ce571065-3358-4594-9c30-e145ee691b42 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, civilinÄje byloje Nr. 2-3813-640/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âSwedbank lizingasâ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui K. P., tretysis asmuo â bankrutuojanti uždaroji akcinÄ bendrovÄ âEivÄjaâ, dÄl skolos priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ UAB âSwedbank lizingasâ ir tretysis asmuo UAB âEivÄjaâ nuo 2006 metų iki 2008 metų sudarÄ 11 lizingo sutarÄių, pagal kurias UAB âEivÄjaâ kaip lizingo gavÄjui buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausantis turtas, t.y. lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasiraÅ¡Ä 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavÄjas nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis.
Legislator headnote
AI generatedce571065-3358-4594-9c30-e145ee691b42 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.249 str. 1 d.). NurodÄ, kad atsakovo argumentai dÄl neteisingo nuostolio paskaiÄiavimo atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nuostolio dydžio suma laikytina įrodyta ir patvirtinta byloje esanÄiais įrodymais. Teismas atmetÄ kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , jog jis yra fizinis asmuo, t.y. vartotojas, todÄl ginÄas turÄtų bÅ«ti vertinamas Å¡iuo aspektu.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-965/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00590-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 42.9.; 50.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsÄjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavinienÄs, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Egidijaus Žirono, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo K.
P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, civilinÄje byloje Nr. 2-3813-640/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âSwedbank lizingasâ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui K. P., tretysis asmuo â bankrutuojanti uždaroji akcinÄ bendrovÄ âEivÄjaâ, dÄl skolos priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ UAB âSwedbank lizingasâ ir tretysis asmuo UAB âEivÄjaâ nuo 2006 metų iki 2008 metų sudarÄ 11 lizingo sutarÄių, pagal kurias UAB âEivÄjaâ kaip lizingo gavÄjui buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausantis turtas, t.y. lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasiraÅ¡Ä 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavÄjas nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis.
Lizingo gavÄjas savo prievolių pagal lizingo sutartis tinkamai nevykdÄ, t.y. nuolat vÄlavo mokÄti įmokas pagal sutartis. Susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui ieÅ¡kovas su lizingo gavÄju UAB âEivÄjaâ 2008 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡Ä Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį Nr. LT077357, pagal kuriÄ UAB âEivÄjaâ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sÄ lygomis mokÄti ieÅ¡kovui nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ . Lizingo gavÄjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį, ieÅ¡kovas 2009 m. sausio 22 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-3574 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ lizingo sutartis.
SutarÄių nutraukimo momentu įsiskolinimo pagal pateiktas neapmokÄtas sÄ skaitas suma sudarÄ 339 160,82 Lt. 2011 m. rugpjÅ«Äio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi lizingo gavÄjui UAB âEivÄjaâ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2012 m. sausio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 426 646,67 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas.IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 153 167,65 Lt skolos, 5 proc. metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodÄ, kad pagal lizingo sutartis ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, taÄiau dÄl to ieÅ¡kovas patyrÄ nuostolį â 32203,69 Lt, kuris apskaiÄiuotas iÅ¡ lizingo sutarÄių likusios nepadengtos turto vertÄs (kuriÄ sudaro turto likutinÄ vertÄ sutarÄių nutraukimo dienÄ ir iki sutarÄių nutraukimo neapmokÄtos turto vertÄs iÅ¡pirkimo įmokos pagal sÄ skaitas, atimant sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims).
IeÅ¡kovo sugrÄ Å¾intÄ turtÄ apskaitoje apskaiÄius neapmokÄto turto verte, lizingo gavÄjo debitorinis įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas liko 312991,43 Lt. NesumokÄtas skolos likutis pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį yra 62087,34 Lt. Be to, ieÅ¡kovas patyrÄ papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto saugojimu, turto vertinimu bei pardavimu, iÅ¡ viso â 19364,21 Lt. Lizingo gavÄjo įsipareigojimai ieÅ¡kovui pagal sutartis iÅ¡ viso sudaro 426646,67 Lt. IeÅ¡kovas nurodÄ, jog nors jo reikalavimas į bendraskolius â atsakovÄ ir treÄiÄ jį asmenį yra įrodytas dÄl 426646,67 Lt sumos, taÄiau ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo reikalauja, kad Å¡is sumokÄtų dalį lizingo gavÄjo įsiskolinimo, t.y. 153167,65 Lt.
IeÅ¡kovas pažymÄjo, jog tai nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atsisako teisÄs, pasikeitus faktinÄms aplinkybÄms, reikalauti iÅ¡ atsakovo ar lizingo gavÄjo sumokÄti likusiÄ skolos dalį. IeÅ¡kovas nurodÄ, jog ieÅ¡kinio senaties termino nÄra praleidÄs, nes pateikus reikalavimÄ lizingo gavÄjui bankroto byloje ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas ir turi bÅ«ti skaiÄiuojamas iÅ¡ naujo. Taip pat ieÅ¡kovas nepraleido CK 6.88 str. 1 d. nustatyto 3 mÄnesių termino, kadangi Å¡alys laidavimo sutartyse susitarÄ dÄl to, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, todÄl CK nustatyti minÄti laidavimo terminai netaikomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo 153 167,65 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas yra praleidÄs 3 mÄnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. NurodÄ, kad pagal tarp Å¡alių sudarytÄ laidavimo sutartį atsakovas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas visu savo turtu ta paÄia apimtimi kaip ir tretysis asmuo (laidavimo sutarÄių 4 p.).
CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolÄs įvykdymÄ . NagrinÄjamu atveju Å¡alys susitarÄ, kad laidavimo sutartys, iÅ¡ kurių kildinamas ieÅ¡kovo reikalavimas, galioja iki pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolÄ pagal lizingo sutartis (laidavimo sutarÄių 21 p.). Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms ir yra teisÄta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-92/2013).
Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovas yra praleidÄs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai atlyginti. PažymÄjo, kad CK 1.130 str. numato, jog senaties termino eigos skaiÄiavimÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. TreÄiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2012 m. sausio 2 d., todÄl vadovaujantis CK 6.16 str., Å¡is veiksmas turi tokiÄ paÄiÄ reikÅ¡mÄ atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, ieÅ¡kovo atžvilgiu.
Nutraukus ieÅ¡kinio senatį, terminas skaiÄiuotinas iÅ¡ naujo, todÄl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovui yra pateiktas teismui nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas nurodÄ, kad atsakovas sutarÄių nutraukimo neginÄijo, taÄiau nesutiko su paskaiÄiuotu įsiskolinimo dydžiu. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas treÄiojo asmens atžvilgiu yra patvirtintas BUAB âEivÄjaâ bankroto byloje 426 646,67 Lt sumai, o atsakovas Å¡io kreditorinio reikalavimo neginÄijo ir Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties neskundÄ.
Atsakovas, kaip treÄiojo asmens kreditorius, dalyvauja bankroto byloje ir ta paÄia 2012 m. sausio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas ne tik ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas, bet ir atsakovo, kaip treÄiojo asmens kreditoriaus, reikalavimas. Tokiu bÅ«du, atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ ir jo dydį, tad jis turÄjo galimybÄ skųsti ieÅ¡kovo patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ ir ginÄyti jo dydį bei pateikti atsikirtimus, taÄiau to nepadarÄ. TodÄl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartis Å¡alims ir Å¡ioje byloje turi prejudicinÄ galiÄ , nes buvo priimta dalyvaujant toms paÄioms Å¡alims (CPK 182 str.).
Teismas pažymÄjo, kad lizingo sutarÄių Å¡alys susitarÄ, kad UAB âEivÄjaâ neįvykdžius pareigos sumokÄti visus pagal sutartį priklausanÄius sumokÄti mokÄjimus (pažeidus sutartį), Å¡ios pareigos negali paÅ¡alinti lizingo objekto grÄ Å¾inimas. Tik visiÅ¡kas atsiskaitymas už naudojimÄ si lizingo objektu (sutarties sÄ lygų tinkamas įvykdymas) yra pagrindas pagrindinei prievolei, tuo paÄiu ir laidavimo sutarÄiai, pasibaigti. Pagal CK 6.574 str. tiek nuostolis dÄl turto pardavimo už kainÄ , mažesnÄ, nei po lizingo sutarties likusi nepadengta turto vertÄ, tiek papildomos iÅ¡laidos, susijusios su turto realizavimu bei eksploatavimu yra susijÄ bÅ«tent su tuo, kad UAB âEivÄjaâ netinkamai vykdÄ sutartį.
Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.249 str. 1 d.). NurodÄ, kad atsakovo argumentai dÄl neteisingo nuostolio paskaiÄiavimo atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nuostolio dydžio suma laikytina įrodyta ir patvirtinta byloje esanÄiais įrodymais. Teismas atmetÄ kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , jog jis yra fizinis asmuo, t.y. vartotojas, todÄl ginÄas turÄtų bÅ«ti vertinamas Å¡iuo aspektu.
NurodÄ, kad Lizingo sutarÄių Å¡alys buvo juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla. Sutartys buvo sudarytos ne vartojimo poreikiams tenkinti, o juridinio asmens veiklai. Nors atsakovas laidavo kaip fizinis asmuo, taÄiau jo pripažinti vartotoju nagrinÄjamojoje byloje nÄra jokio pagrindo. Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas lizingo sutartis, veikÄ kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip vartotojas, nes sutarÄių pasiraÅ¡ymo metu buvo ir UAB âEivÄjaâ vadovas. Teismas konstatavo, kad nÄra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas, parduodamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių pardavimo nuostolio praÅ¡o priteisti, veikÄ neapdairiai ir nesiÄmÄ visų priemonių tinkamai realizuoti turtÄ .
PažymÄjo, jog ieÅ¡kovas neužsiima automobilių pardavimu ar tokia komercine Å«kine veikla, kurioje galÄtų panaudoti minÄtÄ turtÄ . Be to, nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų suinteresuotas parduoti turtÄ mažesne kaina. Tiek treÄiajam asmeniui, tiek atsakovui buvo žinoma apie sutarÄių nutraukimÄ ir reikalavimÄ padengti įsiskolinimÄ . Atsakovas nepateikÄ duomenų, jog siekÄ padengti įsiskolinimÄ , pats parduoti lizinguojamÄ turtÄ , kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ , siekdamas bendradarbiauti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas nepagrįstai ir neteisÄtai bylÄ iÅ¡nagrinÄjo atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Byla nebuvo iÅ¡nagrinÄta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai bei nebuvo užtikrinta atsakovo teisÄ Ä¯ tinkamÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir teisingÄ teismo sprendimo priÄmimÄ .
Bylos nagrinÄjimo metu Å¡alys intensyviai siekÄ taikaus ginÄo sprendimo. 2013 m. spalio 8 d. atsakovui pavyko susisiekti su ieÅ¡kovo atstovu A. J., su kuriuo buvo sutarta, kad kiekviena Å¡alis į teismo posÄdį nevyks, pateiks raÅ¡ytinius praÅ¡ymus teismui, informuojant, jog yra deramasi dÄl taikaus ginÄo sprendimo bei praÅ¡ys bylos nagrinÄjimÄ atidÄti. Atsakovas praÅ¡ymÄ teismui pateikÄ, taÄiau ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie pasikeitusiÄ pozicijÄ bei teismui nepagrįstai nurodÄ, kad nemato pagrindo atidÄti teismo posÄdį, kadangi derybos pradÄtos tik prieÅ¡ teismo posÄdį ir jam yra nepriimtinos.
DÄl Å¡ių nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo atstovo veiksmų, atsakovas prarado galimybÄ pirmosios instancijos teisme pasisakyti pats tiesiogiai bei nebuvo apklausti liudytojai, kurie bÅ«tų paliudijÄ, kad pats atsakovas buvo radÄs lizinguojamų transporto priemonių pirkÄjus, taÄiau ieÅ¡kovas nesutiko ir pardavÄ Å¾ymiai pigiau, nei bÅ«tų sumokÄjÄ atsakovo rasti pirkÄjai ir pan. Atsakovo teisÄ Ä¯ tinkamÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir teisingÄ teismo sprendimÄ , bÅ«tų užtikrinta  surengus žodinį bylos nagrinÄjimÄ apeliacinÄs instancijos teisme bei tenkinus praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus.Teismas formaliai iÅ¡nagrinÄjo atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus bei jų tinkamai neįvertino.
Teismas rÄmÄsi faktu, jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kÄs kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje 426646,67 Lt sumai ir kad, teismui jį patvirtinus, atsakovas jo neginÄijo. TaÄiau kreditorinio reikalavimo suma yra tik tam tikras skaiÄius, kuris nenusako santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Kreditorinis reikalavimas patvirtintas atsakovui nedalyvaujant ir atsakovui nÄra žinoma iÅ¡ ko kildinamas minÄtas reikalavimas ir kiek jis susijÄ su atsakovu. GinÄas nagrinÄjamas Å¡ioje byloje, todÄl visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs bei faktai yra ir turi bÅ«ti nustatinÄjami Å¡ioje byloje.Teismas nepagrįstai sprendime padarÄ iÅ¡vadÄ , kad sudarius 2008 m. liepos 30 d.
įsiskolinimo mokÄjimo sutartį, buvo sudarytos naujos lizingo sutartys bei naujos laidavimo sutartys, pagal kurias nÄra atsiskaityta. Jokios naujos nei lizingo, nei laidavimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos, o 2008 m. liepos 30 d. Å¡alių pasiraÅ¡yta įsiskolinimo mokÄjimo sutartis Nr. LT077357 apÄmÄ visus tai dienai pagal visas minÄtas sutartis buvusius atsakovo įsipareigojimus ir jokių naujų įsipareigojimų nebuvo bei atsakovas tokių neprisiÄmÄ. Tai patvirtina, kad teismas netinkamai vertino tarp Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius bei netinkamai nustatÄ ginÄo esmÄ, netinkamai įvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris iÅ¡ esmÄs nebuvo niekaip pagrįstas ir yra paremtas tik teoriniais paties ieÅ¡kovo skaiÄiavimais.Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovo pateikti įsiskolinimo skaiÄiavimai yra pagrįsti, nes ieÅ¡kovas, atlikdamas tokį skaiÄiavimÄ , nepateikÄ jokių pagrindžianÄių duomenų (įrodymų) apie tai, kaip buvo apskaiÄiuota atsakovo skola.
IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, kokia atsakovo skola buvo iki sutarÄių nutraukimo ir kokia buvo likusi nesumokÄta įmokų suma.Remiantis teismų praktika, lizingo gavÄjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davÄjas turi pasirinkimo teisÄ â reikalauti sumokÄti visas pagal sutartį priklausanÄias įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti sutartį, susigrÄ Å¾inti turtÄ , iÅ¡siieÅ¡koti sumas, kurias lizingo gavÄjas privalÄjo sumokÄti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiÅ¡kai patirtus lizingo davÄjo nuostolius, kurių jam, nors ir sÄ Å¾iningai bei protingai besielgiant, nepavyko iÅ¡vengti (CK 6.574 str.).
IeÅ¡kovas pasirinko antrÄ jį variantÄ , t.y. sutarÄių nutraukimÄ ir lizingo dalyko atsiÄmimÄ . Tokiu bÅ«du, nusprendus nutraukti lizingo sutartis ir pareikalavus grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , kreditorius neteko teisÄs reikalauti sumokÄti sutartines įmokas prieÅ¡ terminÄ , taÄiau įgijo teisÄ reikalauti, kad lizingo gavÄjas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius. Tad reikalavimas pripažinti kreditoriaus nuostoliais nesumokÄtas įmokas bei palÅ«kanas nuo sutarties nutraukimo (2009 m. sausio 22 d.) iki lizingo sutarties termino pabaigos (turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos), kaip sutartines įmokas, yra nepagrįstas.
Teismas netinkamai vertino laidavimo terminÄ bei ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad nÄra praleisti ieÅ¡kinio senaties terminai (3 mÄnesių ir 3 metų), nes pagal praktikÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų ginÄų, ieÅ¡kinius laiduotojams reikÄtų pareikÅ¡ti ne vÄliau kaip per tris mÄnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kÄlimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-95/2010; 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-248/2009).IeÅ¡kovas, paÄmÄs transporto priemones, neinformavo atsakovo apie savo atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus su transporto priemonÄmis ir veikÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡imtinai savo rizika.
Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų informavÄs, kad ketina minÄtas transporto priemones parduoti už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ , atsakovas jas pats bÅ«tų nupirkÄs už didesnÄ kainÄ arba radÄs pirkÄjus, kurie bÅ«tų nupirkÄ už realiÄ turto kainÄ , taÄiau ieÅ¡kovas atsisakÄ bendradarbiauti su atsakovu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padÄti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylanÄias iÅ¡ sutarties, informuoti vienas kitÄ apie atsiradusias sÄ lygas, susijusias su prievolÄs vykdymu, siekti iÅ¡vengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2002 m. gegužÄs 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-795/2002; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2008 m. rugsÄjo 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. lapkriÄio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-487/2008).Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiÅ¡kindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei praÅ¡omos teisinÄs apsaugos pagrįstumÄ , teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinÄs apsaugos praÅ¡anti Å¡alis įvykdÄ savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinÄs atsakomybÄs taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinÄ prievolÄ pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis).
Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolÄ, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolÄs Å¡alis â kreditorius nevykdo ar nevykdÄ pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1036/2003). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB âSwedbank lizingasâ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nurodo Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus: Atsakovas nepagrįstai kaltina ieÅ¡kovÄ nesÄ Å¾iningumu, vedant derybas dÄl taikos sutarties sudarymo. Nei vienoje proceso stadijoje ieÅ¡kovas neatsisakÄ derÄtis su atsakovu dÄl abiem Å¡alims priimtino turinio taikos sutarties sudarymo. TaÄiau abi Å¡alis tenkinantis susitarimas iki Å¡ios dienos nÄra pasiektas, todÄl nebuvo pagrindo atidÄti bylos nagrinÄjimÄ ir sudaryti galimybes Å¡alims derÄtis. PareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai turi abi proceso Å¡alys, todÄl pateikiamas pasiÅ«lymas dÄl taikos sutarties sudarymo neturi bÅ«ti tik bandymas imituoti derybas ir vilkinti bylos nagrinÄjimÄ .
Pagrindinio skolininko atsakomybÄs apimtis yra nustatyta įsiteisÄjusia teismo nutartimi, todÄl aiÅ¡kus yra ir solidaraus skolininko (laiduotojo) atsakomybÄs dydis. Remiantis laidavimo sutarÄių nuostatomis lizingo gavÄjo ir atsakovo atsakomybÄ yra solidari, todÄl teismo sprendimas, priimtas dÄl kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių ginÄo, turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (LR CK 6.14 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ, jog nutartis patvirtinti ieÅ¡kovo finansinius reikalavimus lizingo gavÄjo bankroto byloje turi prejudicinÄ galiÄ Å¡ioje byloje.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovo 312 991,43 Lt dydžio reikalavimas apima turto iÅ¡pirkimo įmokas.
SutarÄių pagrindu lizingo gavÄjas įsipareigojo mokÄti dviejų rūšių įmokas: (i) turto iÅ¡pirkimo įmokas, kurios yra skirtos sutarties pagrindu valdomam turtui iÅ¡sipirkti; ir (ii) palÅ«kanų įmokas, t. y. atlygį už naudojimÄ si ieÅ¡kovo teikiamomis finansavimo paslaugomis. NorÄdamas įsigyti tam tikros sutarties pagrindu valdomÄ turtÄ lizingo gavÄjas turi laiku ir tinkamai sumokÄti visas sutartines įmokas, t. y. turto iÅ¡pirkimo įmokas, palÅ«kanų įmokas ir delspinigius, jei tokių atsirastų.
Atsakovas neskiria Å¡ių dviejų įmokų rūšių, t. y. neatsižvelgia į tai, kad SutarÄių pagrindu turÄjo mokÄti ne tik turto iÅ¡pirkimo, bet ir palÅ«kanų įmokas. TodÄl painiodamas Å¡ias dvi įmokų rūšis atsakovas daro niekuo nepagrįstas prielaidas apie įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydžius.Atsakovas netinkamai skaiÄiuoja likusiÄ neiÅ¡pirktÄ turto vertÄ. Nuostolis, patirtas dÄl turto pardavimo, apskaiÄiuojamas iÅ¡ SutarÄių likusios nepadengtos turto vertÄs (kuriÄ sudaro turto likutinÄ vertÄ sutarÄių nutraukimo dienÄ ir iki sutarÄių nutraukimo neapmokÄtos turto vertÄs iÅ¡pirkimo įmokos pagal sÄ skaitas) atimant sumÄ , už kuriÄ Turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims.
TaÄiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo nurodytas nuostolis iÅ¡ turto pardavimo apima ir lizingo gavÄjo nesumokÄtas palÅ«kanų įmokas. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai neva ieÅ¡kovo patirtas nuostolis iÅ¡ turto pardavimo apima visÄ lizingo gavÄjo įsiskolinimÄ . SkaiÄiuojant nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, buvo atsižvelgta tik į Lizingo gavÄjo nesumokÄtų turto iÅ¡pirkimo imokų sumÄ , o lizingo gavÄjo mokÄtinų palÅ«kanų įmokų, delspinigių bei įmokų pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį priteisimo ieÅ¡kovas praÅ¡Ä reikalaudamas priteisti anksÄiau minÄtÄ debitorinio įsiskolinimo sumÄ â 312 991,43 Lt.5.
Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodÄ, iÅ¡ ko susideda priteisiama 153 167,65 Lt suma. Pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodÄ, jog turi teisÄ iÅ¡ lizingo gavÄjo ir atsakovo, kaip solidarių skolininkų, reikalauti sumokÄti 426 646,67 Lt pagal sutartis. Be to, ieÅ¡kovas pateikÄ Å¡iÄ reikalavimų sumÄ patvirtinanÄius įrodymus. Teismui taip pat buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas reikalauja priteisti tik dalį Å¡ios sumos, t. y. 153 167,65 Lt.
Tik ieÅ¡kovas turi teisÄ formuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus ir nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ , o teismas privalo tik įvertinti ar pareikÅ¡to dydžio reikalavimas yra pagrįstas.
6. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2008 m. gruodžio 11 d. atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ buvo padengta visa lizingo gavÄjo skola pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį. IÅ¡ tiesų 2008 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovas įskaitÄ tam tikrus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus su lizingo gavÄju, taÄiau praneÅ¡imuose dÄl reikalavimų įskaitymo, kurių kopijas teismui pateikÄ pats atsakovas, yra aiÅ¡kiai nurodoma, kokie tarpusavio reikalavimai yra įskaitomi.
7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias teisÄs normas bei pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 6.88 str., CK 1.130 str. bei 6.16 str. prasme) nÄra praleisti.8. Atsakovas neįrodÄ savo teiginių, jog ieÅ¡kovas pats savo veiksmais prisidÄjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidÄjimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto vertÄ lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grÄ Å¾inimo momentu bÅ«tų reikÅ¡minga tik tuo atveju, jei lizingo davÄjas pasirinktų kitokį turto naudojimo bÅ«dÄ , o ne imtųsi priemonių jį parduoti.
Tuo atveju, kai lizingo davÄjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertÄ lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažÄjusios dÄl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokÄjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertÄs ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Turto vertÄ lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu yra reikÅ¡minga kaip orientacinÄ vertÄ, galinti palengvinti įrodinÄjimo procesÄ , sprendžiant ginÄus dÄl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3- 367/2013).9.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakÄs ir dÄl atvejų, kuomet tarp bylos Å¡alių kyla ginÄas dÄl kreditoriaus kaltÄs dÄl nuostolių atsiradimo ar padidÄjimo. Kasacinis teismas nurodÄ, jog tokiu atveju kreditoriaus elgesys po sutarties nutraukimo turi bÅ«ti vertinamas sÄ Å¾iningumo ir sÄ Å¾iningos dalykinÄs praktikos požiÅ«riu. Kreditoriaus kaltÄ civilinÄje atsakomybÄje nepreziumuojama, nes CK 6.248 str. nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltÄs prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltÄ pagal CPK 178 str. privalo įrodyti skolininkas.
EsminÄ aplinkybÄ, patvirtinanti arba paneigianti kreditoriaus sÄ Å¾iningÄ elgesį siekiant iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo ar jų padidÄjimo, yra ta, ar susigrÄ Å¾intas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ jo rinkos kainÄ . Å ias aplinkybes taip pat turi įrodyti buvÄs lizingo gavÄjas, kuris ginasi nuo pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius.10. Atsakovas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, pagrindžainÄių, jog sutarÄių dalyku buvÄs turtas tretiesiems asmenims parduotas per pigiai.
Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizÄ, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo - pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnÄ arba didesnÄ. Tam įtakos gali turÄti įvairÅ«s veiksniai ar jų visuma. Sprendžiant dÄl iÅ¡perkamosios nuomos davÄjo dÄl iÅ¡perkamosios nuomos gavÄjo kaltÄs nutrauktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio, bendroji taikytina taisyklÄ turÄtų bÅ«ti tokia, jog iÅ¡perkamosios nuomos davÄjo dÄl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neiÅ¡pirktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties dalyko vertÄs ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrÄ Å¾intas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas DÄl bylos nagrinÄjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra.DÄl teismo posÄdžio atidÄjimo pagrindųAtsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkinÄs jo praÅ¡ymo bylos nagrinÄjimÄ atidÄti, pažeidÄ jo teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam, kartu â teisÄs į teisingÄ teismo procesÄ , Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.Å alių teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytoms teismo posÄdyje užtikrina įstatymo nuostatos dÄl tinkamo Å¡alių informavimo apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ (CPK 133str.).
Dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡aukimas ar praneÅ¡imas turi bÅ«ti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turÄtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismÄ ir pasirengti bylai (CPK 133 str. 2 d.). Ä®statyme įtvirtintos ne tik Å¡alių teisÄs, bet ir pareigos, užtikrinanÄios Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir proceso efektyvumÄ . CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausanÄiomis procesinÄmis teisÄmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinÄjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Teismas privalo imtis Civilinio proceso kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta teismo vieno posÄdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinÄti bylÄ (CPK 7 str. 1 d.)(Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-154/2014).Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posÄdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinanÄius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.
Ä®statyme nustatyta, jog neatvykimas dÄl ligos, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, o Å¡alies ar jo atstovo atostogos, komandiruotÄ, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turÄtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujanÄius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatÄs tam tikras konkreÄiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes.
Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinÄmis teisÄmis principai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2011). Jei Å¡alies praÅ¡ymas atidÄti bylos nagrinÄjimÄ bÅ«tų tenkinamas nesilaikant iÅ¡dÄstytų reikalavimų, gali bÅ«ti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad apie teismo posÄdį Å¡alims praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas prieÅ¡ teismo posÄdį pateikÄ pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ atidÄti teismo posÄdį, nurodydamas, jog tarp Å¡alių vyksta derybos. TaÄiau ieÅ¡kovo atstovas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad apie siÅ«lymÄ derÄtis dÄl taikaus susitarimo sužinojo tik teismo posÄdžio iÅ¡vakarÄse bei pažymÄjo, kad ieÅ¡kovui nÄra priimtinos atsakovo pasiÅ«lymo sÄ lygos. TeisÄjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų susiraÅ¡inÄjimų su ieÅ¡kovu matyti, kad derybos tarp Å¡alių dÄl taikaus ginÄo iÅ¡sprendimo iÅ¡ tikrųjų vyko.
Taigi, viena vertus, atsakovas, neatvykdamas į teismo posÄdį ir tik atsiųsdamas teismui praÅ¡ymÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ , elgÄsi nerÅ«pestingai, nes nebuvo patikintas kitos Å¡alies dÄl sutikimo praÅ¡yti teismÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ . Kita vertus, tokio pobÅ«džio praÅ¡ymai pagal įstatymÄ teismo per se neįpareigoja. TaÄiau, atsižvelgdamas į susidariusiÄ procesinÄ situacijÄ , sudÄtingas bylos faktines aplinkybes, prieÅ¡taringus Å¡alių argumentus, poreikį detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos faktus bei paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, pirmosios instancijos teismas turÄjo pagrindÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ .
Nors pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡ esmÄs nedalyvaujant atsakovui bei jo atstovui, atsakovo teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisÄ Ä¯ teisingÄ teismo procesÄ , buvo užtikrinta paskyrus bylos apeliacine tvarka nagrinÄjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Kartu teisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes nei su apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 24 â 34), nei bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄjant žodinio proceso tvarka trijuose teismo posÄdžiuose nepateikÄ jokių naujų įrodymų, jokių naujų paaiÅ¡kinimų, paskaiÄiavimų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad ieÅ¡kovo paskaiÄiavimai dÄl nuostolių yra netikslÅ«s ir klaidinantys, o tik pakartojo argumentus ir skaiÄiavimus, iÅ¡dÄstytus atsiliepimuose į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 107 - 115, 187 â 198).
Tuo tarpu ieÅ¡kovas apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dÄl įsiskolinimo pagal kiekvienÄ lizingo sutartį bei 2008 m. liepos 30 d. įsiskolinimo pagal lizingo sutartis mokÄjimo sutartį dydžio, pagrįsdamas juos konkreÄiais įsiskolinimo dydžio paskaiÄiavimais ir pridÄtais paskaiÄiavimus pagrindžianÄiais tiesioginiais įrodymais (įmokų pagal lizingo sutartis mokÄjimo grafikais, PVM sÄ skaitomis â faktÅ«romis, transporto priemonių priÄmimo â perdavimo aktais, transporto priemonių pardavimo dokumentais, įsiskolinimų mokÄjimo pagal Ä®siskolinimo mokÄjimo sutartį grafiku, praneÅ¡imais apie įsipareigojimų užskaitas, transporto priemonių grįžtamojo lizingo sutartimis ir kitais) (t. 2, b. l. 103-273).
ApeliacinÄs instancijos teismas ne kartÄ atidÄjo teismo posÄdžius, siekiant suteikti atsakovui galimybÄ pateikti apeliacinio skundo motyvus pagrindžianÄius įrodymus, taÄiau atsakovas to nepadarÄ. Be to, į teismo posÄdį atsakovo iniciatyva kviesti liudytojai nepatvirtino atsakovo teiginių dÄl sutarties Å¡alių bendradarbiavimo principo pažeidimo bei dÄl (ne)tinkamo lizingo dalyko pardavimo kainos nustatymo. DÄl ieÅ¡kovo teisÄs reikalauti skolos iÅ¡ atsakovo, kaip laiduotojo Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi faktu, jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kÄs kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje 426 646,67 Lt sumai ir kad, teismui jį patvirtinus, atsakovas jo neginÄijo, nes kreditorinio reikalavimo suma yra tik tam tikras skaiÄius, kuris nenusako santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasiraÅ¡Ä 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavÄjas (UAB âEivÄjaâ) nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146). CK 6.76 str. 1 d. yra įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs. Laidavimui yra bÅ«dingas laiduotojo pasitikÄjimas asmeniu, už kurį laiduojama.
Paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryÅ¡iai, todÄl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-212/2014). NagrinÄjamu atveju, atsakovas buvo įmonÄs, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorius, tad Å¡iuo atveju atsakovas galÄjo įvertinti įmonÄs galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus bei juos įvykdyti. Laidavimo, kaip pagrindinÄ prievolÄ užtikrinanÄios prievolÄs, priklausymas nuo pagrindinÄs prievolÄs reiÅ¡kia, kad pagrindinÄs prievolÄs dydis paprastai nulemia laiduotojo prievolÄs dydį.
Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas atsako kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Å ioje byloje laidavimo sutartyse nenustatyta Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imÄių. MinÄtose laidavimo sutartyse (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146) numatyta, kad laiduotojo (Å¡iuo atveju atsakovo) ir pagrindinio skolininko atsakomybÄ yra solidari, kad laidavimo sutartys pasibaigia tuo paÄiu metu kada pasibaigia jomis užtikrintos prievolÄs pagal lizingo sutartis.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo skolininkui įtakos už jį laidavusio asmens teisių ir pareigų apimÄiai, nurodÄ, kad bankroto bylos iÅ¡kÄlimas yra juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, sukeliantis materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių: nutrÅ«ksta sutartiniai santykiai, tarp jų â ir laidavimo, kaip Å¡alutinÄs prievolÄs; nepriklausomai nuo sutartinių terminų, nutrÅ«ksta netesybų ir palÅ«kanų skaiÄiavimas; fiksuojama neįvykdytų prievolių apimtis; kreditorius įgyja teisÄ reikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek laiduotojui (Ä®BÄ® 16 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-212/2014).
Laiduotojo solidarioji atsakomybÄ lemia, kad kreditorius gali reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikÅ¡ti reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, atsakovas ir lizingo gavÄjas yra solidarÅ«s bendraskoliai ieÅ¡kovo atžvilgiu, dÄl to, ieÅ¡kovas turi teisÄ reikalauti, kad nurodyti asmenys įvykdytų prievolÄ visi ar keli bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str.).
Byloje nustatyta, kad lizingo gavÄjo (UAB âEivÄjaâ) įsipareigojimai pagal sudarytas lizingo sutartis iÅ¡ viso sudaro 426 646, 67 Lt, nes ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje Nr. B2-292-601/2014 yra patvirtintas įsiteisÄjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi. Taigi, ieÅ¡kovas turi teisÄ iÅ¡ atsakovo reikalauti priteisti tiek visÄ 426 646,67 Lt sumÄ , tiek jos dalį, kaip Å¡iuo atveju 153 167,65 Lt.Kita vertus, pabrÄžtina, jog pagal CK 6.82 str. 2 d. laiduotojas turi teisÄ pareikÅ¡ti kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos galÄtų reikÅ¡ti skolininkas.
Laiduotojas nepraranda teisÄs atsikirsti net tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako ar pripažįsta prievolÄ. Tai reiÅ¡kia, jog laiduotojas turi teisÄ pareikÅ¡ti atsikirtimus prieÅ¡ kreditorių ir tais atvejais, kai bankroto byloje įsiteisÄjusia nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas pagrindiniam skolininkui, jeigu laiduotojas, sprendžiant kilusį ginÄÄ dÄl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo, nebuvo įtrauktas dalyvaujanÄiu byloje asmeniu. Vien ta aplinkybÄ, jog atsakovas yra pagrindinio skolininko kreditorius ir turÄjo teisÄ skųsti teismo nutartį dÄl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nepakankama, kad minÄtÄ teismo nutartį pripažinti turinÄia prejudicinÄ galiÄ , sprendžiant laiduotojo atsakomybÄs dydžio klausimÄ .
Byloje nustatyta, jog bankroto byloje administratorius neginÄijo ieÅ¡kovo (kreditoriaus) reikalavimo pagal nutrauktas lizingo sutartis UAB âEivÄjaâ atžvilgiu dydžio, kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas raÅ¡ytinio proceso tvarka, taigi bankroto byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su įsiskolinimo pagal lizingo sutartis susidarymo eiga, struktÅ«ra ir dydžiu (t. 1, b. l. 176). Prejudiciniais gali bÅ«ti pripažinti tik faktai, nustatyti įsiteisÄjusiu teismo sprendimu, pagrįstu tuos teisinius faktus patvirtinanÄių įrodymų visapusiÅ¡ku ir objektyviu iÅ¡tyrimu bei įvertinimu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Å¡ioje byloje bÅ«tina tirti aplinkybes, susijusias su pagrindinio skolininko prievolÄs ieÅ¡kovui dydžiu, nuo ko priklauso ir atsakovo (laiduotojo) atsakomybÄs mastas. DÄl ieÅ¡kovo nuostolių, nutraukus lizingo sutartis su UAB âEivÄjaâ, dydžioIÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo UAB âEivÄjaâ nuo 2006 metų iki 2008 metų sudarÄ 11 lizingo sutarÄių, pagal kurias UAB âEivÄjaâ, kaip lizingo gavÄjui, buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausantis turtas (lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini), autovežis (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 6-13, 18-27, 30-38, 41-49, 52-64, 71-79, 139-144, 147-149).
IeÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2006 metų iki 2008 metų pasiraÅ¡Ä 9 laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti, jei lizingo gavÄjas (UAB âEivÄjaâ) nevykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal lizingo sutartis (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146). Lizingo gavÄjui netinkamai vykdant sutartis, susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui, ieÅ¡kovas su lizingo gavÄju UAB âEivÄjaâ 2008 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡Ä Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį Nr. LT077357, pagal kuriÄ UAB âEivÄjaâ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sÄ lygomis mokÄti ieÅ¡kovui nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ (t.1, b.l. 208-210).
Lizingo gavÄjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį, ieÅ¡kovas 2009 m. sausio 22 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-3574 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ lizingo sutartis (t.1, b.l. 81-82). IeÅ¡kovo teigimu, sutarÄių nutraukimo momentu įsiskolinimo pagal pateiktas neapmokÄtas sÄ skaitas suma sudarÄ 339 160,82 Lt. 2011 m. rugpjÅ«Äio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi lizingo gavÄjui UAB âEivÄjaâ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2012 m. sausio 2 d.
Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 426 646,67 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris susideda iÅ¡ 32 203,69 Lt nuostolių, patirtų dÄl turto pardavimo, iÅ¡ 312 991,43 Lt debitorinio įsiskolinimo pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokÄtas sÄ skaitas, iÅ¡ 62 087,34 Lt sumos pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį, kurios mokÄjimo terminas nebuvo suÄjÄs vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo metu bei iÅ¡ 19 364,21 Lt iÅ¡laidų, susijusių su turto realizavimu (t.2., b.l. 103-115).
IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo, kaip laiduotojo, praÅ¡o priteisti ne visÄ 426 646,67 Lt sumÄ , o tik skolos dalį - 153 167,65 Lt. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovo pateikti įsiskolinimo skaiÄiavimai atitinka tikrovÄ, nes ieÅ¡kovas, atlikdamas tokį skaiÄiavimÄ , nepateikÄ jokių pagrindžianÄių duomenų (įrodymų) apie tai, kaip buvo apskaiÄiuoti nuostoliai dÄl lizingo sutarÄių nutraukimo. Be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovui nusprendus nutraukti lizingo sutartis ir pareikalavus grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , jis neteko teisÄs reikalauti sumokÄti sutartines įmokas prieÅ¡ terminÄ , taÄiau įgijo teisÄ reikalauti, kad lizingo gavÄjas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti kreditoriaus nuostoliais nesumokÄtas įmokas bei palÅ«kanas nuo sutarties nutraukimo (2009 m. sausio 22 d.) iki lizingo sutarties termino pabaigos (turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos), kaip sutartines įmokas, yra nepagrįstas.
Pagal CK 6.567 str. 1 d. nustatyta, kad lizingo (finansinÄs nuomos) sutartimi viena Å¡alis (lizingo davÄjas) įsipareigoja įgyti nuosavybÄs teise iÅ¡ treÄiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavÄjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavÄjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokÄjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavÄjui nuosavybÄs teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas). Pagal kasacinio teismo praktikÄ lizingo sutarties esmÄ â lizingo davÄjo lizingo gavÄjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginÄ, bet suteikta galimybÄ lizingo gavÄjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iÅ¡ to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davÄjo, ir lizingo davÄjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkreÄios sutarties sÄ lygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davÄjo praradimus įsigyjant daiktÄ (įvertinami sutarties administravimo kaÅ¡tai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palÅ«kanas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužÄs 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-277/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-367/2013;2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-464/2013; kt.).
CK 6.574 str. nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavÄjas iÅ¡ esmÄs pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytÄ terminÄ pažeidimo neiÅ¡taiso, lizingo davÄjas gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, t. y. pirma, lizingo davÄjas turi teisÄ reikalauti sumokÄti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ ; antra, jis gali nutraukti sutartį. Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nÄra vienas kito taikymo sÄ lyga. Kai lizingo davÄjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisÄ reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavÄjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davÄjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padÄtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavÄjas bÅ«tų tinkamai įvykdÄs sutartį.
CK 6.574 str. nustatyti lizingo davÄjo teisių gynybos bÅ«dai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe â nusidÄvÄjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davÄjo interesas yra ne nuosavybÄs, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrÄ Å¾into lizingo dalyko likutinÄ vertÄ gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaiÄius iki sutarties nutraukimo lizingo gavÄjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davÄjo teisÄ, nutraukus sutartį, ne tik susigrÄ Å¾inti daiktÄ , bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius.
Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmÄ, tikslÄ , jos Å¡alių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-238/2014). NagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovas pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama sutartis ir yra pareikalaujama grÄ Å¾inti sutarties dalykÄ . Sprendžiant, iÅ¡ ko susideda lizingo davÄjui dÄl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties Å¡alių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus.
Byloje nustatyta, kad lizingo sutartimis lizingo gavÄjas įsipareigojo mokÄti turto iÅ¡pirkimo įmokas (t.y. kompensuoti ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, patirtas įsigyjant lizinguojamÄ turtÄ ), palÅ«kanų įmokas (t.y. atlygį už ieÅ¡kovo teikiamÄ finansavimo paslaugÄ ), delspinigius už finansinių įsipareigojimų vykdymo terminų pažeidimÄ bei sutarties mokestį. Taigi, nagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovo interesas buvo gauti užmokestį už lizingo gavÄjui suteiktÄ valdyti ir naudotis turtÄ , t.y. ieÅ¡kovas turÄjo grynai finansinį interesÄ gauti pelnÄ (palÅ«kanų forma) iÅ¡ investuotų lÄšų, bet neturÄjo siekio įsigyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ lizingo sutarties dalyku esantį daiktÄ .
Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto reikalavimo, jo nuostolius dÄl lizingo sutarÄių nutraukimo (426 646,67 Lt) sudaro:
1) debitorinis įsiskolinimas;
2) nuostoliai, patirti dÄl transporto priemonių realizavimo už mažesnÄ kainÄ , nei likusi nepadengta turto vertÄ;
3) nesumokÄta pagal 2008 m. liepos 30 d. sudarytÄ Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį mokÄtina įmoka, kurios mokÄjimo terminas suÄjo po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo;
4) bei papildomos iÅ¡laidos, susijusios su transporto priemonių realizavimu. TeisÄjų kolegija pasisako dÄl kiekvienos iÅ¡ Å¡ių ieÅ¡kovo reikalavimo sudÄtinių dalių atskirai.Pirma, ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti 312 991,43 Lt dydžio debitorinį įsiskolinimÄ sudaro įmokos pagal 2008 m. liepos 30 d. sudarytÄ Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį (282 773,01 Lt), nesumokÄtų palÅ«kanų įmokos (14 116,65 Lt) bei delspinigiai (16 101,77 Lt), kurių mokÄjimo terminai buvo suÄjÄ iki vienaÅ¡alio lizingo sutarÄių nutraukimo.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog, lizingo gavÄjui netinkamai vykdant anksÄiau sudarytas transporto priemonių lizingo sutartis, susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui ieÅ¡kovas su lizingo gavÄju UAB âEivÄjaâ 2008 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡Ä Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį Nr. LT077357 (t. 1, b. l. 208 â 210; t. 2, b. l. 174 - 178), pagal kuriÄ UAB âEivÄjaâ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sÄ lygomis mokÄti ieÅ¡kovui nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ , pagal Å¡iÄ sutartį numatyta ieÅ¡kovui mokÄti 10 proc. palÅ«kanų suma bei netesybos už skolos mokÄjimo terminų pažeidimÄ (sutarties 2.3 ir 2.4 punktai).
Ä®siskolinimo mokÄjimo sutarties ar jos atskirų sÄ lygų bei įsiskolinimo dydžio pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas neginÄija. Pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį Lizingo gavÄjas turÄjo sumokÄti iÅ¡ viso 364911,30 Lt įsiskolinimo sumÄ . Lizingo gavÄjas pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį sumokÄjo tik pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ (64 530,61 Lt), kurios mokÄjimo terminas suÄjo 2008 m. rugpjÅ«Äio 30 d. bei apmokÄjo dalį 2009 m. rugsÄjo 30 d. mokÄtinos įmokos â 2479,40 Lt (t. 2, b. l. 109).
Lizingo gavÄjas nesumokÄjo kitų likusių įmokų, kurių mokÄjimo terminas suÄjo iki vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo ir bendra Lizingo gavÄjui iÅ¡raÅ¡ytų, bet neapmokÄtų, sÄ skaitų pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį suma liko 247 939,36 Lt (t.2., b.l. 177, 179-182), neapmokÄtų delspinigių sÄ skaitų suma â 34 833,65 Lt (t.2., b.l. 183-187). Taigi, ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad turi teisÄ teikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 282 773.01 Lt (247 939,36 Lt + 34833,65) pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutarties pagrindu iki sutarÄių nutraukimo iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokÄtas (ne visiÅ¡kai apmokÄtas) sÄ skaitas faktÅ«ras.
Kaip debitorinis įsiskolinimas taip pat pagrįstai apskaitomos lizingo gavÄjo iki lizingo sutarÄių nutraukimo nesumokÄtos palÅ«kanų įmokos 14116,65 Lt (tÄ patvirtina įmokų grafikai ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros - t.1, b. l. 87; t.2., b.l. 116, 130-133, 140, 142-146, 153, 157-160, 165, 190-191, 193, 200-201, 203-207, 209-210, 212-213, 215, 224, 242, 244, 248, 251, 259, 262, 271) bei delspinigiai 16101,77 Lt (PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros - t.2., b. l. 134-137, 146-149, 161-164, 171-173, 189, 192, 194-199, 214, 216-223) pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokÄtas sÄ skaitas.
TeisÄjų kolegija akcentuoja, jog atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog po lizingo sutarÄių nutraukimo nustatinÄjant grÄ Å¾intų transporto priemonių likutinÄ vertÄ, antrÄ kartÄ Ä¯ likutinÄ vertÄ buvo įtrauktos tos paÄios sumos, anksÄiau nurodytos įsiskolinimo mokÄjimo sutartyje. Visų pirma, konstatuotina, jog nepadengta (neiÅ¡pirkta) turto, esanÄio lizingo sutarÄių dalyku, vertÄ susideda iÅ¡ dviejų dydžių: likutinÄs turto vertÄs sutarÄių nutraukimo dienÄ ir iki sutarÄių nutraukimo nepadengtos turto vertÄs pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokÄtas sÄ skaitas.
IÅ¡raÅ¡ius lizingo gavÄjui sÄ skaitÄ turto iÅ¡pirkimo įmokai sumokÄti, sÄ skaitoje nurodyto dydžio suma yra mažinama lizingo davÄjo apskaitoma likutinÄ turto vertÄ. Jeigu Å¡i suma nesumokama, ji apskaitoma kaip debitorinÄ lizingo gavÄjo skola. Taigi likusia pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį neapmokÄta turto vertÄs dengimo įmokų 247 939,36 Lt suma yra sumažinta likutinÄ turto vertÄ ir tuo paÄiu â nepadengta turto pagal lizingo sutartis vertÄ, Å¡iÄ 247 939,36 Lt lizingo davÄjas apskaito kaip debitorinį lizingo gavÄjo įsiskolinimÄ .
Antra, įsiskolinimo mokÄjimo sutarties pagrindas buvo lizingo gavÄjo įsiskolinimas, kildinamas ne tik iÅ¡ lizingo sutarÄių LT041930, LT041933, LT053189 (atsakovas ginÄija transporto priemonių pagal Å¡ias sutartis likutinÄ vertÄ) (t.2, b. l. 29-30), bet ir kitų septynių lizingo sutarÄių LT069687, LT069688, LT067064, LT067075, LT071733, LT 067061 ir LT 070623. Atkreiptinas dÄmesys, jog iÅ¡ Å¡ios sumos net 346936,87 Lt skolininkas turÄjo sumokÄti pagal ankstesnes septynias lizingo sutartis (t. 2, b. l. 178).
Pagal Å¡ias septynias sutartis dÄl neiÅ¡pirktos turto vertÄs dydžio byloje nÄra ginÄo, nes transporto priemonÄs pagal Å¡ias lizingo sutartis po visų sutarÄių nutraukimo 2009 m. sausio 21 d. nebuvo grÄ Å¾intos lizingo davÄjui ir nebuvo pardavinÄjamos (iÅ¡skyrus transporto priemonÄ pagal sutartį LT069687, kurios likutinÄ vertÄ nurodyta 0 LT) (t. 1, b. l. 166, t. 2, b. l. 109). Pagal likusias tris įsiskolinimo mokÄjimo sutartyje numatytas lizingo sutartis lizingo gavÄjas turÄjo sumokÄti tik 17974, 43 Lt įsiskolinimo.
TodÄl nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog yra dubliuojamos debitorinio įsiskolinimo suma ir transporto priemonių pagal nutrauktas lizingo sutartis likutinÄ vertÄ, iÅ¡ kurios yra atimama transporto priemonių pardavimo kaina, apskaiÄiuojant lizingo bendrovÄs nuostolius. Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o laiduotojo vykdyti tik dalį prievolÄs pagal lizingo sutartis (153167,65 Lt), vien debitorinÄs skolos likutis pagal neįvykdytÄ Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį yra pagrindas ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje tenkinti.
Nepagrįsti taip pat apelianto argumentai, jog skola pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį buvo grÄ Å¾inta Å¡alims 2008 d. gruodžio 11 d. atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . PrieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu pasibaigÄ tik dalis skolininko įsipareigojimų pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį â 59530,61 Lt (t. 2, b. l. 202-210). Likusia įskaitytų reikalavimų suma sumažinti lizingo gavÄjo įsipareigojimai pagal kitas sutartis, ieÅ¡kovui praneÅ¡imuose apie užskaitos atlikimÄ tiksliai įvardijant prievoles, kurios pasibaigÄ atlikus reikalavimų įskaitymÄ (t. 2, b. l. 188, 202, 208, 211), daugiausiai įskaitant lizingo gavÄjo pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ pagal automobilių pirkimo-pardavimo ir grįžtamojo lizingo sutartis (t. 2, b. l. 110-114, 188-220, 224, 244, 251, 262).Antra, lizingo davÄjo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ lizingo sutarties dalykÄ atlieka tik lizingo gavÄjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkcijÄ : lizingo gavÄjui nevykdant savo įsipareigojimų mokÄti periodines įmokas, lizingo davÄjas savo nuostolius galÄtų padengti realizavÄs jam nuosavybÄs teise priklausantį lizingo dalykÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2014).
Tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davÄjas, siekdamas susigrÄ Å¾inti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iÅ¡ lizingo gavÄjo atgautÄ daiktÄ , buvusį lizingo sutarties dalyku, kÄ ieÅ¡kovas ir padarÄ. DÄl lizingo davÄjo patirtų nuostolių apskaiÄiavimo bÅ«do, nutraukus lizingo sutartį dÄl lizingo gavÄjo esminio sutarties pažeidimo, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davÄjo nuostolius dÄl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavÄjo sumokÄtų įmokų ir lizingo dalyko vertÄs kartu paÄmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davÄjas bÅ«tų gavÄs lizingo gavÄjui tinkamai įvykdžius sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinÄs nuomos) sutarties Å¡alys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davÄjo finansinio intereso gynimas grÄ Å¾inant lizingo davÄjÄ Ä¯ tokiÄ padÄtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavÄjas bÅ«tų tinkamai įvykdÄs sutartį, yra sÄ Å¾iningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davÄjo finansinį interesÄ . IÅ¡ lizingo gavÄjo niekada nereikalaujama daugiau, negu iÅ¡ jo bÅ«tų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį.
Taigi, visais atvejais lizingo gavÄjas, prisiÄmÄs sutarties sudarymo rizikÄ , atsako tik pagal tos sutarties apibrÄžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidÄvi, todÄl jo vertÄ gali bÅ«ti atvirkÅ¡Äiai proporcinga sumokÄtoms lizingo gavÄjo įmokoms. DÄl to lizingo davÄjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrÄ Å¾inÄs objektÄ iÅ¡ lizingo gavÄjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinÄs vertÄs kartu paÄmus bei visos sumos, kuriÄ jis bÅ«tų gavÄs lizingo gavÄjui tinkamai įvykdžius sutartį(Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-397/2013).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad jo patirtų nuostolių antrÄ jÄ dalį sudaro skirtumas tarp likusios nepadengtos turto iÅ¡pirkimo sumos (likutinÄs turto vertÄs) ir lizingo davÄjui grÄ Å¾into turto pardavimo kainos. IeÅ¡kovo reikalavimų dÄl patirtų nuostolių dydžio (32 203,69 Lt) pagrįstumÄ patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos kreditinÄs PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 2., b.l. 117, 141, 154, 225, 245, 252, 263), lizingo sutarÄių įmokų grafikai (t.2., b.l. 116, 140, 153, 224, 244, 251, 262), lizingo dalyko pirkimo â pardavimo sutartys (t. 2., b.l. 118 -129, 155-156, 166 -168, 246-247) bei lizingo sutartys (kurios buvo sudarytos su naujais transporto priemonių lizingo gavÄjais) (t.2., b.l. 226-241, 253-258, 264 â 270).TreÄia, kaip minÄta ankÅ¡Äiau, lizingo gavÄjui netinkamai vykdant sutartis, susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui, ieÅ¡kovas su lizingo gavÄju UAB âEivÄjaâ 2008 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡Ä Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį Nr. LT077357.
Kaip nustatyta ankÅ¡Äiau, lizingo gavÄjas nesumokÄjo 247 939,36 Lt likusių įmokų (kurių mokÄjimo terminas suÄjo iki vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo) bei delspinigių (34.833,65 Lt), t.y. iÅ¡ viso 282 773.01 Lt. TaÄiau ieÅ¡kovui taip pat nebuvo sumokÄta pagal 2008 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡ytÄ Ä¯siskolinimo mokÄjimo sutartį mokÄtina įmoka, kurios mokÄjimo terminas suÄjo po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, t y. 2009 m. sausio 30 d. mokÄtina įsiskolinimo dengimo įmoka â 62 087,34 Lt.
Kadangi Å¡ios įmokos mokÄjimo terminas suÄjo tik po to, kai Ä®siskolinimo mokÄjimo sutartis jau buvo nutraukta, tai sÄ skaita Å¡ios įmokos apmokÄjimui lizingo gavÄjui nebuvo iÅ¡siųsta. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad turi teisÄ reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 62 087,34 Lt įsiskolinimo dengimo įmokÄ (t. 2, b. l. 174-177).Ketvirta, ieÅ¡kovas taip pat nurodo, kad patyrÄ papildomų iÅ¡laidų, susijusių su transporto priemonių realizavimu. Lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nÄra lizingo davÄjo veikla, bet yra papildomos finansinÄs ir laiko sÄ naudos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1/2012).
TodÄl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas papildomas iÅ¡laidas 19364,21 Lt, susijusias su transporto priemonių realizavimu. Be to, Å¡ių papildomų iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas įrodymais (t.2., b.l. 138-139, 150-152, 169-173, 250, 261, 273).TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuostolių dydį, jų realumÄ turi įrodyti lizingo davÄjas, į ankÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi byloje esanÄiais įrodymais, sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodÄ reikalavimo pagrindinio skolininko atžvilgiu, taigi ir atsakovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu pagrįstumÄ , todÄl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo pateikti įsiskolinimo skaiÄiavimai yra neteisingi bei nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti kreditoriaus nuostoliais nesumokÄtas įmokas nuo sutarÄių nutraukimo iki lizingo sutarÄių termino pabaigos, yra taip pat atmestinas, nes ieÅ¡kovas tokio reikalavimo apskritai nereiÅ¡kia. Be to, atsakovas tik abstrakÄiais teiginiais nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu, bet nepateikia konkreÄių argumentų ir įrodymų, kad ieÅ¡kovo atlikti skaiÄiavimai pagal lizingo sutartis, pagal įsiskolinimo mokÄjimo sutartį, yra netikslÅ«s ir neteisingi.
Atsakovas taip pat nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo atsiliepimuose į ieÅ¡kinį bei apeliaciniame skunde nurodytÄ (t. 2, b. l. 29 â 30) lizingo gavÄjui grÄ Å¾intų transporto priemonių likutinÄ (neiÅ¡pirktÄ ) vertÄ, jÄ be pagrindo sumažindamas. IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose remdamasis konkreÄiais įrodymais labai detaliai paaiÅ¡kino ir pagrindÄ likutinÄs transporto priemonių vertÄs apskaiÄiavimo pagal kiekvienÄ lizingo sutartį metodikÄ , tame tarpe įvertinant pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio apskaiÄiavimÄ ir perskaiÄiavimÄ , anksÄiau termino nutraukus lizingo sutartis, reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimus bei Å¡ių teisÄs nuostatų aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje (t. 1, b. l. 166; t. 2, b. l. 104 â 105, 117, 141, 154, 225, 245, 252, 263) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3k-3-397/2013).
Sutiktina taip pat su ieÅ¡kovo argumentais, jog ieÅ¡kovo taikyta nuostolių apskaiÄiavimo, nutraukus lizingo sutartis dÄl lizingo gavÄjo kaltÄs, metodika yra palankesnÄ tiek lizingo gavÄjui, tiek ir laiduotojui (atsakovui), nes lizingo davÄjas, nutraukÄs prieÅ¡ terminÄ lizingo sutartis, negavo ženkliai didesnių sumų, nei jas bÅ«tų gavÄs, jeigu lizingo sutartys bÅ«tų nenutrauktos, be to ieÅ¡kovas neskaiÄiavo lizingo gavÄjui dalies netesybų (t. 2, b. l. 103 â 115).        DÄl Å¡alių bendradarbiavimo principo pažeidimo ir lizingo dalyko pardavimo kainos nustatymoPagal CK 6.256 str. 1 d. sutartinÄ civilinÄ atsakomybÄ atsiranda už netinkamÄ sutartinÄs prievolÄs įvykdymÄ .
Netinkamu sutartinÄs prievolÄs įvykdymu gali bÅ«ti pripažįstamas visiÅ¡kas prievolÄs neįvykdymas, prievolÄs įvykdymas tik iÅ¡ dalies, prievolÄs įvykdymo termino praleidimas, bendradarbiavimo stoka ir pan. Asmuo, neįvykdÄs ar netinkamai įvykdÄs savo sutartinÄ prievolÄ, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). SutartinÄ civilinÄ atsakomybÄ nuostolių forma galima tik nustaÄius pagal bylos faktines aplinkybes visas bÅ«tinas įstatyme nurodytas sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisÄtų veiksmų, kaltÄ (CK 6.246â6.249 straipsniai).
PabrÄžtina, kad pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d. įtvirtinta sutarties Å¡alių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiÅ¡kiau ir bendradarbiauti, kuri reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo padÄti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, dÄti visas pastangas, kad bÅ«tų pasiektas sutarties tikslas.
Tik Å¡alims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolÄ bus įvykdyta tinkamai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinÄs prievolÄs Å¡alių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų â Å¡alių bendradarbiavimo principo požiÅ«riu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. gegužÄs 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-795/2002; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-96/2011). Tai reiÅ¡kia, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolÄ, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolÄs Å¡alis â kreditorius â nevykdo ar nevykdÄ pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo.
Tokio pobÅ«džio aplinkybÄs gali bÅ«ti pagrindas netenkinti kreditoriaus reikalavimo dÄl netinkamo prievolÄs įvykdymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-96/2011). Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dÄl nuostolių atlyginimo kitai sutarties Å¡aliai, reikÅ¡minga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi Å¡alis neprisidÄjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidÄjimo. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dÄl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-367/2013).Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie savo atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus su transporto priemonÄmis ir veikÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡imtinai savo rizika.
Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų informavÄs atsakovÄ apie ketinimÄ parduoti transporto priemones už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ , atsakovas jas pats bÅ«tų nupirkÄs už didesnÄ kainÄ arba radÄs pirkÄjus, kurie bÅ«tų nupirkÄ už realiÄ turto kainÄ , taÄiau ieÅ¡kovas atsisakÄ bendradarbiauti su atsakovu. Be to, atsakovas turÄjo suradÄs du pirkÄjus T. Å . ir A. K., kurie ketino pirkti automobilį (duomenys neskelbtini) (indent. Nr. (duomenys neskelbtini), o J. Ä. galÄtų paliudyti, jog atsakovas derÄjosi su ieÅ¡kovu, kad jis leistų paÄiam atsakovui parduoti transporto priemones, taÄiau ieÅ¡kovas nesutiko (t. 2, b.l. 26). 2014 m. liepos 8 d. vykusio apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu liudytoja J.
Ä. parodÄ, kad kartu su atsakovu buvo atvykusi pas ieÅ¡kovÄ , kurio atsakingas darbuotojas (vadybininkas) nurodÄ, kad Å¡iuo metu tikslių paskaiÄiavimų apie atsakovo įsiskolinimÄ negali pateikti ir juos pateiks artimiausiu metu ir pažymÄjo, kad lizingo dalykas - transporto priemonÄs, yra priduotos į autocentrÄ BRC pardavimui, o transporto priemonių kainos dar nenustatytos. Å ias aplinkybes atsakovui ir liudytojui patvirtino ir autocentro BRC darbuotojas. Liudytojas T. Å . parodÄ, kad buvo susidomÄjÄs automobiliu (duomenys neskelbtini) (indent.
Nr. (duomenys neskelbtini)), ne kartÄ derÄjosi dÄl jo pirkimo, taÄiau vis nepavykdavo susitarti su atsakovu dÄl galutinÄs kainos. Kai jau kaina buvo suderÄta, atsakovas informavo T. Å ., kad automobilis yra perduotas ieÅ¡kovui ir randasi BRC autocentre. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad autocentrui BRC transporto priemonÄs perduotos 2009 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 130). Taigi, Å¡ie atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai nepatvirtino, kad byloje duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakÄs bendradarbiauti su atsakovu dÄl transporto priemonių pardavimo, t. y. kad ieÅ¡kovas nesutiko parduoti automobilio (duomenys neskelbtini) (indent.
Nr. (duomenys neskelbtini)) T. Å . ar A. K.. Liudytojai tik nurodÄ, jog buvo tam tikrų asmenų susidomÄjimas vienos transporto priemonÄs įsigijimu, taÄiau kai apie tai buvo informuotas ieÅ¡kovas, automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo perduotas realizavimui ir jo pardavimo kaina dar nebuvo nustatyta. Be to ir Å¡i aplinkybÄ netrukdÄ atsakovui siÅ«lyti ieÅ¡kovui pirkÄjÄ Å¡iam automobiliui, nurodant konkreÄiÄ siÅ«lomÄ pirkÄjo kainÄ , taÄiau tokių duomenų byloje nÄra. Liudytojas T.
Å . parodÄ, jog pirkti automobilį iÅ¡ autocentro BRC neketino, nes bijojo, jog automobilis gali bÅ«ti iÅ¡komplektuotas. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kreipÄsis į ieÅ¡kovÄ , kad bÅ«tų jam leista parduoti transporto priemones, byloje taip pat nÄra pateikta. TeisÄjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisÄje, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginÄo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Ä®vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dÄsniais, turi sprÄsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinÄjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ bendradarbiavimo su atsakovu pareigÄ ir pripažinti ieÅ¡kovo kaltÄ dÄl nuostolių atsiradimo, nÄra pagrindo.
Nustatyti kreditoriaus kaltÄ dÄl nebendradarbiavimo, vykdant sutartį, nÄra pagrindo tais atvejais, kai pats prievolÄ pažeidÄs asmuo nesiima aktyvių veiksmų prievolÄs tinkamam įvykdymui ar prievolÄs neįvykdymo neigiamų padarinių sumažinimui, neteikia konkreÄių pasiÅ«lymų kreditoriui, kuriuos kreditorius galÄtų svarstyti. Atkreiptinas dÄmesys, jog lizingo gavÄjas, kurio direktoriumi buvo atsakovas K. P. apie ketinimÄ nutraukti lizingo sutartis buvo informuotas dar 2008 m. gruodžio 19 d., atsakovas apie reikalavimÄ vykdyti prievoles pagal lizingo sutartis informuotas 2009 m. vasario 25 d. praneÅ¡imu Nr. 521 (t. 1, b. l. 80), tuo tarpu transporto priemonÄs, patiriant nuostolį, buvo parduotos tik 2009 m. lapkriÄio ir 2010 m. birželio mÄnesiais (t. 1, b. l. 89 â 91).
Be to, atsakovo teiginius dÄl ieÅ¡kovo atsisakymo bendradarbiauti paneigia ir Å¡alių ilgalaikio bendradarbiavimo, sudarant bei vykdant lizingo sutartis, eiga. Lizingo gavÄjui nevykdant visos eilÄs lizingo sutarÄių, jų ieÅ¡kovas nenutraukÄ, bet sudarÄ su lizingo gavÄju 2008 m. liepos 30 d. įsiskolinimo mokÄjimo sutartį bei tokiu bÅ«du suteikÄ galimybÄ lizingo gavÄjui sutartis įvykdyti ateityje, padarÄ nuolaidų dÄl netesybų, sudarÄ grįžtamojo lizingo sutartis ir atliko tarpusavio įsipareigojimų įskaitymus (t. 2, b. l.188-220), taip pat ir iÅ¡ atsakovo reikalauja tik dalies prievolių už pagrindinį skolininkÄ vykdymo.Kita aplinkybÄ, kurios pagrindu atsakovas grindžia ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ , yra tai, kad kreditorius netinkamai nustatÄ parduodamų transporto priemonių kainÄ , nes transporto priemonÄs galÄjo bÅ«ti parduotas brangiau ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių arba jie galÄjo bÅ«ti sumažinti.TeisÄjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai lizingo davÄjas nusprendžia susigrÄ Å¾intÄ lizingo dalykÄ realizuoti, jo sÄ Å¾iningas elgesys ir siekis parduoti daiktÄ už kuo didesnÄ kainÄ yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginÄ Ä¯takÄ jo civilinÄs atsakomybÄs mastui.
TaÄiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nÄra lizingo davÄjo veikla ir tai reikalauja papildomų finansinių ir laiko sÄ naudų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1/2012). EsminÄ aplinkybÄ, patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sÄ Å¾iningÄ elgesį siekiant iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo ar jų padidÄjimo, yra ta, ar susigrÄ Å¾intas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ jo rinkos kainÄ .
Å iÄ aplinkybÄ turi įrodyti atsakovas, kuris rÄmÄsi tuo, kad transporto priemonÄs galÄjo bÅ«ti parduotos brangiau, t. y. kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų informavÄs atsakovÄ apie ketinimÄ taip pigiai parduoti transporto priemones, atsakovas jas pats bÅ«tų nupirkÄs už didesnÄ kainÄ arba radÄs pirkÄjus, kurie bÅ«tų nupirkÄ už didesnÄ kainÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovas įrodymų, patvirtinanÄių, kad transporto priemonÄs galÄjo bÅ«ti parduotos už didesnÄ kainÄ , nei kartu su apeliaciniu skundu, nei vykusių teismo posÄdžių apeliacinÄs instancijos teisme metu, nepateikÄ, todÄl Å¡ie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 str.).
Nepaneigti ieÅ¡kovo argumentai, jog transporto priemonÄs buvo parduotos ekonominio sunkmeÄio laikotarpiu, kai tokio pobÅ«džio transporto priemonių (vilkikų, priekabų) pasiÅ«la buvo labai didelÄ, o paklausa â ženkliai kritusi. Pagrindinis nuostolis bÅ«tent ir buvo patirtas (126551,68 Lt), pardavus krovinių pervežimo versle naudojamus autovežį ir priekabÄ , tuo tarpu nuostolis buvo patirtas (12499,54) pardavus tik vienÄ lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Å¡eÅ¡ių, kiti penki lengvieji automobiliai parduoti pelningai (t. 1, b. l. 166).
Bylos medžiaga patvirtina, jog krovinių pervežimo versle naudojamos transporto priemonÄs žemesne, nei likutinÄ vertÄ, nuostolingai buvo parduotos ir pagal lizingo sutartis su kitais lizingo gavÄjais (t. 1, b. l. 150 - 162).              DÄl laiduotojo pareigos mokÄti procesines palÅ«kanas              IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (laiduotojo) 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. TeisÄjų kolegija pažymi, kad laiduotojui neįvykdžius prievolÄs už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai â sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs teisiniai santykiai, kurie tÄsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolÄ už skolininkÄ .
Laiduotojui neįvykdžius prievolÄs, kreditorius įgyja naujÄ teisÄ â teisÄ reikalauti procesinių palÅ«kanų, o laiduotojas įgyja naujÄ pareigÄ â pareigÄ Â sumokÄti kreditoriui palÅ«kanas, atsiradusias dÄl prievolÄs neįvykdymo. Tokių palÅ«kanų mokÄjimas nÄra pagrindinio skolininko prievolÄ, o civilinÄ atsakomybÄ procesinių palÅ«kanų forma laiduotojui taikoma dÄl jo paties neteisÄtų veiksmų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-537/2011), todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo yra pagrįstas.
Be to, apeliantas apeliacinius skundu to neginÄija.              DÄl laidavimo pabaigos ir ieÅ¡kinio senaties terminoIeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisÄs kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisÄ, taÄiau, ginÄo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dÄl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d.,1.131 str. 1 ir 2 d.).             Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laidavimo terminÄ bei ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. nepagrįstai konstatavo, kad nÄra praleistas 3 mÄnesių senaties terminas (CK 6.88 str. 1), nes pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kinius laiduotojams reikÄtų pareikÅ¡ti ne vÄliau kaip per tris mÄnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kÄlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-95/2010; 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-248/2009), taip pat kad nÄra praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas žalai atlyginti (CK 1.125 str.), kuris skaiÄiuotinas nuo sutarÄių nutraukimo datos (2009 m. sausio 21 d.).             TeisÄjų kolegija pažymi, kad CK 6.76 str. 1 d. yra įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs. Laidavimo, kaip pagrindinÄ prievolÄ užtikrinanÄios prievolÄs, priklausymas nuo pagrindinÄs prievolÄs reiÅ¡kia, kad pagrindinÄs prievolÄs dydis paprastai nulemia laiduotojo prievolÄs dydį.
Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas atsako kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). Å ioje byloje laidavimo sutartyse nenustatyta Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imÄių. Laidavimo sutarÄių (t.1, b.l. 14-17, 28-29, 39-42, 50-53, 65-70, 145-146) 21 p. numatyta, kad laiduotojo (Å¡iuo atveju - atsakovo) ir pagrindinio skolininko atsakomybÄ yra solidari, kad laidavimo sutartys pasibaigia tuo paÄiu metu kada pasibaigia jomis užtikrintos prievolÄs pagal lizingo sutartis. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-92/2013).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas bendrasis principas, jog laidavimas pasibaigia tuo paÄiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolÄ (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolÄ, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mÄnesius nuo tos dienos, kuriÄ suÄjo laidavimo terminas ar prievolÄs įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.
Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant teisÄs normas dÄl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo, nurodyta, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. DÄl to, kai lizingo sutartyje nustatytu terminu prievolÄ neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarÄ, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolÄs įvykdymo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisÄta, todÄl, atsižvelgiant į sutarties laisvÄs ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).
Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolÄs įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinÄs (papildomos, Å¡alutinÄs ir nuo pagrindinÄs prievolÄs priklausanÄios) prievolÄs pobÅ«dį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkriÄio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-351/2014).
TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡alys laidavimo sutartimis sutarÄ, kad laidavimo sutartys pasibaigia tuo paÄiu metu, kada pasibaigia jomis užtikrintos prievolÄs pagal lizingo sutartis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas Å¡iuo atveju netaikytinas, nes pagal ieÅ¡kovo ir apelianto sutartis laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal lizingo sutartis, t.y. laidavimas baigiasi tuo paÄiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolÄ.
             TeisÄjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto motyvÄ , kad yra praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas žalai atlyginti (CK 1.125 str.), kuris, atsakovo nuomone, turÄtų bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo lizingo sutarÄių nutraukimo datos (2009 m. sausio 21 d.). Esminiai solidariosios skolininkų prievolÄs ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai bÅ«dingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2010 m. lapkriÄio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-450/2010).
Vadovaujantis CK 1.130 str. 1, 3 dalimis, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybÄs, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Jeigu ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, tai ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, jeigu iÅ¡ ginÄo santykio galima pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ .
Pagal CK 6.16 str. 1 d. veiksmai, kuriais nutraukiamas ieÅ¡kinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių santykiams, turi tokiÄ pat reikÅ¡mÄ to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį vienam iÅ¡ bendraskolių, ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Be to, jeigu vienas iÅ¡ skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolÄ, tai ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolÄs pripažinimÄ liudijanÄių veiksmų (CK 1.130 str. 2 d., 6.12 str.1 d.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d.
Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39). NagrinÄjamu atveju, treÄiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas buvo pareikÅ¡tas bankroto administratoriui 2011 m. lapkriÄio 29 d. (t. 1, b. l. 173 â 175), o patvirtintas 2012 m. sausio 2 d. teismo nutartimi, todÄl vadovaujantis CK 6.16 str., Å¡is veiksmas turi tokiÄ paÄiÄ reikÅ¡mÄ atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, ieÅ¡kovo atžvilgiu. Nutraukus ieÅ¡kinio senatį, terminas skaiÄiuotinas iÅ¡ naujo, todÄl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovui (2013 m. kovo 18 d.) yra pateiktas teismui nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.             Kita vertus, nÄra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinys atsakovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu pareikÅ¡tas pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, ir taikant bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaiÄiavimo taisykles.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Kai nevykdoma lizingo sutartis ir lizingo davÄjas pasirenka savo teises ginti nutraukiant sutartį ir susigrÄ Å¾inant lizingo dalykÄ , apie kilusius nuostolius lizingo davÄjas gali sužinoti tik po lizingo dalyko pardavimo (iÅ¡nuomojimo). Å ioje byloje nustatyta, jog paskutinÄs transporto priemonÄs buvo parduotos 2010 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 89 â 91), taigi tik nuo Å¡ios datos lizingo davÄjas (ieÅ¡kovas) galÄjo paskaiÄiuoti nuostolius dÄl lizingo sutarÄių nutraukimo, taigi tik nustatÄs nuostolius ieÅ¡kovas sužinojo apie jo teisÄs pažeidimÄ .
DÄl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Esant nurodytoms aplinkybÄms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios teisÄs normas, laikÄsi įrodinÄjimo taisyklių, todÄl tenkindamas ieÅ¡kovo UAB âSwedbank lizingasâ ieÅ¡kinį priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). DÄl nurodytų motyvų teisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                 AlÄ BukavinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â ArtÅ«ras Driukas                                                                               Egidijus Žironas