Legislator Case Law & Legislation
ce53b83e-9e8b-4aac-afa0-9d1a3ace271e AI generated

ce53b83e-9e8b-4aac-afa0-9d1a3ace271e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ce53b83e-9e8b-4aac-afa0-9d1a3ace271e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iki 2005 m. birželio 5 d. sutarties sudarymo iškovė ilgus metus buvo krepšininko agentė; iki 2007 m. kovo 23 d. krepšinio agentai nebuvo licencijuojami ir ieškovė niekaip negalėjo turėti ir neprivalėjo turėti FIBA licencijos ir/ar rašytinės formos susitarimo dėl atstovavimo;

Legislator headnote

AI generated

ce53b83e-9e8b-4aac-afa0-9d1a3ace271e · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas net nesiekė gauti S. B. paaiÅ¡kinimo. Pažeistos CPK 270 straipsnio nuostatos, nes sprendime nėra nurodytas nei vienas teisinis ar faktinis argumentas dėl ginčo esmės, t. y. ar ginčo sutarčių (2005 m. birželio 5 d. sutarties bei 2006 m. spalio 10 d. sutarties) sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo krepÅ¡ininko S. B. agentė ar ne, ar UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A. S. , buvo krepÅ¡ininko agentas, ar galėjo krepÅ¡ininkas naudotis dviejų krepÅ¡inio agentų paslaugomis ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1072/2011Procesinio sprendimo kategorijos LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio KailiÅ«no ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieÅ¡kovės E. F. atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „KrepÅ¡inio rytas“ atstovui advokatui Sigitui Židoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. F. (E. F. ) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1720-798/2011 pagal ieÅ¡kovės E. F. ir S. B. (S. B. ) ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai „KrepÅ¡inio rytas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „KrepÅ¡inio rytas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarčių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai S. B. ir E. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo S. B. 20 000 eurų skolos bei 342,47 eurų palÅ«kanų, E. F. 10 000 eurų skolos bei 1 000 eurų palÅ«kanų ir už priteistas sumas priteisti jiems (ieÅ¡kovams) 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė: jis (S. B. ) – profesionalus krepÅ¡ininkas, 2005-2006 metais buvo įdarbintas atsakovui priklausančiame krepÅ¡inio klube „Lietuvos rytas“. Ji (E. F. ) – jo (S. B. ) agentė. 2006 m. spalio 10 d. sutartimi Å¡alys nutraukė sportinės veiklos sutartį (kontraktÄ ) ir atsakovas įsipareigojo sumokėti S. B. 70 000 eurų kompensacijÄ , o E. F. – 10 000 eurų sumÄ . Dalį sutartos sumos S. B. buvo sumokėta. Likusi skola – 20 000 eurų. IeÅ¡kovei įsipareigojimo atsakovas neįvykdė.

Bylos nagrinėjimo eigoje tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo S. B. buvo sudaryta ir teismo aptvirtinta taikos sutartimi. Toliau byla buvo nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės E. F. ieÅ¡kinį, ir atsakovas pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismÄ pripažinti 2005 m. birželio 5 d. sutarties 5 punktÄ ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktÄ dėl E. F. negaliojančiais, ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui jo aptirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo žaidėjo agentė, pasiraÅ¡ant 2005 birželio 5 d. pasiraÅ¡ant sportinės veiklos sutartį (kontraktÄ ).

Be to, ji Å¡ios sutarties nepasirašė – jÄ pasirašė kitas agentas –A. S. .; byloje nėra raÅ¡ytinės sutartis, sudarytos tarp E. F. ir S. B. dėl agento paslaugų teikimo. Atsakovas nurodė, kad, sudarant ir pasiraÅ¡ant ginčo sutartis suklydo dėl vienos iÅ¡ sandorio Å¡alies E. F. ) civilinio teisinio statuso, E. F. melavus, todėl jos reikalavimas vykdyti sutartį prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Patenkinus tokį reikalavimÄ , ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų, nes jokių paslaugų nesuteikė.

Atsakovas grindė prieÅ¡ieÅ¡kinį CK 1.91 straipsnio 5 dalimi ( dėl apgaulės).Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjama byla bėra teisminga Lietuvos teismams, nes 2005 m. birželio 5 d. sutartyje aptartas ginčų, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties, nagrinėjimas Latvijos teismuose pagal Latvijos įstatymus, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, t. y. pripažino krepÅ¡ininko S. B. ir VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“ 2005 m. birželio 5 d. sudarytos sutarties 5 punktÄ , dalyje dėl ieÅ¡kovės E. F. , ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktÄ negaliojančiais nuo sutarčių pasiraÅ¡ymo momento ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 1 035,84 Lt žyminio mokesčio bei valstybei – 42,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovės E. F. ir atsakovo kilo ginčas dėl negražintų 10 000 eurų ir nurodė, jog kai tarp Å¡alių kyla ginčas dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (CK 6.193 str.).

Teismas pripažino, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovė E. F. ginčijamų sutarčių sudarymo metu nebuvo krepÅ¡ininko S. B. agentė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė S. B. praneÅ¡imu teismui, gautu iÅ¡kėlus nagrinėjamÄ bylÄ , kuriame jis informavo teismÄ , kad ieÅ¡kovė E. F. nėra jo agentė, o taip pat ir tuo, kad tarp S. B. ir E. F. nebuvo raÅ¡ytinės sutartis. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo A. S. parodymais apie tai, kad bÅ«tent jis buvo krepÅ¡ininko agentas ir atstovavo jį (krepÅ¡ininkÄ ) derybose su atsakovu bei sudarant sutartį.

E. F. 2005 m. birželio 5 d. sutarties nepasiraÅ¡inėjo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad E. F. neturėjo jokio teisinio pagrindo save įvardinti krepÅ¡ininko S. B. agente nei pasiraÅ¡ant 2005 m. birželio 5 d. sutartį, nei 2006 m. spalio 10 d. sutartį dėl 2005 m. birželio 5 d. sutarties nutraukimo. Teismas pripažino atsakovo aplinkybę, jog sutarčių pasiraÅ¡ymo metu, pasitikėjus krepÅ¡ininku bei nepareikalavus pateikti raÅ¡ytinės sutarties tarp žaidėjo ir agento, buvo iÅ¡ esmės suklysta dėl vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių civilinio teisinio statuso, o bÅ«tent dėl to, kad E. F. yra žaidėjo S. B. agentė ir ar ji turi teisę tokias sutartis pasiraÅ¡yti ir gauti atitinkamÄ atstovavimo mokestį, įrodyta.

Sutarčių atitinkamus straipsnius pripažino negaliojančias CK 1.90 straipsnio pagrindu dėl suklydimo. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė krepÅ¡ininkui klubo VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“, nesurado, nerengė ir nedalyvavo su krepÅ¡ininku pasiraÅ¡ant 2005 m. birželio 5 d. sutartį su klubu, o visus iÅ¡vardintus veiksmus atliko A. S. . IÅ¡ to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas vykdyti 2006 m. spalio 10 d. sutartį dėl 2005 m. birželio 5 d. sutarties nutraukimo prieÅ¡tarautų sutarties laisvės principui bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, nes krepÅ¡ininko agentui atlygis mokamas už tai, kad jis žaidėjui surado klubÄ , o klubui – žaidėjÄ .

III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. F. praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti, o ieÅ¡kinį palikti nenagrinėta kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams arba, nustačius, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, prieÅ¡ieÅ¡kinį netenkinti. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi ne tik, kad nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, o rėmėsi vien tik atsakovo iniciatyva kviesto liudytojo A.

S. parodymais, neteisingai interpretavo byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, dėsningai nuslepiant liudytojo parodymus, kurie naudingi ieÅ¡kovei, pakeičiant liudytojo parodymus taip, jog jie bÅ«tų naudingi atsakovui. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tendencingais liudytojo A. S. parodymais, kuris akivaizdu, kad gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi (t. y. jei bÅ«tų atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai, jis pretenduotų į likusiÄ dalį agento mokesčio – 5 proc.). Teismas nurodė liudytojo parodymus, kurių nėra teismo posėdžio protokole (b. l. 205-208), tačiau vien iÅ¡ teismo motyvo, kad „teismo posėdžio metu apklausus liudytojÄ A.

S. , jis nurodė, kad atsakovui VÅ¡l „KrepÅ¡inio rytas“ klubui pats surado ir pasiÅ«lė klubui sudaryti sutartį su krepÅ¡ininku S. B. “ aiÅ¡ku, kad A. S. nebuvo krepÅ¡ininko S. B. agentas, kadangi jis atstovavo atsakovo VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“ klubo interesams, o ne krepÅ¡ininko interesams. A. S. suradus krepÅ¡ininkÄ atsakovo krepÅ¡inio komandai bei susiekus su jo agente E. F. , o Å¡iai susitarus su pačiu krepÅ¡ininku dėl galimybės atstovauti VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“ krepÅ¡inio klubÄ , parengus ir susiderėjus dėl Sutarties sÄ lygų, logiÅ¡ka tampa aplinkybė, kad agento mokestis buvo padalintas santykiu 50:50.

Teismas net nesiekė gauti S. B. paaiškinimo. Pažeistos CPK 270 straipsnio nuostatos, nes sprendime nėra nurodytas nei vienas teisinis ar faktinis argumentas dėl ginčo esmės, t. y. ar ginčo sutarčių (2005 m. birželio 5 d. sutarties bei 2006 m. spalio 10 d. sutarties) sudarymo metu ieškovė buvo krepšininko S. B. agentė ar ne, ar UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A. S. , buvo krepšininko agentas, ar galėjo krepšininkas naudotis dviejų krepšinio agentų paslaugomis ir pan.

Teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų, t.y. kad:

1) iki 2005 m. birželio 5 d. sutarties sudarymo iškovė ilgus metus buvo krepšininko agentė;

2) iki 2007 m. kovo 23 d. krepšinio agentai nebuvo licencijuojami ir ieškovė niekaip negalėjo turėti ir neprivalėjo turėti FIBA licencijos ir/ar rašytinės formos susitarimo dėl atstovavimo;

3) net UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A. S. , sutarčių sudarymo metu neturėjo FIBA krepšinio agento licencijos ir rašytinės atstovavimo sutarties su krepšininku;

4) savo pareiÅ¡kimuose pirmos instancijos teismui krepÅ¡ininkas S. B. paprasčiausiai informavo teismÄ , kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimų pateikimo diena nebėra jo agentė, tačiau pats krepÅ¡ininkas niekur nepareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovė nebuvo jo agentė sudarant ginčo sutartis:

5) CK 6.191 straipsnis įtvirtina sutartis trečiojo asmens naudai, todėl iš sutarties atsiradusios atsakovo prievolės mokėti ieškovei pagal sutartis išlieka. Sutarčių sudarymo metu jokie teisės aktai nereglamentavo, kad krepšinio žaidėjo ir jo agento susitarimas dėl žaidėjo interesų atstovavimo privalo būti rašytinės formos. Ieškovės atstovai teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 122-127), tačiau teismas šių argumentų ir įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

NelogiÅ¡ka teismo pripažinta aplinkybė, kad sutarties pasiraÅ¡ymo procese E. F. iÅ¡ viso nedalyvavo ir 2005 m. birželio 5 d. sutarties nepasiraÅ¡inėjo, todėl Å¡iÄ sutartį, kaip žaidėjo agentas, pasirašė A. S. , turintis FIBA agento licencijÄ . Visų pirma, 2005 m. birželio 5 d. sutartis yra pasiraÅ¡yta ir ieÅ¡kovės E. F. , kaip krepÅ¡ininko agentės. Be to, pats atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog „pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį E. F. asmeniÅ¡kai taip pat nedalyvavo, paraÅ¡as prie jos pavardės mums buvo atsiųstas faksu.“, o CK 6.192 straipsnis, įtvirtinantis sutarties formÄ , numato, jog paprastos raÅ¡ytinės formos sutartis gali bÅ«ti sudaroma ir apsikeičiant telefakso praneÅ¡imais.

Net jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutarties, tai nepanaikina iÅ¡ Å¡ios sutarties atsiradusios atsakovo prievolės mokėti ieÅ¡kovei.2005 m. rugsėjo 19 d. pavedimu atsakovas VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“ pervedė ieÅ¡kovei priklausančio agento mokesčio dalį (8 500 EUR) už 2005 – 2006 metų krepÅ¡inio sezonÄ . Tai įrodo, kad atsakovas pripažino ieÅ¡kovę krepÅ¡ininko agente, Å¡io fakto neginčijo. Teismas nenurodė kaip pasireiÅ¡kė atsakovo suklydimas ir, nepasisakydamas ar dėl Å¡io suklydimo nėra kaltas pats atsakovas, konstatavo, kad Å¡alių 2005 m. birželio 5 d. pasiraÅ¡ytos sutarties 5 punktÄ , kiek jis susijęs su ieÅ¡kove E. F. , ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktÄ pripažįsta negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90 str.), nors tiek IeÅ¡kovė, tiek UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A.

S. , sutarčių sudarymo metu neturėjo FIBA krepÅ¡inio agento licencijos ir raÅ¡ytinės atstovavimo sutarties su krepÅ¡ininku S. B. . Todėl toks skirtingas analogiÅ¡kų aplinkybių vertinimas leidžia atsakovui nepagrįstai iÅ¡vengti sutartinės prievolės vykdymo, todėl ieÅ¡kovės manymu apeliacinės instancijos teismas privalo šį teisės pažeidimÄ iÅ¡taisyti. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas teigia, kad 2005 m. birželio 5 d. sutarties paskutiniame lape yra nurodoma, kad „visi ginčai, jei tokie iÅ¡kiltų, turės bÅ«ti sprendžiami pagal Latvijos įstatymus ir Latvijos teismuose“, todėl ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.

IeÅ¡kovė teismui jau buvo nurodžiusi, kad ji nebuvo pasiraÅ¡iusi paskutinio sutarties lapo, tačiau sutarties nuostata dėl teismingumo taikytina dėl jos susitarusiam, apie jÄ Å¾inojusiam bei su ja sutikusiam atsakovui reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovas ginčija sutartį, todėl Å¡is ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis CPK 782 straipsniu ieÅ¡kovė prašė teismo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Tačiau teismas dėl Å¡ios aplinkybės nepasisakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VšĮ ,,KrepÅ¡inio rytas“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su skundu argumentus:Apeliantės argumentai, kad teismas nesilaikė CPK 21 straipsnio nuostatų ir tuo pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo principÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti, iÅ¡galvoti arba dirbtinai sukurti, todėl laikytini niekiniais. Lygiai taip pat reikėtų vertinti ir apeliantės teiginius, jog teismas iÅ¡kraipė ir interpretavo raÅ¡ytinius įrodymus, sprendime klaidingai pateikė liudytojo A.

S. parodymus, gynė vien atsakovo teises ir interesus. IeÅ¡kovė E. F. krepÅ¡inio klubo paieÅ¡kose nedalyvavo, S. B. klubo paieÅ¡kos laikotarpiu apie jÄ net neužsiminė; liudytojas A. S. apie jos egzistavimÄ nieko nežinojo; E. F. sutarties pasiraÅ¡yme nedalyvavo ir jos nepasirašė. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tikriausiai siekė sÄ moningai suklaidinti teismÄ , nes 2005 m. birželio 5 d. sutartį pateikė be paskutiniojo lapo, tuo bandydama nuslėpti faktÄ , jog ji Å¡ios sutarties nėra pasiraÅ¡iusi.

Sutarties teksto, kurį parengė asmeniÅ¡kai A. S. , derinimo su krepÅ¡inio klubu dienÄ , S. B. , nepaaiÅ¡kindamas motyvų, paprašė, kad jo agentu bÅ«tų nurodomas ne tik pats A. S. , bet ir E. F. . A. S. , nenorėdamas konfliktuoti su savo klientu, patenkino šį jo praÅ¡ymÄ ir žaidėjo agentu nurodė ne tik save, bet ir E. F. bei sutiko, kad atstovavimo mokestis už sutarties sudarymÄ bÅ«tų lygiomis dalimis sumokėtas tiek jam, tiek ir E. F. . Atsakovas taip ir padarė, kadangi jo interesams tuo metu tai neturėjo įtakos, nes atstovavimo mokesčio dydis nuo tokios sÄ lygos nepadidėjo.

Be to, atsakovas tuo metu buvo įsitikinęs, jog žaidėjo interesams atstovauja du agentai. Kai buvo nutarta nutraukti sutartį, derybose dėl jos nutraukimo sÄ lygų jau, kažkodėl, nedalyvavo nei A. S. (teisme jis paaiÅ¡kino, jog ir jam nesuprantama, kodėl klientas S. B. apie tai nepranešė, nes susitarimas dėl jo atstovavimo nebuvo nutrauktas), nei E. F. . Kodėl 2006 m. spalio 10 d. sutartyje S. B. kaip savo agentę nurodė tÄ pačiÄ E. F. , atsakovui nėra žinoma. Kadangi ji buvo nurodyta kaip viena iÅ¡ agentų ir pirminėje sutartyje, atsakovui tuo metu nekilo įtarimų, jog jai gali tekti be jokio pagrindo sumokėti 10 000 EUR.

Be to, neįvardijant agento, sutarties iÅ¡ viso nebuvo galima nutraukti. IeÅ¡kovės teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, kad ji buvo S. B. agentė jam žaidžiant Permės „Ural Great“ klube ir Maskvos „Dinamo“ klube 2004 – 2005 m. sezono metu, niekaip nepatvirtina fakto, kad ji buvo jo agente ir 2005 – 2006 m. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nebent galima daryti prielaidÄ , kad žaidėjas arba nurodyti klubai su ja liko neatsiskaitę, todėl nurodant jÄ agente ginčijamose sutartyse buvo siekiama tai padaryti VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“ sÄ skaita.

Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu buvo iÅ¡kėlęs Å¡ios bylos teismingumo klausimÄ , tačiau teismas nutarė bylÄ nagrinėti. Apeliacinės instancijos teisme mes Å¡io klausimo nekeliame. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), taip pat ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, jas įvertinti, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 str.).

Teisėtu teismo sprendimu pripažįstamas toks sprendimas, kuris priimtas nepažeidžiant teisės normų (procesinių, materialinių) reikalavimų, esminių teismo procesÄ reglamentuojančių taisyklių (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , priėjo prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines taisykles, netinkamai taikė procesines teisės normas bei ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl profesionalios sportinės veiklos sutarčių teisėtumo bei atsakovo pareigos mokėti sportininko agento atlyginimÄ . Byloje reikÅ¡mingas ir apelianto keliamas ginčo teismingumo Lietuvos teismams klausimas.Apeliantė (ieÅ¡kovė) neginčija sutarčių. Ji savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ 2006 m. spalio 10 d. sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo profesionalaus sportininko S. B. ir atsakovo VšĮ „KrepÅ¡inio rytas“ klubo „Lietuvos rytas“, kuria buvo nutraukta profesionalaus sportininko sutartis (kontraktas) ir nustatyta atsakovo prievolė sumokėti sportininkui S. B. ir jai – sportininko agentei, konkretaus dydžio sumas, jas sumokant nustatytais terminais (1 t., 6-10 b. l.).

Å ioje sutartyje nėra nurodyta, kokia sutartis nutraukiama, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei į bylÄ pateiktų sutarčių matyti, kad egzistavo tik viena – 2005 m. birželio 16 d. sutartis (1 t., 110-121, 135-136, 2 t. 47-52 b. l.) ir 2006 m. spalio 10 d. sutartimi bÅ«tent ji buvo nutraukta. Nors 2006 m. spalio 10 d. sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta tarp S. B. ir atsakovo, neįtraukiant apeliantės (ieÅ¡kovės) sutarties Å¡alimi, tačiau sutarties 3 punktas priimtas apeliantės naudai – čia atsakovas prisiėmė pareigÄ sumokėti sutartÄ sumÄ sportininko agentei E. F. .

Sutartis suderinta su apeliante ir jos pasiraÅ¡yta. Jos (sutarties) 6 punktu Å¡alys sutarė ginčus, kilusius iÅ¡ Å¡ios sutarties, spręsti Lietuvos Respublikos teismuose ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi sutarties Å¡alys, taip pat ir apeliantė E. F. , buvo susitarusios dėl teritorinio teismingumo bei taikytinos teisės. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 787 straipsnio 2 dalimi ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2011 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 7 skirsnio 23 straipsnio 1 dalies a punktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas pagal E. F. ieÅ¡kinį patenka į Lietuvos teismų jurisdikcijÄ .

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu byloje atsakovas ginčijo 2005 m. birželio 16 d. sutarties 5 punktÄ (1 t., 110-121, 135-136, 2 t. 47-52 b. l.) ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktÄ (1 t., 6-10 b. l.), siekdamas paneigti ieÅ¡kovės E. F. – profesionalaus sportininko agentės, statusÄ ir atsakovo pareigÄ sumokėti jai (E. F. ) sutartÄ mokestį. 2005 m. birželio 16 d. sutartis numatė Latvijos teismų jurisdikcijÄ , o 2006 m. spalio 10 d. sutartis, kuria nutraukta paminėtoji, numatė Lietuvos teismu jurisdikcijÄ . Apeliantės nuomone, ginčas dėl 2005 m. birželio 16 d. sutarties turi bÅ«ti nagrinėjamas Latvijos teisme, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl Å¡ios sutarties turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Įvertinus pareikštų reikalavimų pobūdį, nustatyta, kad tarp jų yra glaudus ryšys, prievolė kildinama iš sutarties, kurios įvykdymo vieta – atsakovo nuolatinės buveinės vieta – Lietuvos teritorija (patenkinus priešieškinį ir ginčo sutarčių nuostatas pripažinus negaliojančiomis, sutartinė prievolė neteks teisinės galios ir toks sprendimas realiai nebus vykdomas – jo pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje (Latvijoje) nereikės); duomenų, kad ginčas dėl sutarčių teisėtumo nagrinėjamas Latvijos teismuose, nėra.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė pasirinko Lietuvos teismÄ , remdamasi sutartine nuostata. CPK 143 straipsnis nustato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad jis bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu. CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiÅ¡kiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys. Jeigu <...> prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumÄ , pradinį ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas iÅ¡sprendžia visus su ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visÄ bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas padavė prieÅ¡ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad jį patenkinu, bus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nebegalima patenkinti pradinio ieÅ¡kinio.

Nors jame keliami reikalavimai ieÅ¡kovei teismingi dviejų valstybių teismams, atsakovas pasirinko Lietuvos teismÄ , taip pareikÅ¡damas valiÄ nagrinėti visus reikalavimus vienoje byloje. Kaip jau minėta, visi reikalavimai (ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio) pakankamai glaudžiai susiję ir Lietuvos valstybės teismas turi jurisdikcijÄ visų jų atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų reikalavimų nagrinėjimas Lietuvos teismuose nėra kliÅ«tis tinkamai įvykdyti teisingumÄ , nepažeidžia Å¡alių teisių į teisminę gynybÄ .

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keliami fakto klausimais, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, o tuos, kuriuos vertino, įvertino neteisingai ir jų pagrindu padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl ginčo sutarčių negaliojimo (iÅ¡ dalies).CPK 185 straipsnis nustato teismo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat vadovautis logikos dėsniais ir taip įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. iÅ¡vada apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ galima, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Ginčo sutarčių (2005 m. birželio 16 d. ir 2006 m. spalio 10 d.) metu galiojo 1995 m. gruodžio 20 d. redakcijos KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymas, kurio 30 straipsnis įvardijo sporto veiklos sutartį (kontraktÄ ) profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimÄ , kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoÅ¡tis sportininko varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizatoriaus vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sÄ lygas pasiruoÅ¡ti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sÄ lygas. 2005 m. birželio 16 d. sutartimi Å¡alys (ieÅ¡kovas S. B. bei atsakovas) sudarė sportinės veiklos sutartį (kontraktÄ ), kuria atsakovas sutarties 5 punktu prisiėmė piniginę prievolę trečiojo asmens – ieÅ¡kovės, profesionalaus sportininko krepÅ¡ininko S. B. agentės, naudai. 2006 m. spalio 10 d. sutartimi minėtÄ sutartis buvo nutraukta.

Pastarosios sutarties 3 punktu atsakovas taip pat prisiėmė pinginę prievolę ieÅ¡kovės naudai, įsipareigodamas sumokėti jai sutartÄ sumÄ nustatytais terminais (CK 6. 191 str.). Apeliantė ieÅ¡kiniu reikalauja prievolę vykdyti (CK 6.38 str., 6.191 str. 1 d.). Ji nėra atsisakiusi sutartimis jai suteiktos teisės. Sutarčių sÄ lygos su apeliante buvo suderintos raÅ¡tu ir jos pasiraÅ¡ytos. Taigi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma. Atsakovas neigia tokiÄ prievolę, prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčydamas minėtų sutarčių 3 ir 5 punktus, teigdamas, kad jie turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti dėl suklydimo (CK 1.90 str. 2 ir 4 d.) ir apgaulės (CK 1.91 str. 5 d.).

Suklysta dėl vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – E. F. civilinio teisinio statuso, neįsitikinus, kad ginčo sutarčių sudarymo metu apeliantė nebuvo krepÅ¡ininko S. B. agentė, o apgaulė siejama su apeliantės E. F. pateikta melaginga informacija apie minėto krepÅ¡ininko agentės statusÄ , taip suklaidinus atsakovÄ , t. y. kad ginčijamuose sutarčių punktuose iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo vidinė valia susiformavo netinkamai dėl apeliantės netinkamų veiksmų. Sandoris, sudarytas iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.) ir sudarytas dėl apgaulės gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Suklydimas – klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Jam (suklydimui) bÅ«dinga tai, kad sandorio Å¡alis neteisingai suvokia sudaromo sandorio (jo atskirų dalių) esmines aplinkybes ir padarinius dėl kito asmens veiklos: nepraneÅ¡imu aplinkybių, kurias privalu praneÅ¡ti, sudarant tokios rūšies sandorius, neinformavus apie tikrÄ sias aplinkybes, suvokus, kad kita sandorio Å¡alis klysta ir pan. CK 1.90 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams. CPK 178 straipsnis reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovui ginčijant atskiras sandorių nuostatas, tenka pareiga įrodyti, kad jis (atsakovas) suklydo dėl sandorio Å¡alies – ieÅ¡kovo S. B. ir/ar apeliantės E. F. kaltės ir tokio suklydimo neturėjo galimybės iÅ¡vengti.

Paminėta, kad Å¡is sandorio negaliojimo pagrindas taikomas, nesant apgaulės požymių, tačiau atsakovas ginčijo sandorį ir CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y., kad ginčijami apeliantės naudai sandorių punktai buvo sudaryti apeliantei E. F. nuslėpus faktÄ , kad ji nėra sportininko S. B. agentė, o taip pat telefonu melagingai patvirtinus, kad ji yra agentė. Minėta CK 1.91 straipsnio 5 dalis apibÅ«dina apgaulę kaip sandorio Å¡alies tylėjimÄ , t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimÄ , jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvius veiksmus, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Iš CK 1.91 straipsnio 6 dalies nuostatos sprendžiama, kad ginčijamas sandoris (jo dalis) gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, o kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Įrodinėti visas šias aplinkybes tenka taip pat ginčijančiai sandorius šaliai. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga tenka atsakovui (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, ginčo sandorius sudarė ieškovas S. B. ir atsakovo sporto klubas.

Apeliantė nei vienoje sutartyje neįvardinta Å¡alimi. Dėl to, kad ginčijami sutarčių punktai sudaryti apeliantės naudai, ji (apeliantė) dėl to netapo sutarčių Å¡alimi. E. F. neneigia, kad sutartys faksimiliniu ryÅ¡iu jai, kaip sportininko agentei, buvo siunčiamos suderinti, po ko tuo pačiu ryÅ¡iu buvo grÄ Å¾intos atsakovui. Atsakovas tokį susiraÅ¡inėjimo su E. F. pripažįsta. Kadangi atsakovas teigia, jog jį apgavo apeliantė, todėl Å¡iuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad sandorio Å¡alis (S. B. ), nurodęs E. F. kaip savo agentę, žinojo arba turėjo žinoti kad ji (apeliantė) nėra agentė, tačiau atsakovas Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovo ginčijamų sutarčių punktų CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu.Belieka iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo pagrindas pripažinti atsakovo ginčijamus sutarčių punktus negaliojančiais CK 1.90 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu.

Atsakovas teigė, kad jis, prisiėmęs prievolę E. F. naudai, suklydo dėl jos civilinio teisinio statuso, nes, sudarant ginčo sandorius, manė, kad apeliantė yra S. B. agentė, tačiau, kad taip nėra, sužinojo tik bylos pagal E. F. ieÅ¡kinį nagrinėjimo eigoje, sudarius taikos sutartį su ieÅ¡kovu S. B. , pastarajam nurodžius, kad apeliantė nėra jo agentė.Ginčui taikytinas 1995 m. gruodžio 20 d. redakcijos KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymas, (toliau – KKSÄ®) kurio viena iÅ¡ paskirčių reglamentuoti kÅ«no kultÅ«ros ir sporto organizacijų veiklos bei profesionalaus sporto teisinis reglamentavimas, neapibrėžė profesionalaus sportininko atstovavimo jokia forma, taip pat ir agento forma sÄ vokos, jo paskirties, veiklos bei santykių su sportininku, treneriu ar sporto klubu.

Sportininkų profesionalų atstovavimo galimybė nustatyta tik 2008 m. balandžio 17 d. KKSÄ® (39 str.), tačiau į tokį atstovavimÄ , kaip jis apibrėžtas, nepatenka sporto agentas ir jo veikla. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimui (www.lrs.lt) pateikto 2009 metų KKSÄ® pakeitimų projekto, Europos teisės departamento iÅ¡vados, 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1104 Dėl Lietuvos Respublikos kÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1051 (toliau – Projekto), Seimo komitetų iÅ¡vadų, pasiÅ«lymų, iÅ¡ kurių matyti, kad Projekto 3 straipsnio 9 dalyje pateikiamas sportininko atstovo (agento) apibrėžimas, o 29 straipsnyje – reikalavimai tokiam sportininko atstovui, tarp kurių vienas – turi turėti sporto atstovo veiklos licencijÄ .

Projekto rengimo dokumentuose agentas įvardijamas kaip sportininko paslaugų teikėjas. Nurodomas ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 15 straipsnio 2 dalies b punktas, kuriame yra įtvirtintas draudimas įpareigoti paslaugų teikėjÄ turėti tam tikrÄ teisinę formÄ . Tokio draudimo gali bÅ«ti nepaisoma tik esant ypač svarbiems visuomenės interesams ir kai Å¡ie interesai negali bÅ«ti užtikrinti mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis bÅ«tų pasiektas toks pat rezultatas.

Remiantis tarptautine sportininkų agentų veiklos praktika (duomenys interneto svetainėse), agento paskirtis – tarnauti sportininko interesams. Jo veikla vadybinė, susijusi su paslauga, teikiama sportininkui dėl sporto klubo paieÅ¡kos, jų pakeitimo, derybų, kontraktų su klubais sudarymo ir kt. su sportininko veikla susijusių paslaugų, už kurias žaidėjas savo pasirinktam agentui moka. PanaÅ¡iai agento sÄ voka įvardijama ir Projekte – „<...> asmuo, atstovaujantis sportininko interesams santykiuose su sporto klubais (komandomis).

Sportininko atstovo (agento) veikla laikoma: patarimas, konsultacijos, kitų su sportininko interesais dalyvauti įvairiose varžybose ar atstovauti klubams (komandoms) paslaugų teikimas; pagalba ir/ar atstovavimas santykiuose su klubu (komanda) dėl sportinės veiklos sutarties sudarymo, vykdymo ir iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančių pasekmių užtikrinimo vykdymu; klubo (komandos) paieÅ¡ka sportininkui.“ Projekte taip pat numatyta (29 str. 5 d.), kad tam tikrose sporto Å¡akose sportininkų profesionalų atstovavimo ir licencijų iÅ¡davimo tvarkÄ gali reglamentuoti ir atitinkamos sporto Å¡akos federacijos patvirtintos taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privalomas krepÅ¡ininkų agentų licencijavimas nustatytas tik 2006 m. rugsėjo 1 d.

Japonijoje įvykusiame Tarptautinės krepÅ¡inio federacijos (FIBA) pasaulinio kongreso metu priimtu Reglamentu, o pirmosios licencijos iÅ¡duotos po 2007 m. kovo 23 d. Ženevoje įvykusio FIBA agentų testo. Tai patvirtina ir byloje esantis Tarptautinės krepÅ¡inio federacijos raÅ¡tas (1 t., 84-86 b. l.) bei informacija oficialiame FIBA tinklapyje (www.fiba.com). Lietuvos krepÅ¡inio federacija iki Å¡iol nėra priėmusi krepÅ¡ininkų agentų licencijavimo ir jų veiklÄ reglamentuojančių taisyklių. Taigi visų Å¡ių duomenų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad apeliantė E. F. ginčo sutarčių sudarymo metu neprivalėjo turėti sportininko agento licencijos.

Atsakovo pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ FIBA Reglamento dėl agentų licencijavimo (1 t., 70-75 b. l.), kaip ir paminėtas 2006 metais priimtas Reglamentas, nagrinėjamam ginčui netaikytinas, nes jis (naujas Reglamentas) priimtas 2008 m. gruodžio mėnesį ir taikytinas tik nuo 2009 m. liepos 1 d. Taip pat neturi reikÅ¡mės ginčui ir atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 1 d. Lietuvos krepÅ¡inio federacijos raÅ¡tas apie privalomÄ agento licencijÄ , nukreipiantis į minėtÄ , ginčui netaikytinÄ FIBA ReglamentÄ (1 t., 63 b,. l.).

Kitokių įrodymų dėl apeliantės pareigos turėti agento licencijÄ ginčijamų sutarčių priėmimo metu, atsakovas nepateikė. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ginčui reikÅ¡mingu laikotarpiu A. S. (atsakovas teigia, kad jis buvo S. B. agentas) turėjo licencijÄ , nes FIBA duomenimis (www.fiba.com) Å¡is asmuo jÄ gavo tiktai 2007 metais. Atsakovo pateikti duomenys apie minėto asmens turimÄ licencijÄ (1 t., 68 b. l.) apima 2009 metus, o ne ginčui reikÅ¡mingus 2005 – 2006 metus, todėl nagrinėjamam ginčui nereikÅ¡mingi.

Šiais įrodymais atsakovas nepaneigė apeliantės teiginio, kad ginčo sutarčių sudarymo metu krepšininko agento licencijos nereikėjo. Nepaneigtas byloje ir kitas apeliantės teiginys, kad ji ginčijamu laikotarpiu buvo krepšininko S. B. agentė ir rūpinosi jo reikalais. Apeliantė nurodė, kad tarp S. B. ir jos nebuvo rašytinės agento sutarties – jie bendradarbiavo ne vienerius metus žodinio susitarimo pagrindu. Kaip jau minėta – sporto agento veikla vertintina kaip paslauga (CK 6.176 str.), kuriai rašytinė sandorio forma nėr privaloma (CK 1.71, 172 str.).

Nagrinėjamoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai įrodo, kad tarp ieÅ¡kovo S. B. ir apeliantės egzistavo agento paslaugos teisiniai santykiai: liudytojas A. S. patvirtinto, kad, sudarant 2005 m. birželio 5 d. kontraktÄ , S. B. nurodė E. F. kaip jo agentę, dėl to jos naudai buvo priimtas kontrakto 5 punktas, nustatantis atsakovo prievolę sumokėti E. F. sutartÄ 10 proc. mokestį (1 t., 206-208 b. l.); Maskvos srities krepÅ¡inio klubo „Dinamo“ buvusio Generalinio direktorius 2009 m. spalio 19 d. raÅ¡tu patvirtinta, kad S. B. 2004 – 2005 metais žaidė Å¡iame krepÅ¡inio klube, o derybas tarp klubo ir krepÅ¡ininko vedė S. B. agentė E. F. (1 t., 123-124 b. l.);

Permės kraÅ¡to krepÅ¡inio federacija 2009 m. spalio 19 d. raÅ¡tu taip pat patvirtino, kad S. B. nuo 2004 m. sausio iki birželio mėnesio žaidė Ural Great klube, o kontraktÄ sudarė jo agentė E. F. (1 t., 125-126 b. l.); ieÅ¡kovai E. F. ir S. B. bendrai pareiÅ¡kė atsakovui raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl ginčo 2006 m. spalio 10 d. sutarties nevykdymo bei bendrÄ ieÅ¡kinį kaip sportininkas ir jo agentė (1 t., 11 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ visų Å¡ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, jog apeliantė E. F. ginčo sutarčių sudarymo laikotarpių buvo S. B. agentė.

Tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas teigė, kad pats S. B. taikos sutarties sudarymo metu patvirtino, jog E. F. nėra jo agentė. Teiginys „ieškovė E. F. nedirba mano agente“ įrašytas 2009 m. gegužės 11 d. S. B. pareiškime Vilniaus apygardos teismui (1 t., 62 b. l.) ir teiginys „Užtikrinu, kad E. F. , gimusi 1940 m. vasario 21 d., nėra mano agentė“, įrašytas 2009 m. liepos 22 d. pareiškime tam pačiam teismui dėl Taikos sutarties su atsakovu patvirtinimo (1 t., 100-106 b. l.), po ko tokia Taikos sutartis 2011 m. vasario 31 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta.

Ji apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl teisėju kolegija neturi pagrindo jos revizuoti ir spręsti dėl teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovo teiginiai (veiksmažodžiai) „nedirba“, „nėra“ pateikti esamuoju laiku, o tai (remiamasi Lietuvių kalbos gramatikos taisyklėmis) rodo, kad veiksmas vyksta dabartiniu metu. Kadangi tokie pareikÅ¡imai raÅ¡yti nagrinėjant civilinę bylÄ , Taikos sutarties sudarymo procese – 2009 metas, pasibaigus krepÅ¡ininko kontraktui, todėl teisėjų kolegija turi pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tokie teiginiai dėl agentės statuso sietini tik su Å¡iuo minimu laikotarpiu – 2009 metais ir nenukreipti į praeitį.

S. B. nagrinėjamoje byloje nėra nurodęs, kad E. F. ginčijamu laikotarpiu nebuvo jo agente. Apeliacinės instancijos teismas kvietė S. B. dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jis neatvyko. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas užimtas užsienio klubuose ir dėl jo atvykimo į teismÄ nėra garantijų. Kviečiant jį pakartotinai tam, kad tiesiogiai iÅ¡siaiÅ¡kinti jo pozicijÄ , bÅ«tų atidedamas bylos nagrinėjimas, taip užvilkinant procesÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2008 m. lapkričio 19 d. (trejus metus) bei tai, kad įrodinėjimas – bylos Å¡alies pareiga, teisėjų kolegija pripažino netikslinga kviesti į teismo posėdį S. B. .

Ä®rodymų iÅ¡vadai, kad apelaintė E. F. ginčo sutarčių sudarymo metu buvo S. B. agentė – pakanka. Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovo agentas buvo A. S. , nes jis (atsakovo teigimu) turėjo licencijÄ , neįrodytas. Sprendime jau aptarta ir nustatyta, kad A. S. licencijÄ gavo tik 2007 metais, agento paslaugos sutartis (atsakovas įrodinėjo, kad tokia sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta tarp E. F. ir S. B. ) su S. B. nepateikta, o S. B. tokio agento nėra nurodęs.Nesant įrodymų, kad atsakovas buvo apgautas ar suklaidintas, nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarčių nuostatas negaliojančiomis.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančių taisyklių (CK 6.193 str.), neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o dalį įvertino neteisingai, pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo sandorių negaliojimo (CPK 176-177, 185 str.).Ginčo dėl reikalaujamų priteisti sumų dydžio nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas – asmuo, veikiantis sporto versle ne vienerius metus ir yra Å¡ios srities profesionalas, sudaręs ne vienÄ profesionalaus sportininko kontraktÄ , todėl kaip atidus, protingas, turintis patirtį asmuo turi žinoti sporto veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, reikalavimus sportininko agentui, tikrÄ jÄ realiÄ padėtį sporto versle ir elgtis apdairiai, atidžiai, sÄ Å¾iningai bei rÅ«pestingai.

Elgiantis prieÅ¡ingai, joks tokio asmens suklydimas negali bÅ«ti pateisinamas – suklydimo rizika tenka pačiam (suklydusiam) asmeniui (CK 1.5 str., 1.90 str.5 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus apeliacinį skundÄ , laimėjusi Å¡alis turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 str.).Apeliantei priteistina iÅ¡ atsakovo 2 278 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ (1 t., 47 ir 219 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „KrepÅ¡inio rytas“ (į. k. 225880090) E. F. (E. F. ) 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų skolÄ ir 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų palÅ«kanų bei penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „KrepÅ¡inio rytas“ (į. k. 225880090) E. F. (E. F. ) 2 278 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio.Atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „KrepÅ¡inio rytas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Kazys Kailiūnas Nijolė Piškinaitė