ce585201-a31b-494a-b0b1-e413b7e4488f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1044-464/2013 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00597-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.3.; 128.2.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. P., G. P., L. P., J.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, ir pagal S. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., V. Å ., G. P., L. P., J. P., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjai R. P. ir V. Å . 2009-07-27 su pareiÅ¡kimu (t.1, b.l. 2-5) kreipėsi į Å venčionių rajono apylinkės teismÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėja V. Å . 2011-03-21 pateikė praÅ¡ymÄ (t.2, b.l. 134), kuriuo nuo savo reikalavimo atsisakė teigdama, jog tėvo B. P. palikimÄ faktiniu valdymu lygiomis dalimis priėmėm jos broliai – J. P. ir S. P.. Ji pati teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

PareiÅ¡kimÄ 2010-01-20 bei 2012-03-30 patikslinę (t.1, b.l. 109-114, t.2, b.l. 135-138), pareiÅ¡kėjai R. P., G. P., J. P., L. P. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų tėvas J. P., miręs 2007-06-02, priėmė savo tėvo - B. P., mirusio 1995-12-24, palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamas paliktÄ turtÄ . Nurodė, kad po B. P. mirties liko gyvenamasis namas su Å«kio pastatais ir 8 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) , tačiau nei vienas iÅ¡ tuo metu buvusių gyvų B.

P. vaikų -  J. P. (pareiÅ¡kėjų tėvas), V. Å . ar S. P. į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o dukra D. L. oficialiai atsisakė nuo palikimo. Po savo tėvo B. P. mirties,  J. P. liko ir toliau gyventi tėvui priklausiusiame name, mokėjo mokesčius už elektrÄ , dirbo Å«kio darbus – priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai ir juo naudojosi, stengėsi palaikyti jo tinkamÄ bÅ«klę. PaaiÅ¡kino, kad J. P. pas tėvÄ B. P. persikėlė gyventi po santuokos nutraukimo 1993-05-25 ir gyveno ten iki pat savo mirties.

Po J. P. mirties 2007-06-02,  jo vaikai, pareiÅ¡kėjai  G. P., R. P., J. P. ir L. P., taip pat rÅ«pinasi gyvenamuoju namu, pastatais, žeme, o R. P. sumokėjo įsiskolinimÄ už elektrÄ , savo lėšomis vykdė elektros energijos tiekimo į namÄ rekonstrukcijÄ . PareiÅ¡kėjas S. P. atsiliepimu (t.1, b.l. 54-57) su pareiÅ¡kimu nesutiko, tvirtindamas esÄ s vienintelis savo tėvo B. P. palikimÄ priėmęs faktiniu valdymu įpėdinis, ir prašė  pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti, priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu (t.1, b.l. 66-67) pareiÅ¡kėjų R. P. ir V. Å . (pradinės pareiÅ¡kėjos) pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo. Suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimu (t.1, b.l. 73-74) pareiÅ¡kėjų R. P. ir V. Å . (pradinės pareiÅ¡kėjos) pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo. PareiÅ¡kėjas S. P. 2009-09-28 kreipėsi į Å venčionių rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 1-4), praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo B.

P. mirties 1995-12-24 visÄ palikimÄ priėmė jis faktiÅ¡kai valdydamas paliktÄ turtÄ . Nurodė, kad tėvo B. P. namuose jis gyvena visÄ laikÄ nuo 1978-07-28, t.y. iki ir po tėvo B. P. mirties, yra deklaravęs jame savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po tėvo mirties jis nesikreipė į notarÄ , tačiau paliktÄ turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi turtu kaip savu: rÅ«pinosi nuosavybės teisių atstatymu į tėvo B. P. žemę, įregistravo žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre, jo (pareiÅ¡kėjo) vardu 1999-10-15 buvo iÅ¡duotas leidimas miÅ¡kui kirsti, perstatė krosnį, remontavo namÄ , mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. P. pareiÅ¡kimÄ (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 30-33) su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. P. pareiÅ¡kimÄ (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 46-48) su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. P. pareiÅ¡kimÄ (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b.

Nr. 2-77-405/2010, b.l. 49-50) su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. P. pareiÅ¡kimÄ (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 51-52) su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2010-01-29 nutartimi (t. 1, b.l. 121) sujungė civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. P., G. P., L. P., J. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo su civiline byla pagal pareiÅ¡kėjo S. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-07-10 sprendimu (t.2, b.l. 180-183) abu pareiškimus patenkino, t.y.:

1) R. P., G. P., L. P., J. P. pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. P., miręs 2007-06-02, 1995-12-24 mirus tėvui B. P. priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas;

2) S. P. pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P., 1995-12-24 mirus tėvui B. P., priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas;

3) nurodė, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo;

4) priteisė iÅ¡ R. P., G. P., L. P., J. P., S. P. po 49,28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėdamas pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo vadovaujasi B. P. mirties dienÄ galiojusiu CK (1964 m. įstatymo red.). Mirusysis B. P. testamento nepaliko, jo įpėdiniai dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ Ä¯ notarų biurÄ per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė. B. P. turto įpėdinio – sÅ«naus J.

P. – vaikai, pareiÅ¡kėjai R. P., G. P., L. P., J. P., ir mirusiojo sÅ«nus S. P. nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad kuris nors asmuo, mirus B. P., per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė palikimÄ . IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po B. P. mirties namuose liko gyventi ir tvarkytis abu mirusiojo sÅ«nÅ«s – pareiÅ¡kėjų tėvas J. P. ir pareiÅ¡kėjas S. P.. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir Å venčionių rajono savivaldybės administracijos  (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2006-10-18 raÅ¡tas, jog J.

P. gyvena (duomenys neskelbtini)  B. P. (mirusiam 1995-12-24) priklausiusiame name, bei pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , patvirtinanti, jog S. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) deklaravęs nuo 1978-09-28. Teismas sprendė, jog kilnojamųjų daiktų paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimo faktÄ patvirtinantis įrodymas. Kadangi per 6 mėnesius nei vienas paveldėtojas nesikreipė dėl teisės atkurti nuosavybę realizavimo, vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas S. P. tÄ padarė praėjus beveik 3 metams po tėvo mirties ir praÅ¡yme nurodė esÄ s   vienintelis paveldėtojas, nėra reikÅ¡minga, nustatant palikimo priėmimo faktÄ .

Teismas vertinimu, palikimo priėmimo fakto nustatymui nėra reikÅ¡minga ir tai, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas S. P. pranešė apie tėvo mirtį, rÅ«pinosi jo laidotuvėmis. Tačiau nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad po B. P. mirties palikimÄ priėmė mirusiojo vaikai J. P. ir S. P., iÅ¡ byloje esančių kitų įrodymų visumos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų tėvas J. P. ir pareiÅ¡kėjas S. P., mirus tėvui, atliko aktyvius veiksmus, kuriais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir turtas jų buvo pradėtas valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas S. P. 2012-08-13 apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 2-5) praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-10 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas R. P., G. P., L. P. ir J. P. pareiÅ¡kimas ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad jų tėvas J. P., miręs 2007-06-02, po judviejų tėvo B. P. mirties 1995-12-24 priėmė palikimÄ , jį faktiÅ¡kai valdydamas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesant tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų apie įpėdinių J. ir S. P. veiksmus per 6 mėnesius, turėjo bÅ«ti analizuotini kiti - vėlesnio laikotarpio įrodymai apie kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų veiksmus. Teismas nepagrįstai nevertino pareiÅ¡kėjo S. P. veiksmų kartu su kitų byloje surinktų duomenų visuma apie pareiÅ¡kėjo elgesį dėl palikimÄ sudarančio turto. Bylos duomenys patvirtina, kad vienintelis S. P. įrodė, kad palikimÄ priėmė faktiniu turto valdymu: rÅ«pinosi tėvo laidotuvėmis, sutvarkė nuosavybės į tėvo turėtÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ atkÅ«rimo reikalus, tvarkė miÅ¡ko kirtimo reikalus, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, gyvena namų valdoje, kurioje yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1978-07-28, bei atliko kitus veiksmus.

Byloje nėra jokių patikimų ir leistinų įrodymų, kad J. P. po tėvo mirties priėmė palikimÄ per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiÅ¡kai pradedamas paveldimÄ turtÄ valdyti. J. P. niekada nevaldė tėvo turto, o tik jame tam tikrais laiko tarpais gyveno. J. P. niekada nesirÅ«pino namu, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie namo valdymo. J. P. neturėjo pastovaus darbo ir pajamų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad broliai bÅ«tų pasidalinę namų valdÄ , t.y. gyvenimÄ atskiruose kambariuose vargu ar galima laikyti namų valdos pasidalinimu.

Visi liudytojai teisme pareiÅ¡kė, kad po B. P. mirties per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jie nebuvo paveldimo turto vietoje, negyveno ir kaimynystėje. Be to, 1995-12-24 mirus tėvui B. P., nuosavybės teisės į žemės sklypÄ nebuvo atkurtos ir tokiom paveldimo turto dar nebuvo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ naudojimasis daiktais nelaikomas palikimo priėmimu. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J. P. faktiniai veiksmai, gyvenant name, pragyvenimo reikmėms naudojantis Å«kiniu pastatu bei arkliu, sodinant darÅ¾Ä , liudija transformavimÄ si į aukÅ¡tesnę – valdymo nuosavybės teise ir disponavimo stadijÄ , ir todėl vertini kaip paveldėto turto savininko veiksmai, prieÅ¡tarauja tuometiniam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių prielaidÄ , kad J. P. priėmė palikimÄ faktiniu turto valdymu. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-10-01 atsiliepimu (t. 3, b.l. 8-11) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog juridinis faktas dalyje dėl to, kad J. P., miręs 2007-06-02, 1995-12-24 mirus tėvui B. P. priėmė jo palikimÄ jį faktiÅ¡kai valdydamas, yra nustatytas teisingai.

Teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai taikė materialiosios bei įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas. PareiÅ¡kėjai R. P., G. P., L. P. ir J. P. 2012-10-02 atsiliepimu (t. 3, b.l. 14-16) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog J. P. po santuokos nutraukimo su buvusia sutuoktine L. M. P.,   t.y. 1993-05-25 persikėlė gyventi pas tėvÄ - B.

P., (duomenys neskelbtini).  FaktiÅ¡kai J. P. tame name gyveno iki savo mirties -  2007-06-02, t.y. apie 14 metų. J. P. gaudavo iÅ¡ankstinę pensijÄ , kuri buvo paskirta bÅ«tent į  (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ . Å i aplinkybė patvirtina kad J. P., turėdamas lėšų, nuolat prisidėdavo prie mokesčių už elektrÄ mokėjimÄ , taip rÅ«pindamasis namu ir palikimu. Kadangi po J. P. mirties gyvenamuoju namu, pastatais, žemės sklypu toliau rÅ«pinosi R. P., G. P., L. P., J. P., kurie priėmė savo tėvo palikimÄ , Å¡i aplinkybė patvirtina, kad jų tėvas – J.

P. buvo priėmęs savo tėvo – B. P. palikimÄ ir valdė kaip savo. Be to, po tėvo J. P. mirties pareiÅ¡kėjas R. P. sumokėjo 30,34 Lt elektros energijos tiekimo įsiskolinimÄ . 2006-06-29 AB Rytų skirstomųjų tinklų nurodyme Nr. 77 „Dėl elektros apskaitos atvado ir įvadinės apskaitos spintos rekonstravimo“ pažymėta, kad vartotojas S. P. neteisėtai vartojo elektros energijÄ . RÅ«pindamasis palikimu ir pažeidimų paÅ¡alinimu, R. P. savo lėšomis įvykdė nurodytus rekonstravimo darbus už 599,37 Lt, pasirÅ«pino, kad elektros tiekimas į senelio namus bÅ«tų atnaujintas.

PareiÅ¡kėjai R. P., G. P., L. P. ir J. P. neprieÅ¡tarauja dėl fakto, kad S. P. priėmė palikimÄ (jam priklausančiÄ pagal įstatymÄ dalį) po tėvo mirties, bet nesutinka, kad S. P. vienintelis priėmė palikimÄ ir juo rÅ«pinosi. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumÄ faktiniu bei teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl vieno iÅ¡ įstatyminių įpėdinių (J. P.) teisių paveldėti atsiradusį palikimÄ Ä¯gyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu įstatyminiai įpėdiniai – apeliantas S. P. ir jo brolis J. P. tokiÄ teisę įgyvendino faktiniu valdymu. Å i teismo sprendimÄ apeliantas ginčija remdamasi netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu byloje, kas lėmė neteisingos teismo iÅ¡vados susiformavimÄ , jog dabar jau miręs jo brolis J. P. priėmė judviejų tėvo B.

P. palikimÄ . Tokių skundo argumentų pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas ir įvertina. Dėl juridinio fakto nustatymo   Byloje nustatyta, kad 1995-12-27 mirė B. P. (t.1, b.l. 6), todėl jo vaikams atsirado teisė paveldėti tėvo turto dalį. Nors B. P. turėjo daugiau įstatyminių įpėdinių, paveldėjimo fakto pripažinimo siekia tik sÅ«nus S. P. (apeliantas) bei sÅ«naus J. P. (P.), mirusio 2007-06-02 (t.1, b.l. 7), paveldėtojai (t.2, b.l. 111). B. P. dukterys D. L. ir V. Å . vienokia ar kitokia forma nuo palikimo yra atsisakiusios (t.1, b.l. 18-19, t.2, b.l. 134).

 Palikėjas B. P.,  kaip matyti iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o su istorija (t.1, b.l. 25-29), savo daiktinių teisių į gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistravęs, vieÅ¡ame registre yra įregistruota B. P. naudojimosi minėtais statiniais teisė. PažymÄ apie Å¡io namo savininkÄ B. P., remdamasis Å«kinėje knygoje Nr. 5 esančiais asmeninės sÄ skaitos Nr. 295 įraÅ¡ais, iÅ¡davė  (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas (t.1, b.l. 33, 34-42).

Taigi palikėjo B. P. mirties momentu paveldimÄ turtÄ sudarė Å¡is namas su priklausiniais, kurių teisinė registracija nebuvo atlikta (vieÅ¡ame registre neiÅ¡vieÅ¡intas jų savininkas), bei turtinė teisė atkurti nuosavybę į 8 ha žemės sklypÄ (t.2, b.l. 53-79) pagal 1992-04-01 B. P. paduotÄ praÅ¡ymÄ (t.2, b.l. 67). Vadinasi, pats žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas, prieÅ¡ingai nei savo pareiÅ¡kime ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ tvirtina pareiÅ¡kėjai R. P., G. P., L. P. ir J.

P., į paveldimo turto masę neįėjo - nuosavybės teisė į jį B. P. vardu buvo atkurta praėjus beveik ketveriems metams po Å¡io mirties, t.y. 1999-05-25 (t.1, b.l. 23-24). Palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 str.) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju nei vienas iÅ¡ įstatyminių įpėdinių praÅ¡ymo notarui per Å¡eÅ¡is mėnesius po B. P. mirties nepadavė. Tačiau, pasak apelianto, tik jis vienintelis atliko veiksmus, patvirtinančius palikimo faktinį priėmimÄ â€“ ne tik pasirÅ«pino tėvo laidotuvėmis, bet ir rÅ«pinosi namų valdos, kurioje iki ir po tėvo mirties gyveno bei nuo 1978-07-28 buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , statiniais, remontu, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su Å¡ios paslaugos tiekėju, taip pat oficialiai pareiÅ¡kė valiÄ paveldėti ir tėvo turėtas turtines teises, atlikęs bÅ«tinus teisinius veiksmus nuosavybei į žemę bei miÅ¡kÄ atkurti, taip pat, kaip savininkas, disponavo Å¡iuo turtu, pavyzdžiui, pasirÅ«pino leidimu miÅ¡kui kirsti.

Apelianto teigimu, jo brolis J. P. tėvo ir apelianto sutikimu tik gyveno tėvui priklausiusioje sodyboje, tačiau jokių kitų faktinių veiksmų, liudijančių jo norÄ priimti palikimÄ , neatliko. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų su tokia apelianto pozicija nesutikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , suformuotÄ taikant 1964 m. CK 587 str. nuostatas, palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami tik aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-251/2012; 2012-07-03 nutartis c.b. 3K-3-366/2012). Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ bÅ«tent nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto;

2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/2007). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų Å¡ių elementų - veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio sutaptis, siekiant realizuoti paveldėjimo teisę, teismo sprendimu pagrįstai buvo nustatyta tik apelianto atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina teiginius apie tėvo palaidojimÄ (mirties akto įraÅ¡as Nr. 28, Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 8; jo sesers V. Å . paaiÅ¡kinimai, t.1, b.l. 144), po tėvo mirties apeliantas buvo pripažintas elektros energijos vartotoju ir faktiÅ¡kai laikomas namo savininku (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 34, 40, 41) - bÅ«tent jis sudarė elektros energijos vartojimo sutartį, mokėjo už elektrÄ (t.1, b.l. 60-62, t.2, b.l. 132, 159-160).

Be to, vienintelis apeliantas po tėvo mirties 1998-04-16 pateikė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti tėvui priklausančiÄ Å¾emę (t.2, b.l. 66), įvardijęs save B. P. paveldėtoju, pasirašė kaip vienintelis paveldėtojas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nors jo brolis J. P. tuo metu tebegyveno kartu (t.2, b.l. 63-64). Byloje nustatyta ir tokia aplinkybė, kad apeliantas vieÅ¡ai ne kartÄ vieÅ¡ai deklaravo esÄ s vienintelis tėvo turto bei jo turtinių teisių paveldėtojas, viso tėvo turėto turto savininkas, kÄ pripažįsta ir kiti pareiÅ¡kėjai, taip pat sutikdami ir su tuo, kad žemės nuosavybės grÄ Å¾inimo reikalus sutvarkė jų dėdė S. P..

Neneigia pareiÅ¡kia ir to, kad apie grÄ Å¾intinÄ Å¾emę, apie  S. P. kertamÄ miÅ¡kÄ jų tėvas ir jie patys žinojo (t.1, .l. 143-145). Pažymėtina, kad nors praÅ¡ymas nuosavybės teisių atkÅ«rimui žemėtvarkos institucijai paduotas ne per Å¡eÅ¡is mėnesius, apeliantas pagrįstai tokioje situacijoje remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje suformuota nuostata, kad įpėdinio atlikti materialinio teisinio pobÅ«džio veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (paduotas pareiÅ¡kimas atitinkamoms tarnyboms, kreipimasis dėl teisių įforminimo, dokumentų, reikalingų tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, teikimas) patvirtina jo siekį savarankiÅ¡kai įgyvendinti palikėjui priklausiusias materialinio pobÅ«džio teises ir yra vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas.

Tokiam vertinimui įtakos turi ir asmens veiksmai, atlikti po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie, asmeniui per palikimui pagal įstatymÄ skirtÄ laikotarpį atlikus ir kitus faktinius veiksmus,  parodo asmens elgesio nuoseklumÄ ir patvirtina jo valiÄ priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/2007). Sutiktina ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad kito įstatyminio įpėdinio - J. P. veiksmai nepatvirtina palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Byloje buvo įrodytas tik jo veiksmų faktas (vienas iÅ¡ dviejų bÅ«tinų elementų palikimui faktiniu valdymu priimti), t.y. jo gyvenimas sodyboje, naudojimÄ sis tėvui (arba broliui S. P.) priklausančiais daiktais, tačiau ne jo siekis įgyti namÄ ar kuriuos nors daiktus nuosavybėm (tapti savininku). Jokių duomenų byloje, kurie galėtų patvirtinti tokius jo buvusius ketinimus, nėra. Liudytojais teisme apklausti R. Å ., E. Å . ir L. P. (t.2, b.l. 174-176) patvirtino tik tai, kad Å¡is tame name gyveno bei atlikdavo tam tikrus Å«kio darbus, bet ne valdymo nuosavybės teise įgyvendinimÄ .

PrieÅ¡ingai, ir liudytoja R. Å . nurodė girdėjusi iÅ¡ Å¡iame kaime gyvenusio savo tėvo, kad Stanislovas (P.) vienas Å¡eimininkauja, o Juozas (P.) jokių teisių į turtÄ neturi. Taigi J. P. veiksmų pobÅ«dis neleidžia daryti bent tikėtinos iÅ¡vados, kad jis priėmė savo tėvo palikimÄ sudariusį turtÄ , jį laikė savo nuosavybe ar tokį faktÄ kam nors buvo pavieÅ¡inęs. Nesama jokių duomenų ir apie jo asmenines investicijas arba atliktus darbus, siekiant iÅ¡saugoti tėvui priklausiusį turtÄ , jį iÅ¡laikyti.

 Veiksmai, kuriuos po J. P. mirties  2007-06-02 atliko jo sÅ«nus, pareiÅ¡kėjas R. P., 2009-08-05 sumokėdamas 30,34 Lt skolÄ už elektros energijÄ Â bei savo asmeninėmis lėšomis S. P. vardu apmokėdamas už elektros energijos tiekimo atkÅ«rimÄ Ä¯ sodybÄ (Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010, b.l. 34-43), teisiÅ¡kai neaktualÅ«s vertinant jo tėvo J. P. valiÄ paveldėti po 1995-12-24 mirusio B. P. mirties. Minėti veiksmai nepatvirtina, kad pats J. P. (o ne jo vaikai, Å¡ios bylos pareiÅ¡kėjai), atliko kuriuos nors aktyvius valdymo veiksmus, liudijančius, kad jis, bÅ«damas įpėdiniu pagal įstatymÄ , tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė.

Atitinkamai tokia teisė neperėjo ir J. P. vaikams, nes palikimÄ priėmė kitas pirmos eilės įpėdinis – apeliantas S. P..       Šioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir tokia aplinkybė, kad kartu su apeliantu gyvenęs jo brolis J. P. iki pat savo mirties, t.y. daugiau nei deÅ¡imtmetį, niekuomet brolio teisės į visÄ palikimÄ nekvestionavo, nei į notarÄ , nei į teismÄ dėl savo paties paveldėjimo teisės realizavimo nesikreipė, savarankiÅ¡kai nesiekė atkurti ir turtinių teisių į tėvui priklausiusiÄ Å¾emę, nors jokių objektyvių kliūčių tam neegzistavo – bÅ«tų pakakę pateikti praÅ¡ymÄ Å¾emėtvarkos tarnybai.

Toks pasyvumas netiesiogiai patvirtina, kad ir pats J. P. paveldėtoju savęs nelaikė ir neįžvelgė jokio savo teisių ar interesų pažeidimo. Kitos apeliacinio teismo iÅ¡vados nesuponuoja ir apelianto teismo posėdyje pasakyti teiginiai, kad J. P. ir V. Å . irgi priėmė palikimÄ (t.1, b.l. 145). Viena vertus, tokie paaiÅ¡kinimai nevertintini kaip neįrodinėtinas fakto pripažinimas pagal CPK 182 str. 5 p. ir 187 str. nuostatas, nes Å¡is teiginys protokole apelianto nepasiraÅ¡ytas, be to, Å¡iame teismo posėdyje kartu buvo nurodoma ir apie buvusį susitarimÄ su broliu, jog visas tėvo palikimas atitenka tik apeliantui (t.1, b.l. 145).

Vadinasi, apelianto paaiÅ¡kinimai Å¡iuo klausimu nebuvo nuoseklÅ«s. Kita vertus, pasak S. P. atstovo kasacinio teisminio nagrinėjimo posėdyje, apeliantas laiko, kad nei brolis, nei sesuo palikimo nepriėmė (t.2, b.l. 85), ir tokia jo procesinė pozicija visiÅ¡kai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų turinį, tvirtinusių, kad apeliantas visuomet vieÅ¡ai deklaravo esÄ s vieninteliu tėvo turto paveldėtoju.        Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R.

P., G. P., L. P. ir J. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog jų tėvas J. P. priėmė B. P. palikimÄ , nustatymo, nevisiÅ¡kai teisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl jų padarė nepagrįstas iÅ¡vadas (CPK 185 str.). Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas - Å¡is pareiÅ¡kimas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos paprastai neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), tačiau teismas turi diskrecijos teisę tokias iÅ¡laidas padalinti ar jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas, tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi (interesas) yra skirtingas arba prieÅ¡ingas. Nagrinėjamojoje byloje apelianto ir kitų pareiÅ¡kėjų interesas nėra prieÅ¡ingas, tačiau skirtingas – pareiÅ¡kėjai R.

P., G. P., L. P. ir J. P. neginčija apelianto teisės paveldėti, kartu siekdami tokios pačios teisės pripažinimo ir jų tėvui J. P.. Tai reiÅ¡kia, kad teisinės prielaidos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡ioje byloje egzistuoja. Pateikdamas pareiÅ¡kimÄ Å venčionių rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-77-405/2010 dėl juridinio fakto nustatymo, apeliantas siekė savo paties intereso patenkinimo –prašė jam nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktÄ .

Taigi už šį pareiÅ¡kimÄ sumokėto žyminio mokesčio kompensavimo klausimas nekyla. Kvestionuodamas brolio J. P. paveldėjimo teisės įgyvendinimÄ , apeliantas du kartus pateikė apeliacinius, ir vienÄ kartÄ - kasacinį skundus, už kuriuos sumokėta du kartus po 143 Lt ir 135 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 159, t.2, b.l. 5, t.3, b.l. 1). Å ios iÅ¡laidos apelianto naudai priteistinos iÅ¡ kitų pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis, t.y. po 105 Lt iÅ¡ kiekvieno ([143 Lt + 135 Lt + 143 Lt] : 4).   Už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas sumokėjo iÅ¡ viso 2420 Lt honorarÄ advokatui  (t.1, b.l. 65, 102-103, 135).

 IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) taip pat priskiriamos bylinėjimosi iÅ¡laidų kategorijai (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir byloje dalyvaujantiems asmenims atlyginamos taikant CPK 93 str. įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles. CPK 98 str. yra nustatyta ne tik Å¡io pobÅ«džio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (paskirstymo) Å¡alims tvarka bei sÄ lygos, kurioms esant jos apskritai gali bÅ«ti priteisiamos (įrodymai apie jų dydį bei praÅ¡ymas jas priteisti turi bÅ«ti pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos), bet ir tokių iÅ¡laidų dydžio ribojimas Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytais dydžiais už kiekvienÄ teisinės paslaugos atlikimo veiksmÄ .

Todėl spręsdamas dėl Å¡ių apelianto turėtų iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į minėtų Rekomendacijų nuostatas. Tokiu atveju 2420 Lt suma, sumokėta už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ suraÅ¡ymÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdžiuose iki Å¡ios bylos pirmojo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (teisinių paslaugų apmokėjimo datos), pripažintina aiÅ¡kiai neatitinkančia bylos pobÅ«džio. Joje iÅ¡keltas klausimas nereikalavo specialių žinių ar papildomų advokato darbo laiko sÄ naudų, o dalis Å¡ių iÅ¡laidų teko ir tam klausimui, kuriuo suinteresuotas buvo pats apeliantas, t.y. juridinio fakto nustatymui jo paties paveldėjimo tikslu.

Todėl pagrįsta ir kompensuotina pripažintina 600 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų suma, kuri priteistina lygiomis dalims iš kitų pareiškėjų – po 150 Lt iš kiekvieno (600 Lt : 4).  Iš viso iš R. P., G. P., L. P. ir J. P. priteistina po 255 Lt bylinėjimosi išlaidų  S. P. naudai (105 Lt + 150 Lt) (CPK 443 str. 6 d.). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, pareiškėjams  R. P., G. P., L. P. ir J. P. taip pat tenka pareiga atlyginti valstybei 246,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) visų instancijų teismuose, t.y. po 61,60 Lt (246,40 Lt : 4) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).    Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., n u s p r e n d ė:

Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimÄ pakeisti. R. P., G. P., L. P., J. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ R. P., G. P., L. P., J. P. po 255 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų S. P. naudai.  Priteisti iÅ¡ R. P., G. P., L. P., J. P. po 61,60 Lt iÅ¡ kiekvieno paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Teisėja                                                                                  Dalia Kačinskienė