2022-07-27 Nr. AB-19493-3-61-3-01278-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3412-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01278-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21S51577 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo iš nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, nes savo mieste – (duomenys neskelbtini) – 2020 m. dalyvavo demonstracijose prieš išprievartavimus. Protesto demonstracijoje dalyvavo dėl to, kad buvo išprievartauta jo draugė. Dėl dalyvavimo minėtoje demonstracijoje jam ėmė grasinti kitos studentų partijos atstovai. Šie asmenys vėliau smurtavo prieš jį, sužeidė peiliu. Dėl draugės išprievartavimo ir dėl kitos partijos asmenų įsitraukimo į šį įvykį, jis kreipėsi į policiją, tačiau policija nieko nedarė ir iškėlė bylą prieš jį patį. Jis yra nurodęs policijai pavardes asmenų, kurie jį persekioja, tačiau policija nesikišo į konfliktą, nes, anot pareiškėjo, jam grasinantys asmenys yra svarbūs žmonės. Policijoje klesti korupcija ir tai gerai žinoma (duomenys neskelbtini) visuomenėje. Dėl galimai realiai kilsiančios grėsmės jo gyvybei pareiškėjas nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), atsidūrė Baltarusijoje, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjo manymu, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

3. Pareiškėjo teigimu, jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų kategorijai, kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojų tinkamas atstovas. Dėl ko jam galinčios kilti grėsmės lygis (laipsnis, tikėtinumas, ar pan.) turėtų būti nustatytas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją Irako valstybėje, kaip nurodė atsakovas, bet konkrečiai vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimu byloje Elgafaji, t. y. kad kylančios grėsmės individualumas turi būti vertinamas pagal „slankiojančią skalę“.

4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai pareiškėjui kilsiančią grėsmę susiejo tik su bendros situacijos (duomenys neskelbtini) būkle. Pasak pareiškėjo, tokia atsakovo išvada padaryta tik paviršutiniškai išanalizavus surinktą informaciją apie bendrą situaciją kilmės šalyje, todėl ir netinkamai įvertinus jos poveikį asmenims konkrečioje situacijoje. Apibūdindamas bendrą situaciją kilmės šalyje, pareiškėjas nurodė dvi grupes duomenų, reikšmingai darančių įtaką bendrai situacijai kilmės šalyje, kurias būtina į vertinti, tačiau tai nebuvo padaryta. (duomenys neskelbtini) yra valstybė, kuri savarankišką nacionalinio valstybingumo raidos etapą pradėjo tik atsiskyrusi nuo (duomenys neskelbtini) (ji nepriklausomybę įgijo tik (duomenys neskelbtini)). Tuo metu 85 proc. šalies gyventojų buvo beraščiai, todėl dauguma valstybės valdymo institucijų dar yra formavimosi stadijoje, o visuomenė tik dabar išsivaduoja iš neregėtai aukšto neraštingumo. Tai savaime lėmė ir neigiamai vertintiną kriminogeninės situacijos būklę, aukštą korupcijos lygį policijos veikloje, nepasitikėjimą ja visuomenėje. Atsakovas šios situacijos visiškai nevertino.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos atliekant tyrimą, t. y. neužtikrino atlikto tyrimo išsamumo ir visapusiškumo (pvz., analizuodamas ir pasisakydamas dėl bendros padėties kilmės valstybėje, neanalizavo, ar aplinkybė, jog nustatyti esminiai šalies teisėsaugos institucijų veiklos trūkumai (išvešėjusi korupcija; itin nekokybiškas seksualinės prievartos bylų išnagrinėjimas (nuosprendžiai priimti tik 1 procentų bylų); piktnaudžiavimai tarnyba ir kt.), gali lemti atskirų visuomenės individų elgseną tiek nusikalstamos veikos vykdymo ir įtikėjimo jos nebaudžiamumo aspektu, tiek ir lemti asmenų, kuriems gresia susidorojimas, priimamus sprendimų emigruoti. Atsakovas šioje situacijoje tik padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, kad pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota.

6. Pareiškėjo teigimu, jo skunde pateikiami duomenys patvirtina apie jam gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo Sprendimas nesuteikti jam papildomos apsaugos taip pat nepagrįstas. Jis bendradarbiavo su institucijomis, nepadarė pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Sprendimas išsiųsti pareiškėją, nesudarius jam galimybės pačiam išvykti, yra skubotas ir neproporcingas. Be to, draudimas atvykti maksimaliam terminui nėra proporcingas. Pareiškėjas teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jo nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Pasak atsakovo, nors pareiškėjas skunde argumentuoja, kad jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų kategorijai, kaip ESTT sprendime byloje Elgafaji įvardintos grupės politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, tačiau pareiškėjo cituojamas ESTT sprendimas ir „slankiojanti skalė“ yra taikoma ir aktuali tik Irako piliečiams. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, situaciją (duomenys neskelbtini) bei vykusius protestus ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą, o informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas surinko informaciją iš įvairių šaltinių, todėl nėra pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu.

9. Atsakovo vertinimu, skundo teiginiai, jog pareiškėjas dėl dalyvavimo proteste susilaukė grasinimų, nėra pagrįsti bylos medžiaga. Šiuo atveju buvo nustatyti esminiai pasakojimo trūkumai – pareiškėjas nepateikė datų, kuriomis dalyvavo protestuose, nežinojo, kiek tiksliai kartų juose dalyvavo, jis net nežinojo protesto organizatorių. Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nepripažino patikimu įrodymu ir konstatavo, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendime daromas išvadas, dėl ko pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta.

10. Atlikus pareiškėjo situacijos tyrimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojui jį suteikti. Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Tai nereiškia, kad jam tenka pareiga surinkti kilmės valstybės informaciją, tačiau jis turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Pareiškėjo istorija tik iš dalies yra suderinama su kilmės valstybės informacija. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad protestuotojai prieš prievartavimus kenčia nuo persekiojimo ar, kad valstybė nenori ir negali padėti jiems, jei grasinimai kyla. Atvirkščiai, randama pakankamai duomenų, kad valstybė bando spręsti protestuotojų keliamas problemas.

11. Pagal turimus kilmės valstybės duomenis (duomenys neskelbtini) yra laikomas saugia valstybe, šiuo metu šalyje nevyksta Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas šioje situacijoje neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti pareiškėjui R. A. (R. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui R. A. (R. A.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus, surinko informaciją apie kilmės šalį ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų ir negali būti pripažintas kaip patikimu įrodymu. Pareiškėjas tvirtino, kad jo persekiotojai – įtakingi žmonės, kurie jį persekioja dėl dalyvavimo demonstracijoje, smerkiančioje prievartavimą, tačiau pagal surinktą atsakovo informaciją nėra tokių duomenų, kad tokiuose protestuose („anti–rape“) tema dalyvavę protestuotojai būtų persekiojami ar neteisėtai apkaltinami valdžios ar policijos pareigūnų. Atvirkščiai, randama duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia reaguoja į protestuotojų reikalavimus.

Pagal kilmės informaciją (duomenys neskelbtini) valdžia sugriežtino bausmes dėl prievartavimo nusikaltimų po to, kai buvo surengtos protestų serijos. 2018 m. duomenimis, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais protestų metu, įskaitant neteisminius žudymus, priverstinius dingimus, kankinimus ir besaikį jėgos naudojimą. (duomenys neskelbtini) griežtai smerkia teisėsaugos institucijų reakciją į šiuos protestus, įskaitant jų nesugebėjimą sustabdyti vyriausybę palaikančių ginkluotų vyrų išpuolius ir laikytis tarptautinių standartų, susijusių su viešųjų susirinkimų priežiūra. (duomenys neskelbtini) taip pat ragina valdžios institucijas atskleisti sulaikytųjų tapatybę ir buvimo vietą bei nedelsiant juos paleisti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas jam gresiantį pavojų siejo su bendra kilmės valstybės situacija, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrįsto manymo, kad pareiškėjui savo kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas. Kaip teigia pats pareiškėjas, jis daug detalių neatsimena ir negali pateikti konkrečių paaiškinimų nei kurios partijos atstovai, nei kas jie tokie, nors jų pavardės jam buvo žinomos ir jis pranešė apie juos policijai, taip pat pareiškėjas negalėjo pateikti konkrečių detalių dėl galimai jam iškeltos bylos, nurodė, kad nežino, ar jis yra ieškomas ar būtų sulaikytas, teismo posėdžio metu nurodė, kad išvykstant iš šalies dėl jo turimų dokumentų jokių kliūčių nekilo, nėra pateikti jokių duomenų dėl tos bylos tikrumo, kas vėlgi leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas visiškai be pagrįstos baimės išvyko iš savo šalies.

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas tik labai bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus, priešingai, yra pakankamai duomenų, kad valstybė bando spręsti protestuotojų keliamas problemas, dėl ko, pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia.

Teismas sprendė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

15. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Pagal surinktą atsakovo kilmės šalies informaciją yra žinoma, kad spaudoje buvo žinia apie protestą priešais (duomenys neskelbtini) universitetą (apie kurį galbūt pasakoja pareiškėjas), tačiau nors spaudoje minimas įvykis gali būti tas, apie kurį pareiškėjas kalba, tačiau savo pasakojime pareiškėjas nenurodė nei kokiame universitete studijuoja, nei detaliai papasakojo apie protestus, nei pateikė įrodymus apie savo istorijos tikrumą. Pasak atsakovo, spaudoje esančiame straipsnyje teigiama, kad asmenys, atsakingi už prievartavimus, buvo iš karto areštuoti, tačiau straipsnyje minimi kiti žmonės nei nurodė pareiškėjas. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad tikėtina, kad pareiškėjo pateikta istorija nėra susijusi jo asmenine patirtimi. Taip pat nėra duomenų, jog protestuotojai buvo persekiojami valstybės ar kitaip engiami. Taigi Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjui nėra realios rizikos, kad asmens gyvybei vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų reali grėsmė, yra visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo kilmės šalyje neegzistuoja beatodairiškas smurtas ir vien dėl buvimo teritorijoje nekyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Ši informacija, teismo vertinimu, yra labai detali ir išsamiai išnagrinėta ir visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo tarpu pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai.

16. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

17. Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę, teismas, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes (laisvai išvyko iš savo kilmės šalies, žinodamas, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, atvykus be dokumentų), nurodė, jog ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, o Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

18. Tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, ir pažymėjo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, teismas sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.

19. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

21. Pareiškėjas teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, jog jo prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėjas nurodė, kad savo kilmės valstybėje gali patirti smurtą dėl jo atžvilgiu kitos studentų partijos atstovų vykdomų išpuolių. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją galima daryti išvadą, kad, iš tiesų, pareiškėjo kilmės šalyje policijoje kaip institucijoje vyrauja nebaudžiamumo kultūra, todėl gyventojai vertina ją kaip nepatikimą.

22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtinta, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykių su žinoma bendra informacija visumos, apsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

23. Sprendime atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – ESPA) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, bet realiai šio vertinimo pareiškėjui netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo ir dėl to nepasisakė.

24. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Buvo nustatyti esminiai prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai – prieglobsčio prašytojas nepateikė datų, kuriomis dalyvavo protestuose, nežinojo, kiek tiksliai kartų juose dalyvavo. Prieglobsčio prašytojas taip pat nežinojo protesto organizatorių ir teigė, kad prie protestų prisijungė tik todėl, kad asmeniškai pažinojo auką. Prieglobsčio prašytojas taip pat nepateikė nei vieno dokumento, nuotraukos, ar vaizdo įrašo, susijusio su šia pasakojimo dalimi. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo pagrįstai nepripažino patikimu įrodymu ir konstatavo, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame Sprendime daromas išvadas.

27. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini.

28. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Taip pat atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Remiantis ESPA parengta saugių kilmės valstybių ataskaita ir kilmės valstybės duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra laikomas saugia valstybe, šiuo metu šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 21S51577, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjus atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

34. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie pareiškėjui galinčią kilti grėsmę jo kilmės valstybėje.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

38. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jis kilmės valstybėje dalyvavo protestuose prieš išprievartavimus, todėl jam grasina kitos studentų partijos atstovai.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius išvykti iš kilmės valstybės yra abstraktaus pobūdžio, neišsamus, kelia abejonių dėl jo tikrumo. Pareiškėjas negalėjo nurodyti datų, kuriomis dalyvavo protestuose, nežinojo, kiek tiksliai kartų juose dalyvavo. Prieglobsčio prašytojas taip pat nežinojo protesto organizatorių ir teigė, kad prie protestų prisijungė tik todėl, kad asmeniškai pažinojo auką. Prieglobsčio prašytojas taip pat nepateikė nei vieno dokumento, nuotraukos, ar vaizdo įrašo, susijusio su šia pasakojimo dalimi. Remdamasis kilmės šalies informacija, Migracijos departamentas nustatė, kad yra duomenų apie protestus, nukreiptus prie prievartavimus šalyje, tačiau nėra duomenų, kad protestuose dalyvavę protestuotojai būtų persekiojami ar neteisėtai apkaltinami valdžios ar policijos pareigūnų. Atvirkščiai, randama duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia reaguoja į protestuotojų reikalavimus.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtu ar kankinamu. Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad protestuotojai prieš prievartavimus kenčia nuo persekiojimo ar, kad valstybė nenori ir negali jiems padėti, jei kyla grasinimai, priešingai, rankama pakankamai duomenų, kad valstybė bando spręsti protestuotojų keliamas problemas. Remiantis EPPB (angl. EASO) parengta saugių kilmės valstybių ataskaita ir kilmės valstybės duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra laikomas saugia valstybe, šiuo metu šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Be to, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo priklausymo ESPA išskiriamam padidintos rizikos asmenų profiliui, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o ESPA padidintos rizikos asmenų profiliai yra taikomi Irako Respublikos piliečiams.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją jo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė