2023-01-27 Nr. AB-2322-3-66-3-00005-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-4-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00005-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. P.,

atsakovo atstovui R. R.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B., D. A., V. J., L. K., S. S., G. V., D. B., J. B., E. L., O. U., G. V., D. B., L. J., M. J.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Liberalų sąjūdis (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria iš rinkimų sąrašų buvo išbraukti: R. B., D. A., V. J., L. K., S. S., G. V., D. B., J. B., E. L., O. U., G. V., D. B., L. J., M. J., kaip nepateikę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyto pareiškinio dokumento biografijos.

2. Pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. sausio 17 d. atsakovas VRK priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 75 straipsniu, 80 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, nusprendė neregistruoti politinių partijų, politinių komitetų keliamų kandidatų, neatitinkančių Rinkimų kodekso reikalavimų, t. y. nepateikusių kandidato biografijos.

3. Pareiškėjo teigimu, nors Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte reglamentuota, kad pareiškiniai dokumentai yra kandidato nuotrauka, VRK nustatytos formos biografija, bet nenustatytas joks tikslus biografijos aprašymas, tik reglamentuota, kad įstatymo leidėjas dėl biografijos formos palieka teisę spręsti VRK. VRK 2022 m. lapkričio 29 sprendimu Nr. Sp-113 „Dėl Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo ir pareiškinių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) patvirtino biografijos formą, pagal kuria kandidatas turėtų nurodyti tokius duomenis: gimimo datą, vietą, tautybę, duomenis apie išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbo patirtį bei dabartinį darbą, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeimyninę padėtį. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui, pirmą kartą pareiškiniai dokumentai turėjo būti teikiami tik elektroniniu būdu, vadinasi, visus prašomus biografijos klausimus VRK turėjo perkelti į elektroninę formą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Tvarkos apraše nebuvo nurodyta, kokia apimtimi turėjo būti užpildyta biografija. Priešingai, Tvarkos aprašo 10.5 punkte nurodytas reikalavimas pateikti net ne VRK nustatytos formos biografiją, o biografiją nenustatant jos apimties. Vadinasi, VRK nenustatė, kokie duomenys yra privalomi pateikiant biografiją, todėl VRK Sprendimas išbraukti kandidatus vien dėl to, kad jie pateikė mažai duomenų, yra neteisėtas.

4. Pareiškėjo vertinimu, portale „Rinkėjo puslapis“ (toliau – ir informacinė sistema) biografijos pildymas buvo sukurtas taip, kad tokius duomenis, kaip vardas, pavardė ir asmens kodas, į biografiją perkeldavo automatiškai ir, kai kandidatas atidarydavo biografiją, jei kandidatas norėtų, jam leido pažymėti, jog biografijos pildymas baigtas. Kandidatui net nepradėjus pildyti biografijos, informacinė sistema leido uždėti varnelę „Biografiją pildyti baigiau“ ir pateikti šį pareiškinį dokumentą. Kituose lygiaverčiuose pareiškiniuose dokumentuose buvo priešingai ir informacinė sistema neleido pateikti dokumento jo tinkamai neužpildžius. Taigi kandidatas, siekdamas išlaikyti tam tikrą privatumą (savo asmens duomenų apsaugą), galėjo pasirinkti nurodyti minimaliai duomenų ir tą leido VRK sukurta informacinė sistema.

5. Rinkimų kodekso 76 straipsnis reglamentuoja kandidato anketą ir kokie duomenys yra būtini anketoje. Aiškinant šią normą lingvistiniu, kontekstiniu bei sisteminiu požiūriu, akivaizdu, kad šioje teisės normoje reglamentuojamas vienas pareiškinis dokumentas, t. y. kandidato anketa bei kokius duomenis kandidatas privalo joje nurodyti ir tik viena šio straipsnio dalis kalba apie biografiją. Taigi darytina išvada, kad Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalis kalba apie pareiškiniame dokumente „Kandidato anketa“ galimai nurodomus tam tikrus biografijos duomenis, o ne privalomus biografijos duomenis pareiškiniame dokumente „Biografija“. Įstatymų leidėjas, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatydamas VRK teisę patvirtinti biografijos formą, leido VRK nuspręsti, kokie duomenys turi būti biografijoje kaip pareiškiniame dokumente. Tokią išvadą patvirtina ir Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas VRK skelbti tam tikrus kandidatų biografijos duomenis.

6. Pareiškėjo manymu, kandidatų išbraukimas yra kraštutinė priemonė ir neproporcinga atsakomybė tarp teisės kandidatuoti ir neišbaigtos pareiškinių dokumentų pildymo tvarkos galimo pažeidimo. Elektroninė sistema buvo klaidinanti, joje buvo sisteminių ir teisinių klaidų, kurios mažina kandidatams galimybes dalyvauti rinkimuose. Be to, Lietuva yra ratifikavusi ne vieną tarptautinę konvenciją, kuriose įtvirtina asmenų teisė kandidatuoti. Šiuo atveju VRK pasirinko pašalinti tuos kandidatus, kurie savo duomenis perkėlė automatiniu būdu ir pažymėjo, kad biografija pildyti baigta, o tuo atveju, jei asmuo parašė bent vieną žodį, kandidatas nebuvo pašalinamas. Vadinasi, VRK pažeidė ne tik proporcingumo principą, bet ir teisėtų lūkesčių bei teisinės valstybės principus. Taip pat VRK, nenumačiusi išankstinių taisyklių, pareiškėjo vertinimu, paliko kandidatus teisiniame neapibrėžtume, taip pažeisdama asmens teisėtus lūkesčius bei pasitikėjimą valstybe.

7. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo Liberalų sąjūdžio skundą ir palikti skundžiamo Sprendimo dalį nepakeistą.

8. Atsakovas nurodo kad Rinkimų kodekse yra įtvirtintas VRK uždavinys – rengti ir vykdyti savivaldybių tarybų rinkimus (31 str. 1 d.). Šiam uždaviniui įgyvendinti, yra numatytos ir atitinkamos VRK funkcijos, pavyzdžiui, priimti pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti (32 str. 1 d. 9 p.), savo nustatyta tvarka rinkimų, rinkėjų informavimo procesų skaidrumo ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais savo interneto svetainėje nuolat skelbti pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius dokumentus parengtą informaciją apie kandidatus ir t. t. Taip pat VRK turi koreguoti turimus duomenis apie kandidatus ir pan. (Rinkimų kodekso 32 str. 1 d. 22 p.).

9. Pareiškiniams dokumentams pateikti šiuose VRK organizuojamuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo numatytas terminas nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. 17 val. Minėtu terminu pareiškiniai dokumentai apygardų rinkimų komisijoms, taip pat ir VRK turėjo būti teikiami elektroniniu būdu VRK nustatyta tvarka, kuri nustatyta Tvarkos apraše. Be to, aiški pareiškinių dokumentų pildymo ir pateikimo informacija nurodyta vaizdo medžiagoje, su kuria pareiškėjas ir jo kandidatai turėjo galimybę susipažinti VRK internetiniame puslapyje.

10. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 2–3 punktais, jei per Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareiškinių dokumentų pateikimo terminą VRK pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tuomet kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas. Be to, laiku nepateikus visų pareiškinių dokumentų neregistruojamas ir kandidatų sąrašas (Rinkimų kodekso 81 str. 5 d. 1 p.).

11. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos VRK savo interneto svetainėje paskelbia kandidatų sąrašus, kandidatus, jų pareiškinius dokumentus, įskaitant ir biografiją bei nuotrauką, ir t. t. Kandidatams nepateikus biografijos arba neužpildžius biografijos formoje nurodytų duomenų, VRK negali įgyvendinti Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos funkcijos. Be to, atsakovo vertinimu, tokios informacijos nepateikimas yra nesuderinamas su rinkėjų informavimo procesų skaidrumu ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimu, kandidatų sąžininga konkurencija (Rinkimų kodekso 32 str. 1 d. 22 p.).

12. VRK pažymi, jog Rinkimų kodekse yra numatyta, kad iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos kandidatai turi teisę teikti naujus pareiškinius dokumentus (Rinkimų kodekso 86 str. 1 d.). Tokiu atveju VRK turi pareigą šiuo dokumentus tikrinti (Rinkimų kodekso 80 str. 3 d.) ir pranešti atstovui rinkimams, nustatant jam ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti, jei tokie būtų nustatyti (Rinkimų įstatymo 80 str. 5 d.). Tačiau tokia VRK pareiga gali būti įgyvendinama tik tokiu atveju, jei pareiškinių dokumentų teikimas nėra užvilkinamas. Nagrinėjamu atveju kai kurie skunde nurodyti asmenys pareiškinius dokumentus pateikė 2022 m. gruodžio 28 ar 30 dienomis, o tai rodo, kad tretieji asmenys elgėsi neapdairiai ir neatsakingai turimų subjektinių teisių atžvilgiu. Be to, kai kurie asmenys jokios biografijos formoje prašomos pateikti informacijos nenurodė, taip pat nenurodė, kodėl tokia informacija nebuvo pateikta.

13. VRK atkreipia dėmesį, jog Rinkimų kodekse aiškiai nurodoma, kokie duomenys apie kandidatą rinkėjų informavimo, sąžiningos konkurencijos ir demokratinės sistemos valstybėje veikimo užtikrinimo tikslais turi būti viešinami, atitinkamai ir kandidato pateikiami (Rinkimų kodekso 85 str. 1 d. 4 p.). Be to, VRK vaizdo medžiagoje aiškiai ir detaliai paaiškinta, kokius ir kaip biografijos duomenis kandidatas turėtų pildyti ir pateikti, ir kada pažymėti, jog biografijos duomenų pildymas yra baigtas. Pareiškėjo minimi kandidatai patys biografijos nepildė, nenurodė jokios informacijos apie save, kurią tik jie galėjo pateikti.

14. Atsakovo teigimu, biografijos anketoje nurodyta informacija, kurios buvo prašoma iš kandidato nuo to momento, kai šis kandidatas nusprendė siekti politinio posto, nėra laikytina privati ir viešai neskelbtina ir tai aiškiai nurodyta Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

15. VRK nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad informacinė sistema buvo klaidinanti, nepaaiškino, kokia informacija buvo neaiški ar per sudėtinga suprasti. Šiuo atveju kandidatai, atsisakydami pildyti biografijas, patys prisiėmė riziką ir turėjo suprasti, kad pareiškinių dokumentų neužpildymas gali sukelti tokius padarinius kaip kandidato neregistravimą.

16. VRK vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, VRK veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai nurodė Sprendimo priėmimo teisinius pagrindus ir priežastis, kodėl kandidatai yra neregistruojami.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą palaiko skundo argumentus, prašo pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimo dalį, kuria iš rinkimų kandidatų sąrašų buvo išbraukti Liberalų sąjūdžio kandidatai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog paprastai programos neleidžia pateikti duomenų, jei jų yra nepakankamai, tačiau šiuo atveju sistema leido užbaigti pildyti anketą, vadinasi ji buvo užpildyta tinkamai. VRK nepagrįstai neleido pataisyti duomenų, o tai gali trukdyti dalyvauti rinkimuose ateityje. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, VRK Sprendimas yra neproporcingas, užkertantis jam kelią įgyvendinti jo konstitucinę teisę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo neregistruoti keliamų kandidatų kaip neatitinkančių Rinkimų kodekso reikalavimų, nepateikus kandidatų biografijos.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Taigi, pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).

21. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).

22. Tarptautiniu mastu teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).

23. Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybių tarybų nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Tai užtikrina Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškinių dokumentų, tarp jų metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašo (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punktas); metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašo (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas); kandidato nuotraukos, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografijos (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas), pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai Rinkimų kodekso 78 straipsnyje numatytais terminais.

24. Pažymėtina, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas tenka pareiga patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti (Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalis).

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019; kt.). Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; kt.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; kt.); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; kt.).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys, būdami Liberalų sąjūdžio kandidatais, nepateikė biografijų. Taip pat nustatyta, kad Komisija neatliko savo imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, t. y. nustačiusi, kad pateikti ne visi Rinkimų kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, apie tai nepranešė pareiškėjo atstovui rinkimams ir nenustatė termino trūkumams pašalinti.

28. Atsakydama į atsakovo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, sistemiškai vertinant Rinkimų kodekso normas, pripažintina, jog tais atvejais, kai politinės partijos, politiniai komitetai ir kandidatai teisėtai ir sąžiningai pateikia pareiškinius dokumentus paskutinėmis Rinkimų kodekse nustatytų terminų dienomis ir valandomis, Vyriausiajai rinkimų komisijai gali nepakakti laiko nustatyti pareiškinių dokumentų trūkumus, apie juos pranešti ir nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti, kuris atitiktų nurodytą Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje. Tačiau šis teisinio reguliavimo trūkumas negali iš viso eliminuoti VRK pareigos informuoti kandidatus apie nustatytus pareiškinių dokumentų trūkumus ir suteikti kandidatams laiko tokius trūkumus ištaisyti. Tokia išvadą teisėjų kolegija daro, be kita ko, turėdama omenyje tai, kad įstatymų leidėjas atsakovui suteikia ilgesnį nei trisdešimties dienų laikotarpį kandidatų pateiktai informacijai tikrinti, kreiptis su prašymais pateikti informaciją į kitas institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis (Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalis).

29. Teisėjų kolegija šioje byloje įvertinusi, kad pareiškėjo kandidatai nepateikė tik biografijos, kas sudaro nedidelę pareiškinių dokumentų dalį, kurią privaloma teikti pagal Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalį, kiti pareiškiniai dokumentai buvo pateikti, taip pat tai, kad VRK neatliko imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, daro išvada, kad skundžiamu Sprendimu buvo neproporcingai apribota pareiškėjo kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, įtvirtinta Konstitucijoje ir Konvencijoje.

30. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų nepasisakoma.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimo dalis dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų neregistravimo kandidatais naikintina.

32. Pažymėtina, kad ginčijamos Sprendimo dalies panaikinimas savaime suponuoja VRK pareigą sudaryti sąlygas tretiesiems suinteresuotiems asmenims pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografiją.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Liberalų sąjūdžio skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį, kuria neregistruoti: R. B., D. A., V. J., L. K., S. S., G. V., D. B., J. B., E. L., O. U., G. V., D. B., L. J., M. J.,

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius