ce5537d2-d420-4fc7-aca0-d1be7ed339c1 · Å iaulių apylinkės teismas

? El. civilinė byla Nr. e2YT-13494-772-2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06213-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; (S) 3.4.4.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 2 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. A. ir jo atstovei adv. I. P., suinteresuotam asmeniui 2. V. T., neatvykus suinteresuoto asmens 1. Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys:

1. VÄ® ,,Turto bankas“ (toliau – suinteresuotas asmuo 1) ir 2. V. T. (toliau – suinteresuotas asmuo 2). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo velionė motina E. A. iki mirties (duomenys neskelbtini), po velionio sutuoktinio A. A. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu buvo priėmusi tėvo palikimÄ , tai yra jam priklausiusiÄ 1/2 dalį turto, iÅ¡ jiems abejiems priklausančios 1/2 dalies nekilnojamųjų daiktų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai.

Atskirai nurodė, kad motina priėmė ir kitus velioniui tėvui priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys, iÅ¡skyrus motina nėra pareiÅ¡kę savo valios į velionio vyro (tėvo) palikimÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad po velionio tėvo mirties motina nepertraukiamai valdė ir prižiÅ«rėjo praÅ¡yme nurodytÄ nekilnojamųjų daiktų dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi ja, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad su velionė motina kartu su buvusiu sutuoktiniu Å¡iÄ nekilnojamųjų daiktų dalį įsigijo, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurie VÄ® ,,Registrų centras“ Å iaulių filiale yra įregistruoti motinos vardu.

Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti motinos vardu, tačiau ir velioniui tėvui taip pat priklausė 1/2 jų dalis. Nors po vyro mirties pareiÅ¡kėjo motina laiku nesikreipė į notarÄ , tačiau laiko, jog faktiniu valdymu ji priėmė velionio vyro palikimÄ . Atskirai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Ä¯ velionės motinos palikimÄ , kadangi nėra nustatyta, jog pastaroji faktiniu valdymu yra priėmusi velionio vyro palikimÄ .

Teigė, kad Å¡is juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ velionės motinos palikimÄ . PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ teismui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė pakartojo pareiÅ¡kimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo 2 teismo posėdžio metu dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo nurodė, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja.

Papildomai duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad ji neturi broliui pretenzijų dėl tėvo (motinos) palikimo, nors ir ji kreipėsi į vietos notarų biurÄ po velionės motinos mirties norėdama priimti palikimÄ . Suinteresuotas asmuo 1 atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra bei institucijos atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra A.

A. ir E. A. sÅ«nus (6 b. l.). PareiÅ¡kėjo tėvai iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (CK 3. 50 str. 1d.) (37 b. l.). IÅ¡ pateikto teismui mirties liudijimo kopijos seka, kad pareiÅ¡kėjo motina pergyvenusi sutuoktinį mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). IÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų ir kitų oficialių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo tėvai kaip sutuoktiniai, gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) įsigijo pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamojo daikto 1/2 dalį, kuri buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iÅ¡ jų priklausė po 1/2 dalį Å¡io daikto dalių, nors vieÅ¡ame registre ji buvo įregistruota E. A. vardu, nes buvo įsigyta jų santuokos metu (SÅ K 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1d., CK 3. 117 str.1d.) (11-12, 37 b. l.).

Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo motina po velionio vyro mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ , pradėdama jį valdyti, naudoti, prižiÅ«rėti ir juo rÅ«pintis kaip savo turtu (17-21 b. l.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo motina ir toliau liko gyventi jai ir buvusiam sutuoktiniui priklausančiame bute (11-12 b. l.). Kadangi suinteresuoti asmenys 1 ir 2 prieÅ¡taravimo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionio A. A. palikimÄ jie nepretenduoja (29-30 b. l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ . Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiÅ¡kėjo motina E. A. kaip įstatyminė įpėdinė priėmė velionio sutuoktinio vardu atsiradusį palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai (pvz. suinteresuotas asmuo 2) tuo metu savo valios dėl to nepareiÅ¡kė.

Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionio A. A. palikimÄ nebuvo užvesta ir testamento jis nesudarė (13 b. l.). Kadangi suinteresuotas asmuo 2 savo valios per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ tėvo palikimÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, tai laikytina, jog ji tuo metu jo atsisakė motinos (ir pareiÅ¡kėjo) naudai (14-16 b. l.). Esant Å¡iems įrodymams, ir nesant kitų, darytina iÅ¡vada, kad tik pareiÅ¡kėjo motina E. A. po velionio vyro A. A. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«dama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimÄ , tai yra 1/2 dalį Å¡io nekilnojamojo daikto dalies, pradėdama jÄ faktiÅ¡kai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims Å¡is turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų jam neturi (28-30 b. l.). Teismas, vadovaujantis LR CPK 443, 448 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) motina E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po velionio vyro A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , tai yra 1/2 dalį iÅ¡ jam priklausiusios 1/2 dalies gyvenamojo buto su priklausiniu, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliai, pradėdama jÄ faktiÅ¡kai valdyti.

2. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentÄ gauti į velionės motinos E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas Jonas Stubrys