2017-10-31 Nr. AB-19820-3-62-3-02104-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-901-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02104-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde ir posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Buvo paskirtas į drausmės grupę, 21 būrį, kamerą Nr. 5. Nurodė jog kameroje gyveno kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo vienintelis nerūkantis. Kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, fizinį skausmą. Prašė skundą tenkinti, priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog atvykstant į pataisos namus nuteistiesiems yra įteikiama pasirašant „Nuteistųjų atmintinė apie nustatytą reglamentuotą pataisos namų vidaus tvarką“ su kuria pasirašytinai supažindinami visi į pataisos namu atvykusieji nuteistieji (šioje atmintinėje 4.16 p. numatytas draudimas nuteistiesiems rūkyti ne tam skirtose vietose). Nurodė, jog pareiškėjas su šia tvarka susipažinęs. 2015 m. gegužės 28 d. buvo atlikta 21 būrio (drausmės grupės) ir 22 būrio kurie yra viename pastate bendro kiemo ir 21 būrio patalpų apžiūra, kurios metu fotoaparatu buvo užfiksuota: 21-22 būrio bendras kiemas, kuriame įrengta „rūkymo“ vieta, taip pat užfiksuoti lipdukai „Rūkyti draudžiama“ ant durų priklijuoti 21 būrio bendro naudojimosi patalpose, nufotografuota gyvenamoji patalpa Nr. 5, joje esančios tualeto patalpos. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nei pats pareiškėjas, nei kiti drausminės grupės 21 -ame būryje esantys nuteistieji nesiskundė gyvenimo sąlygomis ir nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą, Marijampolės pataisos namai neturi konkrečiai 21 būrių patikrinimo akto. Nurodė, jog drausminės grupės patalpose pagal Tabako kontrolės įstatymą yra griežtai draudžiama rūkyti nuteistiesiems. Nesilaikantiems šio reikalavimo yra taikoma drausminė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, kadangi kiemelyje yra įrengta rūkymo vieta, nuteistųjų skirstymas į rūkančius ir nerūkančius neturi prasmės. Marijampolės pataisos namuose tokio pobūdžio informacija apie nuteistųjų žalingus įpročius susijusius su rūkymu nebuvo renkama, nuteistojo talpinimas į kameras kartu su rūkančiais nuteistaisiais remiasi tik nuteistojo išreikštu noru patekti į tam tikrą kamerą.

4. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo anksčiau atliktų drausminių nuobaudų baudos izoliatoriaus kamerose atvejus, nuteistasis pareiškėjas dažnai dėl tarpusavio santykių, paisomos subkultūros, tarpusavio konfliktų su kitais nuteistaisiais, bei kitų priežasčių, nenorėdamas atlikti paskirtų drausminių nuobaudų kamerose kurios jam yra paskiriamos, manipuliavo įstatymo suteiktomis teisėmis skirtingai nurodydamas savo priklausomybę nuo tabako gaminių (paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriuje atlikinėjo: 2013 m. rugpjūčio 5 d. kaip rūkantis, 2013 m. rugsėjo 5 d. kaip rūkantis, 2013 m. spalio 15 d. kaip rūkantis, 2014 m. sausio 16 d. kaip nerūkantis, 2014 m. birželio 18 d. kaip rūkantis, 2014 m. spalio 2 d. kaip nerūkantis).

5. Nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra užtikrinamas nuteistųjų asmenų teisės į sveiką aplinką be tabako dūmų ir tabako kontrolės įstatymo reikalavimų laikymasis. Kad nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nuteistiesiems griežtai yra draudžiama rūkyti gyvenamose patalpose, taip pat ir 21-mo būrio patalpose, bendro naudojimo patalpose iškabintos iškabos, ženklai su draudimu rūkyti, nuolat vykdoma nuteistųjų priežiūra, kad nuteistieji laikytųsi nustatytos teisės aktais tvarkos.

6. Akcentavo, kad Marijampolės pataisos namų nuteistųjų gyvenamieji pastatai yra bendrabučių tipo, todėl nuteistieji didelį paros laiko tarpą galėdavo būti lauke, todėl lokaliniuose sektoriuose po atviru dangumi yra įrengtos rūkymui skirtos vietos pažymėtos „Rūkymo vieta“ ženklais. Pažeidusiems minėtą tvarką, nuteistiesiems taikomos Bausmių vykdymo kodekse 142 straipsnyje numatytos drausminio poveikio priemonės.

7. Pažymėjo, kad pataisos namai neturėjo jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Nurodė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą skundžiamu laikotarpiu taip pat nebuvo kreipęsis. Todėl pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturėjo jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundėsi, jog jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats buvo nerūkantis. Nurodė, jog prašė pataisos namų darbuotojų žodžiu, jog jį laikytų su nerūkančiais, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad prašymų raštu ginčo laikotarpiu nėra teikęs.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

11. Nustatė, jog pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupės 21 būrio kameroje Nr. 5. Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji privalomai užrakinami kamerose tik miego metu. t. y. nuo 22.30 val. iki 6.30 val. (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalis). Kitu paros metu jie neprivalo būti užrakinti, todėl turėjo galimybę eiti rūkyti į tam skirtas patalpas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neginčijo, kad drausmės grupės 21 būrio kamera Nr. 5 rakinama tik miego metu, tai patvirtino ir posėdžio metu.

12. Teismas vertino atsakovo į bylą pateiktą atmintinę, kurios 4.16 punkte nurodytas draudimas nuteistiesiems rūkyti ne tam skirtose vietose. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas su šia atmintine buvo supažindintas pasirašytinai, todėl darė išvadą, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad nuteistieji gali rūkyti tik tam skirtose vietose.

13. Dėl pareiškėjo skundo motyvų, kad gyvenamosiose kamerose nuteistieji vis tiek rūkė, teismas pasisakė, kad jis galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją, nurodant jog asmenys daro pažeidimus, tačiau byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjas būtų valingai ėmęsis veiksmų, kad kameroje pažeidimus darantys asmenys būtų sustabdyti, o pataisos namų pareigūnai gavę pareiškėjo skundą būtų netinkamai į jį reagavę. Taip pat, teismas sprendė, kad byloje buvo nepaneigti atsakovo argumentai, jog Pataisos įstaigos visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, kadangi tai patvirtino į bylą pateiktos nuotraukos, taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas posėdžio metu neneigė, jog yra skirtos specialiai rūkymui skirtos zonos.

14. Teismas atsižvelgė į 2015 m. balandžio 27 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą, kuriame buvo nustatyta, jog atlikus kontrolę, rūkalų kvapo burių koridoriuose nesijautę, visuose koridoriuose buvo iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pažeidimų HM 76:2010 nebuvo nustatyta.

15. Byloje nesant domenų jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjui nesikreipus su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtu laikomas su nerūkančiais asmenimis, teismas sprendė, kad byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas butų nesilaikęs teises aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius, jog drausmės grupės 21 būrio kameroje Nr. 5 nuteistieji rūkė, atmetė kaip neįrodytus, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują, kurio pagrindui būtų tenkintas jo pirminis skundas.

17. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nemotyvuotas.

18. Akcentuoja, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę drausmės grupės kameroje, kartu su rūkančiais asmenimis buvo laikomas užrakintas nuo 22:30 val. iki 6:30 val.

19. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo medžiagą, kurioje būtų nubaustas nors vienas nuteistasis padaręs pažeidimą dėl rūkymo ne tam skirtoje vietoje. Taip pat išreikalauti nuteistųjų uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalą nuo 2014 m. spalio 2 d. bei pareiškėjo asmens bylos duomenis susijusius su jo nuobaudomis.

20. Marijampolės pataisos namai prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė atlikdamas nuobaudą baudos izoliatoriuje, kadangi buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jo nuomone jis yra nemotyvuotas.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. Tabako kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija 2015 m. liepos 3 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

27. Todėl, siekiant užtikrinti nerūkančių nuteistųjų teisę būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų, svarbu išsiaiškinti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusių asmenų žalingus įpročius (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-513/2013 ir kt.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013 ir kt.).

29. Byloje esantys įrodymai (pareiškėjo supažindinimas pasirašytinai su Marijampolės pataisos namuose nustatyta vidaus tvarka (b. l. 28-29), nuotraukos patvirtinančios, kad atsakovės atstovas buvo iškabinęs ženklus draudžiančius rūkyti ne tam skirtose vietose (b. l. 31-38)) patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pataisos namų teritorijoje yra draudžiama rūkyti ne tam skirtose vietose ir su šia tvarka nuteistieji yra tinkamai supažindinami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas savo pareigą užtikrinti nuteistiesiems sveiką gyvenamąją aplinką vykdė tinkamai.

30. Byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl kitų asmenų daromų Marijampolės pataisos namų vidaus tvarkos pažeidimų, o pataisos namų administracija būtų į tai nereagavusi), nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 57 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

31. Įvertinusi visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė