2016-02-24 Nr. AB-4313-3-63-3-02847-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-170-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02847-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovui J. J. (J. J.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Klaipėdos RATC), 2015 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo J. J. (J. J.) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą – 140,89 Eur (b. l. 2).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes konstatavo, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (b. l. 10–11).

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 14 d. gautas pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, 2016 m. sausio 12 d. atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (b. l. 13–14).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties nepriėmė.

Teismas nustatė, kad UAB Klaipėdos RATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo atsižvelgiant į koncesijos sutartį UAB Klaipėdos RATC įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad minėtas 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi. Teismas taip pat nustatė, kad šioje byloje 2016 m sausio 4 d. priimtoje nutartyje teismas jau yra akcentavęs, jog tarp pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos RATC 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 2 ir 3 d.), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta koncesijos sąvoka, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atstovas UAB Klaipėdos RATC procesiniuose dokumentuose nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui ir suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-382/2010 suformuota praktika ir padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB Klaipėdos RATC, kuris savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 patvirtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos RATC, kuri savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos RATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas bei jo atstovu įvardijamas UAB Klaipėdos RATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui iš viso nėra nustatytas. Teismo įsitikinimu, teisinio vertinimo nekeičia ir po to, kai teismas išsprendė prašymo priėmimo klausimą, nurodytas naujas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi šis įgaliojimas nesukūrė nei ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatytų atstovavimo pagal įstatymą, nei ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte nustatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su atstovavimu teisme. Todėl teismas konstatavo, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių, ir atsižvelgęs į tai, sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes jis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 22 d. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą priimti; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos RATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. UAB Klaipėdos RATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus UAB Klaipėdos RATC vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o UAB Klaipėdos RATC yra tik rinkliavos rinkėjas. UAB Klaipėdos RATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Pareiškėjas pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo, sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nors pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylą nagrinėti teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB Klaipėdos RATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. O UAB Klaipėdos RATC yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis, suteikęs įgaliojimą UAB Klaipėdos RATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo, siekė teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu yra visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas gali būti tik UAB Klaipėdos RATC. Todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo UAB Klaipėdos RATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis. Pareiškėjas pažymi, kad visose be išimties įmonių bankroto bylose UAB Klaipėdos RATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą.

•SS/21 1-201 rija 6

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą (skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas).

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 149 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 150 straipsnio 1 dalį, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas): 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų ABTĮ 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu ir 2016 m. sausio 12 d. atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad UAB Klaipėdos RATC neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos RATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, akcentuoja, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 ir 7 p.) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktas įgaliojimas UAB Klaipėdos RATC) nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Nustatyta, kad 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė UAB Klaipėdos RATC teisininkė G. E. (b. l. 13–14). Iš prie pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo pridėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo UAB Klaipėdos RATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 16). UAB Klaipėdos RATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 15).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 49–50 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo ir UAB Klaipėdos RATC direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimo turinį, daro išvadą, kad UAB Klaipėdos RATC teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri buvo suformuota byloje, kurioje atskirojo skundo priėmimo stadijoje susiklostė analogiška situacija (žr. 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-438/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsiakyta priimti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo 2016 m. sausio 22 d. atskirajame skunde suformuluoti prašymai panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesprendžiami.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama, pareiškėjo 2016 m. sausio 22 d. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė