2020-06-17 Nr. AB-12451-3-64-3-00758-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-829-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00758-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – L. V., Radviliškio rajono savivaldybės administracija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. S–515-(8.26) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją perprojektuoti namų valdą iš dviejų sklypų į vieną, įpareigoti neteisėtai paliktą pravažiavimą per kiemą adresu (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. panaikinti, privažiavimą prie buvusios mokyklos padaryti per (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. vasario 17 d. kreipėsi į Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu perprojektuoti pareiškėjo namų valdą, esančią Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 6, iš dviejų sklypų į vieną sklypą. Viename sklype yra namas, viralinė bei pirtis, antrame – tvartas, daržinė, kluonas ir tualetai. Abu sklypus skiria kelias, kuriuo, statant (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, buvo vežamos statybinės medžiagos. Pabaigus statybas kelias buvo suplanuotas kitur, aplenkiant sodybą. Buvusiam savininkui mirus, kelias aplenkiant sodybą nebebuvo padarytas. Mokykla šiuo metu yra uždaryta. Pareiškėjas nurodė, kad buvo neteisėtai privatizuota kiemo dalis, įrengiant kelią, be to, grąžinant nuosavybę buvo padaryta klaida – neteisėtai suprojektuotos dvi namų valdos, todėl ši klaida turi būti ištaisyta ir kelias, einantis per pareiškėjo kiemą, panaikintas. Šiuo metu mokykloje yra apgyvendinta daugiavaikė probleminė šeima, kurios vaikai apmėto pareiškėjo bityno avilius akmenimis ir pagaliais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad racionaliausia padaryti pravažiavimą nuo mokyklos pro tvartą – daržinę link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kelias, einantis per pareiškėjo kiemą kelia pavojų pareiškėjui ir jo šeimai bei pažeidžia jo teises į privatinę nuosavybę ir privatumą. Tris kartus buvo išdaužyti gyvenamojo namo langai, padarant pareiškėjui 1 500 Eur turtinę žalą, su traktoriais ne kartą išvartytos ir sulaužytos tvoros. Sodyboje yra registruotas pareiškėjui priklausantis bitynas, kurį planuoja plėsti bei visą namų valdą aptverti tvora. Savivaldybė Raštu pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad naujo kelio įrengimas pareikalautų neracionaliai didelių biudžeto kaštų. Pareiškėjas teigė, kad tai yra netiesa, o atsakovo neveikimas trukdo jo veiklai – bitininkystei, be to, Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir žmogaus teises, todėl turi būti panaikintas.

4. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas sodybą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 6, Radviliškio r. įsigijo pagal 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2910. 2002 m. rugsėjo 4 d. pasirašant perdavimo–priėmimo aktą bei sudarant minėtą pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjas žinojo ir matė, kad jo įsigyjama namų valda susideda iš dviejų žemės sklypų, kurių įregistravimo pagrindas 2002 m. vasario 6 d. apskrities viršininko sprendimas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos taisyklės „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad sujungiant kelias bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei aukščiau nurodytomis taisyklėmis. Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Projekto rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir iniciatorius –privačios žemės savininkas. Parengtą projektą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Ginčo objektas – (duomenys neskelbtini) gatvė – yra vienintelis privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) kaimo pastato mokyklos, prie sodybos–namų valdos, prie žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gatvės atkarpa (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė) jau yra užfiksuota 1957 m. žemėlapiuose bei (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės melioracijos projekte rengtame 1977 m. (įvykdytame 1979 m.). (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) k. pavadinimas patvirtintas Radviliškio rajono tarybos 2009 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-758.

6. Atsakovas teigė, kad prašymas panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą ir įrengti privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės neatitinka jokių galiojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjo pateiktas planas negalimas, nes numatomas kelias turėtų būti tiesiamas per privačios žemės savininkų sklypus. Žemė iš savininkų gali būti paimama tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnyje išvardintiems poreikiams. Ginčo atveju, kelio tiesimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės per privačios žemės sklypus poreikio bei galimybių nėra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė analogiškus nesutikimo motyvus kaip ir Savivaldybė.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjo P. V. skundą ir prašo jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos skunde nurodė pareiškėjas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš pirmojo.

11. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

11.1. 2002 m. gegužės 8 d. žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutartimi pareiškėjas P. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 0,35 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos – 0,13 ha, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. v., Radviliškio r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tame žemės sklype esančius pastatus.

11.2. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjas įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus: kelio sanitarinės apsaugos zona 0,13 ha., vandens telkinių apsaugos zona – 0,35 ha. Sutarties antrame lape nurodyta, kad prie žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutarties pridedamas sklypo planas 1:5000.

11.3. Šiaulių apskrities Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) vietovėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad kadastro bloko Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo plotas 0,35 ha. Žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) plane M 1:5000 pavaizduotos sklypo ribos sekančiai: A-B-L-G ir C-D-F-E. 6 metrų pločio savivaldybės kelias ribojasi su gretimų sklypų savininkų (naudotojų) ribomis, kurios plane pavaizduotos atitinkamai C-F ir B-G.

11.4. 2007 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apskrities viršininkas perdavimo–priėmimo aktu perdavė Savivaldybės nuosavybėn į Savivaldybės administracijos apskaitą įtrauktus vietinės reikšmės kelius su jiems priskirtais priklausiniais: (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), Radviliškio sen. Kelio žymėjimo indeksas (kelio numeris) (duomenys neskelbtini), ilgis – 5,867 km.

11.5. Pagal Radviliškio rajono savivaldybės vietinių kelių ir gatvių inventorizaciją (atlikta 2003 m. birželio 5 d.) kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra 5,867 km ilgio ir baigiasi mokyklos kieme. (duomenys neskelbtini) kaimo gatvių išdėstymo plane matyti, kad dalis savivaldybės kelio ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) ) skiria pareiškėjo žemės sklypą į dvi dalis.

12. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

13. Vadovaudamasis Kelių įstatymo nuostatomis (2 str. 12 d., 3 str., 4 str. 3 d., 10 str. 1 d.) ir Žemės įstatymo nuostatomis (7 str. 1 d.), teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog žemė, Šiaulių apskrities Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta B-C-G-F, kuria eina kelias (duomenys neskelbtini), įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduota kitiems subjektams, tame tarpe ir Savivaldybei, taip pat nėra duomenų, kad žemė nuosavybės ar kita teise priklausytų fiziniams ar juridiniams asmenims ar kad būtų priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, todėl teismas sutiko su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės nuosavybė, o žemė kuria eina kelias – valstybės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad kelias skiriantis pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso. 2002 m. gegužės 8 d. žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutartis bei prie jos pridėtas sklypo planas patvirtina, kad sandorio sudarymo metu pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, kurį dalina kelias bei taikoma kelio sanitarinės apsaugos zona, užimanti 0,13 ha, tačiau žemės sklypo dalies, kurią užima kelias, pareiškėjas neįsigijo.

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir atitinka teisės aktų normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Teismas konstatavo, kad, netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą, nėra pagrindo tenkinti likusius išvestinius reikalavimus.

III. 16. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo:

16.1. panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą;

16.2. panaikinti Raštą;

16.3. panaikinti (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. 6 servitutą (apie 40 m.) kaip neteisėtą ir pažeidžiantį pareiškėjo šeimos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo garantuojamas teises į privatinę nuosavybę ir privatumą bei asmenų saugumą;

16.4. įpareigoti Savivaldybę perprojektuoti mūsų namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) šen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. 6, iš dviejų sklypų į vieną sklypą;

16.5. Įpareigoti Savivaldybę pasidaryti privažiavimą prie buvusios mokyklos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (apie 50 m. pro Savivaldybei priklausantį tvartą–daržinę).

16.6. Įpareigoti Savivaldybę atlyginti pareiškėjo šeimai už patirtą moralinę ir turtinę žalą 10 000 Eur (nuo 2002 m. iki 2018 m.).

17. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 17 d. kreipėsi į Radviliškio NŽT skyrių ir Savivaldybės Urbanistikos bei architektūros skyrių su prašymu perprojektuoti pareiškėjo namų valdą, esančią Radviliškio r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. 6, iš dviejų sklypų į vieną sklypą. Pareiškėjas paaiškino, kad viename sklype yra gyvenamasis namas, viralinė ir pirtis, antrame – tvartas, daržinė, klojimas ir tualetai. Abu sklypus skiria kelias – „gatvė“ (apie 40 m, dar po 40 m „ gatvė“ baigiasi), kuriuo sovietiniais laikais, statant (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, buvo vežamos statybinės medžiagos. Pabaigus statybas kelias buvo suplanuotas kitur, aplenkiant sodybą, t. y. nuo mokyklos pro dabar savivaldybei priklausantį tvartą–daržinę į dabartinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvusiam savininkui A. K. mirus, kelias aplenkiant sodybą nebebuvo padarytas. Mokykla šiuo metu yra uždaryta, jokia kultūrinė, sportinė veikla nevykdoma, išskyrus įvairiomis progomis organizuojamas išgertuves, po kurių eidami ir važiuodami per mūsų kiemą kaimo „aktyvistai“ varto tvoras ir daužo langus.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad 2002 m. su sutuoktine pirkdami sodybą neatkreipė dėmesio į pravažiavimą per jų kiemą, (pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta jokių ypatingų sąlygų – servitutų), tačiau greitai pamatė ir pajuto, kad tai kelia pareiškėjo šeimai ir mažamečiams vaikams daug nepatogumų ir net pavojų: per kiemą važinėja įvairus transportas, ne vieną kartą buvo išvartytos ir sulaužytos tvoros, neblaivūs vairuotojai ir net pėstieji kelia psichologinę įtampą, reikalauja pinigų buteliui, kaišioja kumščius. Tris kartus buvo išdaužyti gyvenamojo namo langai, padarant 3 000 Eur turtinę žalą. 2018 m. liepos 20 d. dėl važiuojančių per mūsų kiemą traktorių, mašinų keliamos vibracijos nugriuvo ūkinio pastato – viralinės – galinė mūrinė 4 m aukščio ir 8 m ilgio siena, padarant 1 000 Eur turtinę žalą.

19. Pareiškėjas teigia, kad sovietiniais laikais buvo neteisėtai „privatizuota“ kiemo dalis padarant laikiną pravažiavimą prie statomos mokyklos, tačiau grąžinant nuosavybę NŽT padarė klaidą – neteisėtai namų valdoje suprojektavo du sklypus, todėl ši klaida turi būti ištaisyta ir kelias, einantis per pareiškėjo kiemą, panaikintas. Šiuo metu buvusioje mokykloje yra apgyvendinta daugiavaikė probleminė šeima, kuri naudojasi ir savivaldybei priklausančiu tvartu–daržine. Jų vaikai apmėto pareiškėjo bityno avilius akmenimis ir pagaliais, tuo sukeldami didelį pavojų mano šeimai ir sau patiems, nes suerzintos bitės yra labai pavojingos. Sodyboje su šeima pareiškėjas turi registruotą bityną, kuris atitinka visus reikalavimus bitininkams.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Radviliškio NŽT skyrius ir savivaldybės administracija arogantiškai, naudodami agresyvią ir ultimatyvią retoriką, atsisako perprojektuoti pareiškėjo namų valdą, esančią Radviliškio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 6, iš dviejų sklypų į vieną bei panaikinti neteisėtai padarytą pavojingą pravažiavimą per pareiškėjo kiemą. Atsakovo atstovai atsisakė važiuoti į vietą ir geranoriškai, taikiai išsiaiškinti bei išspręsti šią problemą.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad, grąžinant nuosavybę, NŽT padarė klaidą ir A. K. namų valdoje neteisėtai suprojektavo du sklypus, palikdami pavojingą pravažiavimą per jo kiemą. „Privatizuotas“ kiemas tapo visų. Pareiškėjas teigia, kad 2002 m pirkdamas su sutuoktine žemės sklypą į tai neatkreipė dėmesio, tačiau greitai patyrė didelę psichologinę įtampą, moralinę ir turtinę žalą. Radviliškio NŽT skyrius ir Savivaldybės administracija neteisėtai ir nepagrįstai atsisako šią klaidą ištaisyti ir geranoriškai atstatyti pareiškėjo šeimos pažeistas teises bei sustabdyti pavojingą eismą per pareiškėjo kiemą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusius su servitutais, taip pat iš esmės pakartoja pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais teisiniais motyvais bei argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą bei įrodymus, todėl priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo atsisakyta perprojektuoti pareiškėjo namų valdą, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kelias, skiriantis pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į nuosavybę, teisė į privatumą, Savivaldybė elgėsi netinkamai, be to, grąžinant nuosavybę, NŽT padarė klaidą ir namų valdoje neteisėtai suprojektavo du sklypus.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nors pareiškėjas ir pareiškė reikalavimą atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą pirmosios instancijos teisme, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas kėlė reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, bylos faktinėmis aplinkybėmis ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėja.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Raštas yra individualus administracinis aktas, o Savivaldybė yra, be kita ko, ir viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėjamoje byloje aktualios VAĮ nuostatos.

32. VAĮ, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

34. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas, būdamas ir viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas bei gero administravimo principą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Rašte yra nurodyta tik dalis faktinių aplinkybių, jų niekaip nepagrindžiant teisės aktų nuostatomis, todėl išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks individualus administracinis aktas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis, be kita ko, žemės sklypų formavimą ir savivaldybės kompetenciją šioje srityje, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2018 m. vasario 17 d. prašymą.

36. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. vasario 17 d. prašymą, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių, nepateikė teisinio kvalifikavimo, t. y. nenurodė jokių teisės normų, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Raštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aiški ginčo esmė ir ginčo ribos, o tai, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), o klausimas dėl pareiškėjo 2018 m. vasario 17 d. prašymo nagrinėjimo grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. S–515-(8.26) „Dėl prašymo“ ir grąžinti atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei klausimą dėl pareiškėjo P. V. 2018 m. vasario 17 d. prašymo nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius