ce5cac2a-6b10-4c8d-a5c8-a67ca4f8a45f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

nadCivilinė byla Nr. 2-2566-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39506-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. J., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovui M.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys D. M., J. G.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nurodydamas, kad 2016 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trÅ«ko vandentiekio žarnelė ir buvo užlieti trečiųjų asmenų D.

M. ir J. G. butai. Kokia žala buvo padaryta D. M. ir J. G. butams, ieÅ¡kovas nežinojo, nes butų savininkės į ieÅ¡kovÄ nesikreipė. Nurodo, jog po kurio laiko ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo pretenzijÄ , nurodančiÄ Å¾alos dydį, defektinius aktus ir sÄ matas. IeÅ¡kovo teigimu, jis lietuviÅ¡kai neskaito, todėl su dukros pagalba susipažinęs su dokumentais, pamatė kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, žala padidinta. Nesutikdamas su žalos dydžio paskaičiavimu, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , kur jam buvo paaiÅ¡kinta, kad draudimo iÅ¡moka jau iÅ¡mokėta, todėl atsakovas įgijo reikalavimo teisę tuos pinigus iÅ¡sireikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Nurodo, jog draudimo kompanijos darbuotoja ieÅ¡kovui padavė suraÅ¡ytÄ lapÄ nurodydama, kad jame iÅ¡dėstytos žalos atlyginimo sÄ lygos. Anot ieÅ¡kovo, jis lietuviÅ¡kai neskaito, todėl pasirašė dokumentÄ , manydamas, jog tai raÅ¡tiÅ¡kas pasiÅ«lymas susitarti taikiai. Nurodo, jog po kurio laiko dukters vyras perskaitė dokumentÄ ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pasirašė ne pasiÅ«lymÄ , o susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieÅ¡kovas sutiko atlyginti 3017,34 Eur dydžio žalÄ . IeÅ¡kovo teigimu, 2016 m. liepos. 15 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sÄ lygų pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, nes jis lietuviÅ¡kai neskaito, o dokumentÄ pasirašė jo neperskaitęs bei nesuvokdamas jo reikÅ¡mės. Nurodo, jog pokalbio metu buvo kalbama tik apie taikaus susitarimo sudarymo galimybę, todėl ieÅ¡kovas manė, jog paraÅ¡u patvirtina pasiÅ«lymo susitarti taikiai gavimÄ , ketindamas parodyti jį savo artimiesiems ir pasitarti, kaip sumažinti žalos dydį.

IeÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2016 m. liepos 15 d. susitarimÄ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sÄ lygų pripažintinas negaliojančiu (b.l. 1-3). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, jog ginčijamÄ susitarimÄ atsakovas pasirašė dėl suklydimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovas nesupranta lietuvių kalbos ir jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas susitarimo turinys. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas dokumentÄ pasirašė laikydamas, jog tai yra pasiÅ«lymas susitarti taikiai dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad gavęs iÅ¡ atsakovo pretenzijas dėl žalos atlyginimo kelis kartus vyko pas atsakovÄ Ä¯ draudimo bendrovę, tačiau nesuprato, kas jam buvo aiÅ¡kinama, taip pat nesuprato jam pateikto susitarimo turinio. Nurodė, jog draudimo bendrovėje su juo buvo bendraujama lietuvių kalba. Taip pat nurodė, jog jis nuo gimimo gyvena Lietuvoje, tačiau nėra jos pilietis, turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. PaaiÅ¡kino, kad baigė vakarinę mokyklÄ rusų kalba ir yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ .

Nurodė, jog rusų kalba metus mokėsi profesinėje mokykloje tinkuotojo specialybės, vėliau dirbo Å¡altkalviu, vairuotoju bei paaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ jį supo aplinka, kurioje buvo bendraujama rusų kalba. Patvirtino, jog Å¡eimoje bendrauja rusiÅ¡kai.Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 6 d. įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas ir apgadintas J. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir D.

M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodoma, kad J. G. ir D. M. buvo sudariusios turto draudimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas J. G. iÅ¡mokėjo 510,00 Eur, o D. M. 2439,50 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui buvo pateiktos 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. pretenzijos, o ieÅ¡kovui kreipusis į atsakovÄ 2016 m. liepos 15 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sÄ lygų. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas šį susitarimÄ pasirašė laisva valia, nesant atsakovo įtakos.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas, jog žalų bylose yra pakankamai įrodymų, kad vandentiekio avarija įvyko jo bute, todėl jis atsakingas dėl minėto įvykio. Atsakovo teigimu, su ieÅ¡kovu buvo aptartos visos sÄ lygos, susitarta dėl žalos sumos bei jos iÅ¡dėstymo. Atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 17-18).Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad po pretenzijų atlyginti žalÄ gavimo, ieÅ¡kovas keletÄ kartų buvo atvykęs pas atsakovÄ Ä¯ draudimo bendrovę.

Nurodė, jog pirmo susitikimo metu, ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta siųstų pretenzijų esmė (žalos dydis, jos sumokėjimo tvarka), o kito susitikimo metu ieÅ¡kovas teiravosi dėl galimybės iÅ¡dėstyti žalos atlyginimÄ , todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovo turtinę padėtį, jam buvo pasiÅ«lyta iÅ¡dėstyti žalos iÅ¡mokėjimÄ vienų metų terminui. Nurodė, jog atsakovo darbuotoja, bendravusi su ieÅ¡kovu kalba yra lenkų tautybės ir gerai kalba rusų kalba, todėl ginčijamo susitarimo turinį bei jo pasekmes ieÅ¡kovui turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti rusų kalba.

Tretieji asmenys J. G. ir D. M. atsiliepimų į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepateikė.Tretiesiems asmenims J. G. ir D. M. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Iki teismo posėdžio trečiųjų asmenų praÅ¡ymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.). IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 6 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje trÅ«kus karÅ¡to vandens žarnelei į maiÅ¡ytuvÄ Ä¯vyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlieti bei apgadinti žemiau esantys butai iki pirmo aukÅ¡to, tame tarpe J.

G. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. M. butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 72-74, 83-84, 100). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 5/8 dalys buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui V. J., o likusios 3/8 dalys – N. Å . (b.l. 67). Remiantis byloje esančiomis 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. lokalinėmis sÄ matomis, taip pat 2016 m. balandžio 20 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. AKV2309, J. G. priklausančiam butui Nr. 10 padaryta žala įvertinta 555,90 Eur suma (b.l. 71), numatant iÅ¡mokėti jai 526,90 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 68), o D.

M. priklausančiam butui Nr. 22 padaryta žala įvertinta 2536,30 Eur suma (b.l. 79, 82), numatant iÅ¡mokėti jai 2507,30 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 78,81). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. praneÅ¡imais informavo ieÅ¡kovÄ apie trečiųjų asmenų J. G. ir D. M. patirtus nuostolius, kuriuos jos patyrė dėl ieÅ¡kovo bute įvykusios vandentiekio avarijos (b.l. 66, 77, 80). Minėtais praneÅ¡imas atsakovas taip pat informavo ieÅ¡kovÄ , jog atsakovas kompensavo J.

G. ir D. M. nuostolius, iÅ¡mokėdamas joms draudimo iÅ¡mokas bei paprašė atsakovÄ , kaip už padarytÄ Å¾alÄ atsakingÄ asmenį, pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ 3017,34 Eur sumÄ , kartu prie praneÅ¡imų pridėdamas žalos reguliavimo medžiagÄ . IÅ¡ byloje pateikto ginčijamo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2016 m. liepos 15 d. pasiraÅ¡yto Susitarimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sÄ lygų (toliau – Susitarimas) turinio matyti, kad Å¡iuo Susitarimu ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti atsakovui nuostolius, kuriuos Å¡is patyrė iÅ¡mokėdamas tretiesiems asmenims J.

G. ir D. M. draudimo iÅ¡mokas už apdrausto turto sugadinimÄ , t. y. ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2017 m. liepos 31 d. sumokėti atsakovui 3017,34 Eur sumÄ , kas mėnesį į atsakovo banko sÄ skaitÄ pervedant 251,45 Eur dydžio sumÄ (b.l. 6). Susitarimas sudarytas lietuvių kalba. Pagal šį SusitarimÄ ieÅ¡kovas nėra atlikęs atsakovui jokių įmokų. Remiantis byloje esančiu ieÅ¡kovui 1980 m. birželio 7 d. iÅ¡duotu vidurinio mokslo atestatu, ieÅ¡kovas 1980 m. rusų kalba baigė visÄ Vilniaus m. 6-osios vakarinės (pamaininės) vidurinės mokyklos mokymÄ kursÄ .

IeÅ¡kovo gimtosios (rusų) kalbos žinios įvertintos 3 (patenkinamai), o lietuvių kalbos ir literatÅ«ros žinios – 4 (gerai) (b.l. 86).Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. (ieÅ¡kovo dukters sutuoktinis) nurodė, kad ieÅ¡kovas, pasirašęs ginčijamÄ susitarimÄ , atnešė jį parodyti liudytojui ir paprašė jį perskaityti bei paaiÅ¡kinti. Nurodė, jog ieÅ¡kovas tiek su juo (dukters Å¡eima), tiek savo Å¡eimoje, bendravo rusų kalba (b.l. 103-104).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryto Susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

IeÅ¡kovo teigimu, jis lietuvių kalba neskaito, Susitarimo turinio ir pasekmių nesuprato ir pasirašė jį, manydamas, jog tai raÅ¡tiÅ¡kas pasiÅ«lymas susitarti taikiai. Nurodytos aplinkybės, ieÅ¡kovo manymu, sudaro pagrindÄ pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo.Vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 straipsnio taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alių pasiraÅ¡ytas Susitarimas ieÅ¡kovo ginčijamas kaip sudarytas iÅ¡ esmės suklydus, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas nesuprato jam pateikto Susitarimo turinio ir prasmės, nes nesupranta lietuviÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra rusų tautybės, jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau, turi iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1980 m. baigė vakarinės vidurinės mokyklos mokymo kursÄ rusų kalba. PrieÅ¡ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is metus iÅ¡duotame Vidurinio mokslo atestate nurodoma, jog ieÅ¡kovo lietuvių kalbos ir literatÅ«ros žinios įvertintos 4 (gerai), tačiau, teismo vertinimu, vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama patvirtinti, jog ieÅ¡kovas geba skaityti ir supranta lietuviÅ¡kai.

Ieškovo teigimu, jis lietuvių kalbos neišmoko, nes tiek šeimoje, tiek besimokant ir dirbant jį supo rusakalbių asmenų aplinka. Aplinkybę, kad šeimoje ieškovas bendrauja rusų kalba patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu kalbėjo rusiškai, naudojosi vertėjos paslaugomis. Ieškovo advokatas taip pat nurodė, kad ieškovas su juo bendrauja rusų kalba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo lietuvių kalbos žinios nebuvo pakankamos perskaityti ir suprasti atsakovo parengto Susitarimo turinį.

Kaip minėta, ginčijamas Susitarimas suraÅ¡ytas lietuvių kalba. Jame nėra pažymėta, jog Susitarimo tekstas bÅ«tų iÅ¡verstas į ieÅ¡kovui suprantamÄ rusų kalbÄ , taip pat nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovui rusų kalba buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Susitarimo teisinės pasekmės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad draudimo bendrovės (atsakovo) darbuotoja, pateikusi ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti SusitarimÄ , su juo bendravo lietuviÅ¡kai. Tuo tarpu atsakovas pažymėjo, jog draudimo bendrovės darbuotoja buvo lenkų tautybės, gerai kalbanti rusų kalba, todėl jį turėjo ieÅ¡kovui iÅ¡versti Susitarimo turinį į jam suprantamÄ kalbÄ .

Teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Susitarimas ieÅ¡kovui buvo iÅ¡verstas į jam suprantamÄ rusų kalbÄ bei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Susitarimo pasekmės (CPK 178 straipsnis). Vien atsakovo nurodyta atstovės tautybė Å¡ios aplinkybės neįrodo (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovo teigimu, pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ SusitarimÄ , jis manė, jog paraÅ¡u patvirtina pasiÅ«lymo susitarti taikiai gavimÄ ir ketino parodyti jį savo artimiesiems.

Pažymėtina, kad esminiu laikytinas tik toks suklydimas, kai klystama dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebÅ«tų sudaręs. Suklydimas nelaikytinas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo elgesį bÅ«tina vertinti vadovaujantis protingumo kriterijumi, t. y. atsižvelgiant į gebančio suvokti susitarimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka esmę žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kartu atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ ir kitas sandorio sudarymo aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas neturi jokio specialaus iÅ¡silavinimo, ilgÄ laikÄ dirbo vairuotojų, ginčijamÄ SusitarimÄ ieÅ¡kovas pasirašė bÅ«damas brandaus amžiaus (sulaukęs beveik 61 metų), ieÅ¡kovas neturi patirties sprendžiant draudiminių įvykių regresinio atlyginimo klausimų, ieÅ¡kovo finansinė padėtis sunki, jo mėnesines pajamas sudaro 71,31 Eur dydžio netekto darbingumo pensija (b.l. 7). Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuo pat pretenzijos iÅ¡ atsakovo gavimo dienos iki ginčijamo Susitarimo pasiraÅ¡ymo turėjo siekį sumažinti atlygintinos žalos dydį, tuo tarpu pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ SusitarimÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti atsakovui visÄ jo paskaičiuotÄ Å¾alÄ â€“ 3017,34 Eur, kas mėnesį mokant atsakovui po 251,45 Eur dydžio sumÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

Taigi įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų pagrindu nustatytas bylai reikÅ¡mingas aplinkybe bei vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas ginčijamÄ SusitarimÄ sudarė dėl suklydimo, kurį lėmė ieÅ¡kovo brandus amžius, iÅ¡silavinimo stoka bei lietuvių kalbos nemokėjimas (CPK 185 straipsnis).

Å is suklydimas laikytinas suklydimu dėl sandorio esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, Susitarimas pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Jeigu iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.90 straipsnio 3 dalis). Remiantis Å¡ia norma, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Å iuo atveju byloje nenustatyta, kad Å¡alys pagal SusitarimÄ bÅ«tų kÄ nors perdavusios, todėl restitucija netaikoma. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-16-T-3566-16093 ieÅ¡kovui V.

J. buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei ieÅ¡kovas buvo atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, mokėjimo (b.l. 4-5). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 91,00 Eur žyminio mokesčio (3017,34 Eur x 3 proc.), 264,37 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apmokėti (b.l.

94) bei 10,12 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 15 d. tarp ieÅ¡kovo V. J. ir atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , sudarytÄ SusitarimÄ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sÄ lygų. (duomenys neskelbtini)Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , į.k. 302912288, 91,00 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 10,12 Eur (deÅ¡imt eurų ir 12 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , į.k. 302912288, 264,37 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus ir 37 ct) iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apmokėti, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                     Diana Butrimienė