2025-11-26 Nr. AB-20576-3-64-3-02654-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1392-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02654-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) ir prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso; 4) pripažinti teisėjo elgseną skiriant baudas piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą vadovautis įstatymais, moralės/etikos principais, veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai, paisyti savo veiksmų/elgsenos atsakomybės; 5) vykdyti teisingumą ir neversti pareiškėjo dalyvauti iliuzinio melo vykdyme; 6) nekenkti pareiškėjui, užtikrinti lygybę prieš įstatymą ir pareiškėjo teises įstatymine tvarka apginti pažeistas teises, saugomis interesus; 7) pripažinti, kad darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 8) pripažinti pareiškėjo teiginius, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija įvykdė sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus, pripažinti pareiškėjo įrodymus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje atsakovu teismas gali būti ir reikalavimai teismui, kaip institucijai, gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Tuo tarpu administracinio teismo veiksmus vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą) asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. pagal ABTĮ nustatytą tvarką teikiant atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atveju iš skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka būtent su Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų jurisdikcine veikla (jo skundų, prašymų nenagrinėjimu ar netinkamu nagrinėjimu, baudų skyrimu, įrodymų nepripažinimu), taigi, šie veiksmai skųstini aukščiau nurodyta instancine tvarka (paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui adresuotus atskiruosius, apeliacinius skundus).

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės ir kad įstatymų apibrėžtomis ribomis sąmoningas, tyčinis teisme esančių administracinių/tarnybinių ginčų nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės sampratos; 3) priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, kadangi skundas yra susijęs su teisėjų veikla.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti tam tikrus faktus, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl faktų nustatymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.). Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį ir pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan