ce575369-9b8a-4ddb-bcdc-d532c3df6e8f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-528/2013Teismo proceso Nr.2-55-3-03449-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5.;42.7.42.9.;42.11.3.;99.5.;114.11.;(S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Amilina“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1956-603/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Amilina“ ieÅ¡kinį atsakovui kooperatyvui „LietuviÅ¡ki javai“ dėl nuostolių atlyginimo.

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 800 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ kildino iÅ¡ Å¡alių 2010 m. kovo 29 d. GrÅ«dų pirkimo – pardavimo sutarties (toliau tekste – Sutartis), kuria atsakovas ieÅ¡kovui įsipareigojo pristatyti ir parduoti 2010 m. derliaus E klasės maistinių kviečių už 430 Lt/t, I klasės maistinių kviečių už 410 Lt/t ir II klasės maistinių kviečių už 390 Lt/t, Sutartyje nustatytais terminais. 2010 m. liepos 28 d. atsakovas elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ , kad neketina vykdyti Sutarties, motyvuodamas tuo, kad nepripažįsta sutarties sudarymo fakto ir savo pareigų pagal Sutartį. 2010 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas savo raÅ¡te jau nebeginčijo Sutarties sudarymo fakto, tačiau nepatvirtino, jog sutartį vykdys.

Sutartis nebuvo įvykdyta, o dėl pasikeitusių grÅ«dų rinkos kainų ieÅ¡kovas patyrė 1 800 000 Lt nuostolio, kadangi dėl pakilusių kainų buvo priverstas savo veiklai grÅ«dus pirkti gerokai aukÅ¡tesne kaina.              Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. AtsiliepimÄ grindė nuolatiniu ieÅ¡kovo atsiskaitymų vėlavimu pagal ankstesnes sutartis, 2010 m. liepos mėn. dideliu įsiskolinimu atsakovui ir neteisingai skaičiuojamu nuostoliu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas siekia gauti žaliavÄ kuo mažesnėmis kainomis, todėl reiÅ¡kia nepagrįstus ieÅ¡kinius, tokiu bÅ«du piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Prašė teismo savo nuožiÅ«ra ieÅ¡kovui skirti baudÄ (CPK 95 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir atsakovo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 4 520 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir valstybei 36 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad didelio kiekio grÅ«dų užsakymui ir sutarties sudarymui buvo pasitelktas brokeris.

Brokeriui parengus Sutarties projektÄ , atsakovas Sutartį persiuntė ieÅ¡kovui, nors pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ ieÅ¡kovui sutartis turėjo bÅ«ti persiųsta per brokerį. Apie tai buvo informuotas brokeris ir nutarta laukti iÅ¡ ieÅ¡kovo sutarties akceptavimo. Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , Sutarties pasiraÅ¡ymo atveju, brokeris organizuoja Sutarties originaliais paraÅ¡ais pasiraÅ¡ymÄ , nes sandorio draudimas vykdomas banke ir be sutarties originalo toks procesas neįmanomas. Teismo vertinimu, Sutartis nebuvo akceptuota elektroniniu paÅ¡tu, o tolimesni Å¡alių santykiai, taip pat nepatvirtina aiÅ¡kios Å¡alių valios dėl Sutarties sudarymo.

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas nuolat vėlavo atsiskaityti su atsakovu pagal ankstesnes sutartis, ir esant reikÅ¡mingam įsiskolinimui, 2010 m. liepos 14 ir 22 dienomis pateikė ieÅ¡kovui reikalavimus atsiskaityti (3 t., 19 – 20 b. l.). Tuo tarpu, ieÅ¡kovas tik 2010 m. liepos 28 d. pateikė pasiraÅ¡ytÄ ginčo Sutartį, praneÅ¡damas apie Å¡ios Sutarties vykdymo sustabdymÄ . Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovo 2010 m. rugpjūčio 9 d. ir 18 d. raÅ¡tai (1 t., 113 – 116 b. l.), patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Sutarties vykdymo ir kainos pakeitimo, pripažįstant aplinkybes, jog nėra ginčo Sutarties originalo, taip pat, kad Sutartis neužregistruota brokerio knygose ir kt.

Šalių susirašinėjimas (2 t., 38 – 55 b. l., 3 t., 24 – 34 b. l.) taip pat neleidžia daryti išvados, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta, o ieškovas nepaaiškino aplinkybės, kodėl šiuo atveju sutartis neva pasirašyta neoriginaliais atstovų parašais, kai buvo tartasi dėl ypatingai didelio kiekio grūdų pirkimo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad nebuvo suderinta šalių valia ir ginčo Sutartis negali būti laikoma sudaryta neapsikeitus abiems šalims pasirašytų egzempliorių.

Teismo vertinimu, nesant Sutarties, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo.              Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atmetė atsakovo reikalavimÄ ieÅ¡kovui skirti baudÄ .             Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas atsakovo praÅ¡omÄ priteisti 12 100 Lt advokato iÅ¡laidų sumÄ sumažino iki 4 520 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas AB „Amilina“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ofertos bei akcepto pateikimu, su teisės normų, reglamentuojančių ofertÄ bei akceptÄ , aiÅ¡kinimu bei taikymu, sutarties sudarymo momento tinkamu nustatymu, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta.

             2. Teismas klaidingai nustatė, neva ofertos apibrėžimÄ atitiko atsakovo ir brokerio pasiraÅ¡ytas bei ieÅ¡kovui elektroniniu paÅ¡tu persiųstas skanuotas Sutarties dokumentas, kurio ieÅ¡kovas per protingÄ terminÄ neakceptavo. Å alims suderinus pagrindines Sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į Å¡alių pasiektÄ susitarimÄ , parengė Sutartį ir 2010 m. kovo 29 d. iÅ¡siuntė jÄ atsakovui pasiraÅ¡yti. Po sutarties koregavimo telefonu, pakartotinai 2010 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovo atstovas Sutartį iÅ¡siuntė atsakovo direktoriui, kuris telefonu patvirtino, kad Sutarties tekstas atitinka Å¡alių susitarimus.

Atsakovo vadovas, gavęs kitų kooperatyvo narių pritarimÄ , tÄ patį vakarÄ ieÅ¡kovui atsiuntė brokerio UAB „Agrosfera“ ir atsakovo vadovo pasiraÅ¡ytÄ sutartį. IeÅ¡kovo atstovai jau kitÄ dienÄ sutartį atspausdino ir su ieÅ¡kovo generalinio direktoriaus paraÅ¡u faksu iÅ¡siuntė atsakovui. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo negavo jokių paklausimų ar pretenzijų dėl tariamo Sutarties nepasiraÅ¡ymo ar neakceptavimo iki 2010 m. liepos mėn., kai ženkliai iÅ¡augo grÅ«dų kainos. IeÅ¡kovas 2010 m. kovo 29 d. bei pakartotinai 2010 m. balandžio 1 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui pasiraÅ¡yti GrÅ«dų pirkimo sutarties projektÄ , kurio turinyje buvo aptartos esminės Å¡ios Sutarties sÄ lygos.

BÅ«tent Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai laikytini ofertos atsakovui pateikimu. Nepaisant to, kad Sutarčiai sudaryti pakako žodinio Å¡alių susitarimo dėl visų esminių sutarties sÄ lygų, atsakovo vadovo 2010 m. balandžio 1 d. pasiraÅ¡yta, antspauduota ir ieÅ¡kovui atsiųsta Sutartis patvirtina atsakovo valiÄ Ä¯sipareigoti pagal Sutartį ir atitinka CK 6.173 straipsnyje numatytus akceptui keliamus reikalavimus. BÅ«tent faktas, kad atsakovas raÅ¡tu patvirtino savo valiÄ priimti ieÅ¡kovo ofertÄ bei pasirÅ«pino gauti brokerio paraÅ¡Ä ir antspaudÄ , papildomai įrodo jo ketinimÄ besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoti pagal Å¡alių suderintomis sÄ lygomis sudaromÄ GrÅ«dų pirkimo sutartį.

Å ie atsakovo aktyvÅ«s veiksmai rodo, kad oferta buvo tinkamai akceptuota ir GrÅ«dų pirkimo sutartis buvo sudaryta, o abi Å¡alys siekė įsipareigoti pagal sutartį. Tokie atsakovo veiksmai sukelia teisines pasekmes ir Sutartis laikoma sudaryta vėliausiai nuo to momento, kai ieÅ¡kovas gavo atsakovo raÅ¡ytinį akceptÄ â€“ nuo 2010 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasiraÅ¡yta ir ieÅ¡kovui atsiųsta GrÅ«dų pirkimo sutartis negali bÅ«ti vertinama, kaip atsakovo oferta ieÅ¡kovui.             3.

Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovo 2010 m. liepos 28 d. pakartotinai atsakovui išsiųstas pasirašytos Sutarties egzempliorius vertintinas kaip atsakovo ofertos akceptas, išreikštas po 4 mėnesių.              4. Derybų laikotarpiu atsakovas nė karto neišreiškė pozicijos, kad Sutarties nelaikys sudaryta tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas (CK 6.181 str. 3 d.). Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių neapsikeitimas Sutarties originalais įrodo, jog Sutartis nebuvo sudaryta.

Ginčo sandoris buvo sudarytas žodžiu ir raÅ¡tu (1 t., 8 b. l.), todėl nėra teisinio pagrindo laikyti jį negaliojančiu. Sutarties sudarymui esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių susitarimo pasiekimas, o ne formalÅ«s trÅ«kumai. Nagrinėjamu atveju, Å¡alys buvo susitarusios dėl visų esminių sÄ lygų - grÅ«dų rÅ«Å¡ies, kiekio, kainos, pristatymo terminų, grÅ«dų techninių parametrų ir kt. Sutarties galiojimui pakanka Å¡alių susitarimo (CK 6.159 str.), o susitarimo forma turi reikÅ¡mės tik įsakmiai Å¡alių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais.

Sutarčių sudarymo praktikoje nėra įprasta, kad sutarties pasiraÅ¡ymas visais atvejais bÅ«tų traktuojamas kaip fizinis veiksmas, atliekamas Å¡alims fiziÅ¡kai susitikus.              5. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ieÅ¡kovo elgesys po Sutarties sudarymo niekaip nesuteikė pagrindo atsakovui abejoti ieÅ¡kovo pozicija dėl Sutarties sudarymo. IeÅ¡kovas, pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas pagal ankstesnę grÅ«dų pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo su atsakovu atsiskaityti iki 2010 m. liepos 1 d., t. y. nustatytas atsiskaitymo terminas suėjo daug vėliau nei vyko ginčijamos Sutarties pasiraÅ¡ymas, todėl ieÅ¡kovo vėlesnis delsimas atsiskaityti su atsakovu niekaip negalėjo įtakoti atsakovo pozicijos sudarant ginčo Sutartį.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas pagal minėtÄ atsakovo reikalavimÄ visiÅ¡kai su juo atsiskaitė.              6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡te pateikti pasiÅ«lymai padidinti grÅ«dų pirkimo Sutarties kainÄ ir siÅ«lomos kitos nuolaidos parodo ieÅ¡kovo abejojimÄ sutarties sudarymu. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te nebeginčijo Sutarties sudarymo, tačiau taip pat ir nepatvirtino Sutarties vykdymo ateityje (1 t., 108 b. l.). Siekiant iÅ¡vengti bylinėjimosi, ieÅ¡kovas pateikė atsakovui derybinius variantus dėl grÅ«dų pirkimo Sutarties kainos, iÅ¡saugant ankstesniojo susitarimo esmę.

IeÅ¡kovas žinojo, kad suteikdamas atsakovui nuolaidų, pats patirs mažiau nuostolių.              7. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo įrodymus dėl brokerio vaidmens sudarant ginčo Sutartį, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas apie bÅ«tinumÄ apsikeisti Sutarties originalais. Vadovaujantis brokerių UAB „Skovs Korn Baltic” ir UAB „Agrorodeo“ atsakymais apie brokerių veiklÄ , sutarčių sudarymo per brokerį ypatumus (3 t., 84-85 b. l.), darytina iÅ¡vada, kad ginčo Sutartis buvo sudaroma ne per brokerį, o Å¡alims derantis bei pasiraÅ¡ant sutartį tiesiogiai.

Tuo atveju, jeigu Sutartis bÅ«tų laikoma sudaryta per brokerį, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis tarptautine praktika, tokia sutartis laikytina sudaryta, galiojanti bei vykdytina. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, abu sutarties projektus rengė pats ieÅ¡kovas bei siuntė juos atsakovui pasiraÅ¡yti. Brokeris Å¡iuo atveju veikė tik kaip atsakovo konsultantas. Aplinkybė, jog Å¡alių suderintÄ galutinį Sutarties projektÄ , atsakovo interesais peržiÅ«rėjo, vizavo bei atspausdino ant savo firminio blanko brokeris UAB „Agrosfera“ patvirtina tik aplinkybę, kad brokeris UAB „Agrosfera“ veikė iÅ¡imtinai, kaip atsakovo konsultantas/patarėjas.

Pažymi, kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimo, kad Sutartis bus sudaryta per brokerį. Tuo atveju, jeigu teismas laikytu, jog Å¡alys Sutartį sudarė per brokerį, pagal Tarptautinę praktikÄ , jeigu brokeris paraÅ¡u patvirtino sutartį bei iÅ¡siuntė jÄ Å¡alims, laikytina, kad Å¡alys susitarė dėl visų sÄ lygų (3 t., 84-85 b. l.).             8. IeÅ¡kovas teismui pateikė su kitais tiekėjais sudarytas sutartis, kurios patvirtina ieÅ¡kovo vėliau įsigytÄ trÅ«kstamÄ grÅ«dų kiekį (virÅ¡ 10 000 t) iÅ¡ kitų tiekėjų (1 t., 18-105 b. l., 3 t., 88-93 b. l.).

Pakilus grÅ«dų kainoms, ieÅ¡kovas turėjo galimybę įsigyti tik prasčiausios kokybės grÅ«dus (II klasės maistinius kviečius) ir jau už 570 Lt/t (1 t., 21 b. l.), todėl ieÅ¡kovo minimalus nuostolis sudaro 1,8 mln. Lt (=(570 Lt/t - 390 Lt/t) x 10.000 t). Pateiktos sutartys ir sÄ skaitos įrodo, kad dėl kainų skirtumo ieÅ¡kovo patirti nuostoliai siekia virÅ¡ 4 mln., ir yra realÅ«s (1 t., 17 b. l., Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2- 364/2011, 76 b. l.). Tuo tarpu, ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti tik minimalius nuostolius – 1, 8 mln., apskaičiuotus remiantis mažiausia kaina, už kuriÄ ieÅ¡kovas, sužinojęs apie atsakovo numatomÄ sutarties nevykdymÄ , turėjo galimybę įsigyti prasčiausios kokybės grÅ«dus - 570 Lt/t už II klasės maistinius kviečius (1 t., 21 b. l.).             9.

Atsakovas po ginčijamos Sutarties sudarymo, supratęs apie galimybę pasipelnyti iÅ¡ ženkliai pakilusių grÅ«dų kainų rinkoje, pradėjo ginčyti Sutarties sudarymo faktÄ ir taip veikė nesÄ Å¾iningai - pardavinėjo grÅ«dus kietiems pirkėjams už gerokai aukÅ¡tesnę kainÄ . Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina 2010 m. rugpjūčio mėnesio 10 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (2 t., 65 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas grÅ«dus pardavė UAB „Agrokoncerno grÅ«dai“ 216 Lt/t brangiau nei už žemiausios kokybės (II klasės) maistinius kviečius, lyginant su ginčo Sutartimi.

Dėl tokių nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų, atsakovas gavo ekonominės naudos, o ieÅ¡kovas patyrė nuotolį, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo patirtų minimalių nuostolių.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. GrÅ«dų pirkimo sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, kadangi tarp Å¡alių derybos nepasibaigė sutarties pasiraÅ¡ymu.

O atsakovo 2010 m. balandžio 1 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas (oferta), per protingÄ terminÄ ieÅ¡kovui jo neakceptavus, Å¡alims apsikeičiant pasiraÅ¡ytais originalais, negali bÅ«ti laikomas tinkamu sutarties sudarymu. Tokias iÅ¡vadas patvirtina imperatyvÅ«s įstatymų reikalavimai dėl tokių sutarčių sudarymo tvarkos ir formos bei tarp Å¡alių nusistovėjusios sutarčių sudarymo praktikos.             2. Sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta remiantis vien tik vienai Å¡aliai žinomu faktu - jos apsisprendimu siÅ«lyti tam tikras sÄ lygas.

Tylėjimas arba neveikimas pats savaime nelaikomas akceptu. Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuoja, jog akceptantas priėmė ofertÄ , bÅ«tinas aiÅ¡kus ir besÄ lygiÅ¡kas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiÅ«lymu, pareiÅ¡kiamas oferentui. Vienintelis tarp Å¡alių atliktas veiksmas, kuris gali bÅ«ti pripažintas oferta, yra atsakovo pateiktas Sutarties projektas su atsakovo generalinio direktoriaus paraÅ¡u. Tuo tarpu, ieÅ¡kovo 2010 m. balandžio 1 d. iÅ¡siųstas sutarties projektas gali bÅ«ti laikomas tik derybiniu įrankiu, siekiant susitarti dėl galutinių Sutarties sÄ lygų.

Derybinis veiksmas negali bÅ«ti laikomas oferta. IeÅ¡kovo akceptas po 4 mėnesių nuo ofertos iÅ¡siuntimo laikytinas pavėluotu akceptu pagal CK 6.174 straipsnio 1 dalį. Kadangi ofertoje nebuvo nurodytas akceptavimo terminas, oferta privalėjo bÅ«ti akceptuota per protingÄ terminÄ .              3. IeÅ¡kovas teismui pateikė neva abiejų pusių pasiraÅ¡ytos sutarties nuoraÅ¡Ä , tačiau jo originalumas negali bÅ«ti įrodytas jokiais įrodymais, nes Å¡alys niekada neapsikeitė originaliais dokumentais.

Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ ir teismui pateiktus įrodymus, grÅ«dų pirkimo pardavimo sutartys visada buvo sudaromos tik apsikeičiant Å¡alių įgaliotiems atstovams pasiraÅ¡ytais originaliais dokumentais. Elektroniniu bÅ«du Å¡alys sutarčių nesudarinėdavo. Ginčo sutartis buvo dėl ypatingai didelio kieko grÅ«dų tiekimo, todėl Å¡alims nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo susiformavusios tarpusavio praktikos. IeÅ¡kovas neįrodė, kad 2010 m. balandžio 2 d. faksu siuntė akceptÄ . IeÅ¡kovo siunčiamas dokumentas be teksto apsaugos ir paraÅ¡o įrodo aplinkybę, kad tai buvo tik Sutarties teksto derinimas, ketinimų protokolas, o ne oferta, kaip teigia ieÅ¡kovas.              4.

Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo (1999 m. lapkričio 16 d. Nr. VIII-1422) 3 straipsnis numato, kad žemės Å«kio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės Å«kio produkcijÄ tik sudaręs su žemės Å«kio produkcijos pardavėju raÅ¡ytine žemės Å«kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Å¡io įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau tekste - Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines žemės Å«kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas.

GrÅ«dų pirkimo-pardavimo atveju - turi bÅ«ti abiejų Å¡alių paraÅ¡ai ir apsikeitimas originaliais sutarties egzemplioriais (minėti įsakymo Nr. 3D-70 6.2, 6.3 punktai). Atsiųsta ginčo Sutartis nebuvo apsaugota elektronine apsauga, nepasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u, be to tarp Å¡alių tuo metu vis dar vyko derybos dėl sutarties galutinių sÄ lygų. Be to, pagal CK 1.72 straipsnio 1 dalį, žodžiu gali bÅ«ti sudaromi tik tie sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenumato raÅ¡ytinės formos, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad formalÅ«s dalykai sudarant ginčo Sutartį neturi esminės reikÅ¡mės, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.

             5. Å alių derybos dėl grÅ«dų tiekimo vyko iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Pirmoji grÅ«dų partija pagal neva sudarytÄ 2010 m. kovo 29 d. ginčo Sutartį turėjo bÅ«ti pristatyta 2010 m. rugpjūčio 30 d., todėl ieÅ¡kovo pateiktos grÅ«dų pirkimo-pardavimo sutartys (1 t., 18-105 b. l., 3 t. 88-93 b. l.), sudarytos su trečiaisiais asmenimis, negali bÅ«ti vertinamos kaip pakaitinės sutartys, nes tuo metu ieÅ¡kovas aktyviai derėjosi dėl grÅ«dų tiekimo su atsakovu ir dar nebuvo patyręs jokių nuostolių.

Be to, pagal pakaitines sutartis, grÅ«dai turėjo bÅ«ti pristatyti anksčiau, nei pagal ginčo Sutartį. Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai skaičiuoja nuostolius pagal 2010 m. vasarÄ buvusias grÅ«dų kainas, nes pirmoji grÅ«dų partija pagal ginčo sutartį turėjo bÅ«ti pristatyta tik 2010 m. rugpjūčio 30 d.              6. Atsakovas yra Å«kininkų kooperatyvas ir jo viena iÅ¡ pagrindinių funkcijų yra apyvartos su nariais vykdymas - kooperatyvo nariui kreipusis į kooperatyvÄ dėl derliaus pardavimo, kooperatyvas suranda pirkėjÄ ir jam parduoda savo nario - Å«kininko užaugintus grÅ«dus.

Todėl atsakovo grÅ«dų pardavimas tretiesiems asmenims, negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningais ieÅ¡kovo atžvilgiu.              7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sutartis sudaryta Å¡alims tiesiogiai derantis, o ne per brokerį. Brokeris turėjo gauti atsakovo sutikimÄ pasiraÅ¡yti sutartį, tuomet ieÅ¡kovo sutikimÄ pasiraÅ¡yti sutartį. Po tokių patvirtinimų, pasiraÅ¡ytos sutarties originalai turėjo bÅ«ti persiųsti Å¡alims. Tokios sutartys negali bÅ«ti sudaromos negavus antrosios Å¡alies paraÅ¡o.

Å iuo atveju įsivėlė procedÅ«rinė klaida, nes atsakovas pasiraÅ¡ytÄ Sutartį nusiuntė ne brokeriui, o tiesiogiai ieÅ¡kovui. Sužinojęs, kad suklydo, kreipėsi į brokerį, kurio teigimu toks atsakovo elgesys nenutraukė Sutarties sudarymo procedÅ«ros ir patarė laukti ieÅ¡kovo sutarties pasiraÅ¡ymo. Tačiau patvirtinimo ar sutarties pasiraÅ¡ymo iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo sulaukta. Pažymi, kad Brokeris skirtas veiksmų koordinavimui ir nėra Å¡alių atstovas ar derybinės informacijos perdavėjas.             9.

Sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta Å¡alių originaliais paraÅ¡ais, kadangi atsakovas ketino sandorį drausti nuo grÅ«dų kainų svyravimo ir ieÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę žinojo. Taigi, atsakovui buvo bÅ«tinas Å¡alių pasiraÅ¡ytas originalus Sutarties egzempliorius.     IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

             Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.              Teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės yra įrodytos byloje esančias raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių pasisakymai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose ir Å¡alių papildomi paaiÅ¡kinimai nebÅ«tini.              Byloje kilo ginčas dėl grudų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fakto.

             IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti nuostolius dėl neįvykdytos Sutarties. Tuo tarpu atsakovas nepripažįsta sutarties sudarymo fakto, laikydamas, kad bÅ«tent atsakovo ir brokerio pasiraÅ¡yta ir ieÅ¡kovui telekomunikacijų galiniais įrenginiais nusiųsta Sutartis laikytina oferta, kurios ieÅ¡kovas neakceptavo per protingÄ terminÄ , todėl negali bÅ«ti laikoma, jog Å¡alys sudarė ginčo Sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys nepateikė abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties, Sutartis neužregistruota brokerio knygose, ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino aplinkybės, kodėl Å¡iuo atveju sudarant ginčo Sutartį dėl ypatingai didelio kiekio grÅ«dų įsigijimo, Sutartis galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta neoriginaliais Å¡alių atstovų paraÅ¡ais, todėl sprendė, kad nebuvo suderinta Å¡alių valia ir ginčo Sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta, atitinkamai nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, susijusių su ofertos ir akcepto pateikimu, netinkamų teisės normų, reglamentuojančių ofertÄ ir akceptÄ aiÅ¡kinimu bei taikymu, ir Sutarties sudarymo momento netinkamu nustatymu.             CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę.

Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ . Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alių susitarimas pareikÅ¡tas įstatymų reikalaujama forma. RaÅ¡ytinės formos sandoriai sudaromi suraÅ¡ant vienÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių, arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 str. 2 d.).

Å ios formos sandorius turi pasiraÅ¡yti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str. 1 d.). AiÅ¡kinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar sutartis buvo sudaroma derybų bÅ«du, konkurso ar kitokiu bÅ«du.             CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. PasiÅ«lymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibÅ«dintas ir iÅ¡reiÅ¡kia oferento ketinimÄ bÅ«ti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.).

Akceptu laikomas akceptanto pareiÅ¡kimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiÅ¡kiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 str. 1, 2 d.). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuota, kad sutartis sudaryta, bÅ«tinas aiÅ¡kus ir besÄ lygiÅ¡kas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiÅ«lymu, pareiÅ¡kiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Tradicija“ v.

UAB ,,LNTV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2011).              Pagal bendrÄ jÄ taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai Å¡is susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Galioja bendroji taisyklė, kad Å¡alių susitarimas pasiekiamas Å¡alims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymÄ patvirtinanti procedÅ«ra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė Å¡alių susitarimÄ pasiekti ir kitokiais veiksmais.

Å i aplinkybė ypač reikÅ¡minga tais atvejais, kai Å¡alys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai iÅ¡nyksta, nes Å¡alys ne kartÄ apsikeičia savo pasiÅ«lymais, juos greitai keičia ir t. t. Å alių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, nuosekliai derantis ir ieÅ¡kant sutarimo dėl atskirų sutarties sÄ lygų. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimÄ , ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos–akcepto taisyklė nėra pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vingio kino teatras“ v.

UAB ,,Eika“, bylos Nr. 3k-3-38/2005).             Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2010 m. kovo pabaigoje susitikimuose ir telefonu derėjosi dėl 10 000 tonų grudų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Å alys pripažįsta, kad ieÅ¡kovo tuometinis tiekimo direktorius R. Å . 2010 m. kovo 29 d. parengė GrÅ«dų pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ , kuriÄ Å¡alys vėliau koregavo. Procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas teigia, kad 2010 m. balandžio 1 d. galutinai suderinta Sutartis elektroniniu laiÅ¡ku, pavadintu „Koreguotas sutarties projektas“, buvo iÅ¡siųsta atsakovo vadovui A.

J., kuris tÄ patį vakarÄ ieÅ¡kovui atsiuntė pasiraÅ¡ytÄ GrÅ«dų pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo suraÅ¡yta ant brokerio UAB „Agrosfera“ blanko. IeÅ¡kovas laiko, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo siųsta Sutartis laikytina oferta, o atsakovo Sutarties pasiraÅ¡ymas laikytinas Sutarties akceptavimu. IeÅ¡kovo teigimu, jis pasiraÅ¡ytÄ Sutartį sekančiÄ dienÄ faksu iÅ¡siuntė atsakovui, todėl laikytina, jog Å¡alys Sutartį sudarė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių aiÅ¡kinimu.

             Atsakovas teismui pateikė Å¡alių elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ ir ieÅ¡kovo atsakovui atsiųstÄ ginčo Sutartį (2 t., 37 b. l.), kuri, kaip ir pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, buvo sudaryta ne ant ieÅ¡kovo bendrovės firminio blanko, ir ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡yta bei neantspauduota. Byloje pateikta tik viena tokia Sutartis, todėl laikytina, kad bÅ«tent tokio turinio ofertÄ ieÅ¡kovas pateikė atsakovui. Tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia Sutartimi, sudaryta ant brokerio UAB „Agrosfera“ blanko, kuri jau pasiraÅ¡yta atsakovo ir minėto brokerio (2 t., 37, 153-154 b. l.).

Minėtų Sutarčių turinys skiriasi dėl prekės kokybės. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo tuometinis tiekimo direktorius R. Å . negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jo siųstos galutinės Sutarties varianto turinys skiriasi nuo atsakovo pasiraÅ¡ytos ir ieÅ¡kovui persiųstos Sutarties turinio, nors jo teigimu, tai buvo Å¡alių suderintas galutinis Sutarties variantas (3 t., 54 b. l.).              CK 6.178 straipsnis numato, kad atsakymas į ofertÄ , kai jame yra papildymų, iÅ¡lygų ar kitokių ofertos sÄ lygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra prieÅ¡prieÅ¡inė oferta.

Atsakymas į ofertÄ , kai jo tikslas – akceptuoti, bet jame yra ofertos sÄ lygų esmės nekeičiančių papildomų ar skirtingų sÄ lygų, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavęs atsakymÄ , nedelsdamas nepareiÅ¡kia prieÅ¡taraujÄ s tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta pagal ofertos sÄ lygas su akcepte esančiais pakeitimais (CK 6.178 str. 2 d.). Taigi, minėto straipsnio 2 dalyje numatyta 1 straipsnio iÅ¡imtis, t. y., atvejis, kai akceptas su iÅ¡lygomis gali bÅ«ti pripažintinas akceptu, o sutartis – sudaryta.

             Ši norma taikoma esant trims sÄ lygoms - iÅ¡ akcepto turinio turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad tai yra bÅ«tent akceptas, o ne prieÅ¡prieÅ¡inė oferta; akcepte esančios iÅ¡lygos, siÅ«lymai, pakeiti­mai ir panaÅ¡iai turi bÅ«ti neesminiai; oferentas, gavęs tokį akceptÄ nedelsdamas nepareiÅ¡kė su tokiomis iÅ¡lygo­mis nesutinkÄ s. Pakeitimai yra esminiai ar ne, priklauso nuo sudaromos sutar­ties pobÅ«džio ir konkrečių aplinkybių. Esminių sutarties sÄ lygų: daly­ko, kokybės, kainos, kiekio, atsiskaitymų valiutos, Å¡alių atsakomybės ir panaÅ¡iai, pakeitimai paprastai laikomi esminiais, nors, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali bÅ«ti pripažinti ir neesminiais.

             Atsakovo pasiraÅ¡ytoje Sutartyje pakeistos prekės kokybės sÄ lygos (baltymų keikis, glitimas (visose ieÅ¡kovo pateiktose sutartyse prekės kokybės sÄ lygos skirtingos)), sutartis pasiraÅ¡yta brokerio ir ant brokerio „Agrosfera“ blanko, nors ieÅ¡kovo teigimu, galutinį Sutarties projektÄ ieÅ¡kovas siuntė tiesiogiai atsakovui, o ne brokeriui. Minėto brokerio atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieÅ¡kovas derybų metu ignoravo brokerį, siekdamas Sutartį sudaryti tiesiogiai su atsakovu, o ne per brokerį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio pakeitimai laikytini esminiais Sutarties pakeitimais, todėl laikytina, jog tai buvo atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inė oferta ieÅ¡kovui. Tuo tarpu ieÅ¡kovas per protingÄ terminÄ atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inės ofertos neakceptavo. IeÅ¡kovas siekia įrodyti, kad atsakovo atsiųstÄ ir pasiraÅ¡ytÄ Sutartį ieÅ¡kovas pasirašė ir sekančiÄ dienÄ faksu iÅ¡siuntė atsakovui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų – telekomunikacijų galinių įrenginių ataskaitos, skambučių iÅ¡klotinės teismui nepateikė, be to ieÅ¡kovas ypatingai ir neakcentavo, kad ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta Sutartis neabejotinai atsakovui buvo iÅ¡siųsta, o pastarasis jos negavo dėl savo aplaidumo ar panaÅ¡iai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atsakovo pasiraÅ¡ytÄ Sutartį atsiuntė tik po keturių mėnesių. Pagal CPK 6.176 straipsnio 1 dalį pavėluotas akceptas galioja tik oferentui nedelsiant nusiuntus patvirtinimÄ , tačiau atsakovas nepripažįsta tokio pavėluoto akcepto, nes Sutarties dalykas ir rinkos sÄ lygos reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo operatyvumo ir aiÅ¡kumo, todėl ieÅ¡kovo akceptas po 4 mėnesių, kuomet jau buvo iÅ¡ esmės pasikeitusios grÅ«dų kainos negali bÅ«ti laikytinas tinkamu akceptu, sprendžiant klausimÄ dėl Sutarties egzistavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl laiku iÅ¡siųsto akcepto, todėl teisėjų kolegija laiko Å¡iÄ aplinkybę neįrodyta.               Apelianto teigimu, Sutarties galiojimui pakanka Å¡alių susitarimo (CK 6.159 str.), o susitarimo forma turi reikÅ¡mės tik įsakmiai Å¡alių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais. Be to, Sutarčių sudarymo praktikoje nėra įprasta, kad sutarties pasiraÅ¡ymas visais atvejais bÅ«tų traktuojamas kaip fizinis veiksmas, atliekamas Å¡alims fiziÅ¡kai susitikus.

Teisėjų kolegija, atsakydamas į Å¡iuos apelianto argumentus pažymi, kad CK 6.181 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi bÅ«ti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alių susitarimas pareikÅ¡tas įstatymų nustatyta forma. Žemės Å«kio produkcijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymas, kurio 3 straipsnis numato, jog „žemės Å«kio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės Å«kio produkcijÄ tik sudaręs su žemės Å«kio produkcijos pardavėju raÅ¡ytinę žemės Å«kio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.

Žemės Å«kio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties raÅ¡ytinės formos nesilaikymas arba blogesnių atsiskaitymo sÄ lygų, negu nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, numatymas tokiose sutartyse pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17219 straipsnį užtraukia baudÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡alys derėjosi dėl labai didelio kiekio grudų ir didelės vertės Sutarties. Bylos duomenys liudija, kad tokio pobÅ«džio sutartys visada buvo sudaromos raÅ¡tu Å¡alims apsikeičiant Sutarties originaliais egzemplioriais.

IeÅ¡kovo konkliudentiniai veiksmai – ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos ir skenuotos 2010 m. liepos 28 d. ginčo Sutarties ieÅ¡kovui persiuntimas (kuriÄ ieÅ¡kovas vėliau iÅ¡siuntė atsakovui ir paÅ¡tu) patvirtina tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ praktikÄ , kad tokio pobÅ«džio sutartys buvo sudaromos raÅ¡ytine forma, apsikeičiant pasiraÅ¡ytais dokumentais. Taigi, teisinis reglamentavimas ir Å¡alių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad ginčo Sutarties galiojimui nepakako Å¡alių žodinio susitarimo, kaip teigia apeliantas.       Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl neteisingo brokerio vaidmens vertinimo sudarant ginčo Sutartį.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė dėl bÅ«tinumo Å¡alims apsikeisti Sutarties originalais. Pasak apelianto, jeigu teismas laikytu, jog Å¡alys sudarė Sutartį per brokerį, pagal Tarptautinę praktikÄ , jeigu brokeris paraÅ¡u patvirtino Sutartį bei iÅ¡siuntė jÄ Å¡alims, laikytina, kad Å¡alys susitarė dėl visų sÄ lygų.              Bylos duomenys liudija, kad ieÅ¡kovas ignoravo brokerio dalyvavimÄ sandoryje, derėjosi tiesiogiai su atsakovu, sutarties projektus siuntė ne per brokerį, o tiesiogiai atsakovui; atsakovas pasirašęs ginčo Sutartį, Å¡iÄ iÅ¡siuntė tiesiogiai ieÅ¡kovui; brokerio knygose nėra užregistruotas sandorio sudarymo faktas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negalima laikyti, jog Å¡iuo atveju brokerio patvirtinta Sutartis, laikytina sudaryta ir be ieÅ¡kovo paraÅ¡o.

Å alių procesiniai dokumentai patvirtina, kad Å¡alių derybos pagal tarptautinėje praktikoje nusistovėjusias taisykles turėjo vykti koordinuojant brokeriui. Brokeris turėjo gauti Atsakovo sutikimÄ pasiraÅ¡yti sutartį, tuomet ieÅ¡kovo sutikimÄ pasiraÅ¡yti sutartį. Po tokių patvirtinimų, pasiraÅ¡ytos sutarties originalai turėjo bÅ«ti persiųsti Å¡alims. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas pasirašęs sutarties nepersiuntė nei brokeriui, nei atsakovui, nors bÅ«damas Lietuvoje didžiausias grudų supirkėjęs neabejotinai žinojo tokių sandorių sudarymo tvarkÄ ir sÄ lygas.

Taigi, atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog Å¡iuo atveju brokerio paraÅ¡u patvirtinta Sutartis laikytina sudaryta ir galiojanti.                 Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė Sutarties sudarymo fakto, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             CPK 93 str.1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinio teismo procesinis sprendimas yra palankus atsakovui, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo atstovas, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 3 630 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

             Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.              Atsakovui priėmus palankų procesinį sprendimÄ , naikintinos ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1524/2012 atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).                 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti atsakovui kooperatyvui „LietuviÅ¡ki javai“ (įmonės kodas 301608713) iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Amilina“ (įmonės kodas 147031669) 3 630 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1524/2012 atsakovo kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ turto areÅ¡tÄ .             Nutarties kopijÄ siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡tų aktų registrui.

    Teisėjai                                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                       Kazys Kailiūnas