2019-06-26 Nr. AB-13360-3-65-3-00098-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėja Z. M., atstovaujama advokato I. T., 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – Ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 3R4-48(AG4-47/18-2018) (toliau – 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas) bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (2018-11-SPR)-167 „Dėl Z. M. ir V. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas).
Legislator headnote
AI generated2019-06-26 Nr. AB-13360-3-65-3-00098-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėja Z. M., atstovaujama advokato I. T., 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – Ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 3R4-48(AG4-47/18-2018) (toliau – 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas) bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (2018-11-SPR)-167 „Dėl Z. M. ir V. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-410-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00098-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja Z. M., atstovaujama advokato I. T., 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – Ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 3R4-48(AG4-47/18-2018) (toliau – 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas) bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (2018-11-SPR)-167 „Dėl Z. M. ir V. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas).
II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių, ekstraordinarių, visiškai nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja buvo nepakankamai rūpestinga, apdairi, o tai yra subjektyvios (nuo pačios pareiškėjos priklausiusios) priežastys, kurios negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir neįvertino pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbos ir tik deklaratyviai teigė, kad terminą pareiškėja praleido dėl subjektyvių priežasčių.
Pareiškėja nurodo, kad pirmiausiai skundą pateikė teismui be advokato pagalbos ir nesugebėjo pašalinti skundo trūkumų, tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėja nėra pakankamai rūpestinga, sąžininga ir aktyvi. Pareiškėjos pastangos savo jėgomis surašyti skundą teismui ir ištaisyti jo trūkumus, pasak pareiškėjos, turėtų pateisinti termino praleidimą bent jau iki 2019 m. vasario 20 d., t. y. dienos, kai administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. I-2928-279/2019. Nedelsdama po šios nutarties priėmimo, pareiškėja pradėjo rinkti dokumentus, įrodančius pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėja pateikė 2019 m. kovo 1 d., o pagalba pareiškėjai buvo suteikta 2019 m. kovo 6 d. sprendimu, kurio pareiškėja iki išvykimo į užsienį, t. y. iki 2019 m. kovo 13 d., negavo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad operatyvumo standarto nepažeidė, nes grįžusi į Lietuvą (2019 m. balandžio 1 d.), nedelsdama susisiekė su paskirtu advokatu, kuris pareiškėjos vardu padavė skundą teismui. Termino praleidimo trukmė, pasak pareiškėjos, nei viena diena nepailgėjo dėl pareiškėjos aplaidumo ar kitų subjektyvių priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintinas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis subjektyviomis ir nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėja administraciniame teisme siekia inicijuoti ginčą dėl Administracijos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kurį pareiškėja ginčijo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja, nepraleidusi nustatytų terminų, skundą dėl šio sprendimo pateikė Ginčų komisijai, kurios sprendimas pareiškėjai nebuvo palankus (pareiškėjos skundą Ginčų komisija atmetė).
ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos sprendimą administraciniam teismui galima skųsti per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja Ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, tačiau teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2928-279/2019 pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų. Pareiškėja 2019 m. kovo 1 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių (toliau – Teisinės pagalbos tarnyba), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo apskundimo teisme. Teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. kovo 6 d. sprendimu nutarė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja nurodė, kad apie šį Teisinės pagalbos tarnybos sprendimą sužinojo 2019 m. balandžio 1 d. (grįžusi į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės nėra objektyvios, lėmusios skundo padavimo termino praleidimą, nepriklausiusį nuo pareiškėjos valios. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, o tai yra subjektyvios priežastys, kurios negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, taip pat sutinka su nurodyta aplinkybe, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu termino praleidimo priežastys buvo tos, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą bei nepriklausė nuo jo valios.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis įvertino ne kaip objektyvias, o kaip subjektyvias (pareiškėjos nepakankamas rūpestingumas ir apdairumas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su Ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos, tačiau nesulaukusi Teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, dviem savaitėm išvyko iš Lietuvos (pareiškėja pateikė teismui duomenis apie tai, kad nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. ji nebuvo Lietuvoje). Kaip minėta, skundas teismui buvo paduotas 2019 m. balandžio 16 d., t. y. daugiau nei trimis mėnesiais praleidus ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėja mano, kad iki 2019 m. vasario 20 d. termino praleidimą pateisina tai, kad tik 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjos skundas teismo buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Be to, kaip minėta, pareiškėja išvyko iš Lietuvos nesulaukusi Teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl jos prašymo skirti antrinę teisinę pagalbą Ginčo komisijos sprendimui apskųsti. Pareiškėja išvyko į Jungtinę Karalystę ir visą buvimo ne Lietuvoje laiką nepasidomėjo apie Teisinės pagalbos tarnybos sprendimą. Atitinkamai, su Teisinės pagalbos tarnybos paskirtu advokatu pareiškėja susisiekė tik grįžusi iš kelionės. Šios bylos faktinės aplinkybės neleidžia pareiškėjos veiksmų vertinti kaip pakankamai rūpestingų ir apdairių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino praleidimo aplinkybių subjektyvumo yra pagrįsta.
Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti, todėl teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė