2025-05-07 Nr. AB-7974-3-62-3-00009-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-150-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00009-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir išlaidas, susijusias su šia administracine byla.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas nuo 1993 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. atliko karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. jis vykdė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (toliau – ir Lietuvos kariuomenės OESKV) Oro erdvės kontrolės centro Palaikymo skyriaus intendanto pareigas.

3. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. P-357 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. srž. V. C.“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau ir – Drausmės statutas) 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareiškėjas apskundė paskirtą nuobaudą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai (toliau – ir Generalinė inspekcija). Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas V. C. atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus, todėl 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymas yra naikintinas, o Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2021 m. rugsėjo 1 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-2 „Dėl vyr. srž. V. C. padaryto drausmės pažeidimo“ ir jos medžiaga grąžintina papildyti tyrimą. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P - 467 pripažino netekusiu galios 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymą.

4. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas 2022 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P-30 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. srž. V. C.“ (toliau – ir 2022 m. sausio 21 d. įsakymas) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas pateikė skundą Generalinei inspekcijai dėl 2022 m. sausio 21 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas, atsižvelgdamas į Generalinės inspekcijos 2022 m. birželio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-52 „Dėl vyr. seržanto V. C. skundo“, 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-258 panaikino 2022 m. sausio 21d. įsakymą.

5. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-405 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. srž. V. C.“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymas) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 10 procentų tarnybinio atlyginimo sumažinimą. Pareiškėjas dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos pateikė skundą Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai. Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas V. C. atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymas yra naikintinas, o 2021 m. rugsėjo 29 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-5 „Dėl galimai klaidingos Oro erdvės kontrolės centro teritorijos priežiūros įrenginių apskaitos vedimo“ ir jos medžiaga grąžintina tyrimui papildyti. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. P- 480 pripažino netekusiu galios 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymą.

6. Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-346 buvo grąžinta papildyti 2021 m. rugsėjo 29 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-5 „Dėl galimai klaidingos Oro erdvės kontrolės centro teritorijos priežiūros įrenginių apskaitos vedimo“. Atsižvelgdamas į papildyto tarnybinio patikrinimo išvadą, Lietuvos kariuomenės OESKV vadas 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-P-81 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. srž. V. C.“ (toliau – ir 2022 m. kovo 1 d. įsakymas) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą 10 procentų vienam mėnesiui. Pareiškėjas pateikė skundą Generalinei inspekcijai dėl 2022 m. kovo 1 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos. Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas V. C. atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus, todėl 2022 m. kovo 1 d. įsakymas yra naikintinas. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas 2022 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. P- 186 panaikino 2022 m. kovo 1 d. įsakymą.

7. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. P-163 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. srž. V. C.“ (toliau – ir 2022 m. kovo 28 d. įsakymas) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą 10 procentų vieno mėnesio laikotarpiui. Pareiškėjas pateikė skundą Generalinei inspekcijai dėl 2022 m. kovo 28 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos. Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus, todėl 2022 m. kovo 28 d. įsakymas yra naikintinas.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas priėmė 5 neteisėtus įsakymus, susijusius su drausminės atsakomybės taikymu pareiškėjui. Akcentavo, jog tokiu būdu pareiškėjas buvo paniekintas, buvo paskirstas pasitikėjimas jo reputacija. Pareiškėjui daroma skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atsakovo veiksmai buvo nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo, lygaus traktavimo su kitais kariais ir valstybės tarnautojais aspektu, buvo pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Dėl nuolatinės įtampos tarnyboje pareiškėjui sutriko sveikata. Iki 2021 m. pareiškėjas neturėjo reikšmingų sveikatos problemų, tačiau, pradėjus pareiškėjo persekiojimą, nepagrįstai taikant jam drausminę atsakomybę, pareiškėjo sveikata ėmė nuolat blogėti. Pareiškėjui, be kita ko, buvo diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini).

9. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, reputacijos sumenkinimas, garbės ir orumo pažeminimas, sveikatos pakenkimas kompensuotini, priteisiant jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

11. Jis paaiškino, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vadas priėmė įsakymus, kuriais per atitinkamą periodą skyrė pareiškėjui drausmines nuobaudas. Įsakymuose išaiškinta, kad jie gali būti skundžiami Drausmės statuto nustatyta tvarka per mėnesį nuo šio įsakymo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Pareiškėjas skundė Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka, ginčai buvo išnagrinėti krašto apsaugos sistemos viduje, skundai, išskyrus vieną, buvo patenkinti.

12. Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. P-446 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo vyr. srž. V. C.“ (toliau – ir 2021 m. spalio 25 d. įsakymas) paskirta drausminė nuobauda (15 procentų tarnybinio atlyginimo sumažinimas trijų mėnesių laikotarpiui) už civilio asmens įžeidimą Generalinės inspekcijos pripažinta pagrįsta ir teisėta, pareiškėjas nėra apskundęs šio sprendimo dalies Krašto apsaugos ministrui išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ji laikytina skirta pagrįstai ir teisėtai.

13. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti tarnybinį patikrinimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą priešingą teisei veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių drausminės atsakomybės taikymo nagrinėjimo procesas negalimas. Pagal Drausmės statuto nuostatas, tarnybinis patikrinimas turi būti pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta kario priešinga teisei veika. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti tarnybinį patikrinimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą priešingą teisei veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių drausminės atsakomybės taikymo nagrinėjimo procesas negalimas. Pagal aukščiau įvardintas nuostatas, tarnybinis patikrinimas turi būti pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta kario priešinga teisei veika. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas turėjo duomenų pradėti ir vykdyti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, tai įrodo, kad Generalinės inspekcijos išvadomis nebuvo konstatuojamas sprendimas nutraukti pradėtą tarnybinį patikrinimą, o priešingai – nurodyta grąžinti tarnybinius patikrinimus papildyti tyrimus, todėl laikytina, kad pareiškėjo drausminės atsakomybės taikymo nagrinėjimo procedūros buvo pradėtos pagrįstai ir teisėtai.

14. Lietuvos kariuomenės OESKV vado atsakomybės klausimas dėl tikslinio, sisteminio, ilgesnį laiką pasikartojančio elgesio aplinkybių krašto apsaugos sistemoje buvo apsvarstytas. Krašto apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-322 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Krašto apsaugos generaliniam inspektoriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėto vado galimai netinkamų veiksmų, taip pat ir pareiškėjo atžvilgiu. Krašto apsaugos ministro patvirtintoje 2022 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 konstatuota, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vadas skyrė pareiškėjo atžvilgiu tarnybinius patikrinimus, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, o netinkamas vado elgesys pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. C. skundą.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1 pareiškėjas atliko karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje nuo 1993 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. – 2022 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu vykdė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro Palaikymo skyriaus intendento pareigas. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos kariuomenės OESKV vadas priėmė 6 įsakymus, susijusius su drausminės atsakomybės taikymu pareiškėjui. Įsakymuose buvo išaiškinta, kad jie gali būti skundžiami Drausmės statuto nustatyta tvarka per mėnesį nuo šio įsakymo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

16.2 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 48 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d.) nustatyta, kad ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Galutinis sprendimas, priimtas nagrinėjant ginčą Drausmės statuto nustatyta išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Drausmės statuto 57 straipsnyje (Karo tarnybos ginčai) nustatyta, kad ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai pradedami nagrinėti padavus skundą šiame skyriuje nustatyta tvarka. Drausmės statuto 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karių skundai paduodami pagal karių pavaldumą arba tiesiogiai Krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, o karys, nesutinkantis su Krašto apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimu, turi teisę apskųsti šį sprendimą Krašto apsaugos ministrui (Drausmės statuto 65 str. 2 d.). Drausmės statuto 65 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog Krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

16.3 Pareiškėjas apskundė Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, ginčai buvo išnagrinėti Drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundai, išskyrus vieną (2021 m. spalio 25 d. įsakymas Generalinės inspekcijos pripažintas pagrįstas ir teisėtas), patenkinti.

16.4 Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P-467. Toks sprendimas priimtas po to, kai Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas V. C. atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus, todėl Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2021 m. rugsėjo 1 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-2 „Dėl vyr. srž.

V. C. padaryto drausmės pažeidimo“ ir jos medžiaga grąžintina papildyti tyrimą. Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2022 m. sausio 21 d. įsakymas panaikintas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-258. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į Generalinės inspekcijos 2022 m. birželio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-52 „Dėl vyr. seržanto V. C. skundo“. Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2021 m. gruodžio 6 d.

įsakymu Nr. P-480. Toks sprendimas priimtas Generalinei inspekcijai tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas V. C. atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus ir 2021 m. rugsėjo 29 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TI-5 „Dėl galimai klaidingos Oro erdvės kontrolės centro teritorijos priežiūros įrenginių apskaitos vedimo“ ir jos medžiagą grąžinus papildyti tyrimą.

Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2022 m. kovo 1 d. įsakymas panaikintas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2022 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. P-186. Toks sprendimas priimtas po to, kai Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas V. C. atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus. Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2022 m. balandžio 28 d. įsakymas panaikintas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2022 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. P-288 po to, kai Generalinė inspekcija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado paskirtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus.

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės neteisėti veiksmai yra konstatuoti, nepagrįstai paskyrus pareiškėjui 5 drausmines nuobaudas, kurios vėliau buvo panaikintos, pareiškėjui apskundus Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo Drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo tarnybos kolegos ar vadai vykdė pareiškėjo atžvilgiu mobingą, jis buvo menkinamas, persekiojamas, diskriminuojamas, neigiamai vertinamas.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado atsakomybės klausimas dėl tikslinio, sisteminio, ilgesnį laiką pasikartojančio elgesio aplinkybių krašto apsaugos sistemoje buvo apsvarstytas. Krašto apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-322 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Krašto apsaugos generaliniam inspektoriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėto vado galimai netinkamų veiksmų, taip pat ir pareiškėjo atžvilgiu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2021–2022 m. V. C. atžvilgiu buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai: OESKV vado 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ – dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo, kariui atliekant priskirtų materialinių vertybių apskaitą ir jų panaudojimą; OESKV vado 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-145 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ – dėl OESKV OEKC Palaikymo skyriaus logistės A. G. galimai patiriamo psichologinio smurto darbe; OESKV vado 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ – dėl galimai klaidingos OEKC teritorijos priežiūros įrenginių apskaitos vedimo, OESKV vado 2022 m. sausio 11d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ – dėl galimai trūkstamų materialinių vertybių nebuvimo / praradimo ir rasto pertekliaus aplinkybių nustatymo, OESKV vado 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ tarnybinis patikrinimas buvo paskirtas, atsižvelgiant į kpt. M. D. OESKV Stabo ir aprūpinimo eskadrilės vado pavaduotojo 2021 m. liepos 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-544 „Dėl galimai nustatytų drausmės pažeidimų“.

19. Krašto apsaugos ministro patvirtintoje 2022 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 konstatuota, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vadas pareiškėjo atžvilgiu tarnybinius patikrinimus skyrė, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, o netinkamas vado elgesys pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti Lietuvos kariuomenės OESKV vado veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

20. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o Lietuvos kariuomenės į bylą pateikti papildomi dokumentai rodo, kad nuo 2011 m. pareiškėjui fiksuotos (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-359 „Dėl vyr. srž. V. C. atleidimo iš pareigų“, pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, nes jo susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė buvo ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, pareiškėjas nepateikė jų, kad jo susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmę (buvo ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių) sąlygojo Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo.

21. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, tačiau, nesant duomenų, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, sveikatos pablogėjimas būtų trukę ilgą laiko tarpą, sukėlę sunkiai atitaisomas pasekmes, teismas laikė pareiškėjo teisių apgynimą, panaikinant Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo Drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus.

22. Teismas laikė svarbia aplinkybe tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas (drausminių nuobaudų paskyrimas) buvo apgintas pavaldumo tvarka, nesikreipiant į teismą, t. y. išvengiant viešumo (ABTĮ 8 str., 14 str.), paprastesne tvarka (ABTĮ 24 str.), be atstovavimo išlaidų (ABTĮ 47 str.).

23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo spręsti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 24. Pareiškėjas V. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2412-602/2020 suformuotos teismų praktikos.

26. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos veiksmai, susiję su nepagrįstu drausminės atsakomybės taikymu pareiškėjui, pakenkė jo sveikatai, sukėlė jam ilgalaikius, stiprius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, diskomfortą ir kitus neigiamus aspektus CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo veiksmai būtų atitikę teisės aktų reikalavimus.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisių apgynimas, panaikinant Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo Drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

28. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui visos nepagrįstai skirtos nuobaudos buvo panaikintos, nagrinėjant ginčus išankstine neteismine tvarka. Šiuo atveju sutiktina su teismo sprendimo motyvu, kad pareiškėjo teisių apgynimas, panaikinant įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus.

30. Nors pareiškėjas nurodo, kad drausminės atsakomybės taikymo inicijavimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, atsakovas mano, kad pagal Drausmės kodeksą (17-23, 26, 27, 29 str.) atlikti procedūriniai veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nelaikytini neteisėtais ir nepagrįstais net ir tuo atveju, jeigu jie nedavė jokio rezultato ir ne visi pareiškėjui kilę įtarimai pasitvirtino.

31. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vado atsakomybės klausimas dėl skunde (pirmos instancijos teismui) ir apeliaciniame skunde nurodytų tikslinio, sisteminio, ilgesnį laiką pasikartojančio elgesio aplinkybių krašto apsaugos sistemoje buvo nagrinėtas. Krašto apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-322 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ krašto apsaugos generaliniam inspektoriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėto vado galimai netinkamų veiksmų, taip pat ir pareiškėjo atžvilgiu. Krašto apsaugos ministro patvirtintoje 2022 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 konstatuota, kad OESKV vadas pareiškėjo atžvilgiu skyrė tarnybinius patikrinimus, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, netinkamas vado elgesys pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas.

32. Atsakovo nuomone, ne bet koks drausminės atsakomybės taikymo nagrinėjimo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad OESKV vadas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę pareiškėjo teisių pažeidimui drausminės atsakomybės taikymo nagrinėjimo procese.

33. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad dėl pasinaudojimo išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ar OESKV vado įsakymais skirtų drausminių nuobaudų, kurios buvo panaikintos, pareiškėjui galėjo atsirasti neturtinė žala. Įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo ar sprendimai dėl jų panaikinimo nebuvo paviešinti ir buvo skirti tik Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų, kur tarnavo pareiškėjas, vadovybei bei individualiai pačiam pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai, kad OESKV vado įsakymais buvo paskleista neigiama informacija apie pareiškėją, t. y. jis nepagrįstai buvo traktuojamas kaip asmuo, kurio atžvilgiu įgyvendinta drausminės atsakomybės taikymo procedūra, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ši informacija kaip nors būtų paskleista ar kiti asmenys būtų sužinoję apie ją, dėl ko būtų galėjusi pablogėti pareiškėjo reputacija, sveikata, jis būtų paniekintas ir pan.

34. Pareiškėjas nepagrįstai susiejo atleidimo pagrindą su neturtinės žalos kilimu dėl panaikintų įsakymų skirti drausmines nuobaudas bei klaidina teismą, nurodydamas, kad iki 2021 m. jis neturėjo reikšmingų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, dėl kokių konkrečių susirgimų per metus (12 mėnesių) jis turėjo ilgesnį nei 140 dienų nedarbingumo laikotarpį, dėl ko vėliau buvo atleistas iš tarnybos. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškėjo paskutinių dviejų karinės medicinos ekspertizių sveikatos duomenis (2019 m. spalio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d.), iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) fiksuotos nuo 2011 m., todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės pasikeitė dėl jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų.

35. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia neturtinės žalos, kurią turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, atsiradimo. Pareiškėjas neįrodė visų privalomų sąlygų, kurios būtinos taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos kariuomenė neginčija padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindžia neturtinės žalos dydžio. Negalima daryti išvados, jog procedūrinis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su pareiškėjo nurodomomis pasekmėmis, todėl konstatuotina, kad OESKV vado įsakymais padaryto pažeidimo fakto pripažinimas krašto apsaugos sistemoje yra pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl nepagrįstų ir neteisėtų drausminių nuobaudų skyrimo, priteisimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo teisių apgynimas, panaikinant Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo Drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus išgyvenimus, atmetė pareiškėjo skundą.

38. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas iš esmės netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas prašo patenkinti jo skundą, iš esmės teigdamas, jog pažeidimo pripažinimo nepakanka atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

40. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai įvykdė ją. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės OESKV vado įsakymais (2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymu, 2022 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P-30 , 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu, 2022 m. kovo 1 d. įsakymu, 2022 m. kovo 28 d. įsakymu) drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos neteisėtai ir nepagrįstai. Taigi šiuo atveju konstatuotini Lietuvos kariuomenės neteisėti veiksmai.

42. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių neteisėtų Lietuvos kariuomenės veiksmų jis patyrė 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią jis apibūdino kaip patirtus neigiamus išgyvenimus, reputacijos sumenkinimą, garbės ir orumo pažeminimą, sveikatos būklės pablogėjimą (duomenys neskelbtini).

43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Lietuvos kariuomenės neteisėti veiksmai, skyrus pareiškėjui 5 drausmines nuobaudas per itin trumpą laikotarpį (nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. kovo 28 d.), kurios vėliau buvo panaikintos, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str. 1 d.) pareiškėjui patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.). Tai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jis konstatavo, kad Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų pripažinimas yra pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

44. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnyje nustatytų reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija atlyginti padarytai žalą, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

46. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

47. Nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją, už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir pan., yra teismo diskrecija (CK 6.250 str. 2 d.). Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi, nustatant pareiškėjui priteistinos žalos dydį, atsižvelgtina į pažeidimo trukmę, mastą, pažeistas vertybes, kilusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

48. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į pareiškėjo tarnybos sritį ir jo pareigų pobūdį, skirtų net 5 drausminių nuobaudų per trumpą laiką galimas pasekmes pareiškėjo asmeniui jo reputacijos, patikimumo, nuomonės apie jį, kaip pažeidėją, formavimo aspektu, taip pat pareiškėjo sveikatos būklei (iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju neturtinė žala pareiškėjui turi būti atlyginama, priteisiant jam piniginio pobūdžio kompensaciją už jo patirtus išgyvenimus, nepatogumus ir poveikį jo sveikatai. Teisėjų kolegijos nuomone, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra proporcinga atsakovo padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

50. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 523 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, 200 Eur už skundo parengimą ir 150 Eur už atstovavimą 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje ir 150 Eur už atstovavimą 2023 m. birželio 12 d. teismo posėdyje. Šias išlaidas patvirtina pridedamos sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai ir išrašai iš atstovo banko sąskaitos. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl yra priteistina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

53. Pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui priteistina 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. C. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. C. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui V. C. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis