ce5bb7df-efe3-4383-b8fb-d820781b02f9 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-3543-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00223-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8.1; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ atsakovams N. S., A.

P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovų N. S., A. P. (toliau – ir atsakovai) jai priteisti 232,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

PraÅ¡yme nurodo, jog TRATC yra TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta rinkti, administruoti bei iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 bei 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (6 punktas, nuo 2017 m. atitinkamai 2 punktas).

Vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamÄ jį turtÄ (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). PareiÅ¡kėja teigia, jog atsakovai nėra sumokėję 232,12 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė N. S. atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodo, kad su praÅ¡ymo reikalavimu nesutinka ir teigia, jog ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamas. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. ji pateikė praÅ¡ymÄ â€“ sÄ Å¾iningumo deklaracijÄ , kurioje nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo ginčo objekte nereikalinga komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Mano, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas plačiÄ ja prasme (valdymo, naudojimo, disponavimo) nebuvo naudojamas, todėl jokios komunalinės atliekos negalėjo susidaryti, ji nebuvo atliekų turėtoja ir negali bÅ«ti pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Bylos Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ , laikÄ ir bÅ«dÄ Å¡alims praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytÄ raÅ¡ytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) Å¡alinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, iÅ¡skyrus komunalinių atliekų perdavimÄ vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 301 straipsniu.

Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

AiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie neteko galios nuo 2017 m. kovo 1 d.

įsigaliojus 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintiems Nuostatams. Pagal Nuostatų 6 punktÄ (nuo 2017-03-01 atitinkamai Nuostatų 2 punktas) nustato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymÄ nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, iÅ¡skyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Vietinę rinkliavÄ privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (iÅ¡skyrus žemės sklypu) savininkai arba įgalioti asmenys (nuo 2017-03-01 galiojančių Nuostatų 46 punktas). Pagal Nuostatų IV skyrių ir 1 priedÄ , o nuo 2017-03-01 - Nuostatų III skyrių ir 1 priedÄ , vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Ä®sigaliojus 2017 m. sausio 26 d. sprendimui Nr. T1-1, nustatyta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dalių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1286-442/2018, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovai yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl Nuostatų prasme jie laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavÄ .

Teismo vertinimu, į bylÄ pateikti UAB „Ignitis“ raÅ¡tai su informacija, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija nebuvo vartojama, bei atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. praÅ¡ymas – sÄ Å¾iningumo deklaracija nėra pakankami ir objektyvÅ«s įrodymai, patvirtinantys faktÄ , jog nuo 2015 metų ginčo objekte niekas negyveno, turtu buvo nesinaudojama, nebuvo vykdomi darbai ir pan., atitinkamai komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl nepanaikina atsakovų prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ .

Pažymėtina, jog mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas nėra pagrindas atleidimui nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tai, galbÅ«t, viena iÅ¡ aplinkybių, kuri galėtų tarnauti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos lengvatos taikymui, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata buvo pritaikyta, dėl ko mokėtina vietinė rinkliava bÅ«tų mažintina. PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavÄ , turi bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®) numatytas senaties terminas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikomos MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimo teisiniams santykiams taikomÄ aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimÄ , spręstina, kad Å¡iuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Kadangi matyti, jog pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iÅ¡ atsakovų priteisimo į teismÄ kreipėsi 2020 metais, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovų priteistina vietinės rinkliava galėjo bÅ«ti apskaičiuojama už 2020 - 2017 kalendorinius metus.

Įvertinus tai, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. priverstinio išieškojimo senaties terminas terminas yra pasibaigęs, prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo netenkintinas. Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas individualiems namams kitose gyvenamosiose vietovėse Plungės rajono savivaldybės teritorijoje tarifas, o nuo 2017 m. kovo 1 d.

– kintamoji ir pastovioji dalys gyvenamosios paskirties individualiems namams. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į atsakovės N. S. pateiktÄ 2019 m. rugsėjo 23 d. praÅ¡ymÄ â€“ sÄ Å¾iningumo deklaracijÄ , nuo jame nurodytos datos nėra skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis. IÅ¡ pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėjimo“ matyti, jog už nekilnojamojo turto objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota 170,12 Eur vietinė rinkliava.

Jau minėta, kad duomenų, jog atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ taikymo, byloje nėra. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovai prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nėra įvykdę, 170,12 Eur vietinės rinkliavos suma pareiÅ¡kėjai priteistina, atsižvelgiant į kiekvienam iÅ¡ atsakovų tenkančiÄ nuosavybės teisės dalį. PareiÅ¡kėja praÅ¡o jai iÅ¡ atsakovų priteisti byėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 5 dalis atskirai iÅ¡skiria proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). PareiÅ¡kėjos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimui pateiktos 2019 m. liepos 1 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. vasario 13 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija SPEC20, Nr. 00113, 2020 m. vasario 13 d. specifikacija, iÅ¡ kurių matyti, jog už praÅ¡ymo parengimÄ pareiÅ¡kėja Advokatų profesinei bendrijai „Spectrum legis“ sumokėjo 36,30 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2020 m. vasario 19 d. bankiniu sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog praÅ¡ymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta pirmame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, į bylos pobÅ«dį, apimtį ir sudėtingumÄ , į tai, kad praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies, ir daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ atsakovų praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė, todėl jÄ mažina ir priteisia 14 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.

AnalogiÅ¡ka teisminė praktika, be kita ko, formuojama LVAT bylose (žr. pvz. LVAT 2016-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; 2016-06-14 nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 ir kt.). Ä®vertinus tai, jog 2,55 Eur iÅ¡laidos už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro iÅ¡rašų suformavimÄ yra susijusios su pareiÅ¡kėjos tiesioginių funkcijų atlikimu, jos pareiÅ¡kėjai nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PraÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. S. 102,07 Eur (vienÄ Å¡imtÄ du eurus ir 7 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 68,05 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 5 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. S. 8,40 Eur (aÅ¡tuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 5,60 Eur (penkis eurus 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė