ce5fbdbd-bdc7-4508-bd8f-bc7801ebecf4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-632-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00031-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2770-560/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MINERA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „EMILĖ“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais ab initio (liet.

„nuo sudarymo momento“) sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „EMILĖ“ priklausantis turtas ir turtinės teisės: 2013 m. sausio 24 d. sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130004644); 2013 m. sausio 31 d. sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130005892); 2013 m. kovo 21 d. sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014707) ir 2013 m. kovo 21 d. sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014706).IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesÄ antstolio A.

N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437. Nurodė, jog antstolis vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0157/16/01437, kurioje yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio turto, kuris atsakovei UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ buvo įkeistas pirminiu įkeitimu bei antriniu įkeitimu buvo įkeistas atsakovei UAB „MINERA“. Nesustabdžius vykdymo proceso ieÅ¡kovei priklausantis turtas bus realizuotas, todėl net ir esant palankiam teismo sprendimui, t. y. pripažinus ginčijamus hipotekos sandorius negaliojančiais, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas, kadangi galimai neteisėtai įkeistas ir ieÅ¡kovei priklausantis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims.

Tokia situacija reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovė netektų jai teisėtai priklausančio turto ir galimo palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo procesÄ antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 dėl atsakovėms UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ įkeisto turto – negyvenamosios patalpos – gamybinių – komercinių patalpų, esančių Å vitrigailos g. 29, Vilniuje ir žemės sklypo nuomos teisės Vytenio g. 50, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovei UAB „EMILĖ“ pardavimo iÅ¡ varžytynių.Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai ir pagrįsti.

Nustatė, kad antstolis A. N. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bylose dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „EMILĖ“ kreditorių UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ naudai nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ turtÄ . Antstolis jau paskelbė dalies įkeisto turto (patalpų, esančių Å vitrigailos g. 29, Vilniuje ir žemės sklypo nuomos teisės Vytenio g. 50, Vilniuje), pardavimÄ iÅ¡ antrųjų varžytynių, o ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ginčija 2013 m. sausio 24 d. ir 2013 m. sausio 31 d. sutartinės hipotekos sandorius, kuriais atsakovėms buvo įkeistas turtas, kurio atžvilgiu antstolis yra paskelbęs varžytynes.

Teismas sprendė, jog nesustabdžius vykdymo proceso, ieÅ¡kovei priklausantis įkeistas turtas gali bÅ«ti parduotas, todėl galimai patenkinus ieÅ¡kinį, toks teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Esant paskelbtoms dviejų įkeistų objektų pardavimo varžytynėms teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir stabdė vykdymo veiksmus tik dėl objektų, kurių pardavimÄ iÅ¡ varžytynių patvarkymu paskelbė antstolis.Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtskirajame skunde atsakovė UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinį pareiškė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprašė asmuo, neturintis įgalinimų veikti UAB „EMILĖ“ vardu. Nors ieškiniu ginčijami sandoriai, siekiant įrodyti, kad jie buvo sudaryti, neturint UAB „EMILĖ“ akcininko pritarimo, ir, kad sandoriai prieštaravo įmonės tikslams, tačiau sandoriai buvo patvirtinti notaro, be to, 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko sprendimu, akcininkas tiesiogiai pritarė UAB „EMILĖ“ turto ir turtinių teisių įkeitimui.

Taigi ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.Ieškovė nereiškia jokių pretenzijų dėl sandorių, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „EMILĖ“ turtas galiojimo (pradinis sandoris – tai 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų pasirašymo sutartis). Be to, jau yra išduoti trys vykdomieji įrašai, patvirtinantys, kad UAB „EMILĖ“ nesumokėta skola UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ yra 921 277,44 Eur.Ieškovė neįrodinėjo, kad patalpos, dėl kurių pardavimo sustabdymo buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, yra tiesiogiai reikalingos jos veiklai, kaip tam tikrais specifiniais požymiais apibrėžtas objektas.

Be to, nors teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies, antstolis sustabdė vykdymo veiksmus varžytinėse, kurios jau buvo įvykusios ir, kuriose patalpos sėkmingai buvo parduotos. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, nebuvo įmanoma pabaigti varžytinių, pasiraÅ¡ant aktus, įforminančius varžytinių rezultatÄ . Tokiu bÅ«du atsirado prielaidos pirkėjui atsisakyti savo ketinimų įsigyti patalpas ir sėkmingai pabaigti vykdymo procesÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, uždraudžiant atlikti vykdomuosius veiksmus, vertintinas kaip neracionalus ir netinkamas sprendimas.

Jeigu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, net ir panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė galėtų apginti savo galimai pažeistas teises, priteisiant prarasto (parduoto) turto vertę, o atsakovėms patenkinti tokį reikalavimÄ nebÅ«tų sudėtinga. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ä®monės vadovas, patikrinęs sudarytus sandorius, iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes, suteikiančias pagrindÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Bendrovės vadovas Bulgarijos Respublikos pilietis I. M. V. paskirtas eiti direktoriaus pareigas nuo 2015 m. birželio 10 d. Å is asmuo, kaip įmonės direktorius, yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl Å¡iais duomenimis nėra pagrindo abejoti, kol jie nėra nuginčyti ar ginčijami įstatymų nustatyta tvarka. BÅ«tent Å¡is įmonės vadovas, patikrinęs bendrovės veiklÄ , nustatė, kad buvę vadovai sudarė ginčo sandorius neturėdami tam įgaliojimų (visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo), todėl sudarė teisinių paslaugų sutartį su atstovaujančiu bendrovę advokatu, kuris surašė ir ieÅ¡kovės vardu pateikė ieÅ¡kinį teismui.

Atsakovės abejonės dėl tinkamo atstovavimo Å¡ioje byloje yra deklaratyvios.Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, ieÅ¡kinio reikalavimų turinį ir taikė adekvačias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui bÅ«tinas laikinÄ sias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad vienas iÅ¡ varžytinių objektų buvo parduotas varžytinėse, nekeičia laikinųjų apsaugos priemonių turinio ir jomis siekiamo tikslo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus ginčo sutartimis įkeistus objektus, palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo atveju, jis nebegalėtų bÅ«ti įvykdytas.UAB „EMILĖ“ pagrindinė veikla nekilnojamojo turto objektų vystymas ir nuoma.

Kiekvienas objektas, kurį ji valdo ir naudoja versle yra specifinis ir susijęs su verslo sprendimais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus ginčo sutartimis įkeistus objektus, bendrovė nebegalėtų tinkamai apginti savo teisių. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė UAB „MINERA“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Preliminari ieÅ¡kinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, o laikinųjų apsaugos priemonių buvo praÅ¡oma vieninteliu tikslu – sustabdyti priverstinio turto pardavimo procedÅ«ras.

Kartu su atskiruoju skundu pateiktas UAB „EMILĖ“ akcininko 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kinys yra teikiamas nesÄ Å¾iningai, siekiant sÄ moningai suklaidinti teismÄ ir nurodant teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Su ieÅ¡kiniu nebuvo pateikti įrodymai, patikimai patvirtinantys ieÅ¡kovės atstovo galimybę veikti įmonės vardu. IeÅ¡kinį pateikė asmuo, turintis atstovavimo sutartį su įmonės vadovu, apie kurio paskyrimo aplinkybes jau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-826-370/2016), kurioje nustatyta, kad paraÅ¡as akcininko sprendime dėl UAB „EMILĖ“ vadovo paskyrimo yra suklastotas.Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones buvo sustabdyti vykdymo veiksmai po to, kai varžytinės jau itin sėkmingai buvo įvykusios.

Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas leistų ženkliai sumažini ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal apeliantės atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalykÄ sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).Dėl naujų įrodymų priėmimoVadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė tokius įrodymus: UAB „EMILĖ“ 2012 m. gruodžio 19 d. akcininko sprendimÄ , vykdomuosius įraÅ¡us Nr.: 2300, 2301, 2302, antstolio 2016 m. spalio 6 d. patvarkymÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ pirmųjų varžytinių (reg. Nr. B-91725), antstolio 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ antrųjų varžytinių (reg. Nr. B-99352), antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (reg.

Nr. B-103001); iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ e-varžytinių sistemos. Å ie duomenys, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju paminėti nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, vadinasi byloje dalyvaujantiems asmenimis buvo sudarytos galimybės susipažinti su jais ir pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. PrieÅ¡taravimų dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų priėmimo nepareikÅ¡ta.

Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo nagrinėjamas nepraneÅ¡us apeliantei, dėl ko ji neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, ir, kad naujų įrodymų priėmimas Å¡iuo atveju nepažeidžia Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Dėl pradėto bylos proceso teisėtumoPradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylÄ nagrinėjant teisme.

Tai reiÅ¡kia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, pavyzdžiui, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba atsisakyti jas taikyti teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“, „pagal pareigas“) gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010;

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-919/2012).Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ neįvertinęs ieÅ¡kovės atstovo įgalinimų. Kaip matyti ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovės vardu pateikė advokatas A. B.. Byloje pateikta 2016 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp minėto advokato ir UAB „EMILĖ“, atstovaujamos jos direktoriaus I.

M. V., kuris, kaip patvirtina Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esanti informacija, Å¡iai bendrovei vadovauja nuo 2015 m. birželio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, CK 197 straipsnio 2 dalis, CK 2.66 straipsnis). Be to, net ir paaiÅ¡kėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentÄ pasirašė asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme, toks trÅ«kumas galėtų bÅ«ti taisytinas per ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , įvirtintÄ CPK 115 straipsnio 2 dalyje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).

Taigi akivaizdžių aplinkybių, kad procesas Å¡ioje byloje prieÅ¡ apeliantę yra pradėtas neteisėtai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygųLaikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sÄ lygų egzistavimÄ , o teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar asmens praÅ¡yme nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as iÅ¡dėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurios 10 punkte numatyta ir ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ praÅ¡ytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės rÅ«Å¡is – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas.

IeÅ¡kovė prašė sustabdyti vykdymo procesÄ vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437, kurioje yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio ir apeliantei UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ bei atsakovei UAB „MINERA“ įkeisto nekilnojamojo turto. Tokio praÅ¡ymo pagrindas yra nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės ginčijami hipotekos sandoriai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrindė, jog jos reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptu neįmanomas arba iÅ¡ esmės pasunkėtų ir jos praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies (dviejų hipotekos objektų atžvilgiu) patenkino.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamu atveju apskritai nebÅ«tų galima priimti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo, nėra, todėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė tinkamai.

Kaip minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , preliminariai (prima facie) įvertina pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Apeliantė, atskirajame skunde nurodydama, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas, iÅ¡ esmės dėsto savo nesutikimo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu motyvus, kurių vertinimas bus atliekamas iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne Å¡ioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Å iuo atveju atskirojo skundo argumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jau Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to neatsirastų ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybei.ReikÅ¡mingas ir antrosios sÄ lygos – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tai, kad antstolis vykdo ieÅ¡kovės įkeisto turto priverstinį pardavimÄ varžytynėse pagal hipotekos kreditorių UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ reikalavimus, pagrįstai nusprendė, kad įvykus ieÅ¡kovės įkeisto turto priverstiniam pardavimui varžytynėse, toks turto realizavimas galėtų turėti esminės įtakos ieÅ¡kovės ir (arba) trečiųjų asmenų, įgijusių šį turtÄ , interesams (CK 4.96 straipsnis).

Kadangi pateikti duomenys patvirtina faktines aplinkybės, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės turto vykdymo procesas jau yra prasidėjęs egzistuoja reali grėsmė, jog ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koto turto (ar jo dalies) grÄ Å¾inimo, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ sustabdyti kreditorių (iÅ¡ieÅ¡kotojų) UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ interesais vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ ieÅ¡kovės turto pagal Å¡ioje byloje ginčijamus hipotekos sandorius.Dėl proporcingumo principoProporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Viena vertus, pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , turi įvertinti, ar jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys apskritai nebeįmanomas. Kita vertus, ieÅ¡kinio pateikimo faktas pats savaime negali suteikti pranaÅ¡umo kitos Å¡alies (atsakovės) atžvilgiu, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis bei jų užtikrinimui praÅ¡omos taikyti prevencinio pobÅ«džio priemonės iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) valios.

Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės atskirojo skundo ir atsakovės UAB „MINERA“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, susijusius su tuo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalima sėkminga elektroninių varžytinių, kuriose nustačius pradinę kainÄ 573 000 Eur, nekilnojamojo turto objektas buvo parduotas už 850 000 Eur, baigtis, vertina, kad proporcingumo principÄ Å¡ioje situacijoje iÅ¡ esmės galėtų atitikti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

Dar daugiau, CK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesÄ civilinėje byloje pralaimėjusios Å¡alies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesÄ Å¡alies praÅ¡ymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

IeÅ¡kinio atmetimas yra bÅ«tina atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo sÄ lyga, nes ieÅ¡kovė, prieÅ¡ pateikdama ieÅ¡kinį, reikÅ¡dama praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti atsakovei atsiradusius nuostolius. Atmetus ieÅ¡kinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismÄ atskiru ieÅ¡kiniu CPK 146 straipsnio 2 dalies tvarka praÅ¡ydamas taikyti kreditorei deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sÄ lygos – kaltės, nes tai yra ieÅ¡kovės atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015). Paminėtų teisės iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste ieÅ¡kovei UAB „EMILĖ“, kurios praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėtų bÅ«ti aktuali bendrojo pobÅ«džio pareiga elgtis itin atidžiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti galimÄ padarinių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rizikÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Egidijus Žironas