Legislator Case Law & Legislation
ce571065-3358-4594-9c30-e145ee691b42 AI generated

ce571065-3358-4594-9c30-e145ee691b42 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ce571065-3358-4594-9c30-e145ee691b42
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, civilinėje byloje Nr. 2-3813-640/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui K. P., tretysis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eivėja“, dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė UAB „Swedbank lizingas“ ir tretysis asmuo UAB „Eivėja“ nuo 2006 metų iki 2008 metų sudarė 11 lizingo sutarčių, pagal kurias UAB „Eivėja“ kaip lizingo gavėjui buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas, t.y. lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasirašė 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavėjas nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis.

Legislator headnote

AI generated

ce571065-3358-4594-9c30-e145ee691b42 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.249 str. 1 d.). Nurodė, kad atsakovo argumentai dėl neteisingo nuostolio paskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nuostolio dydžio suma laikytina įrodyta ir patvirtinta byloje esančiais įrodymais. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , jog jis yra fizinis asmuo, t.y. vartotojas, todėl ginčas turėtų bÅ«ti vertinamas Å¡iuo aspektu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-965/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00590-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 42.9.; 50.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, civilinėje byloje Nr. 2-3813-640/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui K. P., tretysis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eivėja“, dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė UAB „Swedbank lizingas“ ir tretysis asmuo UAB „Eivėja“ nuo 2006 metų iki 2008 metų sudarė 11 lizingo sutarčių, pagal kurias UAB „Eivėja“ kaip lizingo gavėjui buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas, t.y. lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasirašė 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavėjas nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis.

Lizingo gavėjas savo prievolių pagal lizingo sutartis tinkamai nevykdė, t.y. nuolat vėlavo mokėti įmokas pagal sutartis. Susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui ieÅ¡kovas su lizingo gavėju UAB „Eivėja“ 2008 m. liepos 30 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT077357, pagal kuriÄ UAB „Eivėja“ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sÄ lygomis mokėti ieÅ¡kovui nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ . Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, ieÅ¡kovas 2009 m. sausio 22 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-3574 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis.

Sutarčių nutraukimo momentu įsiskolinimo pagal pateiktas neapmokėtas sÄ skaitas suma sudarė 339 160,82 Lt. 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi lizingo gavėjui UAB „Eivėja“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2012 m. sausio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 426 646,67 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 153 167,65 Lt skolos, 5 proc. metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal lizingo sutartis ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, tačiau dėl to ieÅ¡kovas patyrė nuostolį – 32203,69 Lt, kuris apskaičiuotas iÅ¡ lizingo sutarčių likusios nepadengtos turto vertės (kuriÄ sudaro turto likutinė vertė sutarčių nutraukimo dienÄ ir iki sutarčių nutraukimo neapmokėtos turto vertės iÅ¡pirkimo įmokos pagal sÄ skaitas, atimant sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims).

IeÅ¡kovo sugrÄ Å¾intÄ turtÄ apskaitoje apskaičius neapmokėto turto verte, lizingo gavėjo debitorinis įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas liko 312991,43 Lt. Nesumokėtas skolos likutis pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį yra 62087,34 Lt. Be to, ieÅ¡kovas patyrė papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto saugojimu, turto vertinimu bei pardavimu, iÅ¡ viso – 19364,21 Lt. Lizingo gavėjo įsipareigojimai ieÅ¡kovui pagal sutartis iÅ¡ viso sudaro 426646,67 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, jog nors jo reikalavimas į bendraskolius – atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį yra įrodytas dėl 426646,67 Lt sumos, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo reikalauja, kad Å¡is sumokėtų dalį lizingo gavėjo įsiskolinimo, t.y. 153167,65 Lt.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog tai nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atsisako teisės, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, reikalauti iÅ¡ atsakovo ar lizingo gavėjo sumokėti likusiÄ skolos dalį. IeÅ¡kovas nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidęs, nes pateikus reikalavimÄ lizingo gavėjui bankroto byloje ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas ir turi bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡ naujo. Taip pat ieÅ¡kovas nepraleido CK 6.88 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi Å¡alys laidavimo sutartyse susitarė dėl to, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, todėl CK nustatyti minėti laidavimo terminai netaikomi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo 153 167,65 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Nurodė, kad pagal tarp Å¡alių sudarytÄ laidavimo sutartį atsakovas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir tretysis asmuo (laidavimo sutarčių 4 p.).

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė, kad laidavimo sutartys, iÅ¡ kurių kildinamas ieÅ¡kovo reikalavimas, galioja iki pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartis (laidavimo sutarčių 21 p.). Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms ir yra teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai atlyginti. Pažymėjo, kad CK 1.130 str. numato, jog senaties termino eigos skaičiavimÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. Trečiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2012 m. sausio 2 d., todėl vadovaujantis CK 6.16 str., Å¡is veiksmas turi tokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Nutraukus ieškinio senatį, terminas skaičiuotinas iš naujo, todėl ieškovo pareikštas ieškinys atsakovui yra pateiktas teismui nepraleidus ieškinio senaties termino. Teismas nurodė, kad atsakovas sutarčių nutraukimo neginčijo, tačiau nesutiko su paskaičiuotu įsiskolinimo dydžiu. Pažymėjo, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas trečiojo asmens atžvilgiu yra patvirtintas BUAB „Eivėja“ bankroto byloje 426 646,67 Lt sumai, o atsakovas šio kreditorinio reikalavimo neginčijo ir Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties neskundė.

Atsakovas, kaip trečiojo asmens kreditorius, dalyvauja bankroto byloje ir ta pačia 2012 m. sausio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas ne tik ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas, bet ir atsakovo, kaip trečiojo asmens kreditoriaus, reikalavimas. Tokiu bÅ«du, atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ ir jo dydį, tad jis turėjo galimybę skųsti ieÅ¡kovo patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ ir ginčyti jo dydį bei pateikti atsikirtimus, tačiau to nepadarė. Todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartis Å¡alims ir Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ , nes buvo priimta dalyvaujant toms pačioms Å¡alims (CPK 182 str.).

Teismas pažymėjo, kad lizingo sutarčių Å¡alys susitarė, kad UAB “Eivėja” neįvykdžius pareigos sumokėti visus pagal sutartį priklausančius sumokėti mokėjimus (pažeidus sutartį), Å¡ios pareigos negali paÅ¡alinti lizingo objekto grÄ Å¾inimas. Tik visiÅ¡kas atsiskaitymas už naudojimÄ si lizingo objektu (sutarties sÄ lygų tinkamas įvykdymas) yra pagrindas pagrindinei prievolei, tuo pačiu ir laidavimo sutarčiai, pasibaigti. Pagal CK 6.574 str. tiek nuostolis dėl turto pardavimo už kainÄ , mažesnę, nei po lizingo sutarties likusi nepadengta turto vertė, tiek papildomos iÅ¡laidos, susijusios su turto realizavimu bei eksploatavimu yra susiję bÅ«tent su tuo, kad UAB „Eivėja” netinkamai vykdė sutartį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.249 str. 1 d.). Nurodė, kad atsakovo argumentai dėl neteisingo nuostolio paskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nuostolio dydžio suma laikytina įrodyta ir patvirtinta byloje esančiais įrodymais. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , jog jis yra fizinis asmuo, t.y. vartotojas, todėl ginčas turėtų bÅ«ti vertinamas Å¡iuo aspektu.

Nurodė, kad Lizingo sutarčių Å¡alys buvo juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla. Sutartys buvo sudarytos ne vartojimo poreikiams tenkinti, o juridinio asmens veiklai. Nors atsakovas laidavo kaip fizinis asmuo, tačiau jo pripažinti vartotoju nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo. Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas lizingo sutartis, veikė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip vartotojas, nes sutarčių pasiraÅ¡ymo metu buvo ir UAB „Eivėja“ vadovas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas, parduodamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių pardavimo nuostolio praÅ¡o priteisti, veikė neapdairiai ir nesiėmė visų priemonių tinkamai realizuoti turtÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neužsiima automobilių pardavimu ar tokia komercine Å«kine veikla, kurioje galėtų panaudoti minėtÄ turtÄ . Be to, nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų suinteresuotas parduoti turtÄ mažesne kaina. Tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovui buvo žinoma apie sutarčių nutraukimÄ ir reikalavimÄ padengti įsiskolinimÄ . Atsakovas nepateikė duomenų, jog siekė padengti įsiskolinimÄ , pats parduoti lizinguojamÄ turtÄ , kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , siekdamas bendradarbiauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas nepagrįstai ir neteisėtai bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai bei nebuvo užtikrinta atsakovo teisė į tinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir teisingÄ teismo sprendimo priėmimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys intensyviai siekė taikaus ginčo sprendimo. 2013 m. spalio 8 d. atsakovui pavyko susisiekti su ieÅ¡kovo atstovu A. J., su kuriuo buvo sutarta, kad kiekviena Å¡alis į teismo posėdį nevyks, pateiks raÅ¡ytinius praÅ¡ymus teismui, informuojant, jog yra deramasi dėl taikaus ginčo sprendimo bei praÅ¡ys bylos nagrinėjimÄ atidėti. Atsakovas praÅ¡ymÄ teismui pateikė, tačiau ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie pasikeitusiÄ pozicijÄ bei teismui nepagrįstai nurodė, kad nemato pagrindo atidėti teismo posėdį, kadangi derybos pradėtos tik prieÅ¡ teismo posėdį ir jam yra nepriimtinos.

Dėl Å¡ių nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo atstovo veiksmų, atsakovas prarado galimybę pirmosios instancijos teisme pasisakyti pats tiesiogiai bei nebuvo apklausti liudytojai, kurie bÅ«tų paliudiję, kad pats atsakovas buvo radęs lizinguojamų transporto priemonių pirkėjus, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko ir pardavė žymiai pigiau, nei bÅ«tų sumokėję atsakovo rasti pirkėjai ir pan. Atsakovo teisė į tinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir teisingÄ teismo sprendimÄ , bÅ«tų užtikrinta  surengus žodinį bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme bei tenkinus praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus.Teismas formaliai iÅ¡nagrinėjo atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus bei jų tinkamai neįvertino.

Teismas rėmėsi faktu, jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje 426646,67 Lt sumai ir kad, teismui jį patvirtinus, atsakovas jo neginčijo. Tačiau kreditorinio reikalavimo suma yra tik tam tikras skaičius, kuris nenusako santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Kreditorinis reikalavimas patvirtintas atsakovui nedalyvaujant ir atsakovui nėra žinoma iÅ¡ ko kildinamas minėtas reikalavimas ir kiek jis susiję su atsakovu. Ginčas nagrinėjamas Å¡ioje byloje, todėl visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės bei faktai yra ir turi bÅ«ti nustatinėjami Å¡ioje byloje.Teismas nepagrįstai sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarius 2008 m. liepos 30 d.

įsiskolinimo mokėjimo sutartį, buvo sudarytos naujos lizingo sutartys bei naujos laidavimo sutartys, pagal kurias nėra atsiskaityta. Jokios naujos nei lizingo, nei laidavimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos, o 2008 m. liepos 30 d. Å¡alių pasiraÅ¡yta įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT077357 apėmė visus tai dienai pagal visas minėtas sutartis buvusius atsakovo įsipareigojimus ir jokių naujų įsipareigojimų nebuvo bei atsakovas tokių neprisiėmė. Tai patvirtina, kad teismas netinkamai vertino tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei netinkamai nustatė ginčo esmę, netinkamai įvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris iÅ¡ esmės nebuvo niekaip pagrįstas ir yra paremtas tik teoriniais paties ieÅ¡kovo skaičiavimais.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti įsiskolinimo skaičiavimai yra pagrįsti, nes ieÅ¡kovas, atlikdamas tokį skaičiavimÄ , nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų (įrodymų) apie tai, kaip buvo apskaičiuota atsakovo skola.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kokia atsakovo skola buvo iki sutarčių nutraukimo ir kokia buvo likusi nesumokėta įmokų suma.Remiantis teismų praktika, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę – reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti sutartį, susigrÄ Å¾inti turtÄ , iÅ¡siieÅ¡koti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiÅ¡kai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sÄ Å¾iningai bei protingai besielgiant, nepavyko iÅ¡vengti (CK 6.574 str.).

IeÅ¡kovas pasirinko antrÄ jį variantÄ , t.y. sutarčių nutraukimÄ ir lizingo dalyko atsiėmimÄ . Tokiu bÅ«du, nusprendus nutraukti lizingo sutartis ir pareikalavus grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , kreditorius neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieÅ¡ terminÄ , tačiau įgijo teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius. Tad reikalavimas pripažinti kreditoriaus nuostoliais nesumokėtas įmokas bei palÅ«kanas nuo sutarties nutraukimo (2009 m. sausio 22 d.) iki lizingo sutarties termino pabaigos (turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos), kaip sutartines įmokas, yra nepagrįstas.

Teismas netinkamai vertino laidavimo terminÄ bei ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra praleisti ieÅ¡kinio senaties terminai (3 mėnesių ir 3 metų), nes pagal praktikÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų ginčų, ieÅ¡kinius laiduotojams reikėtų pareikÅ¡ti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-95/2010; 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-248/2009).IeÅ¡kovas, paėmęs transporto priemones, neinformavo atsakovo apie savo atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus su transporto priemonėmis ir veikė vienaÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡imtinai savo rizika.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų informavęs, kad ketina minėtas transporto priemones parduoti už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ , atsakovas jas pats bÅ«tų nupirkęs už didesnę kainÄ arba radęs pirkėjus, kurie bÅ«tų nupirkę už realiÄ turto kainÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties, informuoti vienas kitÄ apie atsiradusias sÄ lygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti iÅ¡vengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-795/2002; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiÅ¡kindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei praÅ¡omos teisinės apsaugos pagrįstumÄ , teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos praÅ¡anti Å¡alis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis).

Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės Å¡alis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus: Atsakovas nepagrįstai kaltina ieÅ¡kovÄ nesÄ Å¾iningumu, vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Nei vienoje proceso stadijoje ieÅ¡kovas neatsisakė derėtis su atsakovu dėl abiem Å¡alims priimtino turinio taikos sutarties sudarymo. Tačiau abi Å¡alis tenkinantis susitarimas iki Å¡ios dienos nėra pasiektas, todėl nebuvo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir sudaryti galimybes Å¡alims derėtis. PareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai turi abi proceso Å¡alys, todėl pateikiamas pasiÅ«lymas dėl taikos sutarties sudarymo neturi bÅ«ti tik bandymas imituoti derybas ir vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

Pagrindinio skolininko atsakomybės apimtis yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl aiÅ¡kus yra ir solidaraus skolininko (laiduotojo) atsakomybės dydis. Remiantis laidavimo sutarčių nuostatomis lizingo gavėjo ir atsakovo atsakomybė yra solidari, todėl teismo sprendimas, priimtas dėl kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių ginčo, turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (LR CK 6.14 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nutartis patvirtinti ieÅ¡kovo finansinius reikalavimus lizingo gavėjo bankroto byloje turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovo 312 991,43 Lt dydžio reikalavimas apima turto iÅ¡pirkimo įmokas.

Sutarčių pagrindu lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti dviejų rūšių įmokas: (i) turto iÅ¡pirkimo įmokas, kurios yra skirtos sutarties pagrindu valdomam turtui iÅ¡sipirkti; ir (ii) palÅ«kanų įmokas, t. y. atlygį už naudojimÄ si ieÅ¡kovo teikiamomis finansavimo paslaugomis. Norėdamas įsigyti tam tikros sutarties pagrindu valdomÄ turtÄ lizingo gavėjas turi laiku ir tinkamai sumokėti visas sutartines įmokas, t. y. turto iÅ¡pirkimo įmokas, palÅ«kanų įmokas ir delspinigius, jei tokių atsirastų.

Atsakovas neskiria Å¡ių dviejų įmokų rūšių, t. y. neatsižvelgia į tai, kad Sutarčių pagrindu turėjo mokėti ne tik turto iÅ¡pirkimo, bet ir palÅ«kanų įmokas. Todėl painiodamas Å¡ias dvi įmokų rūšis atsakovas daro niekuo nepagrįstas prielaidas apie įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydžius.Atsakovas netinkamai skaičiuoja likusiÄ neiÅ¡pirktÄ turto vertę. Nuostolis, patirtas dėl turto pardavimo, apskaičiuojamas iÅ¡ Sutarčių likusios nepadengtos turto vertės (kuriÄ sudaro turto likutinė vertė sutarčių nutraukimo dienÄ ir iki sutarčių nutraukimo neapmokėtos turto vertės iÅ¡pirkimo įmokos pagal sÄ skaitas) atimant sumÄ , už kuriÄ Turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims.

Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo nurodytas nuostolis iÅ¡ turto pardavimo apima ir lizingo gavėjo nesumokėtas palÅ«kanų įmokas. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai neva ieÅ¡kovo patirtas nuostolis iÅ¡ turto pardavimo apima visÄ lizingo gavėjo įsiskolinimÄ . Skaičiuojant nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, buvo atsižvelgta tik į Lizingo gavėjo nesumokėtų turto iÅ¡pirkimo imokų sumÄ , o lizingo gavėjo mokėtinų palÅ«kanų įmokų, delspinigių bei įmokų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį priteisimo ieÅ¡kovas prašė reikalaudamas priteisti anksčiau minėtÄ debitorinio įsiskolinimo sumÄ â€“ 312 991,43 Lt.5.

Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, iÅ¡ ko susideda priteisiama 153 167,65 Lt suma. Pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, jog turi teisę iÅ¡ lizingo gavėjo ir atsakovo, kaip solidarių skolininkų, reikalauti sumokėti 426 646,67 Lt pagal sutartis. Be to, ieÅ¡kovas pateikė Å¡iÄ reikalavimų sumÄ patvirtinančius įrodymus. Teismui taip pat buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas reikalauja priteisti tik dalį Å¡ios sumos, t. y. 153 167,65 Lt.

Tik ieÅ¡kovas turi teisę formuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus ir nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ , o teismas privalo tik įvertinti ar pareikÅ¡to dydžio reikalavimas yra pagrįstas.

6. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2008 m. gruodžio 11 d. atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ buvo padengta visa lizingo gavėjo skola pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį. IÅ¡ tiesų 2008 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovas įskaitė tam tikrus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus su lizingo gavėju, tačiau praneÅ¡imuose dėl reikalavimų įskaitymo, kurių kopijas teismui pateikė pats atsakovas, yra aiÅ¡kiai nurodoma, kokie tarpusavio reikalavimai yra įskaitomi.

7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 6.88 str., CK 1.130 str. bei 6.16 str. prasme) nėra praleisti.8. Atsakovas neįrodė savo teiginių, jog ieÅ¡kovas pats savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grÄ Å¾inimo momentu bÅ«tų reikÅ¡minga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo bÅ«dÄ , o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu yra reikÅ¡minga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesÄ , sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 367/2013).9.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs ir dėl atvejų, kuomet tarp bylos Å¡alių kyla ginčas dėl kreditoriaus kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Kasacinis teismas nurodė, jog tokiu atveju kreditoriaus elgesys po sutarties nutraukimo turi bÅ«ti vertinamas sÄ Å¾iningumo ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos požiÅ«riu. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 str. nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 str. privalo įrodyti skolininkas.

Esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigianti kreditoriaus sÄ Å¾iningÄ elgesį siekiant iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, yra ta, ar susigrÄ Å¾intas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ jo rinkos kainÄ . Å ias aplinkybes taip pat turi įrodyti buvęs lizingo gavėjas, kuris ginasi nuo pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius.10. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžainčių, jog sutarčių dalyku buvęs turtas tretiesiems asmenims parduotas per pigiai.

Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo - pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairÅ«s veiksniai ar jų visuma. Sprendžiant dėl iÅ¡perkamosios nuomos davėjo dėl iÅ¡perkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio, bendroji taikytina taisyklė turėtų bÅ«ti tokia, jog iÅ¡perkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neiÅ¡pirktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrÄ Å¾intas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Dėl teismo posėdžio atidėjimo pagrindųAtsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jo praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti, pažeidė jo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, kartu – teisės į teisingÄ teismo procesÄ , Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.Å alių teisę bÅ«ti iÅ¡klausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo Å¡alių informavimo apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ (CPK 133str.).

Dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡aukimas ar praneÅ¡imas turi bÅ«ti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismÄ ir pasirengti bylai (CPK 133 str. 2 d.). Ä®statyme įtvirtintos ne tik Å¡alių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir proceso efektyvumÄ . CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Teismas privalo imtis Civilinio proceso kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 7 str. 1 d.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014).Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.

Ä®statyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, o Å¡alies ar jo atstovo atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes.

Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011). Jei Å¡alies praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų tenkinamas nesilaikant iÅ¡dėstytų reikalavimų, gali bÅ«ti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie teismo posėdį Å¡alims praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas prieÅ¡ teismo posėdį pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, nurodydamas, jog tarp Å¡alių vyksta derybos. Tačiau ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie siÅ«lymÄ derėtis dėl taikaus susitarimo sužinojo tik teismo posėdžio iÅ¡vakarėse bei pažymėjo, kad ieÅ¡kovui nėra priimtinos atsakovo pasiÅ«lymo sÄ lygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų susiraÅ¡inėjimų su ieÅ¡kovu matyti, kad derybos tarp Å¡alių dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ tikrųjų vyko.

Taigi, viena vertus, atsakovas, neatvykdamas į teismo posėdį ir tik atsiųsdamas teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , elgėsi nerÅ«pestingai, nes nebuvo patikintas kitos Å¡alies dėl sutikimo praÅ¡yti teismÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Kita vertus, tokio pobÅ«džio praÅ¡ymai pagal įstatymÄ teismo per se neįpareigoja. Tačiau, atsižvelgdamas į susidariusiÄ procesinę situacijÄ , sudėtingas bylos faktines aplinkybes, prieÅ¡taringus Å¡alių argumentus, poreikį detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos faktus bei paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Nors pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės nedalyvaujant atsakovui bei jo atstovui, atsakovo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisė į teisingÄ teismo procesÄ , buvo užtikrinta paskyrus bylos apeliacine tvarka nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes nei su apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 24 – 34), nei bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant žodinio proceso tvarka trijuose teismo posėdžiuose nepateikė jokių naujų įrodymų, jokių naujų paaiÅ¡kinimų, paskaičiavimų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad ieÅ¡kovo paskaičiavimai dėl nuostolių yra netikslÅ«s ir klaidinantys, o tik pakartojo argumentus ir skaičiavimus, iÅ¡dėstytus atsiliepimuose į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 107 - 115, 187 – 198).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl įsiskolinimo pagal kiekvienÄ lizingo sutartį bei 2008 m. liepos 30 d. įsiskolinimo pagal lizingo sutartis mokėjimo sutartį dydžio, pagrįsdamas juos konkrečiais įsiskolinimo dydžio paskaičiavimais ir pridėtais paskaičiavimus pagrindžiančiais tiesioginiais įrodymais (įmokų pagal lizingo sutartis mokėjimo grafikais, PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis, transporto priemonių priėmimo – perdavimo aktais, transporto priemonių pardavimo dokumentais, įsiskolinimų mokėjimo pagal Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį grafiku, praneÅ¡imais apie įsipareigojimų užskaitas, transporto priemonių grįžtamojo lizingo sutartimis ir kitais) (t. 2, b. l. 103-273).

Apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ atidėjo teismo posėdžius, siekiant suteikti atsakovui galimybę pateikti apeliacinio skundo motyvus pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas to nepadarė. Be to, į teismo posėdį atsakovo iniciatyva kviesti liudytojai nepatvirtino atsakovo teiginių dėl sutarties Å¡alių bendradarbiavimo principo pažeidimo bei dėl (ne)tinkamo lizingo dalyko pardavimo kainos nustatymo. Dėl ieÅ¡kovo teisės reikalauti skolos iÅ¡ atsakovo, kaip laiduotojo Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi faktu, jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje 426 646,67 Lt sumai ir kad, teismui jį patvirtinus, atsakovas jo neginčijo, nes kreditorinio reikalavimo suma yra tik tam tikras skaičius, kuris nenusako santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasirašė 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavėjas (UAB „Eivėja“) nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146). CK 6.76 str. 1 d. yra įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimui yra bÅ«dingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį laiduojama.

Paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryšiai, todėl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014). Nagrinėjamu atveju, atsakovas buvo įmonės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorius, tad šiuo atveju atsakovas galėjo įvertinti įmonės galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus bei juos įvykdyti. Laidavimo, kaip pagrindinę prievolę užtikrinančios prievolės, priklausymas nuo pagrindinės prievolės reiškia, kad pagrindinės prievolės dydis paprastai nulemia laiduotojo prievolės dydį.

Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas atsako kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Šioje byloje laidavimo sutartyse nenustatyta šios taisyklės išimčių. Minėtose laidavimo sutartyse (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146) numatyta, kad laiduotojo (šiuo atveju atsakovo) ir pagrindinio skolininko atsakomybė yra solidari, kad laidavimo sutartys pasibaigia tuo pačiu metu kada pasibaigia jomis užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui įtakos už jį laidavusio asmens teisių ir pareigų apimčiai, nurodė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, sukeliantis materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių: nutrÅ«ksta sutartiniai santykiai, tarp jų – ir laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės; nepriklausomai nuo sutartinių terminų, nutrÅ«ksta netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimas; fiksuojama neįvykdytų prievolių apimtis; kreditorius įgyja teisę reikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek laiduotojui (Ä®BÄ® 16 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014).

Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikÅ¡ti reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, atsakovas ir lizingo gavėjas yra solidarÅ«s bendraskoliai ieÅ¡kovo atžvilgiu, dėl to, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad nurodyti asmenys įvykdytų prievolę visi ar keli bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str.).

Byloje nustatyta, kad lizingo gavėjo (UAB „Eivėja“) įsipareigojimai pagal sudarytas lizingo sutartis iÅ¡ viso sudaro 426 646, 67 Lt, nes ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje Nr. B2-292-601/2014 yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi. Taigi, ieÅ¡kovas turi teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti priteisti tiek visÄ 426 646,67 Lt sumÄ , tiek jos dalį, kaip Å¡iuo atveju 153 167,65 Lt.Kita vertus, pabrėžtina, jog pagal CK 6.82 str. 2 d. laiduotojas turi teisę pareikÅ¡ti kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikÅ¡ti skolininkas.

Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako ar pripažįsta prievolę. Tai reiÅ¡kia, jog laiduotojas turi teisę pareikÅ¡ti atsikirtimus prieÅ¡ kreditorių ir tais atvejais, kai bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas pagrindiniam skolininkui, jeigu laiduotojas, sprendžiant kilusį ginÄÄ dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo, nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas yra pagrindinio skolininko kreditorius ir turėjo teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nepakankama, kad minėtÄ teismo nutartį pripažinti turinčia prejudicinę galiÄ , sprendžiant laiduotojo atsakomybės dydžio klausimÄ .

Byloje nustatyta, jog bankroto byloje administratorius neginčijo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo pagal nutrauktas lizingo sutartis UAB „Eivėja“ atžvilgiu dydžio, kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas rašytinio proceso tvarka, taigi bankroto byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su įsiskolinimo pagal lizingo sutartis susidarymo eiga, struktūra ir dydžiu (t. 1, b. l. 176). Prejudiciniais gali būti pripažinti tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstu tuos teisinius faktus patvirtinančių įrodymų visapusišku ir objektyviu ištyrimu bei įvertinimu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šioje byloje būtina tirti aplinkybes, susijusias su pagrindinio skolininko prievolės ieškovui dydžiu, nuo ko priklauso ir atsakovo (laiduotojo) atsakomybės mastas. Dėl ieškovo nuostolių, nutraukus lizingo sutartis su UAB „Eivėja“, dydžioIš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Eivėja“ nuo 2006 metų iki 2008 metų sudarė 11 lizingo sutarčių, pagal kurias UAB „Eivėja“, kaip lizingo gavėjui, buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas (lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini), autovežis (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 6-13, 18-27, 30-38, 41-49, 52-64, 71-79, 139-144, 147-149).

IeÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasirašė 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavėjas (UAB „Eivėja“) nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146). Lizingo gavėjui netinkamai vykdant sutartis, susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui, ieÅ¡kovas su lizingo gavėju UAB „Eivėja“ 2008 m. liepos 30 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT077357, pagal kuriÄ UAB „Eivėja“ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sÄ lygomis mokėti ieÅ¡kovui nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ (t.1, b.l. 208-210).

Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, ieÅ¡kovas 2009 m. sausio 22 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-3574 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis (t.1, b.l. 81-82). IeÅ¡kovo teigimu, sutarčių nutraukimo momentu įsiskolinimo pagal pateiktas neapmokėtas sÄ skaitas suma sudarė 339 160,82 Lt. 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi lizingo gavėjui UAB „Eivėja“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2012 m. sausio 2 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 426 646,67 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris susideda iÅ¡ 32 203,69 Lt nuostolių, patirtų dėl turto pardavimo, iÅ¡ 312 991,43 Lt debitorinio įsiskolinimo pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas, iÅ¡ 62 087,34 Lt sumos pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, kurios mokėjimo terminas nebuvo suėjęs vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo metu bei iÅ¡ 19 364,21 Lt iÅ¡laidų, susijusių su turto realizavimu (t.2., b.l. 103-115).

IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo, kaip laiduotojo, praÅ¡o priteisti ne visÄ 426 646,67 Lt sumÄ , o tik skolos dalį - 153 167,65 Lt. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti įsiskolinimo skaičiavimai atitinka tikrovę, nes ieÅ¡kovas, atlikdamas tokį skaičiavimÄ , nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų (įrodymų) apie tai, kaip buvo apskaičiuoti nuostoliai dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovui nusprendus nutraukti lizingo sutartis ir pareikalavus grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , jis neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieÅ¡ terminÄ , tačiau įgijo teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti kreditoriaus nuostoliais nesumokėtas įmokas bei palÅ«kanas nuo sutarties nutraukimo (2009 m. sausio 22 d.) iki lizingo sutarties termino pabaigos (turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos), kaip sutartines įmokas, yra nepagrįstas.

Pagal CK 6.567 str. 1 d. nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas). Pagal kasacinio teismo praktikÄ lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iÅ¡ to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sÄ lygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktÄ (įvertinami sutarties administravimo kaÅ¡tai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palÅ«kanas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013;2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; kt.).

CK 6.574 str. nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytÄ terminÄ pažeidimo neiÅ¡taiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, t. y. pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ ; antra, jis gali nutraukti sutartį. Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nėra vienas kito taikymo sÄ lyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

CK 6.574 str. nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos bÅ«dai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrÄ Å¾into lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrÄ Å¾inti daiktÄ , bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius.

Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslÄ , jos Å¡alių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama sutartis ir yra pareikalaujama grÄ Å¾inti sutarties dalykÄ . Sprendžiant, iÅ¡ ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties Å¡alių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus.

Byloje nustatyta, kad lizingo sutartimis lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti turto iÅ¡pirkimo įmokas (t.y. kompensuoti ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, patirtas įsigyjant lizinguojamÄ turtÄ ), palÅ«kanų įmokas (t.y. atlygį už ieÅ¡kovo teikiamÄ finansavimo paslaugÄ ), delspinigius už finansinių įsipareigojimų vykdymo terminų pažeidimÄ bei sutarties mokestį. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo interesas buvo gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktÄ valdyti ir naudotis turtÄ , t.y. ieÅ¡kovas turėjo grynai finansinį interesÄ gauti pelnÄ (palÅ«kanų forma) iÅ¡ investuotų lėšų, bet neturėjo siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktÄ .

Kaip matyti iš ieškovo pateikto reikalavimo, jo nuostolius dėl lizingo sutarčių nutraukimo (426 646,67 Lt) sudaro:

1) debitorinis įsiskolinimas;

2) nuostoliai, patirti dėl transporto priemonių realizavimo už mažesnę kainÄ , nei likusi nepadengta turto vertė;

3) nesumokėta pagal 2008 m. liepos 30 d. sudarytÄ Ä¯siskolinimo mokėjimo sutartį mokėtina įmoka, kurios mokėjimo terminas suėjo po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo;

4) bei papildomos iÅ¡laidos, susijusios su transporto priemonių realizavimu. Teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvienos iÅ¡ Å¡ių ieÅ¡kovo reikalavimo sudėtinių dalių atskirai.Pirma, ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti 312 991,43 Lt dydžio debitorinį įsiskolinimÄ sudaro įmokos pagal 2008 m. liepos 30 d. sudarytÄ Ä¯siskolinimo mokėjimo sutartį (282 773,01 Lt), nesumokėtų palÅ«kanų įmokos (14 116,65 Lt) bei delspinigiai (16 101,77 Lt), kurių mokėjimo terminai buvo suėję iki vienaÅ¡alio lizingo sutarčių nutraukimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog, lizingo gavėjui netinkamai vykdant anksčiau sudarytas transporto priemonių lizingo sutartis, susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui ieÅ¡kovas su lizingo gavėju UAB „Eivėja“ 2008 m. liepos 30 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT077357 (t. 1, b. l. 208 – 210; t. 2, b. l. 174 - 178), pagal kuriÄ UAB „Eivėja“ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sÄ lygomis mokėti ieÅ¡kovui nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ , pagal Å¡iÄ sutartį numatyta ieÅ¡kovui mokėti 10 proc. palÅ«kanų suma bei netesybos už skolos mokėjimo terminų pažeidimÄ (sutarties 2.3 ir 2.4 punktai).

Ä®siskolinimo mokėjimo sutarties ar jos atskirų sÄ lygų bei įsiskolinimo dydžio pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas neginčija. Pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį Lizingo gavėjas turėjo sumokėti iÅ¡ viso 364911,30 Lt įsiskolinimo sumÄ . Lizingo gavėjas pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį sumokėjo tik pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ (64 530,61 Lt), kurios mokėjimo terminas suėjo 2008 m. rugpjūčio 30 d. bei apmokėjo dalį 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos įmokos – 2479,40 Lt (t. 2, b. l. 109).

Lizingo gavėjas nesumokėjo kitų likusių įmokų, kurių mokėjimo terminas suėjo iki vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo ir bendra Lizingo gavėjui iÅ¡raÅ¡ytų, bet neapmokėtų, sÄ skaitų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį suma liko 247 939,36 Lt (t.2., b.l. 177, 179-182), neapmokėtų delspinigių sÄ skaitų suma – 34 833,65 Lt (t.2., b.l. 183-187). Taigi, ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad turi teisę teikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 282 773.01 Lt (247 939,36 Lt + 34833,65) pagal įsiskolinimo mokėjimo sutarties pagrindu iki sutarčių nutraukimo iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas (ne visiÅ¡kai apmokėtas) sÄ skaitas faktÅ«ras.

Kaip debitorinis įsiskolinimas taip pat pagrįstai apskaitomos lizingo gavėjo iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtos palÅ«kanų įmokos 14116,65 Lt (tÄ patvirtina įmokų grafikai ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros - t.1, b. l. 87; t.2., b.l. 116, 130-133, 140, 142-146, 153, 157-160, 165, 190-191, 193, 200-201, 203-207, 209-210, 212-213, 215, 224, 242, 244, 248, 251, 259, 262, 271) bei delspinigiai 16101,77 Lt (PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros - t.2., b. l. 134-137, 146-149, 161-164, 171-173, 189, 192, 194-199, 214, 216-223) pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog po lizingo sutarčių nutraukimo nustatinėjant grÄ Å¾intų transporto priemonių likutinę vertę, antrÄ kartÄ Ä¯ likutinę vertę buvo įtrauktos tos pačios sumos, anksčiau nurodytos įsiskolinimo mokėjimo sutartyje. Visų pirma, konstatuotina, jog nepadengta (neiÅ¡pirkta) turto, esančio lizingo sutarčių dalyku, vertė susideda iÅ¡ dviejų dydžių: likutinės turto vertės sutarčių nutraukimo dienÄ ir iki sutarčių nutraukimo nepadengtos turto vertės pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas.

IÅ¡raÅ¡ius lizingo gavėjui sÄ skaitÄ turto iÅ¡pirkimo įmokai sumokėti, sÄ skaitoje nurodyto dydžio suma yra mažinama lizingo davėjo apskaitoma likutinė turto vertė. Jeigu Å¡i suma nesumokama, ji apskaitoma kaip debitorinė lizingo gavėjo skola. Taigi likusia pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį neapmokėta turto vertės dengimo įmokų 247 939,36 Lt suma yra sumažinta likutinė turto vertė ir tuo pačiu – nepadengta turto pagal lizingo sutartis vertė, Å¡iÄ 247 939,36 Lt lizingo davėjas apskaito kaip debitorinį lizingo gavėjo įsiskolinimÄ .

Antra, įsiskolinimo mokėjimo sutarties pagrindas buvo lizingo gavėjo įsiskolinimas, kildinamas ne tik iš lizingo sutarčių LT041930, LT041933, LT053189 (atsakovas ginčija transporto priemonių pagal šias sutartis likutinę vertę) (t.2, b. l. 29-30), bet ir kitų septynių lizingo sutarčių LT069687, LT069688, LT067064, LT067075, LT071733, LT 067061 ir LT 070623. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šios sumos net 346936,87 Lt skolininkas turėjo sumokėti pagal ankstesnes septynias lizingo sutartis (t. 2, b. l. 178).

Pagal Å¡ias septynias sutartis dėl neiÅ¡pirktos turto vertės dydžio byloje nėra ginčo, nes transporto priemonės pagal Å¡ias lizingo sutartis po visų sutarčių nutraukimo 2009 m. sausio 21 d. nebuvo grÄ Å¾intos lizingo davėjui ir nebuvo pardavinėjamos (iÅ¡skyrus transporto priemonę pagal sutartį LT069687, kurios likutinė vertė nurodyta 0 LT) (t. 1, b. l. 166, t. 2, b. l. 109). Pagal likusias tris įsiskolinimo mokėjimo sutartyje numatytas lizingo sutartis lizingo gavėjas turėjo sumokėti tik 17974, 43 Lt įsiskolinimo.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog yra dubliuojamos debitorinio įsiskolinimo suma ir transporto priemonių pagal nutrauktas lizingo sutartis likutinė vertė, iÅ¡ kurios yra atimama transporto priemonių pardavimo kaina, apskaičiuojant lizingo bendrovės nuostolius. Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o laiduotojo vykdyti tik dalį prievolės pagal lizingo sutartis (153167,65 Lt), vien debitorinės skolos likutis pagal neįvykdytÄ Ä¯siskolinimo mokėjimo sutartį yra pagrindas ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje tenkinti.

Nepagrįsti taip pat apelianto argumentai, jog skola pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį buvo grÄ Å¾inta Å¡alims 2008 d. gruodžio 11 d. atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . PrieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu pasibaigė tik dalis skolininko įsipareigojimų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį – 59530,61 Lt (t. 2, b. l. 202-210). Likusia įskaitytų reikalavimų suma sumažinti lizingo gavėjo įsipareigojimai pagal kitas sutartis, ieÅ¡kovui praneÅ¡imuose apie užskaitos atlikimÄ tiksliai įvardijant prievoles, kurios pasibaigė atlikus reikalavimų įskaitymÄ (t. 2, b. l. 188, 202, 208, 211), daugiausiai įskaitant lizingo gavėjo pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ pagal automobilių pirkimo-pardavimo ir grįžtamojo lizingo sutartis (t. 2, b. l. 110-114, 188-220, 224, 244, 251, 262).Antra, lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalykÄ atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkcijÄ : lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

Tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas, siekdamas susigrÄ Å¾inti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iÅ¡ lizingo gavėjo atgautÄ daiktÄ , buvusį lizingo sutarties dalyku, kÄ ieÅ¡kovas ir padarė. Dėl lizingo davėjo patirtų nuostolių apskaičiavimo bÅ«do, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties Å¡alys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grÄ Å¾inant lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sÄ Å¾iningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesÄ . IÅ¡ lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau, negu iÅ¡ jo bÅ«tų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį.

Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo rizikÄ , atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali bÅ«ti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrÄ Å¾inęs objektÄ iÅ¡ lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ jis bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad jo patirtų nuostolių antrÄ jÄ dalį sudaro skirtumas tarp likusios nepadengtos turto iÅ¡pirkimo sumos (likutinės turto vertės) ir lizingo davėjui grÄ Å¾into turto pardavimo kainos. IeÅ¡kovo reikalavimų dėl patirtų nuostolių dydžio (32 203,69 Lt) pagrįstumÄ patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos kreditinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 2., b.l. 117, 141, 154, 225, 245, 252, 263), lizingo sutarčių įmokų grafikai (t.2., b.l. 116, 140, 153, 224, 244, 251, 262), lizingo dalyko pirkimo – pardavimo sutartys (t. 2., b.l. 118 -129, 155-156, 166 -168, 246-247) bei lizingo sutartys (kurios buvo sudarytos su naujais transporto priemonių lizingo gavėjais) (t.2., b.l. 226-241, 253-258, 264 – 270).Trečia, kaip minėta ankščiau, lizingo gavėjui netinkamai vykdant sutartis, susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui, ieÅ¡kovas su lizingo gavėju UAB „Eivėja“ 2008 m. liepos 30 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT077357.

Kaip nustatyta ankščiau, lizingo gavėjas nesumokėjo 247 939,36 Lt likusių įmokų (kurių mokėjimo terminas suėjo iki vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo) bei delspinigių (34.833,65 Lt), t.y. iÅ¡ viso 282 773.01 Lt. Tačiau ieÅ¡kovui taip pat nebuvo sumokėta pagal 2008 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡ytÄ Ä¯siskolinimo mokėjimo sutartį mokėtina įmoka, kurios mokėjimo terminas suėjo po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, t y. 2009 m. sausio 30 d. mokėtina įsiskolinimo dengimo įmoka – 62 087,34 Lt.

Kadangi Å¡ios įmokos mokėjimo terminas suėjo tik po to, kai Ä®siskolinimo mokėjimo sutartis jau buvo nutraukta, tai sÄ skaita Å¡ios įmokos apmokėjimui lizingo gavėjui nebuvo iÅ¡siųsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 62 087,34 Lt įsiskolinimo dengimo įmokÄ (t. 2, b. l. 174-177).Ketvirta, ieÅ¡kovas taip pat nurodo, kad patyrė papildomų iÅ¡laidų, susijusių su transporto priemonių realizavimu. Lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet yra papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

Todėl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas papildomas iÅ¡laidas 19364,21 Lt, susijusias su transporto priemonių realizavimu. Be to, Å¡ių papildomų iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas įrodymais (t.2., b.l. 138-139, 150-152, 169-173, 250, 261, 273).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuostolių dydį, jų realumÄ turi įrodyti lizingo davėjas, į ankščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė reikalavimo pagrindinio skolininko atžvilgiu, taigi ir atsakovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu pagrįstumÄ , todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo pateikti įsiskolinimo skaičiavimai yra neteisingi bei nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsakovo argumentas, jog ieškovas reikalauja pripažinti kreditoriaus nuostoliais nesumokėtas įmokas nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių termino pabaigos, yra taip pat atmestinas, nes ieškovas tokio reikalavimo apskritai nereiškia. Be to, atsakovas tik abstrakčiais teiginiais nesutinka su ieškovo reikalavimu, bet nepateikia konkrečių argumentų ir įrodymų, kad ieškovo atlikti skaičiavimai pagal lizingo sutartis, pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, yra netikslūs ir neteisingi.

Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo atsiliepimuose į ieÅ¡kinį bei apeliaciniame skunde nurodytÄ (t. 2, b. l. 29 – 30) lizingo gavėjui grÄ Å¾intų transporto priemonių likutinę (neiÅ¡pirktÄ ) vertę, jÄ be pagrindo sumažindamas. IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose remdamasis konkrečiais įrodymais labai detaliai paaiÅ¡kino ir pagrindė likutinės transporto priemonių vertės apskaičiavimo pagal kiekvienÄ lizingo sutartį metodikÄ , tame tarpe įvertinant pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimÄ ir perskaičiavimÄ , anksčiau termino nutraukus lizingo sutartis, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei Å¡ių teisės nuostatų aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje (t. 1, b. l. 166; t. 2, b. l. 104 – 105, 117, 141, 154, 225, 245, 252, 263) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-397/2013).

Sutiktina taip pat su ieÅ¡kovo argumentais, jog ieÅ¡kovo taikyta nuostolių apskaičiavimo, nutraukus lizingo sutartis dėl lizingo gavėjo kaltės, metodika yra palankesnė tiek lizingo gavėjui, tiek ir laiduotojui (atsakovui), nes lizingo davėjas, nutraukęs prieÅ¡ terminÄ lizingo sutartis, negavo ženkliai didesnių sumų, nei jas bÅ«tų gavęs, jeigu lizingo sutartys bÅ«tų nenutrauktos, be to ieÅ¡kovas neskaičiavo lizingo gavėjui dalies netesybų (t. 2, b. l. 103 – 115).        Dėl Å¡alių bendradarbiavimo principo pažeidimo ir lizingo dalyko pardavimo kainos nustatymoPagal CK 6.256 str. 1 d. sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamÄ sutartinės prievolės įvykdymÄ .

Netinkamu sutartinės prievolės įvykdymu gali bÅ«ti pripažįstamas visiÅ¡kas prievolės neįvykdymas, prievolės įvykdymas tik iÅ¡ dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimas, bendradarbiavimo stoka ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas bÅ«tinas įstatyme nurodytas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pabrėžtina, kad pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d. įtvirtinta sutarties šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti, kuri reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas.

Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinės prievolės šalių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-795/2002; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011). Tai reiškia, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius – nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo.

Tokio pobÅ«džio aplinkybės gali bÅ«ti pagrindas netenkinti kreditoriaus reikalavimo dėl netinkamo prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011). Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties Å¡aliai, reikÅ¡minga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi Å¡alis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie savo atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus su transporto priemonėmis ir veikė vienaÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡imtinai savo rizika.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų informavęs atsakovÄ apie ketinimÄ parduoti transporto priemones už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ , atsakovas jas pats bÅ«tų nupirkęs už didesnę kainÄ arba radęs pirkėjus, kurie bÅ«tų nupirkę už realiÄ turto kainÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu. Be to, atsakovas turėjo suradęs du pirkėjus T. Å . ir A. K., kurie ketino pirkti automobilį (duomenys neskelbtini) (indent. Nr. (duomenys neskelbtini), o J. Č. galėtų paliudyti, jog atsakovas derėjosi su ieÅ¡kovu, kad jis leistų pačiam atsakovui parduoti transporto priemones, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko (t. 2, b.l. 26). 2014 m. liepos 8 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja J.

Č. parodė, kad kartu su atsakovu buvo atvykusi pas ieÅ¡kovÄ , kurio atsakingas darbuotojas (vadybininkas) nurodė, kad Å¡iuo metu tikslių paskaičiavimų apie atsakovo įsiskolinimÄ negali pateikti ir juos pateiks artimiausiu metu ir pažymėjo, kad lizingo dalykas - transporto priemonės, yra priduotos į autocentrÄ BRC pardavimui, o transporto priemonių kainos dar nenustatytos. Å ias aplinkybes atsakovui ir liudytojui patvirtino ir autocentro BRC darbuotojas. Liudytojas T. Å . parodė, kad buvo susidomėjęs automobiliu (duomenys neskelbtini) (indent.

Nr. (duomenys neskelbtini)), ne kartÄ derėjosi dėl jo pirkimo, tačiau vis nepavykdavo susitarti su atsakovu dėl galutinės kainos. Kai jau kaina buvo suderėta, atsakovas informavo T. Å ., kad automobilis yra perduotas ieÅ¡kovui ir randasi BRC autocentre. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad autocentrui BRC transporto priemonės perduotos 2009 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 130). Taigi, Å¡ie atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai nepatvirtino, kad byloje duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs bendradarbiauti su atsakovu dėl transporto priemonių pardavimo, t. y. kad ieÅ¡kovas nesutiko parduoti automobilio (duomenys neskelbtini) (indent.

Nr. (duomenys neskelbtini)) T. Å . ar A. K.. Liudytojai tik nurodė, jog buvo tam tikrų asmenų susidomėjimas vienos transporto priemonės įsigijimu, tačiau kai apie tai buvo informuotas ieÅ¡kovas, automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo perduotas realizavimui ir jo pardavimo kaina dar nebuvo nustatyta. Be to ir Å¡i aplinkybė netrukdė atsakovui siÅ«lyti ieÅ¡kovui pirkėjÄ Å¡iam automobiliui, nurodant konkrečiÄ siÅ«lomÄ pirkėjo kainÄ , tačiau tokių duomenų byloje nėra. Liudytojas T.

Å . parodė, jog pirkti automobilį iÅ¡ autocentro BRC neketino, nes bijojo, jog automobilis gali bÅ«ti iÅ¡komplektuotas. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovÄ , kad bÅ«tų jam leista parduoti transporto priemones, byloje taip pat nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisėje, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad ieÅ¡kovas pažeidė bendradarbiavimo su atsakovu pareigÄ ir pripažinti ieÅ¡kovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo, nėra pagrindo.

Nustatyti kreditoriaus kaltę dėl nebendradarbiavimo, vykdant sutartį, nėra pagrindo tais atvejais, kai pats prievolę pažeidęs asmuo nesiima aktyvių veiksmų prievolės tinkamam įvykdymui ar prievolės neįvykdymo neigiamų padarinių sumažinimui, neteikia konkrečių pasiÅ«lymų kreditoriui, kuriuos kreditorius galėtų svarstyti. Atkreiptinas dėmesys, jog lizingo gavėjas, kurio direktoriumi buvo atsakovas K. P. apie ketinimÄ nutraukti lizingo sutartis buvo informuotas dar 2008 m. gruodžio 19 d., atsakovas apie reikalavimÄ vykdyti prievoles pagal lizingo sutartis informuotas 2009 m. vasario 25 d. praneÅ¡imu Nr. 521 (t. 1, b. l. 80), tuo tarpu transporto priemonės, patiriant nuostolį, buvo parduotos tik 2009 m. lapkričio ir 2010 m. birželio mėnesiais (t. 1, b. l. 89 – 91).

Be to, atsakovo teiginius dėl ieÅ¡kovo atsisakymo bendradarbiauti paneigia ir Å¡alių ilgalaikio bendradarbiavimo, sudarant bei vykdant lizingo sutartis, eiga. Lizingo gavėjui nevykdant visos eilės lizingo sutarčių, jų ieÅ¡kovas nenutraukė, bet sudarė su lizingo gavėju 2008 m. liepos 30 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį bei tokiu bÅ«du suteikė galimybę lizingo gavėjui sutartis įvykdyti ateityje, padarė nuolaidų dėl netesybų, sudarė grįžtamojo lizingo sutartis ir atliko tarpusavio įsipareigojimų įskaitymus (t. 2, b. l.188-220), taip pat ir iÅ¡ atsakovo reikalauja tik dalies prievolių už pagrindinį skolininkÄ vykdymo.Kita aplinkybė, kurios pagrindu atsakovas grindžia ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ , yra tai, kad kreditorius netinkamai nustatė parduodamų transporto priemonių kainÄ , nes transporto priemonės galėjo bÅ«ti parduotas brangiau ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių arba jie galėjo bÅ«ti sumažinti.Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrÄ Å¾intÄ lizingo dalykÄ realizuoti, jo sÄ Å¾iningas elgesys ir siekis parduoti daiktÄ už kuo didesnę kainÄ yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtakÄ jo civilinės atsakomybės mastui.

Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla ir tai reikalauja papildomų finansinių ir laiko sÄ naudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sÄ Å¾iningÄ elgesį siekiant iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, yra ta, ar susigrÄ Å¾intas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ jo rinkos kainÄ .

Å iÄ aplinkybę turi įrodyti atsakovas, kuris rėmėsi tuo, kad transporto priemonės galėjo bÅ«ti parduotos brangiau, t. y. kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų informavęs atsakovÄ apie ketinimÄ taip pigiai parduoti transporto priemones, atsakovas jas pats bÅ«tų nupirkęs už didesnę kainÄ arba radęs pirkėjus, kurie bÅ«tų nupirkę už didesnę kainÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės galėjo bÅ«ti parduotos už didesnę kainÄ , nei kartu su apeliaciniu skundu, nei vykusių teismo posėdžių apeliacinės instancijos teisme metu, nepateikė, todėl Å¡ie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 str.).

Nepaneigti ieÅ¡kovo argumentai, jog transporto priemonės buvo parduotos ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai tokio pobÅ«džio transporto priemonių (vilkikų, priekabų) pasiÅ«la buvo labai didelė, o paklausa – ženkliai kritusi. Pagrindinis nuostolis bÅ«tent ir buvo patirtas (126551,68 Lt), pardavus krovinių pervežimo versle naudojamus autovežį ir priekabÄ , tuo tarpu nuostolis buvo patirtas (12499,54) pardavus tik vienÄ lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Å¡eÅ¡ių, kiti penki lengvieji automobiliai parduoti pelningai (t. 1, b. l. 166).

Bylos medžiaga patvirtina, jog krovinių pervežimo versle naudojamos transporto priemonės žemesne, nei likutinė vertė, nuostolingai buvo parduotos ir pagal lizingo sutartis su kitais lizingo gavėjais (t. 1, b. l. 150 - 162).              Dėl laiduotojo pareigos mokėti procesines palÅ«kanas              IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (laiduotojo) 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininkÄ .

Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų, o laiduotojas įgyja naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ Â sumokėti kreditoriui palÅ«kanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Tokių palÅ«kanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palÅ«kanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo yra pagrįstas.

Be to, apeliantas apeliacinius skundu to neginčija.              Dėl laidavimo pabaigos ir ieÅ¡kinio senaties terminoIeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d.,1.131 str. 1 ir 2 d.).             Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laidavimo terminÄ bei ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. nepagrįstai konstatavo, kad nėra praleistas 3 mėnesių senaties terminas (CK 6.88 str. 1), nes pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kinius laiduotojams reikėtų pareikÅ¡ti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-95/2010; 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-248/2009), taip pat kad nėra praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas žalai atlyginti (CK 1.125 str.), kuris skaičiuotinas nuo sutarčių nutraukimo datos (2009 m. sausio 21 d.).             Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.76 str. 1 d. yra įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo, kaip pagrindinę prievolę užtikrinančios prievolės, priklausymas nuo pagrindinės prievolės reiÅ¡kia, kad pagrindinės prievolės dydis paprastai nulemia laiduotojo prievolės dydį.

Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas atsako kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). Šioje byloje laidavimo sutartyse nenustatyta šios taisyklės išimčių. Laidavimo sutarčių (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146) 21 p. numatyta, kad laiduotojo (šiuo atveju - atsakovo) ir pagrindinio skolininko atsakomybė yra solidari, kad laidavimo sutartys pasibaigia tuo pačiu metu kada pasibaigia jomis užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas bendrasis principas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant teisės normas dėl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo, nurodyta, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai lizingo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).

Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡alys laidavimo sutartimis sutarė, kad laidavimo sutartys pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia jomis užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas Å¡iuo atveju netaikytinas, nes pagal ieÅ¡kovo ir apelianto sutartis laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal lizingo sutartis, t.y. laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.

             Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto motyvÄ , kad yra praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas žalai atlyginti (CK 1.125 str.), kuris, atsakovo nuomone, turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo lizingo sutarčių nutraukimo datos (2009 m. sausio 21 d.). Esminiai solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai bÅ«dingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010).

Vadovaujantis CK 1.130 str. 1, 3 dalimis, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Jeigu ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, tai ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iÅ¡ ginčo santykio galima pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ .

Pagal CK 6.16 str. 1 d. veiksmai, kuriais nutraukiamas ieÅ¡kinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių santykiams, turi tokiÄ pat reikÅ¡mę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį vienam iÅ¡ bendraskolių, ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Be to, jeigu vienas iÅ¡ skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimÄ liudijančių veiksmų (CK 1.130 str. 2 d., 6.12 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d.

Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39). Nagrinėjamu atveju, trečiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas buvo pareikÅ¡tas bankroto administratoriui 2011 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 173 – 175), o patvirtintas 2012 m. sausio 2 d. teismo nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.16 str., Å¡is veiksmas turi tokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, ieÅ¡kovo atžvilgiu. Nutraukus ieÅ¡kinio senatį, terminas skaičiuotinas iÅ¡ naujo, todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovui (2013 m. kovo 18 d.) yra pateiktas teismui nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.             Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinys atsakovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu pareikÅ¡tas pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, ir taikant bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisykles.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai nevykdoma lizingo sutartis ir lizingo davėjas pasirenka savo teises ginti nutraukiant sutartį ir susigrÄ Å¾inant lizingo dalykÄ , apie kilusius nuostolius lizingo davėjas gali sužinoti tik po lizingo dalyko pardavimo (iÅ¡nuomojimo). Å ioje byloje nustatyta, jog paskutinės transporto priemonės buvo parduotos 2010 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 89 – 91), taigi tik nuo Å¡ios datos lizingo davėjas (ieÅ¡kovas) galėjo paskaičiuoti nuostolius dėl lizingo sutarčių nutraukimo, taigi tik nustatęs nuostolius ieÅ¡kovas sužinojo apie jo teisės pažeidimÄ .

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl tenkindamas ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Alė Bukavinienė                                                                               ArtÅ«ras Driukas                                                                               Egidijus Žironas