo dokumentus jie iÅ¡siskirstė. Verslas sekėsi gerai. Reikėjo dirbti, pirkti technikÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore nuo pat įmonės steigimo buvo iÅ¡rinkta A. F.. Teisininkė M. parekomendavo D. M., kuri ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ . Veikiant įmonei jiems reikėjo pirkti technikÄ .

Jie kasmet užsakinėjo konteinerius su technika, už juos sumokėjo, papildomai investavo lėšų įneÅ¡dami savo dalį pagal priklausančias akcijas. Jis sumokėjo savo ir A. F. dalį, o S. U. – savo. Ketvirtas konteineris su maÅ¡inėlėmis buvo jų taip pat nupirktas. Yra patvirtinantys dokumentai. Bet, deja, per Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijÄ jos nepraėjo, nes nebuvo pervedimo sÄ skaitos. Bet yra patvirtinantys dokumentai, kad tas pirkimas buvo atliktas. Per tÄ laikÄ jie nupirko 150 žaislų aparatų, juos pastatė prekybos centruose, įvairiuose Lietuvos miestuose.

Konkrečios sumos, kurios buvo investuojamos, figÅ«ruoja deklaracijose. 2008 m. kiekvienas iÅ¡ jų: jis, S. U., A. F. pagal jiems priklausančias dalis iÅ¡ viso investavo 54 798 litų. A. F. įmonės veiklai vykdyti pinigų nemokėjo, jos dalį pagal jų ypatingÄ susitarimÄ Ä¯nešė jis. Kad jis sumokės           A. F. tenkančiÄ dalį tiek įstatiniame kapitale, tiek plečiant įmonės veiklÄ , kredituojant jÄ , buvo tartasi dar 2007 m. Visos sumos buvo jo įmonės ofise, (duomenys neskelbtini).

Ten seife buvo laikomi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai susitarimai, tai yra jo ir Svetlanos paskolos sutarčių originalai. Raktus nuo seifo turėjo jie trys. Tame pačiame ofise buvo perduoti pinigai ir A. F.. Ji gaudavo grynuosius pinigus, atveždavo į Vilnių. Pinigus perduodavo jis su S. U.. Dabar sunku pasakyti konkrečias sumas, tačiau bÅ«davo perduodama tokios sumos, kurios bÅ«davo nurodomos mokėjimo dokumentuose. Pati A. F. jokių savo pinigų į įstatinį kapitalÄ neįnešė, o kredituojant įmonę A.

F. įnešė savo dalį pinigų tik už paskutinį, 4 konteinerį, už ankstesnius – ne. Už 4 konteinerį ji įnešė 10 000 dolerių. Tuo metu buvo daug investuojama į įmonę, buvo sunkÅ«s laikai ir jis jau negalėjo savais pinigais sumokėti už F.. Pastaroji tuos pinigus gavo iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su ja susitarė, kad tuos pinigus, kuriuos jis už jÄ Ä¯nešė, ji jam grÄ Å¾ins pagal galimybes, tada, kai galės tai padaryti. Konkretaus laikotarpio nebuvo sutarę.

Kai konteineriai atvažiuodavo, atvažiuodavo jis, priimdavau siuntÄ , surinkdavo aparatus, vėliau tai darė darbuotojas Antanas, jis jau žinojo tÄ technikÄ , ir kai atvažiavo paskutinis konteineris, jis jau nebevažiavo, jie patys susitvarkė su technika. Paskui pirko žaislus iÅ¡ jų partnerių Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir vyko darbas. 2009 m. vasarÄ jie su S. pamatė, kad nėra įgyvendinami įmonės planai. Objektyvaus atsakymo iÅ¡ F. nesulaukė. Tada pradėjo domėtis įmonės darbu.

Nusitęsė visa tai iki 2010 m. pavasario – vasaros pradžios. Tada jis jau rimtai užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tikrinimu. Jis sužinojo, kad dirba veidrodinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apiforminta ant A. F. vyro, užsiimanti tokiu pačiu verslu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie Å¡iÄ Ä¯monę jie sužinojo tada, kai su S. nuvažiavę į Å iaulius prekybos centre pamatė stovintį identiÅ¡kÄ Å¾aidimų automatÄ , ant jo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, registracijos numeris ir A.

F. telefono numeris kaip kontaktinis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsidÅ«rė ant bankroto ribos. Pradėjo domėtis kaip tokiu atveju elgtis ir jam verslininkai pasakė, kad akcininkai turi surengti ataskaitinį susirinkimÄ , kad tai reikia daryti kiekvienais metais. Jie per trejus metus nuo įmonės įkÅ«rimo nebuvo surengę nei vieno. 2010 m. rugsėjo 14 d. jie surengė ataskaitinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimÄ . Jis vyko Vytenio g. 9, advokatės I. K. ofise. Dokumentai buvo paruoÅ¡ti dviem kalbom.

Susirinkimo pirmininku buvo jis, o sekretorius - S. U.. Susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl direktoriaus pakeitimo, tolimesnio įmonės valdymo. Pirmas klausimas buvo dėl direktoriaus perrinkimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo iÅ¡rinkta S. U.. Už jos paskyrimÄ direktore balsavo visi akcininkai vienbalsiai, o dėl direktoriaus pakeitimo, tai už tai balsavo jis ir S. U., o A. F. balsavo prieÅ¡ direktoriaus pakeitimÄ . A. F. norėjo bÅ«ti direktore. Akcininkų susirinkimo protokolas buvo raÅ¡omas, visi akcininkai jį pasirašė.

F. pasirašė dokumentus jų akivaizdoje. Tame dalyvavo ir advokatė I. K.. Pastarosios jie paprašė pateikti dokumentus apie pasikeitusį direktorių Registrų centrui. Ji dokumentus registrui ir pateikinėjo. Ji buvo įgaliota. Buvo pateikiami dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų esmė buvo aiški visiems akcininkams. A. F. suprato, kad akcininkų sprendimu ji jau nebėra direktorė, kad direktore yra paskirta  S. U.. Vėliau kažkokiu būdu jie tapo nebe akcininkais, gavo kažkokius keistus laiškus.

Paskui kreipėsi į teismÄ , prokuratÅ«rÄ , ekonominę policijÄ . Po akcininkų susirinkimo jie turėjo dar vienÄ susitikimÄ vakare picerijoje „Maxima“ parduotuvėje. Jis ir U. norėjo pakalbėti su   A. F. apie tolimesnį įmonės darbÄ . Dar akcininkų susirinkimo metu jie sutarė, kad tolimesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbas turėtų bÅ«ti vykdomas kolegialiai. Rusėjo 15 dienai pas juos buvo numatytas susitikimas ir dokumentų apiforminimas kolegialiam įmonės valdymui, kur akcininkai kolegialiai priiminėtų sprendimus, o ne pavestų tai daryti vienam direktoriui.

Deja, tas susitikimas neįvyko. Rugsėjo 14 d. vakaro susitikime F. paklausė: „Kaip dalinsimės verslÄ ?“. Ji nenorėjo su jais tęsti verslo. Jį tai labai įskaudino. Bet tai buvo logiÅ¡ka, nes veikė veidrodinė įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konkurentė. Jis su S. buvo prieÅ¡. Klausimas buvo atidėtas rugsėjo 15 d. susitikimui, bet jis neįvyko. Vietoj jo buvo tik jo telefoninis pokalbis su   A. F.. Po kažkiek laiko jie atvažiavo į Vilnių, kai jau buvo paduoti dokumentai Registrų centrui.

Tada iÅ¡ I. K. sužinojo, kad yra nauji įraÅ¡ai registre. Buvo įregistruotos pataisos, kad A. F. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Tada jie kreipėsi į teismÄ . Po to greitai įvyko akcijų pardavimas O. A. ir tada jie kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Apie akcijų pardavimÄ O. A. jis sužinojo tada, kai akcijos jau buvo parduotos. Kredituojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir akcininkų buvo apiforminamos, nes vedama buhalterija.

Tos paskolos sutartys buvo tokioms sumoms, kokio dydžio pirkimus reikėjo daryti, nes jie žinodavo sumas pagal projektus. Konkrečių sumų neprisimena, apie 50 000 – 60 000 dolerių bÅ«davo investuojama į kiekvienÄ konteinerį. Buhalterė paruoÅ¡davo tų dokumentų projektus, juos atsiųsdavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendro elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini)@inbox.lv. Jis buvo pasiekiamas jam, S., A. ir galimai buhalterei. Jam dokumentus siuntė į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini)@inbox.lv arba į jo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini)@inbox.lv.

Jie peržiÅ«rėdavo, atspausdindavo, pasiraÅ¡ydavo ir perduodavo dokumentus F., kuri juos atsiveždavo į Vilnių. Jie buvo perduodami į buhalterijÄ , paskui fiksuodavosi kaip kreditoriniai dokumentai finansinėse instancijose. Tokios paskolos sutartys buvo sudaromos jo ir Svetlanos vardu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo A. F. kaip direktorė. Tokios sutartys buvo sudaromos dviem egzemplioriais, jo ir Svetlanos egzemplioriai buvo laikomi jo ofise, o antras egzempliorius buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje Vilniuje, nes pagal Å¡ias paskolos sutartis buvo pateikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai.

Tos sutartys buvo pagrobtos tiek jo ofise, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Negali pasakyti bendros sumos, kokiÄ jis su S. įnešė į įmonę, nes investicijų buvo daug, sumos – įvairios. F. buvo mokama alga kaip direktorei. IÅ¡ pradžių 500 latų, o paskui, 2010 m. pavasarį, ji sau iÅ¡mokėdavo 600 latų. Jis buvo prieÅ¡, nes įmonė pradėjo dirbti prasčiau, bet tokia alga buvo palikta. A. F. tapo akcininke, nes jis ja pasitikėjo, ji gyveno pas jį namuose 6 metus, buvo laikoma Å¡eimos nare.

Jis yra gavęs keistÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ F. su reikalavimu apmokėti akcijas. Ten buvo nurodyta, kad pagal kažkokius susitarimus dėl akcijų pirkimo-pardavimo jis daugiau nebėra akcininkas. TÄ laiÅ¡kÄ gavo 2010 m. rugsėjo 15 d. Iki tol nėra gavęs tokių laiÅ¡kų. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimÄ jis neprašė A. F. grÄ Å¾inti pinigus. Prašė gražinti jo motinos jai paskolintus 10 000 latų žemės pirkimui. Kiek buvo pasiraÅ¡yta kredito sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo jis neprisimena, tai turėtų bÅ«ti fiksuota buhalterijoje.

Jis nesikreipė į bankroto administratorių, kad bÅ«tų įtrauktas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, nes neturėjo teisės po akcijų pardavimo. Tuo metu jis su S. buvo niekas, nebe akcininkai. Jam žinoma, kad buhalterė D. M. perdavė visÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ A. F.. Nesuprantama, kodėl buhalterė neiÅ¡saugojo elektroniniame pavidale buhalterinių dokumentų projektų. Å iuo momentu nežino, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai.

Palaiko patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame jis ir S. U. praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. F. 201 000 Lt. Reikalavimai reiÅ¡kiami jai. Savo naudai praÅ¡o priteisti 102 000 Lt turtinės žalos. Tokia suma jis įvertino akcijų vertę. Ji paskaičiuota remiantis akcijų kaina, už kuriÄ akcijos buvo parduotos O. A. - 310 000 litų. Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Nuo 2008 m. ji vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta sutartis su direktore A.

F. dėl buhalterinės apskaitos vedimo ir finansinių paslaugų. Direktorė A. F. pateikdavo visus pirminius dokumentus, kuriuos reikėdavo apskaityti, ji atneÅ¡davo juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir tie dokumentai tada bÅ«davo tvarkomi. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo raÅ¡omi. Ji yra ruoÅ¡usi paskolos sutarčių projektus, kuriais bÅ«davo skolinamos sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų buvo pakankamai daug ruoÅ¡iama. Tai darė, nes A.

F. ruošti dokumentus lietuvių kalba sudėtinga. Buvo ir tokių projektų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolina trys akcininkai: K. I., A. F. ir S. U.. Pasirašytų tokių sutarčių ji nematė. Buvo sutartys su originaliais parašais, kad pinigus skolina          A. F.. Kiek sutarčių buvo ji negali konkretizuoti. Jų buvo daug. Vėliau projektus siųsdavo A. F. elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini)@man.lt, jeigu bus susitarta, kad jos būtų pasirašytos. Kitiems bendrovės akcininkams nesiųsdavo, nes neturi jų telefonų, elektroninio pašto adresų.

Savo ruoÅ¡tų projektų pasiraÅ¡ytų nematė. Yra ruoÅ¡usi paskolos sutarčių projektus, kuriose kreditorius yra A. F., o skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių buvo gal dvi. Projektai ruoÅ¡ti 2008 – 2009 m. konkrečių nurodytų sumų negali pasakyti. Tos dvi sutartys buvo atspausdintos, A. F. pasirašė jos akivaizdoje, buvo paruoÅ¡tas įgaliojimas liudytojai pasiraÅ¡yti, kad nebÅ«tų tas pats asmuo su tuo pačiu asmeniu. Ä®galiojimÄ pasirašė direktorė A. F.. Liudytoja atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusę.

Dokumentai pasiraÅ¡yti jos ofise (duomenys neskelbtini). Pagal vienÄ sutartį pinigai buvo įneÅ¡ti į bankÄ užsienio valiuta, pagal banko iÅ¡raÅ¡Ä pinigus įnešė A. F.. Pagal kitÄ sutartį buvo įneÅ¡ti pinigai litais ir buvo įneÅ¡ti grynaisiais pinigais į bendrovės kasÄ . Kasininkas buvo A. F.. Jos perskaičiavo pinigus, iÅ¡rašė kasos pajamų orderį. Visa tai vyko liudytojos akivaizdoje. Pinigai buvo grynieji. Konkrečių sumų negali nurodyti. Bendraujant su direktore A. F. buvo kalba apie tai, kad ji tikisi, kad kiti akcininkai irgi dalyvaus tuose įnaÅ¡uose į įmonę, kad jie prisidės, tuos pinigus jai grÄ Å¾ins.

Todėl A. F. iniciatyva buvo ruošiami tie sutarčių projektai. Pirmiau buvo paruošti paskolų sutarčių projektai, kur kreditore yra nurodoma viena A. F.. Buvo įnešami pinigai. Iš kalbos suprato, kad tai A. F. pinigai. Vėliau A. F. iniciatyva buvo ruošiami paskolų sutarčių projektai, kur kreditoriais įvardijami trys akcininkai. Buvo kalba apie tai, kad jeigu tos sutartys yra pasirašytos, jos turėtų būti pateiktos liudytojai. Ji klausė A. F. dėl to, ši atsakydavo, kad dar nepasikalbėjo, nenuvažiavo, nes jie ne Lietuvoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai. Žodžiu A. užtikrino, kad bus tos sutartys pasiraÅ¡ytos ir pateiktos, todėl deklaracijoje už 2008 m. iÅ¡ pat pradžių buvo nurodyta, kad skolina trys akcininkai. Pateikdama deklaracijÄ liudytoja tokių sutarčių nematė. 2009 m. deklaracija taip pat buvo teikiama. Joje vėl buvo nurodyta, kad kreditoriais yra 3 asmenys. Tokia informacija vėl buvo pateikiama, nes liudytoja pasitikėjo direktorės žodžiu ir nurodymu, kad tie dokumentai bus ir jie bus atvežti. 2009 m. tokios pasiraÅ¡ytos paskolos sutarties liudytoja nematė.

Pirminėse deklaracijose tos pasiraÅ¡ytos sutartys, kur kreditore yra viena A. F., nebuvo pavaizduotos. Liudytoja laukė kitų paskolos sutarčių, bet nesulaukė, todėl patikslino deklaracijÄ pagal tai, kokius dokumentus turėjo. Tai buvo tos sutartys, kurias ji kaip įgaliotas asmuo pasirašė. Liudytoja turėjo sutartis, kurios buvo pasiraÅ¡ytos A. F. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne pagal jas pateikė informacijÄ , nes norėjo sutaupyti sau darbo. Tuo labiau, kad turėjo žodinį direktorės patikinimÄ , kad tos kitos sutartys bus.

Todėl buvo nurodyta tokia informacija deklaracijose. Patikslinimas buvo paruoÅ¡tas anksčiau, bet ji vis dar laukė. Ji klausė A. F., kur sutartys. Ji sakė: „Tuoj, tuoj, tuoj“, „Ne Å¡iandien, rytoj, kitÄ mėnesį“, „AÅ¡ pakalbėsiu“, „AÅ¡ susitarsiu“. Nepamena, ar pranešė A. F., kad tikslins deklaracijÄ . Tikslios datos nepamena, galėjo bÅ«ti, kad deklaracija patikslinta 2010 m. rugsėjo    22 d. IÅ¡ kalbos su F. suprato, jog Å¡i paskolindama bendrovei tam tikrÄ sumÄ tikisi, kad tokia situacija laikina, kad visi trys akcininkai dalyvaus, grÄ Å¾ins jai savo dalis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Vienu metu atvažiavo direktorė A. F. ir paprašė juos visus laikinai paimti. Tai buvo 2010 m. rugsėjo pabaiga – spalio pradžia. Visi dokumentai (pirminiai, sÄ skaitos, banko dokumentai, kasos, darbo užmokesčio, dvi paskolos sutartys) buvo perduoti, sudarytas perdavimo aktas, F. pasirašė, kad juos gavo. GrÄ Å¾inimo data nebuvo sutarta. Dokumentai nebuvo grÄ Å¾inti.

Vėliau Å¡ių dokumentų pareikalavo antstolė. Liudytoja apie tai informavo A. F. praÅ¡ymu grÄ Å¾inti dokumentus, tačiau jų negavo. Spalio 8 d. buvo nutraukta buhalterinės apskaitos sutartis. Kad yra trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, turėjo bÅ«ti nustatoma ir bendrovės steigimo dokumentuose. Ji nedalyvavo steigiant įmonę, bet buvo susitikusi su           A. F., K. I. ir S. U., kurie informavo jÄ , jog ruoÅ¡iasi steigti įmonę.

Ji paliko kontaktinius duomenis. 2008 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartyje Nr. 01, kurioje A. F. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta 104 230 JAV dolerių suma buvo užfiksuota patikslintoje deklaracijoje mokesčių inspekcijai. Ta suma buvo nurodyta jÄ konvertuojant į litus pagal kursÄ . Gali bÅ«ti, kad ten klaida įsivėlė, kad ne 2010 m. balandžio 22 d., o 2010 m. rugsėjo 22 d., nes ji tÄ deklaracijÄ buvo paruoÅ¡usi žymiai anksčiau, bet vis dar laukė. Deklaracija yra teikiama litais.

Mano, kad nurodyta 164 394 litų suma yra teisinga. Buhalterinėje praktikoje dažni atvejai, kai nematant dokumentų pildomi buhalteriniai dokumentai, nes dokumentai vėluoja. 2010 m. jai yra skambinęs vyras, kuris prisistatė kaip K. I., ir prašė pateikti visus buhalterinius dokumentus. Jų atiduoti be direktorės žinios ji negalėjo, tad ji siÅ«lė susitikti, bet vyras nebeperskambino. Jai yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Auditas“ atliko auditÄ už 2008 m., 2009 m. ir berods už dalį 2010 m.

Ji nebuvo informuota, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kad reikia atleisti iÅ¡ darbo A. F., kad reikia priimti naujÄ direktorių. A. F. nėra jai davusi nurodymų nuimti pinigus iÅ¡ banko, iÅ¡valyti sÄ skaitÄ , parduoti prekybos automatus, iÅ¡valyti įmonės turtÄ . Jei už 2008 m. tam tikra suma nebuvo deklaruota, tai vadinasi ji padarė klaidÄ skaičiuodama. Su A. F. nebuvo kalbos, iÅ¡ kur yra į bendrovės kasÄ Ä¯neÅ¡ami pinigai. Liudytoja yra tvarkiusi apskaitÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Å ios bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ identiÅ¡ka negalima pavadinti, tai skirtingos įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikant ryÅ¡ius, tvarkant buhalterijÄ buvo direktorius R. F.. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pelno, nes neprisimena. Liudytojas O. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. F. pažįsta nuo 2010 m. rugpjūčio. Susipažino advokatų kontoroje, po to Å¡iek tiek bendravo. 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje A.

F. užsiminė, kad parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima aparatais, ieško pirkėjų. Jis pasakė, kad paieškos. Vėliau sutarė, kad jis gali nupirkti ir per kažkiek laiko atiduoti pinigus. A. F. sutiko. Jis nežino, kodėl F. norėjo parduoti įmonę, apie tai jie nekalbėjo. Kadangi pirkti bendrovę reikėjo iš jos, tai jis suprato, kad ji turi 100 proc. bendrovės akcijų. Tai suprato iš bendravimo, iš kalbų. Po to, prieš sandorius, jis žiūrėjo ir įmonės dokumentus, berods 2009 m. balansus, ataskaitas, kad įvertinti, kiek realiai ji turi turto.

Iš dokumentų matė, kad įmonė veikia pelningai, nors skolų turėjo. Kadangi iš jo nebuvo reikalaujama grynųjų pinigų, tai jis audito neužsakinėjo, smulkiau nesigilino. Jei neklysta, jam buvo pateikti dokumentai, iš kurių matėsi, kad A. F. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, nes jam įtarimų, kad ji nėra vienintelė akcininkė, tikrai nebuvo. Neatsimena, koks dokumentas buvo pateiktas ir ar apskritai buvo pateiktas, bet minėtų įtarimų jam nekilo.

PeržiÅ«rėti dokumentus jie buvo susitikę kelis kartus: jo biure, kavinėje. Tai buvo savaitė prieÅ¡ pirkimÄ . F. pasakė, už kokiÄ kainÄ nori parduoti akcijas. Jis sutiko. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė advokatų kontoroje J. Basanavičiaus gatvėje 2010 m. rugsėjo 22 d. Buvo nuspręsta, kad jis perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieÅ¡ko pirkėjo. Per metus jis turėjo F. sumokėti pinigus arba ta sutartis tiesiog bus anuliuojama, akcijos perraÅ¡omos A.. Toks variantas buvo pasiÅ«lytas todėl, kad tai dienai jis tokia pinigų suma nedisponavo.

PasiÅ«lymas, kad be grynųjų pinigų, buvo jo iniciatyva. F. tiko toks variantas, nesakė kodėl. Suprato, kad ji yra Latvijos pilietė, nelabai žinojo, kam parduoti. Jis pasakė, kad turi pažinčių, draugų ir greičiau suras pirkėjÄ nei ji. IeÅ¡koti pirkėjo jam neteko, savaitės bėgyje atsirado žmogus, vardu D., pavardės neatsimena. Kaip suprato - tai A. F. pažįstamas. D. pasiÅ«lė perpirkti iÅ¡ liudytojo akcijas. Jie sutarė, kad D. pirks už 310 000 litų: 10 000 litų lieka liudytojui, o visÄ kitÄ sumoka D..

Jie pasirašė preliminariÄ sutartį, liudytojas gavo 10 000 litų. Toliau pasirašė triÅ¡alę sutartį tarp jo, A. F. ir to D., kad D. dabar F. skolingas tuos pinigus už akcijas, o ne O. A.. Jis nežino, ar buvo atsiskaityta. Vėliau iÅ¡ advokato sužinojo, kad prasidėjo teismo procesas. D. akcijomis susidomėjo tada, kai liudytojas jau buvo pasirašęs jų pirkimo sutartį. Buvo kalbų, kad reiktų tiesiog perraÅ¡yti jam tas akcijas, bet liudytojas sakė, kad jam vis tiek reikia iÅ¡ to kažkÄ gauti.

Bendraujant su F. dėl akcijų pirkimo ji minėjo, kad yra paskolinusi pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumos nepamena. Kai jis nusipirko iÅ¡ A. F. akcijas, buvo tartasi, kad pas jÄ lieka įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nes ji lieka direktore. O tada, kai atsiras pirkėjas, bus kalbama toliau. Liudytojo įmonės veikla nedomino. Kai D. nupirko akcijas, jie su juo jau buvo aptarę, kad D. turės perimti visus įmonės dokumentus. Liudytojas pats iÅ¡ A. F. dokumentų neperėmė.

Kaip supranta, juos paskui perėmė D., nes buvo kalba, kad jis bus direktorius. Liudytojas akcijas pardavė 2010 m. spalio pradžioje. Iki jų pardavimo direktore buvo A. F.. Po akcijų pardavimo D. parašė raÅ¡tÄ skirti jį direktoriumi. Kalbant su F. dėl akcijų pardavimo nebuvo kalbos, kad ji tai nori padaryti skubiai. Ikiteisminio tyrimo metu yra klaidingai nurodomas D. vardas, kartais raÅ¡oma „D.“. Preliminari akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su D. buvo pasiraÅ¡yta rugsėjo mėn., kai liudytojas įkeitė hipotekai, kažkur savaitės bėgyje po to, kai jis pasirašė su F. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį rugsėjo 22 d.

D. pasisiÅ«lė nupirkti tas akcijas. IÅ¡eina, kad jis žinojo, kad liudytojas nusipirko akcijas iÅ¡ F.. Å i situacija jam pasirodė keista, apie tai su F. nekalbėjo. PasiraÅ¡ant sutartį tarp jo ir D. A. nedalyvavo. Ji įstojo galutiniame susitarime. Pinigų O. A. A. F. nemokėjo. Jis suprato, kad A. F. tikslas buvo parduoti akcijas, dėl įmonės veiklos vykdymo toliau kalbos nebuvo. Spalio mėnesį F. jam yra pateikusi reikalavimus grÄ Å¾inti įmonei suteiktÄ paskolÄ , sumos nepamena, jis yra gavęs praneÅ¡imus.

Jie jį nustebino, nes pasiraÅ¡ant sutartį jie nekalbėjo apie tai, kad paskolÄ reikės grÄ Å¾inti, tačiau su F. apie tuos praneÅ¡imus nekalbėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto liudytojas nebuvo apžiÅ«rėjęs. Jo akcijos buvo areÅ¡tuotos. Kiek suprato, civilinėje byloje sandoriai su F. buvo anuliuoti, akcijos gražintos kitiems akcininkams. Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2008 metais jo pažįstami A. F., K. I. ir S. U. kreipėsi į jį praÅ¡ydami padėti įregistruoti Vilniuje įmonę.

Jis surado juridinę įmonę tam, kad galima bÅ«tų atidaryti UAB. Kažkur 2008 m. balandžio mėnesį jie visi susitiko Vilniuje ir prasidėjo įmonės steigimo procedÅ«ra. Nuo to momento visas iÅ¡laidas apmokėjo A. F. savais pinigais, tai yra juridines paslaugas, banko sÄ skaitos atidarymÄ , įmonės įstatinio kapitalo įmokėjimÄ , notaro paslaugas. Jis visÄ laikÄ buvo su ja kaip vertėjas. Ä®monės įkÅ«rimo metu K. I. ir S. U. neturėjo pinigų, buvo susitarta, kad per kažkurį laikÄ jie A.

F. atlygins įmonės įkÅ«rimo iÅ¡laidas, proporcingai jų dalims įmonės kapitale. Tokį pokalbį tarp jų jis girdėjo prie notarų kontoros 2008 m. balandį kai buvo registruojami įstatai. Ä®monėje buvo trys akcininkai, nes A. jais pasitikėjo. 2008 m. vasarÄ iÅ¡ jų pusės jokių lėšų įmokėjimų nebuvo, jie pasiteisindami įvairiomis dingstimis negalėjo A. F. atlyginti savo dalių, skirtų įmokėti formuojant įmonės įstatinį kapitalÄ , kitų įmonės įkÅ«rimo iÅ¡laidų, už kurias sumokėjo A.

F.. 2008 m. spalio mėnesį A. F. paskolino pinigus ir įmonė pradėjo veikti. Jie atvažiavo į Vilnių. Jis padėjo jai iÅ¡sinuomoti sandėlių patalpas, bÅ«stÄ . Visas Å¡itas iÅ¡laidas A. F. apmokėjo arba pati, arba duodavo pinigų jam ir apmokėjimus atlikinėjo jis. 2008 m. gruodžio mėn. įmonė pradėjo veikti, A. F. pradėjo dirbti Vilniuje, tos įmonės direktorės pareigose. Jam žinoma, kad nei tuo momentu, nei vėliau, nei S., nei K. negrÄ Å¾ino A. savo dalies pinigų, jos iÅ¡liestų įkuriant tÄ Ä¯monę.

Jis girdėjo, kad A. jų prašė, kad grÄ Å¾intų tuos pinigus, bet nieko, iÅ¡skyrus pažadus, nesulaukė. 2010 m. jis su A. susipyko, nes turėjo bendrų reikalų, kurie nenusisekė. Tada tarp jų buvo labai blogi santykiai. Kažkur 2010 m. rugpjÅ«tį jis Rygoje atsitiktinai susitiko su K.. Jie iÅ¡sikalbėjo. Liudytojas pasakė, kad yra susipykęs su A.. Tada K. pasakė, kad ji bloga, kad juos apgavo, kad gal ji pinigus kažkur slepia, galbÅ«t įkÅ«rė dar kažkokiÄ Ä¯monę. Liudytojas buvo supykęs ir tuo patikėjo.

Gal po dviejų savaičių jis vėl sutiko K.. Jie kalbėjo apie tÄ patį. K. pasakė, kad nori rasti bÅ«dÄ nubausti A.. Jis pradėjo klausinėti, ar liudytojas turi Vilniuje ar Lietuvoje pažįstamų kriminalinėse struktÅ«rose. LiudytojÄ tai iÅ¡gÄ sdino, jis pasiÅ«lė tai iÅ¡spręsti įstatymų nustatyta tvarka, kreipiantis į teisininkus, kuriuos pasisiÅ«lė rasti. Rado tris advokatus. K. pasirinko I. K.. Kai jie susitiko, I. ir U. pasakojo advokatei savo versijÄ , kad A. juos tariamai apgavo.

Toliau su teisininke K. I. ir           S. U. kontaktavo savarankiÅ¡kai. Kažkur 2010 m. rusėjo mėnesio viduryje jie su juo susitiko Rygoje ir pasakoti, kad jiems pavyko „suvaidinti spektaklį“ su advokatės pagalba, kad jie privertė A. pasiraÅ¡yti susirinkimo protokolÄ , kuriuo ji buvo atleidžiama iÅ¡ įmonės direktorės pareigų. Jie galvojo, kad tai vienintelis bÅ«das A. paÅ¡alinti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. Tai liudytojÄ nustebino.

Jis nusprendė likti su K., kad matyti, kas vyksta. Liudytojas rado senÄ A. F. įgaliojimÄ , žinojo, kad jis negaliojantis. K. Å¡ito nežinojo. PasiÅ«lė K. bendradarbiauti. K. pradėjo važinėti į prekybos vietas ir pasakoti, kad A. F. neadekvati, kad ji juos apgaudinėja, norėjo perraÅ¡yti nuomos sutartis jam priklausančios įmonės vardu. Jam tai nepavyko. K. davė nurodymÄ I. K. ir ji pradėjo siųsti elektroninius laiÅ¡kus prekybos vietoms, kad yra užvesta baudžiamoji byla, kad su A. nereikia bendradarbiauti.

Sustabdyti K. jau buvo neįmanoma. Jis pradėjo girtis, kad nori bet kokiu bÅ«du įrodyti, kad A. juos apgavo ir, kad jis nori tÄ Ä¯monę kažkur per du mėnesius perregistruoti sau. Dėl to buvo suraÅ¡ytas ir pateiktas raÅ¡tas prokuratÅ«rai tam, kad gauti raÅ¡tÄ apie pradėtÄ prieÅ¡ A. F. baudžiamÄ jÄ bylÄ . Jie iÅ¡ karto pradėjo ieÅ¡koti galimybių užvaldyti įmonę. Buvo surastas teismo antstolis, kad pagal teismo sprendimÄ bÅ«tų paskirtas įmonės administravimas. Administratorius turėjo bÅ«ti parankus, kad bÅ«tų galima lengviau valdyti.

K. susitarė su administratoriumi, kad Å¡is tik pasiraÅ¡inės dokumentus, o visus likusius reikalus K. tvarkys pats. K. su liudytojo dalyvavimu pradėjo slėpti tuos aparatus, kad inkasuoti, nuimti kasÄ . Paskui specialiai nuėmė nuomÄ pastatams, atvežė skaičiavimo maÅ¡inas. Buvo pasamdytas finansų direktorius, kuris turėjo padėti su dokumentais. Tai buvo R. P.. IÅ¡ pradžių buvo bandymas padidinti įmonės kasÄ , kad parodyti, jog A. F. nuslėpdavo įmonės pajamas nuo akcininkų ir valstybės. Buvo surasti visi darbuotojai.

Kiekvienam darbuotojui pasakė, kad jie gali užsiraÅ¡yti tokį darbo užmokestį, kokį jie nori, ir jis bus iÅ¡mokamas. K. tada galėtų parodyti, kad tariamai A. F. mokėjo darbuotojams darbo užmokestį „vokeliuose“ ir slėpė kažkokias pajamas. IÅ¡ pradžių iÅ¡ Rygos buvo atvežami grynieji pinigai ir dedami į kasÄ . Jis pats yra vežęs iÅ¡ Rygos K. duotus 100 000 dolerių grynais. Juos atidavė R. P., kuris iÅ¡keitė į litus, įnešė į kasÄ . Tai buvo 2010 m. vasario mėn. Paskui K. nusprendė, kad nereikia vežti pinigų iÅ¡ Rygos, galima keisti iÅ¡ sÄ skaitų, vis tiek administratorius pasiraÅ¡inės tuos dokumentus, kuriuos reikia.

Ä®monės sumas jie rašė paprasčiausiai iÅ¡ galvos. Pirmuosius buhalterinius dokumentus pasirašė liudytojas. Kai pamatė, kad vyksta apgavystė įmonės kasoje, jis atsisakė pasiraÅ¡inėti tuos dokumentus, nes tuo metu jis savo noru įsiprašė bÅ«ti įmonės direktoriumi, kad galėtų matyti, kas joje vyksta. Po kažkurio laiko jis pradėjo kalbinti K., kad tai ginčai tarp akcininkų ir jiems reikia kažkaip susitikti, nes negalima Å¡itaip elgtis. Juo labiau, kad A. F. visÄ laikÄ skambino K., bandė su juo susitikti, pakalbėti per advokatus, bet K. visÄ laikÄ bėgdavo, bandydavo iÅ¡vengti susitikimo ir pokalbio su A..

K. nebuvo suinteresuotas konfliktų iÅ¡sprendimu, jis sau iÅ¡sikėlė galutinį tikslÄ atimti tÄ turtÄ , atimti įmonę bet kokiu bÅ«du. Kada S. ir K. pajautė, kad viskas einasi ne taip, kaip jie sugalvojo, jie pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip tai pagreitinti. Tada atsirado advokatas A. S., nes jis turėjo gerus ryÅ¡ius su prokuratÅ«ra, kriminalinėmis struktÅ«romis. Jis už užmokestį sutiko pagreitinti procesÄ . A. S. suorganizavo susitikimÄ Ekonominėje policijoje su skyriaus virÅ¡ininke P..

Buvo liudytojas, S. ir K.. P. paaiÅ¡kino, kad buvo skambutis iÅ¡ vadovybės, kad ji juos priimtų, iÅ¡klausytų ir padėtų suorganizuoti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Ji iÅ¡siklausinėjo viskÄ , ko K. norėtų, kur geriau nekreipti dėmesio. Ir nuo to momento Ekonominėje policijoje buvo užvesta baudžiamoji byla. A. F. taip pat pradėjo gintis, ji gynė turtÄ , kuris jai priklausė. K. taip greitai atimti tos įmonės neišėjo ir kažkur 2011 m. sausio mėnesį K. užsitikrino pagalbÄ , iÅ¡ Rygos atvažiavo kriminalinis autoritetas J.

R. ir jis pradėjo užsiimti visais tos įmonės reikalais, kad su savo ryÅ¡iais greitai atimti tÄ Ä¯monę. Paraleliai vyko procesas, kad tÄ turtÄ perraÅ¡yti. K. apiformino vienÄ iÅ¡ darbuotojų, finansų direktorių R. P. kaip naujos įmonės įkÅ«rėjÄ ir sukÅ«rė naujÄ Ä¯monę. Liudytojui tai nepatiko, nes tai neteisinga, nesÄ Å¾ininga. Jis bandė atkalbėti K., kad jis elgtųsi normaliai. K. pasakė, kad jį domina turtas ir bet kokiu bÅ«du paÅ¡alinti iÅ¡ įmonės A. F., o dar geriau - pasodinti į kalėjimÄ .

Ta pačia tema bandė kalbėtis ir su U.. Jos irgi tai nedomino. JÄ domino pinigai, domino atimti turtÄ . Nuo tada K. ir Svetlanos jis daugiau nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010 m. spalio 28 d. direktoriumi, jį paskyrė administratorius. Tai buvo po akcijų pardavimo. IÅ¡ K. ir Svetlanos pusės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ pinigų visiÅ¡kai nebuvo investuota. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad S. ir K. stengėsi sunaikinti įmonę, į kuriÄ tariamai įdėjo pinigus.

Be to, 2010 m. spalio mėn. I. K. kabinete jam buvo parodyti du pakvitavimai, kuriuose jau buvo suklastotas jo paraÅ¡as apie tai, kad K. ir U. jam davė pinigus, skirtus padengti įsiskolinimus už įmonę A. F., ir kad jis juos turėjo perduoti A.. Juose buvo nurodyta data – 2008 m. vasara. Sumų nepamena, ji buvo didelė, doleriais. Jam paaiÅ¡kino, kad jeigu jis vengs juos pripažinti, tai tie dokumentai pateks į kriminalines struktÅ«ras ir niekas nesiaiÅ¡kins. Pakvitavimai matyt liko pas K.. Buvo ir kitų dokumentų su suklastotais liudytojo paraÅ¡ais, o bÅ«tent finansinės ataskaitos, apie kÄ jis rašė administratoriui.

Tuo metu, kai jis pradėjo tuo domėtis, atsisakė juos palaikyti, jam ir buvo pateikti tie pakvitavimai, kad pastatyti jį į vietÄ . Jam yra žinoma, kad A. F. prieÅ¡ tai, kai įmonė pradėjo veikti, ėmė kreditÄ . Ir paskui ėmė kreditus, kad galėtų investuoti į įmonę, kad galėtų tÄ Ä¯monę kažkaip iÅ¡laikyti. Ji skolinosi daugiau nei iÅ¡ vieno žmogaus. Tai žino iÅ¡ pokalbių su A., K. ir S.. Iki įmonės įkÅ«rimo ji skolinosi iÅ¡ Andrejaus, vėliau - iÅ¡ savo draugų, nes savų pinigų neturėjo.

Konkrečiau negali pasakyti. Rugsėjo 14 d. susirinkime jis nedalyvavau, apie jį žino iÅ¡ K. ir Svetlanos žodžių. Jie džiaugėsi, kad A. apgavo, privertė jÄ pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ dokumentÄ , kuriuo ji buvo atleidžiama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. A. F. priimant sprendimÄ dėl jos kaip vienintelės įmonės akcininkės buvimo jis nedalyvavo. Visi įmonės finansiniai dokumentai neliko pas F.. 2010 m. rugsėjį kai teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas administratorius, bendrovė pateko K. kontrolėn. Jis viskÄ tvarkė.

Liudytojas nėra matęs paskolos sutarties, kuria              A. F., S. U. ar K. I. skolintų pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“.UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis sudaryta 2008 m. sausio 23 d. Joje nurodyta, kad bendrovės steigėjai - A. F., K. I., S. U.. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 nematerialiųjų paprastųjųs vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Vienos akcijos emisijos kaina – 100 Lt. Šios steigimo sutarties V skirsnio 11-17 punktais aptarta, kad bendrovės steigėjai turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininkais; bendrovės steigimo aktas yra ir akcijų pasirašymo sutartis; bendrovės steigėja A.

F. įsigyja 33 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3300 Lt; bendrovės steigėjas K. I. įsigyja 34 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3400 Lt; bendrovės steigėja S. U. įsigyja 33 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3300 Lt; akcijos apmokamos pinigais į bendrovės kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos; balsavimo teisę turi tik pilnai apmokėta akcija.

Kiekviena 100 Lt nominalios vertės akcija suteikia vienÄ balsÄ visuotiniam akcininkų susirinkime. Sutarties IX skirsnyje aptarta, kad A. F. įgaliojama atidaryti kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ viename iÅ¡ LR įregistruotų bankų įstatiniam kapitalui formuoti, tame tarpe pasiraÅ¡yti banko sÄ skaitos sutartį bei atlikti kitus su Å¡iuo pavedimu susijusius veiksmus (t. 2, b. l. 20-22).UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, pasiraÅ¡yti trijų steigėjų A. F., S. U. ir K. I. 2008 m. balandžio 3 d., juridinių asmenų registre įregistruoti 2008 m. balandžio 10 d.

Ä®statų VI ir VII skyriuose reglamentuota atitinkamai visuotinio akcininkų susirinkimo bei bendrovės vadovo kompetencija (t. 2, b. l. 142-151). 2008-04-03 praÅ¡ymu registruoti juridinių asmenų registre, pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, JAR tvarkytojo praneÅ¡imÄ apie laikinÄ pavadinimo įtraukimÄ bei 2008-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens, t.y. A. F., turinčios teisę sudaryti sandorius, paraÅ¡o pavyzdį (forma JAR-PP), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-10 įregistruota juridinių asmenų registre, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 2, b. l. 13-19, 23-42).UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2010 m. rugsėjo 14 d., 14.00 val., Vilniuje, adresu Vytenio g. 9/25, protokole Nr. 2010-01 nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 3 akcininkai, turintys 100 balsų, kas sudaro 100 proc. bendro balsų skaičiaus, susirinkime be teisės balsuoti taip pat dalyvavo advokatė I.

K.. Svarstyti 4 klausimai:

1) bendrovės vadovo A. F. atÅ¡aukimas iÅ¡ užimamų pareigų. Balsavo „už“ – 67 balsų, „prieš“ – 33 balsų, „susilaikė“ – 0 balsų. Nutarta: atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ A. F. iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų;

2) S. U. paskyrimas bendrovės vadovu. Balsavo „už“ -100 balsų. Nutarta: paskirti bendrovės vadovu S. U.;

3) įgaliojimų suteikimas K. I. sudaryti darbo sutartį su S. U.. Balsavo „už“ – 100 balsų. Nutarta: sutekti įgaliojimus K. I. sudaryti darbo sutartį su S. U.;

4) įgaliojimų suteikimas I. K. įregistruoti valdymo organo pakeitimÄ ir naujus duomenis juridinių asmenų registre. Balsavo „už“ – 100 balsų. Nutarta: suteikti įgaliojimu I. K. įregistruoti valdymo organo pakeitimÄ ir naujus duomenis juridinių asmenų registre, pasiraÅ¡yti visus juridinių asmenų registravimui teikiamus su Å¡iuo pavedimu susijusius dokumentus. Prie protokolo pridėtas susirinkime dalyvavusių akcininkų registracijos sÄ raÅ¡as: A. F. – turimų akcijų skaičius 33, K.

I. – turimų akcijų skaičius 34, S. U. – turimų akcijų skaičius – 33, su sÄ raÅ¡e nurodytų asmenų paraÅ¡ais. Minėtas protokolas ir sÄ raÅ¡as suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti lietuvių ir rusų kalbomis (t. 2, b. l. 50-56). 2010-09-15 praÅ¡ymu Nr. 1878204, adresuotu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimo, prie praÅ¡ymo pridedant visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ ir kitus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2010-09-20 įregistruota S. U. (t. 2, b. l. 43-56).2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendime nurodoma, kad A.

F., 100 prc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) savininkė, nusprendžia atleisti S. U. (a.k. 282469-12638) iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2010-09-15. Nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore skirti A. F. ir mokėti jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų užmokestį. DokumentÄ pasirašęs asmuo įvardijamas kaip vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkė A. F. (t. 2, b. l. 65). 2010-09-15 praÅ¡ymu Nr. 1880583, adresuotu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimo, prie praÅ¡ymo pridedant dokumentus: 2010-09-15 praÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1), formÄ JAR-AF dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, formÄ JAR-VO-V dėl vienasmenio valdymo organo, 2010-09-15 vienintelio akcininko sprendimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir vienintele akcininke nuo 2010-09-22 įregistruota A.

F.. MinėtÄ praÅ¡ymÄ ir kartu su juo pateiktus dokumentus pasirašęs asmuo įvardijamas kaip A. F. (t. 2, b. l. 57-66).2010-10-05 praÅ¡ymu Nr. 1947182, adresuotu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimo, prie praÅ¡ymo pridedant dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2010-10-08 įregistruotas O. A. (t. 2, b. l. 67-73). 2011-06-15 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3536 (10) nurodyta, kad:1.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2010 rugsėjo 14 d dienÄ , akcininkų registracijos sÄ raÅ¡e esančioje lentelėje, 1-oje eilutėje ties „A. F.“, (duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Akcininko ir jo atstovo paraÅ¡ais“ rusiÅ¡kais raÅ¡menimis „A. F. (duomenys neskelbtini)“, skiltyje rusiÅ¡kais raÅ¡menimis „Podpis“, pasirašė A. F..2. 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime, eilutėje tarp „Vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkė“ ir „A.

F.“, pasirašė A. F..3. 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡yme Nr. 1880583, adresuotame Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, prie „Pastaba: Akcininkas“, eilutėje „(PraÅ¡ymÄ pateikusio asmens vardas, pavardė, paraÅ¡as)“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. F.“ parašė ir greta pasirašė A. F..4. 2010-09-15 praÅ¡ymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) ketvirto lapo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė ir eilutėje „(vardas, pavardė)“ rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA.

F.“ parašė A. F..5. 2010-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡yme Nr. 1947182, adresuotame Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, ties „Pastaba: akcininkas“, eilutėje „(PraÅ¡ymÄ pateikusio asmens vardas, pavardė, paraÅ¡as)“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. F.“ parašė ir greta pasirašė A. F..6. 2010-10-05 juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniuose duomenyse (forma KD-1), eilutėje „(ParaÅ¡as)“, pasirašė ir eilutėje „(Vardas, pavardė)“ rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA.

F." parašė A. F..7. 2010-10-01 praÅ¡ymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), ketvirto lapo eilutėje „(paraÅ¡as)“, pasirašė ir eilutėje „(vardas, pavardė)“ rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. F.“ parašė A. F. (t. 2, b. l. 180-184).IÅ¡ 2010-10-26 sudaryto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad bendrovės turimo turto vertė yra 421 592 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis – 603 895 Lt (t. 4, b. l. 83-85).2010-09-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp A.

F. ir O. A., pastarajam A. F. pardavė 100 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Sutarties 2.1 punkte nurodyta akcijų bendra kaina – 300 000 Lt, o 2.2 punkte numatyta, kad Å¡alys susitaria, kad sutarties 2.1 kaina sumokama pardavėjui ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 1 d., sutarties 2.4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į visas akcijas pirkėjui pereina nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento. Sutarties 3.1.1 punkte nurodyta, kad kiekviena Å¡alis turi visus įgaliojimus ir teisę parduoti/pirkti akcijas ir sudaryti bei pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį bei atlikti visus joje numatytus sandorius.

Sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad visos parduodamos akcijos yra tinkamai išleistos, pilnai apmokėtos ir priklauso pardavėjui bei nėra suvaržytos jokių įkeitimų, prievolių užtikrinimų, areštų, apsunkinimų, opcionų ar kitokių įsipareigojimų (t. 4, b. l. 7-8). 2010-09-24 preliminaria akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp O. A. ir D. J., O. A. įsipareigojo parduoti D. J., o pastarasis nupirkti 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, akcijų kaina – 310 000 Lt (t. 4, b. l. 11-12).Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėjimo, sudaryto 2010 m. spalio 8 d. tarp O.

A., D. J. ir A. F., O. A. perleido A. F. reikalavimo teisę į D. J. 150 000 Lt skolos, kylančios iš 2010-09-24 preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. A. F. patvirtino, kad po susitarimo pasirašymo ji nebeturi reikalavimo teisės ir jokių pretenzijų ateityje O. A. dėl 150 000 Lt skolos sumokėjimo pagal 2010-09-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.

1. D. J. patvirtino, kad po susitarimo pasiraÅ¡ymo visÄ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2010-09-24 sudarytos preliminarios akcijų pirkimo pardavimo sutarties, jis privalo sumokėti A. F. (t. 4, b. l. 13). Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008-04-10, įstatinis kapitalas - 10 000 Lt, vardinių paprastųjų akcijų skaičius – 100 vnt., akcijos nominali vertė – 100 Lt.

Bendrovės vadovai: A. F. – paskyrimo (išrinkimo) data 2008-04-03, įgaliojimų pabaigos data 2010-09-14, registruota nuo 2008-04-10 iki 2010-09-20; S. U. - paskyrimo (išrinkimo) data 2010-09-14, įgaliojimų pabaigos data 2010-09-15, registruota nuo 2010-09-20 iki 2010-09-22; A. F. - paskyrimo (išrinkimo) data 2010-09-15, registruota nuo 2010-09-22 iki 2011-03-18. Minėti išrašai taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-03-18 iki 2011-09-28 buvo registruota kaip bankrutuojanti, o nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. yra bankrutavusi (t. 2, b. l. 1-4, t. 4, b. l. 93-99).

A. F. 2010-09-14 raÅ¡tu K. I. nurodė, kad pagal 2008 m. sausio pirkimo pardavimo sutartį ji pardavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 34 akcijas, vienos akcijos kaina yra 100 litų, iÅ¡ viso akcijų vertė yra 3400 litų, kuriuos K. I. turėjo sumokėti kaltinamajai per 12 mėnesių iki 2009 m. sausio. Kadangi K. I. iki Å¡iol su kaltinamÄ ja neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutartis nebetenka juridinės galios (t. 4, b. l. 102, 150).A. F. 2010-09-14 raÅ¡tu S. U. nurodė, kad pagal 2008 m. sausio pirkimo pardavimo sutartį ji pardavė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33 akcijas, vienos akcijos kaina yra 100 litų, iÅ¡ viso akcijų vertė yra 3300 litų, kuriuos S. U. turėjo sumokėti kaltinamajai per 12 mėnesių iki 2009 m. sausio.

Kadangi S. U. iki Å¡iol su kaltinamÄ ja neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutartis nebetenka juridinės galios (t. 4, b. l. 103, 151).IÅ¡ pareiÅ¡kimo gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 23259 matyti, kad įstatinis kapitalas, tai yra 10 000 Lt, buvo įmokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ 2008-04-03, įnešėjas – A. F. (t. 6, b. l. 105). Vilniaus apygardos teismo 2010-10-04 nutartimi areÅ¡tuotos A. F. priklausančios 33 paprastosios vardinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, įpareigojant VÄ® „Registrų centras“ padaryti įraÅ¡Ä juridinių asmenų registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimÄ ; taip pat uždrausta A.

F. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti bet kokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto perleidimo, paskolų gavimo ar grÄ Å¾inimo, laidavimo, garantavimo ir kitokius sandorius, iÅ¡skyrus einamuosius mokėjimus tiekėjams ir atsiskaitymÄ su darbuotojais ir valstybės biudžetais (t. 3, b. l. 17-20).Vilniaus apygardos teismo 2010-10-25 nutartimi areÅ¡tuotos visos O. A. vardu registruotos paprastosios vardinės nematerialios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, įpareigojant VÄ® „Registrų centras“ padaryti įraÅ¡Ä juridinių asmenų registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimÄ ; areÅ¡tuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitose banke esančios lėšos ir visos bendrovei priklausančios materialinės vertybės; uždrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovautis 2010-09-15 vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo A.

F. paskirta bendrovės direktore, pavesta vykdyti Å¡ias funkcijas administratoriui, skirtas visiÅ¡kas turto administravimas, administratoriumi paskirtas UAB „Projektų vertinimo biuras“ (t. 3, b. l. 21-23). Apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio 26 d. balanse parodytas nuosavas kapitalas yra neigiamas. Turtas suformuotas iÅ¡ skolintų lėšų. Balanse parodyto įmonės turto nepakanka įsipareigojimams padengti (t. 7., b. l. 193-195).Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie iÅ¡ dalies patvirtina A.

F. pareikÅ¡tus kaltinimus.Kaltinamoji A. F. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kuriais iÅ¡ esmės patvirtino didžiÄ jÄ dalį kaltinamajame akte nurodytų jai inkriminuotos veikos objektyviųjų faktinių aplinkybių. Ji pripažino, kad iÅ¡ tiesų 2010 m. rugsėjo 15 d. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad ji yra vienintelė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡Ä¯ sprendimÄ ir kitus dokumentus pateikė juridinių asmenų registrui.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. A. pardavė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 300 000 Lt. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent rašytiniai dokumentai: 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriame nurodyta, kad A. F. yra vienintelė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, kad ji nusprendžia nuo 2010-09-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų atleisti S. U. ir į direktorės pareigas paskirti save; 2010-09-15 JAR-1 Prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, taip pat šio prašymo JAR-AF, JAR-VO-V blankai, kuriuose yra įrašai apie tai, kad A.

F. yra vienintelė bendrovės akcininkė, vienasmenis valdymo organas; iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ juridinių asmenų registro, iÅ¡ kurio matyti, kad A. F. nuo 2010-09-22 buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir vienintele akcininke; 2011-06-15 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3536 (10), iÅ¡ kurios matyti, kad 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimÄ , 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ Nr. 1880583, 2010-09-15 praÅ¡ymo registruoti juridinių asmenų registre formÄ JAR-1 pasirašė A.

F.;2010-09-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. F. nurodžiusi, kad jai priklauso 100 procentų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jas pardavė O. A. už 300 000 Lt. Kaltinamosios A. F. nurodytas minėtas aplinkybes be raÅ¡ytinių dokumentų patvirtina ir nukentėjusiųjų S. U., K. I., liudytojo O. A. parodymai. Visuma Å¡ių duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad teismas jais rėmėsi nustatydamas objektyviÄ sias veikos faktines aplinkybes.Kaip matyti iÅ¡ kaltinamosios A.

F. paaiÅ¡kinimų, nurodytus savo veiksmus kaltinamoji nevertina kaip nusikalstamus ir kaltės nepripažįsta, nes, jos teigimu, S. U. ir K. I. neapmokėjo savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, tai savo lėšomis už juos padarė kaltinamoji, tik ji viena vėliau investavo į įmonę, todėl ji turėjo pagrindÄ priimti minėtÄ sprendimÄ , kad yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė bei vadovė. Vertindamas Å¡iuos argumentus bei nustatytus kaltinamosios veiksmus teismas atsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus.

Byloje esanti 2008 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai buvo trys asmenys - A. F., K. I. ir S. U.. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 nematerialių paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Vienos akcijos emisijos kaina – 100 Lt. Šios steigimo sutarties 12 punkte nurodyta, kad bendrovės steigimo aktas yra ir akcijų pasirašymo sutartis. Sutarties 13-15 punktuose atitinkamai nurodyta, kad bendrovės steigėja A.

F. įsigyja 33 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3300 Lt; bendrovės steigėjas K. I. įsigyja 34 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3400 Lt; bendrovės steigėja S. U. įsigyja 33 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3300 Lt. Å iÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartį pasirašė visi steigėjai, tame tarpe ir A. F., tad Å¡ios sutarties turinys jai turėjo bÅ«ti žinomas.

Taigi, minėtos sutarties pagrindu kiekvienas iÅ¡ minėtų asmenų tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, įgydami nuosavybėn sutartyje nurodytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų skaičių. Teismas atsižvelgia į minėtos sutarties 16 punktÄ , pagal kurį akcijos apmokamos pinigais į bendrovės kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kimo gryniesiems pinigams įmokėti, įstatinis kapitalas, tai yra 10 000 Lt, buvo įmokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ 2008-04-03, įnešėjas – A.

F. (t. 6, b. l. 105). Kaltinamoji A. F. ir nukentėjusieji S. U., K. I. nurodė skirtingas aplinkybes dėl minėtų akcijų apmokėjimo, o bÅ«tent A. F. teigė, kad visÄ Ä¯statinį kapitalÄ sumokėjo savo lėšomis, tuo tarpu nukentėjusieji tvirtino, kad minėtÄ sumÄ A. F. davė S. U. už jai tenkančias akcijas bei K. I. už jam bei A. F. tenkančias akcijas. Vertindamas Å¡iuos prieÅ¡taravimus teismas, visų pirma, pažymi, kad akcijų įgijimui nuosavybėn aplinkybė, ar jos buvo apmokėtos akcininko nuosavomis piniginėmis lėšomis, ar Å¡iÄ prievolę už akcininkÄ Ä¯vykdė kitas asmuo, esminės reikÅ¡mės neturi.

Akcijų įgijimo nuosavybėn teisinis pagrindas yra bendrovės steigėjų pasiraÅ¡yta steigimo sutartis, o ne akcijų apmokėjimo faktas. Tai yra numatyta tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, tai buvo nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartyje (12 punktas). Akcijų priklausomybės nuosavybės teise neįtakoja ir tos aplinkybės, kas ir kiek investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tolimesnį vystymÄ , nes duomenų, kad buvo didinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas, byloje nėra.

Atsižvelgęs į Å¡iuos argumentus teismas neanalizavo nei minėtų prieÅ¡taravimų tarp kaltinamosios bei nukentėjusiųjų parodymų, nei kitų byloje esančių duomenų dėl piniginių lėšų, kuriomis buvo apmokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas ar kurios buvo investuojamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , priklausomybės, nes Å¡ios aplinkybės esminės reikÅ¡mės bylai neturi. Taigi, A. F., pasiraÅ¡ydama steigimo sutartį, žinojo ir suprato, kad ji bei S. U.

įgijo po 33 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o K. I. – 34 procentus. Tai, kad A. F. tai žinojo ir suprato, patvirtina ir jos paraÅ¡as akcininkų registracijos sÄ raÅ¡e, pridėtame prie 2010-09-14 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriame ji pasirašė bÅ«tent kaip 33 procentų akcijų turėtoja, greta analogiÅ¡kų S. U. ir K. I. parašų, kuriais jie patvirtino esantys atitinkamai 33 ir 34 procentų akcijų savininkais. Byloje esanti 2011-06-15 specialisto iÅ¡vada patvirtina A.

F. paraÅ¡o minėtame dokumente autentiÅ¡kumÄ . Tai, kad pasirašė minėtame dokumente, neneigia ir pati A. F., tÄ patvirtino ir nukentėjusieji. Kaip patvirtino tiek kaltinamoji A. F., tiek ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys bei raÅ¡ytiniai byloje esantys dokumentai, A. F. kartu su kitais dviem akcininkais dalyvavo 2010-09-14 akcininkų susirinkime, jai buvo žinomi ir suprantami jo metu priimti sprendimai, o bÅ«tent sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus perrinkimo ir S. U. paskyrimo direktore.

Žinodama Å¡iÄ aplinkybę, kaip ir tai, kad ji (A. F.) nėra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kaltinamoji, kaip ji pati patvirtino teisiamojo posėdžio metu, parašė S. U. ir K. I. 2010-09-14 raÅ¡tus, juose nurodydama apie neva pagal 2008 m. sausio pirkimo pardavimo sutartį pardavusi jiems atitinkamai 33 ir 34 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, už kurias jie turėjo sumokėti jai per 12 mėnesių iki 2009 m. sausio, kadangi jie su kaltinamÄ ja neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutartis nebetenka juridinės galios.

Tokie A. F. veiksmai akivaizdžiai prieÅ¡taravo tiek paminėtoms teisės normoms, tiek steigimo sutarčiai, ir tai kaltinamajai buvo žinoma ir suprantama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties 17 punktÄ balsavimo teisę turi tik pilnai apmokėta akcija. Kiekviena 100 litų nominalios vertės akcija suteikia vienÄ balsÄ Visuotiniame akcininkų susirinkime. Kaip minėta, A. F. dalyvavo 2010-09-14 susirinkime kartu su kitais akcininkais, jo metu spręstais klausimais balsavo tiek ji pati, tiek ir S. U. bei K.

I., tačiau kaltinamoji dėl Å¡ios nukentėjusiųjų teisės neiÅ¡sakė jokių pastabų, nors, jos teigimu, jie nebuvo apmokėję savo akcijų dalies. Akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys teisės normoms ir steigimo sutarčiai buvo ir tolimesni nustatyti kaltinamosios veiksmai. Ji 2010-09-15 pasirašė jau minėtÄ vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad ji, 100 prc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) savininkė, nusprendžia atleisti S. U. iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2010-09-15; nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore skirti A. F. ir mokėti jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų užmokestį. TÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2010-09-15, A. F. pateikė VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėtus dokumentus: 2010-09-15 praÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1), formÄ JAR-AF dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, formÄ JAR-VO-V dėl vienasmenio valdymo organo, 2010-09-15 vienintelio akcininko sprendimÄ .

Paminėtuose dokumentuose įrašyta informacija, kad A. F. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir vadovė, neatitiko tikrovės. Kaip minėta, šie dokumentai buvo pateikti juridinių asmenų registrui, taip juos panaudojant. Jų pagrindu A. F. nuo 2010-09-22 buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir vienintele akcininke. Taigi, minėtuose dokumentuose pateikta neatitinkanti tikrovės informacija turėjo juridinę reikšmę, jos pagrindu buvo pakeistas esamas teisinis santykis.

Atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurias protokolai ir kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialÅ«s dokumentai. Panaudojusi netikrus dokumentus A. F. suklaidino juridinių asmenų registro tvarkytojÄ ir taip apgaule buvo įregistruota kaip vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė bei direktorė. Atsižvelgus tiek į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, tiek ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20, 37 straipsniuose reglamentuotas visuotinio akcininkų susirinkimo bei bendrovės vadovo kompetencijas spręstina, kad tuo pačiu A.

F. įgijo turtinę teisę, tai yra teisiÅ¡kai įtvirtino savo galimybę valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ . Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-26 balansas patvirtina, kad tuo laikotarpiu minėtai bendrovei priklausė 421 592 Lt vertės turtas. Tai ženkliai virÅ¡ijo 250 MGL sumÄ . Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios bei gynybos argumentus, kartu pažymi, kad A. F. kaltinimas užvaldžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ nėra reiÅ¡kiamas.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be minėto 421 592 Lt vertės turto turėjo ir 603 895 Lt dydžio įsipareigojimų, kÄ patvirtina ir byloje esantis minėtas balansas, tačiau vien Å¡ių įsipareigojimų turėjimas kaltinamosios įgytos turtinės teisės valdyti minėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimÄ turtÄ neapribojo. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinojusi apie bendrovės turimÄ turtÄ ir jo vertę.

Ji teismui nurodė, kad tuo metu bendrovė turėjo 150 000 dolerių vertės turto. Ji taip pat patvirtino, kad bÅ«tent dėl Å¡io turto tarp jos ir O. A. buvo sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Å ioje sutartyje kaltinamoji pasiraÅ¡ydama patvirtino vėlgi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Atkreiptinas dėmesys ir į minėtos sutarties 3.1.1 punktÄ , kuriame nurodyta, kad kiekviena Å¡alis turi visus įgaliojimus ir teisę parduoti/pirkti akcijas ir sudaryti bei pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį bei atlikti visus joje numatytus sandorius.

Sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad visos parduodamos akcijos yra tinkamai iÅ¡leistos, pilnai apmokėtos ir priklauso pardavėjui bei nėra suvaržytos jokių įkeitimų, prievolių užtikrinimų, areÅ¡tų, apsunkinimų, opcionų ar kitokių įsipareigojimų. Kad O. A. ir prieÅ¡ sudarant akcijų pirkimo pardavimo sutartį buvo pateikta minėta tikrovės neatitinkanti informacija patvirtina ir paties O. A. parodymai. Byloje nėra duomenų, kad S. U. ir K. I. kaltinamoji pateikė informacijÄ tiek apie 2010-09-15 jos pačios pasiraÅ¡ytÄ vienintelio akcininko sprendimÄ , tiek apie jos registravimÄ vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir vadove, tiek apie 2010-09-22 su O.

A. sudarytÄ sutartį. Taigi, remdamasis Å¡iais įrodymais bei pateikta argumentacija teismas sprendžia, kad A. F. visus aukščiau nurodytus veiksmus padarė veikdama tiesiogine tyčia, tai yra suprasdama tiek savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, tiek jų padarinius bei siekdama taip veikti. A. F. kaltinamajame akte buvo inkriminuota tai, kad ji nuo 2010-09-22 apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę valdyti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės – 421 592 Lt turtÄ .

IÅ¡ byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2010-10-25 nutarties, kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo momento, matyti, kad minėta A. F. įgyta turtinė teisė buvo pilnai apribota nuo 2010-10-25, nuo minėtos datos skirtas visiÅ¡kas bendrovės turto administravimas, tad kaltinamajame akte inkriminuotos veikos laikotarpis siaurintinas nurodant, kad minėtÄ teisę A. F. turėjo iki 2010 m. spalio 25 d. Tai kaltinamosios teisės padėties neapsunkina. Minėti nustatyti kaltinamosios veiksmai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.A.

F. kaltinamajame akte buvo inkriminuota ir tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01 pagrindu pardavusi O. A. 100 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 300 000 Lt apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ â€“ O. A. priklausantį turtÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neapsunkindamas kaltinamosios teisinės padėties atitinkamai koregavo ir Å¡ias jai inkriminuotas faktines aplinkybes bei jų teisinę kvalifikacijÄ .

Visų pirma teismas pažymi, kad byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis bei kiti įrodymai patvirtina, jog A. F. nuosavybės teise priklausė 33 paprastosios vardinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kuriomis ji turėjo teisę disponuoti savo nuožiÅ«ra. Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumus. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dienÄ buvę jos akcininkai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡ios tvarkos A. F. nesilaikė, tačiau minėtos teisės normos pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas tik civiline teisine prasme. A. F. O. A. parduotos jai priklausančios 33 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, skirtingai nei likusios 67 akcijos, nebuvo jai svetimas turtas, tad Å¡ioje dalyje jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje apraÅ¡yti nusikalstami veiksmai nesant Å¡io nusikaltimo dalyko, todėl inkriminuotos faktinės aplinkybės atitinkamai siaurintinos koreguojant tiek apgaule parduotų akcijų skaičių (procentinė iÅ¡raiÅ¡ka), tiek ir jų kainÄ .

Be to, minėta A. F. inkriminuota veika buvo kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas nurodant, kad A. F. apgaule įgijo didelės vertės O. A. priklausantį turtÄ . Tačiau liudytojas O. A. nurodė, kad žala jam nėra padaryta (tai nulėmė ir jo procesinį statusÄ byloje). Jis teigė, kad sutartyje nurodytų 300 000 Lt jis kaltinamajai nesumokėjo, tokių pinigų ir neturėjo, buvo sutarta, kad jis ieÅ¡kos akcijų pirkėjo, per metus sumokės A. F. minėtus pinigus arba sutartis bus anuliuota, o akcijos perraÅ¡ytos                A.

F.. Liudytojo O. A. parodymus patvirtino ir kaltinamoji A. F., kuri taip pat nurodė, kad sutartyje minimi 300 000 Lt už akcijas jai nebuvo sumokėti, o akcijos vėliau buvo areštuotos. Iš minėtos 2010-09-22 akcijų pirkimo pardavimo sutarties taip pat matyti, kad jos 2.2 punktu šalys susitarė, jog už akcijas sutarta kaina sumokama pardavėjui ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 1 d. Sutarties 2.4 punkte buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į visas akcijas pirkėjui pereina nuo sutarties pasirašymo momento.

Taigi, nors pasiraÅ¡ius minėtÄ sutartį O. A. ir įgijo nuosavybės teisę į 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kas buvo įregistruota ir juridinių asmenų registre, tačiau sutartyje nurodytų 300 000 Lt O. A. 2010-09-22 kaltinamajai nesumokėjo. Byloje esančia 2010-09-24 preliminaria akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp O. A. ir D. J., O. A. įsipareigojo parduoti D. J., o pastarasis nupirkti 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, akcijų kaina – 310 000 Lt (t. 4, b. l. 11-12).

Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėjimo, sudarytu 2010 m. spalio 8 d. tarp O. A., D. J. ir A. F., O. A. perleido A. F. reikalavimo teisę į D. J. 150 000 Lt skolos, kylančios iÅ¡ 2010-09-24 preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties; A. F. patvirtino, kad po susitarimo pasiraÅ¡ymo ji nebeturi reikalavimo teisės ir jokių pretenzijų ateityje O. A. dėl 150 000 Lt skolos sumokėjimo pagal 2010-09-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1; D. J. patvirtino, kad po susitarimo pasiraÅ¡ymo visÄ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2010-09-24 sudarytos preliminarios akcijų pirkimo pardavimo sutarties, jis privalo sumokėti A.

F. (t. 4, b. l. 13), tačiau 2010-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi O. A. vardu registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo areÅ¡tuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sukčiavimas įgyjant svetimÄ turtÄ laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o Å¡is įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra. Taigi, byloje nesant įrodymų, kad A. F. 2010-09-22 apgaule realiai įgijo galimybę valdyti, naudotis ar disponuoti savo nuožiÅ«ra O.

A. priklausančiu didelės vertės turtu, jos veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismas atsižvelgė į gynybos argumentus, kad nukentėjusieji savo pažeistas teises aktyviai gynė ir civilinio proceso tvarka, tačiau Å¡i aplinkybė kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Kaip minėta, A. F. veikė neteisėtai, pasitelkdama apgaulę, nustatyta jos veika atitinka aukščiau paminėtose teisės normose apraÅ¡ytų nusikalstamų veikų požymius, todėl ji ir traukiama baudžiamojon atsakomybėn.Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė du sunkius ir vienÄ nesunkų nusikaltimus.

Nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimai yra baigti, o antras sunkus nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Visais atvejais kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir pagamintų bei panaudotų netikrų dokumentų svarbÄ , į apgaule įgytos turtinės teisės valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto dydį, taip pat į Å¡ios teisės turėjimo santykinai neilgÄ laikotarpį, į pasikėsinto apgaule įgyti O. A. priklausiusio turto dydį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: A. F. yra neteista, byloje nėra jokių duomenų apie jos patraukimÄ administracinėn atsakomybėn. Ji yra Latvijos Respublikos pilietė, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje gyvena nuomojamose patalpose, yra iÅ¡siskyrusi, duomenų apie jos turimus iÅ¡laikytinius nėra, nedirba. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad, teismo vertinimu, A. F. veiksmai buvo sÄ lygoti tarp akcininkų kilusių nesutarimų dėl į bendrovės veiklÄ investuotų lėšų, kas leidžiančia teismui A.

F. asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingÄ visuomenei, o nagrinėjamas veikas daugiau atsitiktinio pobÅ«džio. Å ias aplinkybes teismas vertina kaip iÅ¡imtines, dėl ko kaltinamajai paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kokiÄ numato BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija, tai bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taigi, visuma Å¡ių duomenų, apibÅ«dinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta A.

F. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį, tai yra baudÄ , nustatant jos dydį, artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytam vidurkiui. Už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį, tai yra baudÄ , nustatant jos dydį, mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytas vidurkis.

Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytas vidurkis. Parinkdamas skirtinų baudų konkretų dydį teismas vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktų redakcija, nes vėliau Å¡i teisės norma buvo griežtinama.   Spręsdamas skirtų bausmių subendrinimo klausimÄ teismas atsižvelgė į tai, kad nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkÅ«s nusikaltimai), labai skiriasi savo pavojingumu nuo nustatytos nusikalstoms veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl už juos skirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bendrintinos tarpusavyje apėmimo bÅ«du.

Bendrinant už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas skiriamos bausmės individualizavimui, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis taikytinas dalinio sudėjimo bÅ«das. Galutinę bausmių bendrinimo tvarkÄ teismas parinko vadovaudamasis BK 63 straipsnio 6 dalimi bei įvertinęs nustatytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ .Nukentėjusieji S. U. ir K.

I. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (t. 36, b. l. 181-189), kurį patikslino teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 7, b. l. 28-30). Patikslintame ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti iš A. F. S. U. naudai 99 000 Lt, o K. I. naudai – 102 000 Lt turtinės žalos atlyginimui bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusieji be savo valios prarado turėtas atitinkamai 33 ir 34 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Å iuo metu bendrovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, akcijos yra niekinės vertės, tad restitucija nėra galima. Nukentėjusiems turi bÅ«ti atlyginta prarasto turto vertė, buvusi jo praradimo momentu, taip atlyginant nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Žalos atlyginimo dydį pagrindžia 2010-09-22 sudarytoje akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta akcijų kaina, pagal kuriÄ vienos akcijos kaina yra 3000 Lt. Byloje surinkti aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad nustatytų A. F. nusikalstamų veiksmų padarinyje S. U. ir K.

I. be savo valios neteko nuosavybės teisės į jiems priklausiusias atitinkamai 33 ir 34 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. (t. 7, b. l. 23-27) sprendimu be kita ko yra nuspręsta grÄ Å¾inti K. I. nuosavybėn 34 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas, o S. U. nuosavybėn – 33 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas, tačiau Å¡is sprendimas Å¡iai dienai nėra įsiteisėjęs. Bet net ir tuo atveju, jei minėtas teismo sprendimas ir įsiteisėtų, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad, kaip patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ juridinių asmenų registro, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-03-18 iki 2011-09-28 buvo registruota kaip bankrutuojanti, o nuo   2011 m. rugsėjo 28 d. yra bankrutavusi.

Tai patvirtina, kad Å¡iuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra bevertės. Todėl net ir grÄ Å¾inus jas nukentėjusiųjų nuosavybėn jiems padaryta turtinė žala nebus atlyginta. Esant Å¡iom aplinkybėm baudžiamajame procese nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti minėti reikalavimai yra nagrinėtini. Kadangi nukentėjusiems buvo padaryta turtinė žala, kuri priežastiniu ryÅ¡iu sietina su nustatytais kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, padaryta turtinė žala priteistina iÅ¡ A.

F.. Spręsdamas pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimÄ teismas atsižvelgia į 2010-09-22 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodytÄ parduodamų 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kainÄ â€“ 300 000 Lt (1 akcijos kaina atitinkamai yra 3000 Lt). Viena iÅ¡ Å¡ios sutarties Å¡alių buvo pati kaltinamoji, kuri pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį sutiko su joje nurodyta parduodamų akcijų kaina. Papildomai teismas atsižvelgia ir į liudytojo O. A. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad minėta kaina atitiko bendrovės turimÄ turtÄ bei finansinę padėtį, taip pat į byloje esančiÄ 2010-09-24 preliminariÄ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodoma dar didesnė minėtų akcijų pardavimo kaina (310 000 Lt).

Å ie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiųjų nurodytas reiÅ¡kiamų reikalavimų dydis (S. U. – 99 000 Lt (33 akcijos x 3000 Lt), K. I. –     102 000 Lt (34 akcijos x 3000 Lt)) yra realus ir pagrįstas, todėl Å¡ie reikalavimai tenkintini pilnai.Nukentėjusieji patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat reiÅ¡kia ir reikalavimÄ priteisti iÅ¡ kaltinamosios 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Teisinio pagrindo, kuriuo remiantis yra reiÅ¡kiamas Å¡is reikalavimas, nukentėjusieji nenurodė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Procesines palūkanas reglamentuoja CK 6.37, 6.210 straipsniai, tačiau šios teisės normos taikytinos tik esant sutartinei civilinei atsakomybei.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamajai kyla deliktinė civilinė atsakomybė. JÄ reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje iÅ¡dėstytos normos, kurios palÅ«kanų pagal prievolę atlyginti žalÄ nenumato. Dėl to Å¡is nukentėjusiųjų reikalavimas yra atmestinas. Teismas Å¡ias savo iÅ¡vadas grindė ir esama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2010 ir kitos).  Laikinas A. F. nuosavybės teisių apribojimas, skirtas teismo 2012-03-14 nutartimi, vėliau pratęstas 2012-06-06, 2012-09-14 ir 2012-12-14 nutartimis, paliktinas galioti, nukreipiant civilinio ieÅ¡kinio padengimÄ Ä¯ turtÄ , kuriam taikytas minėtas nuosavybės teisių apribojimas.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeistina, o jam įsiteisėjus – naikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o bÅ«tent prie bylos prijungti dokumentai, nesant atitinkamų praÅ¡ymų juos grÄ Å¾inti, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

A. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 20 MGL, tai yra 2600 (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) Lt dydžio baudÄ . A. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti 100 MGL, tai yra 13 000 (trylikos tÅ«kstančių) Lt dydžio baudÄ . A. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti 70 (septyniasdeÅ¡imties) MGL, tai yra 9 100 Lt dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis bausmes, skirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, subendrinti tarpusavyje iÅ¡ dalies sudedant ir skirti subendrintÄ bausmę – 140 MGL, tai yra 18 200 (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų) Lt dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, skirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , ir A. F. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 140 MGL, tai yra 18 200 (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų) Lt dydžio baudÄ . S. U. ir K. I. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A. F. S. U. naudai 99 000 (devyniasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius) Lt, o K.

I. – 102 000 (Å¡imtÄ du tÅ«kstančius) Lt turtinei žalai atlyginti. ReikalavimÄ dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo priteisimo atmesti.LaikinÄ A. F. nuosavybės teisių apribojimÄ , skirtÄ teismo 2012-03-14 nutartimi, vėliau pratęstÄ 2012-06-06, 2012-09-14 ir 2012-12-14 nutartimis, palikti galioti, nukreipiant civilinio ieÅ¡kinio padengimÄ Ä¯ turtÄ , kuriam taikytas minėtas nuosavybės teisių apribojimas. A. F. skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o bÅ«tent prie bylos prijungtus dokumentus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, esančiÄ AB „Swedbank“, arba sÄ skaitÄ banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   AuÅ¡ra ValinskienėÂ