ce60e0bd-8908-4b48-9844-e22619f66518 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1574-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04223-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. (O. K.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB ,,Norlida” dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. (O. K.) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. (15/5-3) 50U-05147 (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020 m. spalio 23 d. gavo Departamento SprendimÄ , kuriuo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės „Norlida“ (toliau – ir UAB „Norlida“, Bendrovė) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį vadovui buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda.

Pažymi, jog bauda buvo paskirta dėl pareiÅ¡kėjo darbo. Bauda yra sumokėta. PareiÅ¡kėjo teigimu, analogiÅ¡kus Departamento sprendimus gavo ir kiti, iÅ¡ trečiųjų Å¡alių atvykę, Bendrovės darbuotojai, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas ir kiti Bendrovės darbuotojai minėtus leidimus gavo dar iki nubaudžiant Å¡ios Bendrovės direktorių už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. atvykdamas dirbti į LietuvÄ negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimais laikinai gyventi Lietuvoje.

Pažymi, kad Bendrovės vadovas administracine tvarka nubaustas dėl to, kad leido Bendrovėje nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K.. Su Å¡iuo darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimÄ praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau Bendrovė neturėjo Departamento iÅ¡duoto leidimo Baltarusijos Respublikos piliečiui dirbti UAB „Norlida“. Pažymi, kad Bendrovės vadovas D.

V. Å¡io nutarimo neskundė, nes nei nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos. Nurodo, kad UAB „Norlida“ neturi patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų Å¡alių piliečius, todėl 2019 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Norlida“ ir UAB „Megadarbas LT“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. TT-002, kurios pagrindu paslaugos teikėjas UAB „Megadarbas LT“ įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruoÅ¡ti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimÄ .

Å i sutartis buvo pasiraÅ¡yta todėl, kad UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas ir jai reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai. Bendrovė su UAB „Megadarbas LT“ bendravo nuotoliniu bÅ«du, ir iÅ¡ jos gavo tiek dėl pareiÅ¡kėjo, tiek kitų Bendrovėje anksčiau bei vėliau įdarbintų asmenų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių abejonių nekeliančiÄ informacijÄ , patvirtinančiÄ , kad yra gauti visi minėti reikalingi leidimai. Bendrovė, įsitikinusi, kad pareiÅ¡kėjo įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai sutvarkyti, įdarbino jį įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais duomenis perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui.

Iš šių institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal galiojančius atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų, įgyvendinti savo kaip darbdavio pareigas, jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, visi mokesčiai sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės, pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta.

PareiÅ¡kėjas turėjo leidimÄ dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje Bendrovėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, jokiu bÅ«du negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbÄ . Å iuo atveju formalaus reikalavimo nesilaikymas daro didelį poveikį asmenims, visiÅ¡kai nesusijusiems su nusižengimo padarymu. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad skundžiamu Sprendimu nuobauda Bendrovės vadovui paskirta dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, Å¡iuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jam kilo neigiamos pasekmės, nors Ä®statymas nenumato galimybės taikyti tokias poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai (juridinio asmens vadovas ar kitas kolegialus atstovavimo organas), todėl pažeisti teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nagrinėjant administracinės nuobaudos skyrimo bylÄ Bendrovės vadovui nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nutarimas turi tiesioginę įtakÄ .

Nutarimo priėmimas lėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas neteko teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas pažeidžia proporcingumo principÄ keliais aspektais. Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iÅ¡ kurių 53 yra užsieniečiai, atvykę iÅ¡ trečiųjų valstybių. Vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į deficitinių specialybių sÄ raÅ¡Ä , todėl darytina iÅ¡vada, jog panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje asmenims, Å¡iuo metu dirbantiems Bendrovėje, ji greičiausiai neras kitų darbuotojų (vairuotojų) Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kuriems leidimai bus panaikinti.

Dėl Å¡ios priežasties Bendrovė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, (paskolos, lizingo sutartys, iÅ¡perkamosios nuomos sutartys ir kt.), o dėl esamų darbuotojų netekimo nebeiÅ¡galės jų vykdyti. Departamento sprendimai, paremti formalaus nusižengimo padarymu, dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta, lems Bendrovės nemokumÄ , dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2020 m. kovo 19 d. sprendimu buvo iÅ¡duotas tuo pagrindu, jog pareiÅ¡kėjas ketino dirbti UAB „Norlida“. Departamentas nustatė, kad Bendrovės direktorius D. V. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tokiu bÅ«du padarydamas administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam paskirta administracinė nuobauda (1 000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2020 m. rugsėjo 10 d.).

PareiÅ¡kėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, todėl vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu priėmė ginčijamÄ SprendimÄ . Departamentas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo gautas iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl pareiÅ¡kėjas atvykdamas dirbti į LietuvÄ negalėjo tikėtis, kad leidimas jam bus panaikintas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, nepagrįsti.

PaaiÅ¡kina, kad Ä®statyme nėra įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbÄ , gali bÅ«ti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡davimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi. Toks Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų Ä®statymo tikslams, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Tai, kad administracinį teisės nusižengimÄ padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiÅ¡kėjas, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Ä®statymÄ .

Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iÅ¡ jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti Å¡ios normos taikymo sÄ lygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir esant panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali bÅ«ti panaikintas, ar ne.

Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo, atitinkamai Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, todėl ginčijamas Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių. Departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad darbdavio įvykdytas pažeidimas formalus. Pažymi, kad pagal Ä®statymÄ , tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbÄ , gali įdarbinti užsieniečius.

Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiÅ¡kėjas privalėjo žinoti Å¡iuos Ä®statymo reikalavimus ir už jų nesilaikymÄ kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiÅ¡kėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ SprendimÄ . Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Departamento Sprendimu nėra baudžiamas už Bendrovės direktoriaus padarytÄ administracinį nusižengimÄ , ginčijamas Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas.

Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ buvo paskirta ne Bendrovei (darbdaviui), bet Bendrovės vadovui, todėl negali bÅ«ti taikomas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis. Departamentas pažymi, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 str. 1 d.). Å iuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iÅ¡ jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip Å¡is atvejis bÅ«tent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovÄ ) sudaro pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose, todėl pareiÅ¡kėjo minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisinio pagrindo.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, jog Sprendimas prieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Pažymi, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog Departamentas, prieÅ¡ panaikindamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, turėjo pareigÄ nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiÅ¡kai naudingas pareiÅ¡kėjo darbdaviui. Trečiasis suinteresuotas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Atsakovas pažymi, jog Sprendimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Ä®statymo numatytas sÄ lygas ir pagrindÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05147 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo”, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. K. (O. K.) yra Ukrainos pilietis. 2020 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Norlida“, Departamento Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje.

Departamento Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi. 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7511711, galiojantis iki 2022 m. rugsėjo 7 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu UAB „Norlida“ direktorius D. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 1 000 Eur baudÄ .

Minėtas teismas nustatė, jog Bendrovės vadovas, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes žinodamas, kad užsieniečiui (Baltarusijos Respublikos piliečiui) nėra iÅ¡duotas leidimas dirbti Bendrovėje, jį įdarbino ir leido dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Bendrovės vadovas nutarimo neskundė, baudÄ sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. 2020 m. spalio 22 d. Departamentas priėmė sprendimÄ , kuriuo remdamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®statymas (aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ . Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas.

Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka Å¡ias sÄ lygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius dvejus metus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytÄ atvejį;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimÄ , kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio, 1 dalies 19 punkto a papunktis nustato, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiÅ¡kose bylose aiÅ¡kindamas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatÄ , yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali bÅ«ti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, t. y. UAB „Norlita“ vadovÄ pripažinus kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskyrus jam 1 000 Eur baudÄ (TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020; nutarimas įsiteisėjęs). Pareikėjo teigimu, atsakovas Departamentas nepagrįstai ginčijamÄ sprendimÄ grindė Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys), kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iÅ¡ esmė niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu.

Tačiau iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad D. V., bÅ«damas Bendrovės vadovu, nubaustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ , t. y. Bendrovės vadovas veikė ne pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pareiÅ¡kėjas Bendrovėje dirbo teisėtai ir apie jo įdarbinimÄ buvo tinkamai ir laiku praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau Bendrovės vadovui pažeidus teisės aktų imperatyvius reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimÄ , Ä®statymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės kilo ir pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog D. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo turinio akivaizdu, jog D. V. administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilo kaip darbdaviui (tuometiniam Bendrovės vadovui) už nelegaliai dirbantį asmenį. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu kilusiom neigiamom teisinėm pasekmėm neturi įtakos faktas, jog Bendrovės vadovas, kuriam paskirta aukščiau minėta administracinė nuobauda vėliau pasikeitė, todėl ginčijamame Sprendime Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindo nekeičia.

Aplinkybė, jog leidimas pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas dar prieÅ¡ tai, kai Bendrovės vadovas nebuvo baustas už administracinį nusižengimÄ , nepaneigia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo bÅ«tinybės ir nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis ir jo darbdavys neatliko neteisėtų veiksmų, dėl nesutvarkytų dokumentų kalta UAB „Megadarbas LT“.

IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 18 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020 matyti, kad UAB „Norlida“ dirbo Baltarusijos Respublikos pilietis S. K., su juo buvo sudaryta darbo sutartis, apie Å¡io asmens įdarbinimÄ informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, jis turėjo leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį teisę dirbti UAB „Furitas“, o ne UAB „Norlida“. D. V. teismui patvirtino, kad iki galo dokumentai nebuvo sutvarkyti.

Nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Norlida“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raÅ¡tÄ , o likusius dokumentus turėjo paruoÅ¡ti ir pateikti migracijos departamentui UAB „Megadarbas‘, tačiau ji to nepadarė. Teismas konstatavo, kad Baltarusijos pilietis S. K. UAB „Norlida“ pradėjo dirbti turėdamas kitos įmonės leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kad UAB „Norlida“ vadovas D. V., neįsitikinęs, kad dokumentai yra sutvarkyti, iÅ¡siuntė Baltarusijos pilietį S. K.

į komandiruotę, t. y. S. K. realiai pradėjo dirbti UAB „Norlida“, nors nebuvo iÅ¡duotas leidimas S. K. dirbti jų įmonėje. Teismas konstatavo, kad D. V., žinodamas, kad nėra iÅ¡duotas leidimas S. K. dirbti UAB „Norlida“, įdarbino S. K. ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. ir taip pažeidė Ä®statymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ . Taigi, UAB „Norlida“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovÄ D.

V., tai nustatyta įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , yra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečių Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Teismas pažymi, jog tokie teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai visiÅ¡kai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiÅ¡kėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Ä®statymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui.

Jei darbdavys pažeidžia Ä®statymo reikalavimus, pasekmės (Å¡iuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamų argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remiasi savo nuomone, subjektyviu darbdavio sÄ vokos interpretavimu, kuriuos paneigia anksčiau minėtų ginčui aktualių teisės normų sisteminis vertinimas, atitinkantis suformuotÄ nuosekliÄ teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019).

Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobÅ«džio. Kitoks Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimas nepagrįstai suteiktų iÅ¡imtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip Å«kio subjektas pagal Užimtumo įstatymÄ (žr., pvz., 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl Bendrovės vadovo padaryto pažeidimo formalaus pobÅ«džio, paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, pareiÅ¡kėjo neįtraukimo į administracinio nusižengimo nagrinėjimÄ , nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrovės vadovas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, turėjo teisę ANK nustatyta tvarka ir terminais teikti apeliacinį skundÄ , tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Aplinkybės dėl kurių Bendrovės vadovas nutarimo neskundė ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

Pažymėtina, jog taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik tada, jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas teisėtai, nereiÅ¡kia, kad jis turėjo teisėtÄ pagrindÄ (teisėtÄ lÅ«kestį) tikėtis, jog jam iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Ä®statyme įtvirtintais pagrindais negali bÅ«ti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. SÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas, privalo iÅ¡likti visÄ laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡nyko bÅ«tina sÄ lyga iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, todėl leidimas ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimas nevaržo pareiÅ¡kėjo galimybių teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, jeigu jis atitinka Ä®statyme nustatytas sÄ lygas ir pagrindus. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, kad Sprendimas Bendrovei sukelia neigiamas pasekmes, kadangi kyla veiklos sutrikimai, apsunkintas finansinių įsipareigojimų vykdymas, kai dėl vieno formalaus pažeidimo taikomos net kelios itin griežtos sankcijos, nepagrįsti.

Pažymėtina tai, administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatÅ«s, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų. Konstitucinis principas non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas) nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn. Departamento Sprendimas nėra atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas. Be to, leidimo laikinai gyventi panaikinimas nelaikytinas nei pareiÅ¡kėjo, nei Bendrovės nubaudimu.

Tai, kad panaikinus pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje jo darbdavys (Bendrovė) galbÅ«t patirs ar patiria tam tikrus nepatogumus ir apsunkinimus, susijusius su veiklos organizavimo ar finansinių įsipareigojimų vykdymu, yra pačios Bendrovės vadovo administracinio nusižengimo padarymo pasekmė, lėmusi Departamento pareigÄ priimti ginčijamÄ SprendimÄ . Taigi, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiÅ¡kėjas, nelegalaus darbo faktÄ , kuris pasireiÅ¡kė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamÄ LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. (O. K.) skundÄ atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė