ce59a1da-e27a-49bd-9478-773d82178e78 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-712-311/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43563-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Editai SangavičiÅ«tei, kaltinamajam G. Å ., nukentėjusiajai J. V. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” krovėju, neteistas (2015-09-22 nutartimi ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : G. Å . 2018-09-08 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo Å¡eimos nariu – motina J.

V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m. metu, sugriebęs pastarajai rankomis už krÅ«tinės spaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. V. Å . fizinį skausmÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis G. Å . teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykis buvo senai-2018 m. vasarÄ . Jam bÅ«nant namuose, jis taisė maiÅ¡ytuvo vamzdį. Tuo metu buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Apie 18 val. prie vonios patalpos atėjusi jo motina J.

V. Å . pasakė, kad jis nesutvarkys maiÅ¡ytuvo ir geriau reikia kviesti santechnikÄ . G. Å . pasakė, kad pats sugebės sutvarkyti. Kai mama pabandė prieiti prie jo, jis jÄ patraukė ranka. Dabar tiksliai neatsimena, bet mama nenukrito, neatsirėmė į sienÄ . Jis sutvarkė vamzdį ir taip pat išėjo į kitÄ kambarį, kur užmigo. Po to prabudo ir nuėjo į balkonÄ parÅ«kyti, kur jį uždarė motina, kad neiÅ¡eitų. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė. Jis nesmurtavo prieÅ¡ motinÄ , jai rankomis nesugriebė už krÅ«tinės ir nespaudė.

Motina galėjo taip pasakyti, kad jis jai sukėlė fizinį skausmÄ , nes kartais ji neadekvačiai priima realybę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo G. Å . ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad 2018-09-08 vakaro metu namuose adresu (duomenys neskelbtini), pats tvarkė vonioje prakiurusį vandens maiÅ¡ytuvo vamzdį. Apie 18.00 val. prie vonios patalpos atėjusi motina J. V. Å . pasakė, kad iÅ¡kvies meistrÄ , kad sutvarkytų prakiurusį vamzdį.

Jis jai pasakė, kad pats sutvarkys. Kadangi jis su specialiu raktu bandė prisukt vamzdį, o vietos vonioje nėra, todėl pasakė, kad motina pasitrauktų. Ji tuo metu buvo įėjusi į vonios patalpÄ . Motina išėjo iÅ¡ vonios patalpos. Jis sutvarkė vamzdį ir taip pat išėjo į kitÄ kambarį. Už poros valandų, apie 20.00 val. jis nuėjo į balkonÄ parÅ«kyti, kur jį uždarė motina, kad neiÅ¡eitų. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė. Jis nesmurtavo prieÅ¡ motinÄ , jai rankomis nesugriebė už krÅ«tinės ir nespaudė.

Motina galėjo taip pasakyti, kad jis jai sukėlė fizinį skausmÄ , nes jai kartais bÅ«na nerviniai priepuoliai dėl senatvės (b.l. 44-45). Kaltinamasis G. Å . po jo parodymų pagarsinimo nurodė, jog turbÅ«t patraukė mamÄ , tačiau nebuvo suspaudęs jai už krÅ«tinės. Nors kaltinamasis G. Å . savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Nukentėjusioji J. V. Å . parodė, kad 2018-09-08 ji grįžo namo iÅ¡ reabilitacijos.

Kambaryje buvo betvarkė, todėl ji tvarkėsi. Kadangi iÅ¡ vandens maiÅ¡ytuvo tekėjo vanduo, ji, pamačiusi, kad jos sÅ«nus G. Å . pats nesutvarkys, pasakė, kad reikia kviesti santechnikÄ . Taip pat pasakė, kad jis durnius, jei nemoka, tai nereikia niekur lįsti. Taip jie “persimetė” žodžiais. SÅ«nus jai atsakė tokiais pačiais žodžiais. Ji pasakė sÅ«nui, kad nieko nedarytų. Tuo metu ji buvo virtuvėje. Kai jie taip apsižodžiavo, ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , jeigu sÅ«nus kels triukÅ¡mÄ .

Å is pasakė, kad kviestų. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiosios J. V. Å . ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad 2018-09-08 apie 20 val., namuose (duomenys neskelbtini), ji buvo su savo sÅ«numi G. Å .. G. vonioje tvarkė vandens maiÅ¡ytuvÄ . Kai jis baigė tvarkyti, ji atėjo pasižiÅ«rėti kaip sutvarkė ir papriekaiÅ¡tavo, kad jis neteisingai pakeitė maiÅ¡ytuvÄ . Ji stovėjo nugara į G., o jis supyko ir abiem rankomis sugriebė jai už krÅ«tinės lÄ stos ir stipriai suspaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ .

Pajutusi skausmÄ ji pradėjo rėkti, tada jis iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ vonios nukentėjusiÄ jÄ . G. pasakė, kad kvies policijÄ . Jis pasakė, kad kviestų. Tada ji greitai nuėjo iÅ¡ namų telefono nr. (duomenys neskelbtini) ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. IÅ¡sikvietė ir policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o G. uždarė į balkonÄ , kad jis nepabėgtų. Atvykusi policija jį sulaikė ir iÅ¡sivežė. Greitoji medicinos pagalba jai pamatavo spaudimÄ ir pasiÅ«lė važiuoti į ligoninę.

Ji atsisakė, kadangi buvo visai neseniai grįžusi po reabilitacijos iÅ¡ sanatorijos. Jai liepos mėn. buvo daryta Å¡irdies operacija "zondavimas". Tada kai G. jai suspaudė krÅ«tinės lÄ stÄ , ji pajuto didelį skausmÄ krÅ«tinėje, labai iÅ¡sigando, kad nepasidarytų blogiau. Po operacijos gydytojai neleido nieko sunkiai kelti, nesinervinti. G. prieÅ¡ jÄ smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ , jai neduoda ramybės, pastoviai girtauja, nedirba, neturi kur gyventi, todėl gyvena pas jÄ . Jei ji neįleidžia jo į namus, jis guli prie durų ir per naktį, dėl to niekur negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Ji savo sÅ«naus bijo, bijo dėl savo gyvybės. G. dėl to, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja niekada neprisipažįsta, sako, kad nieko nedaro, taip buvo ir šį kartÄ , jis jai net pačiai į akis pasakė, kad nieko nedarė (b.l. 15-16). Pagarsinus Å¡iuos nukentėjusiosios parodymus, J.V. Å . parodė, kad skausmÄ gal pajuto, nes po infarkto, insulto ji buvo reabilitacijoje. Neprisimena, kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tyrėjui nemelavo. Policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė praneÅ¡dama, kad sÅ«nus iÅ¡gėręs triukÅ¡mauja.

Liudytojas L. K. parodė, kad 2018 m. vasarÄ jis, kaip policijos pareigÅ«nas, gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į vietÄ su kolega, rado senutę ir jos sÅ«nų bute (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad senutė susijaudinusi pasakojo, kad sÅ«nus jÄ sugriebė už krÅ«tinės, skundėsi silpna sveikata, sakė, kad yra po operacijos. Gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad jie iÅ¡kvietė greitosios pagalbos medikus. Ta senutė pareigÅ«nus pasitiko laiptinėje pirmame aukÅ¡te. Jos sÅ«nus atrodė iÅ¡geriantis, buvo neblaivus, bet nebuvo agresyvus.

SÅ«nus aiÅ¡kino, kad jis kažkÄ vonioje remontavo, o motina trukdė, lindo, ir jis jÄ pastÅ«mė. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Kauno AVPK PER vyr. patrulis L. K. informavo, jog priimtas nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas policijos pareigÅ«nams, kad sÅ«nus, stipriai suėmęs už krÅ«tinės sukėlė jai fizinį skausmÄ (b.l. 24-27). IÅ¡ 2018-09-08 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuotas praneÅ¡imas Bendrojo pagalbos centrui, kuriame pranešėja operatorei sako, kad sÅ«nus suspaudė jai krÅ«tinę (b.l. 30-31).

IÅ¡ VÅ Ä® Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties raÅ¡to apie iÅ¡kvietimÄ matyti, kad 2018-09-08 20,03 val. registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 33). IÅ¡ pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11205 matyti, kad 2018-09-08 21:10:12 G. Å . nustatytas 2,21 % (promilių) girtumas (b.l. 53). IÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018-11-29 specialisto iÅ¡vados Nr. 93TPK-1409/2018 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G.

Å . sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 80). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Kaltinamojo G. Å . parodymus, kad jokio smurto nukentėjusiosios J. V. Å . atžvilgiu jis nenaudojo, nukentėjusioji neadekvačiai priima realybę, jis tik jÄ su ranka patraukė, tačiau rankomis nebuvo sugriebęs už krÅ«tinės ir nespaudė, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis, jo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta nukentėjusiosios J.

V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad tuo metu, kai sÅ«nus baigė tvarkyti vandens maiÅ¡ytuvÄ , ji atėjo pasižiÅ«rėti, kaip sutvarkė ir papriekaiÅ¡tavo, kad G. Å . neteisingai pakeitė maiÅ¡ytuvÄ . Ji stovėjo nugara į G., o jis supyko ir abiem rankomis sugriebė jai už krÅ«tinės lÄ stos ir stipriai suspaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ . Pajutusi skausmÄ ji pradėjo rėkti, tada jis iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ vonios nukentėjusiÄ jÄ .

Be to, G. prieÅ¡ jÄ smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ , jai neduoda ramybės, pastoviai girtauja, nedirba, neturi kur gyventi, todėl gyvena pas jÄ . Jei ji neįleidžia jo į namus, jis guli prie durų ir per naktį, dėl to niekur negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Ji savo sÅ«naus bijo, bijo dėl savo gyvybės. Kad kaltinamasis G. Å . naudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , patvirtino ir liudytojas L. K., kuris parodė, kad jam, kaip policijos pareigÅ«nui atvykus į įvykio vietÄ , gyvenamojo namo laiptinėje sutiko senutę, kuri nurodė, kad sÅ«nus jÄ sugriebė už krÅ«tinės, skundėsi silpna sveikata, sakė, kad yra po operacijos.

Be to, kaip matyti iÅ¡ VÅ Ä® Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto garso įraÅ¡o, 2018-09-08 20,03 val. nukentėjusioji J.V. Å . skambučiu informavo, jog sÅ«nus taisė kranÄ , po to kilo ginčas kurio metu jis jai suspaudė krÅ«tinę registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 33). Tai, kad kaltinamasis G. Å . fizinį skausmÄ sukėlė Å¡eimos narei – kartu gyvenančiai motinai J. V. Å ., jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo Kaltinamasis G. Å . yra kaltas ir baustinas. Kaltinamojo G. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamÄ veikÄ , tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ alternatyvių bausmių: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, Å¡i nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Vertinant G. Å . asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, tačiau 2015-09-22 nutartimi jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b.l. 62-64), administracine tvarka baustas (b. l. 68-70), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 73), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje buvo stebėtas nuo 2016-10-12 iki 2016-10-13-diagnozė-F10.8 (b.l. 75), dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” krovėju, iÅ¡situokęs. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam G.

Å . už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, Å¡ios bausmės dydį nustatant artimÄ vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam nustatytinas įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. Å . padarė smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ artimÄ Å¡eimos narį, tokiais savo veiksmais G..Å . sukeldamas nukentėjusiajai skausmÄ , todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 9 punktas, 71 straipsnis, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kiti klausimai Kaltinamajam G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Kompaktinis diskas (CD), esantis byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

G. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, Å¡ios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti G. Å . baudžiamojo poveikio priemones : - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti programose ir jas visiÅ¡kai baigti; - 10 (deÅ¡imties) MGL, t. y. 500 (penkių Å¡imtų) eurų įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Ikiteisminio tyrimo metu G. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti.

Kompaktinį diskÄ (CD), esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti G. Å ., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Grigas